- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-31-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00569-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1753-635/2019 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo J. V. priešieškinį ieškovui A. S. dėl tarpusavio įskaitymų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. V. 4 998,36 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014 metų balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ieškovas žodžiu susitarė su atsakovu, kad pirks iš jo išsimokėtinai motociklą „Honda Harlei Davidson“ už 4 000 Eur. Ieškovas per kelis kartus perdavė atsakovui pinigus už motociklą, t. y. 2014 m. balandžio 30 d. padarė pirmą pavedimą ir pervedė 1 500 Lt ( tai atitinka 434,43 Eur) į J. V. sugyventinės A. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Antrą kartą pinigus atsakovui padavė grynaisiais – 1 800 Lt (521,31 Eur), trečią kartą 2014 m. gegužės 17 d. 1 300 Lt (376,50 Eur) pervedė į atsakovo bendradarbio M. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Pinigų į atsakovo sąskaitą nepervedinėjo atsakovo prašymu, nes šis nurodė, kad turi skolų. Ketvirtą ir penktą kartą atsakovui 2 300 Lt (666,12 Eur) perdavė grynaisiais. 2015 m. rugpjūčio 6 d. pervedė 1 000 Eur, o 2015 m. gruodžio 10 d. pervedė 1 000 Eur į A. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovo teigimu, šalys buvo sutarusios, kad ieškovas motociklą pasiims tada, kai išmokės visą sutartą sumą. Kai buvo sumokėti visi pinigai, ieškovas kreipėsi į atsakovą norėdamas pasiimti motociklą, tačiau paaiškėjo, kad atsakovas motociklo jau nebeturi. Atsakovui iš viso už perkamą motociklą ieškovas perdavė 4 000 Eur, tai yra sumokėjo visą kainą, o likusius apie 1 000 Eur atsakovui paskolino, kad šis galėtų, kaip aiškino atsakovas ieškovui, panaikinti areštą turtui. Ieškovas bandė geruoju atgauti pinigus, tačiau atsakovas pinigų negrąžino. Priešieškinį ieškovas prašė atmesti ir nurodė, kad atsakovo nurodyto susitarimo dėl netesybų šalys sudariusios nebuvo.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, sudarytos žodinės sutarties fakto ir gautų iš ieškovo pinigų dydžio ir pagrindo neginčijo. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad jis pagal šalių žodinę preliminariąją sutartį prievolės įvykdymo užtikrinimui gavo iš ieškovo 2 500 Eur sumą, tačiau pagrindinė daikto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pinigus sumokėjusio ieškovo kaltės, todėl, atsakovo teigimu, jis turi teisę į sumokėtų pinigų dalies – 2 500 Eur dydžio – netesybas ir prašo atlikti atsakovo ir ieškovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2 500 Eur. Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pagal šalių žodinį preliminarųjį susitarimą ieškovas atsakovui už motociklą turėjo sumokėti 5 000 Eur iki sutarto laiko, t. y. 2015 m. balandžio mėnesio, ir tik tada jam turėjo būti perduotas daiktas, pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas praleido susitartą apmokėjimo terminą, atsakovas suprato, kad jis atsisakė sudaryti pagrindinę daikto pirkimo–pardavimo sutartį, o jo sumokėti pinigai, turintys užtikrinimo funkciją, lieka atsakovui. Kadangi pagrindinė motociklo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, tai ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas šią sumą jam grąžintų, o atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Atsakovas pagrįstai tikėdamas iki sutarto laiko parduoti motociklą ieškovui ir gauti iš jo sutartą 5 000 Eur kainą, šio daikto ilgą laiką tretiesiems asmenims nepardavė. Ieškovui laiku neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal susitarimą, atsakovui teko keisti savo planus, apsiimti daikto saugojimo ir priežiūros išlaidas, visą tą laiką stovėjęs nenaudojamas daiktas visiškai prarado savo vertę, dėl to atsakovas patyrė netiesioginių nuostolių. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pinigus iš ieškovo priėmė ir tuo metu, kai motociklo jau realiai nebeturėjo ir kuris buvo sudaužytas jo draugo. Kodėl tuo metu priėmė iš ieškovo pinigus ir jam nenurodė, kad motociklo nebeparduos ir nebeturi tokios galimybės ir kodėl ieškovo neinformavo, kad nesudarys pagrindinės sutarties, nes ieškovas, jo manymu, per ilgai nesumokėjo pinigų, atsakovas nepaaiškino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovas per kelis kartus įvairiais būdais (pavedimais atsakovo nurodytiems asmenims, grynųjų pinigų perdavimu tiesiogiai atsakovui) iki 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovui perdavė 4 998,36 Eur, šios aplinkybės neginčija ir pačios šalys. Pinigų perdavimo ir šalių sutarties sudarymo faktą patvirtino ir liudytojai B. S. ir S. S., ieškovo tėvai.
4.2. Teismas pažymėjo, kad šalys buvo susitarusios, kad sudarys pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovui sumokėjus susitartą kainą. Taigi šalių santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai santykiai iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
4.3. Teismas nurodė, kad nesant sudarytos rašytinės šalių sutarties ir ieškovui neigiant šias aplinkybes, atsakovui tenka pareiga įrodyti jo nurodytas šalių susitarimo aplinkybes dėl kainos sumokėjimo termino, kurį, atsakovo teigimu, ieškovas pažeidė, bei susitartų netesybų. Be paties atsakovo paaiškinimų, atsakovas jokių kitų įrodymų, patvirtinančių minėtas jo aplinkybes, nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė.
4.4. Teismas pažymėjo, kad atsakovo veiksmai – tai, kad atsakovas iš ieškovo priėmė pinigus jau po to, kai, jo teigimu, buvo pasibaigęs sutartas laikas sumokėti pinigus (dėl to atsakovas prašo priteisti netesybas), neinformavimas ieškovo apie susitarimo pasibaigimą šiam nesumokėjus pinigų laiku (atsakovo teigimu), pinigų priėmimas iš ieškovo nebeturint motociklo ir apie tai neinformuojant ieškovo, pinigų negrąžinimas keletą metų (net ir tos dalies, kurią ieškovas pripažįsta) leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovas elgėsi nesąžiningai su ieškovu, o ne ieškovas pažeidė susitarimą dėl būsimos sutarties sudarymo ir dėl to ieškovui padaryta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
4.5. Teismas nurodė, kad nors atsakovo priešieškinis netenkintas, bylos nagrinėjimas dėl pareikšto priešieškinio iš esmės užvilkintas nebuvo, o atsakovo ginčo aplinkybių vertinimas negali būti savaime pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo prašymo skirti atsakovui baudą nėra pagrindo tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas J. V. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti, tenkinti atsakovo priešieškinį, pripažinti, jog pagal šalių žodinę preliminariąją sutartį prievolės įvykdymo užtikrinimui ir dėl ieškovo kaltės nesudarius pagrindinės motociklo „Honda VTX 1800“ pirkimo–pardavimo sutarties atsakovui buvo padaryta žala, todėl prašo priteisti iš ieškovo 2 500 Eur netesybas, atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2 500 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad būtent atsakovas elgėsi nesąžiningai su ieškovu ir tuo pažeidė susitarimą dėl būsimos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėl to ieškovui padaryta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o atsakovo priešieškinis buvo atmestas kaip neįrodytas.
5.2. Motociklo kaina pagal žodinį susitarimą buvo 5 000 Eur suma, o ne 4 000 Eur, kaip teigia ieškovas. Pardavinėti motociklą pusantrų metų ir tokiomis sąlygomis, kurios įvardytos ieškinyje, buvo gyvenimiškai tiesiog neprotinga, tačiau teismas į šias aplinkybes dėmesio neatkreipė, patvirtino visas ieškovo versijas ir argumentus. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių patikėjo ieškovo teiginiu, jog jis neatgaudamas pinigų iš atsakovo, jam dar paskolino 1 000 eurų.
5.3. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 10 d., ieškovui pervedus paskutinius pinigus už motociklą, buvo suderinta data, kada jį pasiims. Tokios kalbos nebuvo, ieškovas, skambindamas telefonu, rašydamas žinutes visada reikalavo grąžinti pinigus ir visą sumą iš karto. Apeliantas nurodo, kad netiesa yra tai, jog vėliau, kaip teigia ieškovas, jis atvyko pasiimti motociklo, bet jo negavo, nes atsakovas perkamo daikto jau nebeturėjo. Po pinigų sumokėjimo daug vėliau (tai galėjo būti 2016 m. pradžia) ieškovas atvyko pas atsakovą ir reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, o apie motociklo perdavimą visai nekalbėjo.
5.4. Iš teismo sprendimo visai neaišku, ką ieškovas iš atsakovo pirko. Ieškinyje nurodoma, kad ketino pirkti motociklą „Honda Harlei Davidson“, tačiau tokios markės transporto priemonės atsakovas niekada neturėjo ir jo perduoti jam negalėjo. Atsakovas buvo visada įsitikinęs, jog ieškovas iš jo ketina įsigyti motociklą „Honda VTX-1800“ 2002 m. gamybos, kuris iki šios dienos registruotas atsakovo vardu ir teismo nutartimi areštuotas.
5.5. Teismas priešieškinį atmetė, tačiau būtent atsakovas patyrė nuostolius, nes ieškovas numatytais terminais už motociklą neatsiskaitinėjo ir galų gale visai atsisakė jį nupirkti o vėliau pradėjo reikalauti grąžinti visą sumokėtą sumą ir iš karto. Atsakovo nuomone, jis įgijo teisę į žodiniame susitarime numatytas netesybas, dėl to jis teismui pateikė 2 500 Eur sumos priešieškinį. Būtent ieškovas atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, nes jis atsisakė motociklo ir ieškiniu prašė priteisti konkrečią pinigų sumą, o ne išreikalauti daiktą iš atsakovo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skola ieškovui buvo būtent 4 000 Eur, o ieškovas atsakovui papildomai paskolino dar 1 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde dėsto tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog galutinė motociklo pirkimo šalių sutarta kaina – 5 000 Eur. Pažymėtina, kad iš tarp šalių vykusio tarpusavio susirašinėjimo akivaizdi ne tik skolos suma, bet ir tai, kad atsakovas skolą pripažįsta, vis žada skolą gražinti ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai pažymėjo, kad nesant šalių rašytinės sutarties, sutartos kainos dydis esmės ginčo sprendimui neturi, kadangi dėl ieškovo perduotų pinigų atsakovui dydžio ginčo tarp šalių nėra.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovas J. V. priešieškinyje teigė, kad ieškovo elgesys su juo buvo nesąžiningas, nes nustatytais terminais ieškovas neišmokėjo visos motociklo kainos – 5 000 Eur. Tačiau iš tiesų sutarta motociklo kaina buvo 4 000 Eur, ieškovas susitarimą įvykdė ir išmokėjo atsakovui visą sutartą sumą – 3 998,36 Eur (dalis pinigų atsakovui buvo mokama, kol dar valiuta Lietuvoje buvo litai, todėl, sudėjus sumas, išeina nežymus neatitikimas, t. y. ne 4 000 Eur, o 3 998,36 Eur).
Šalies argumentai
6.4. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad neva jis suprato, jog ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę daikto pirkim–-pardavimo sutartį, o ieškovo sumokėti pinigai, turintys užtikrinimo funkciją, lieka jam.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, ką pats atsakovas J. V. pripažino teismo posėdžio metu, kad atsakovas iš ieškovo priėmė pinigus jau realiai motociklo neturėdamas. Tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad tokios markės transporto priemonės (motociklo „Honda Harlei Davidson“) atsakovas apskritai neturėjo, tik patvirtina faktą dėl atsakovo nesąžiningumo.
6.6. Tai, kad atsakovas pripažino ieškinį, pagrindžia ir jo veiksmai, nes 2019 m. birželio 17 d. iš atsakovo tėvo R. V. sąskaitos buvo padarytas pavedimas ir į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 1 500 Eur suma.
6.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai padarė išvadą, kad būtent atsakovas elgėsi nesąžiningai su ieškovu, o ne ieškovas pažeidė susitarimą dėl būsimos sutarties sudarymo ir dėl to ieškovui padaryta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iš ikisutartinių santykių kilusią civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
10. Pagal CK 6.165 straipsnį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje šalių susitarimo dėl motociklo kainos ir mokėjimo terminų kvalifikuoti kaip preliminarios sutarties sudarymo negalima, nes įstatymas imperatyviai nustato, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis), todėl šalių santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai santykiai iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo; jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis). Šaliai, pažeidusiai pareigą elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams, atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai, t. y. kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai. Taigi pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei, esant ikisutartiniams civiliniams santykiams, yra sąžiningumo principo pažeidimas.
12. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tokį šalies nesąžiningumą turi įrodyti kita šalis, nagrinėjamu atveju – atsakovas J. V. (CPK 178 straipsnis). Ieškovas ir atsakovas nurodo skirtingas aplinkybes dėl sutartos motociklo pirkimo–pardavimo kainos. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas nurodo, kad susitarė motociklą pirkti už 4 000 Eur, o likusią prašomą priteisti sumą perdavė atsakovui šio prašymu dėl šio finansinių problemų, o atsakovas nurodo, kad sutarta kaina buvo 5 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nesant šalių rašytinės sutarties, sutartos kainos dydis esmės ginčo sprendimui neturi, kadangi dėl ieškovo perduotų pinigų atsakovui dydžio ginčo tarp šalių nėra. Taigi šalys neginčija, o byloje esantys įrodymai, liudytojų paaiškinimai tik patvirtina, kad ieškovas per kelis kartus įvairiais būdais (pavedimais atsakovo nurodytiems asmenims, grynųjų pinigų perdavimu tiesiogiai atsakovui) iki 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovui perdavė 4 998,36 Eur.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškinyje ir teismo sprendime nurodomos markės motociklo „Honda Harlei Davidson“ jis niekada neturėjo ir tokio motociklo perduoti ieškovui jis negalėjo. Atsakovo teigimu, jo vardu yra registruotas motociklas „Honda VTX-1800“ 2002 m. gamybos, kuris teismo nutartimi yra areštuotas. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus duomenis Kelių transporto priemonių registre, nustatyta, kad atsakovo J. V. vardu nėra registruoto motociklo nei „Honda Harlei Davidson“, nei „Honda VTX-1800“. Ir nors J. V. vardu registruoto motociklo nėra, apeliantas nepaneigė ieškovo ketinimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, siekiant įsigyti iš atsakovo J. V. motociklą, kurį J. V. tvirtino turįs. Abi šalys pripažįsta faktą, kad ieškovas ketino pirkti motociklą.
14. Pagrindinis derybų tikslas – sandorio sudarymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje draudimas derėtis, jeigu šalis apskritai neketina sudaryti sutarties, laikomas viena iš pagrindinių pareigų, patenkančių į sąžiningumo principo turinį. Pažymėtina, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, būtina rasti sąžiningumo ir sutarties laisvės principų pusiausvyrą. Sutarties laisvės principas įtvirtintas CK 6.163 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas ir derėtis ir neatsako už tai, jog susitarimas nepasiekiamas. Taigi sąžiningumo principas yra bene vienintelis principas, ribojantis šalių sutarties laisvę, esant ikisutartiniams santykiams. Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi būti nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-363/2009). Jeigu derybas šalis nutraukė, nes negalėjo sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę. Taikant ikisutartinę atsakomybę, siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta.
15. Byloje nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovas, rodo paties atsakovo nesąžiningumą derybose dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes J. V. motociklo net negalėjo parduoti ieškovui (jo vardu registruotos tokios transporto priemonės nėra), o derybas dėl jo pardavimo vis tiek vykdė. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie atsakovo veiksmai, kad jis iš ieškovo priėmė pinigus jau po to, kai, jo teigimu, buvo pasibaigęs sutartas laikas mokėti pinigus (dėl to atsakovas prašo priteisti netesybas), neinformavimas ieškovo apie susitarimo pasibaigimą šiam nesumokėjus pinigų laiku (atsakovo teigimu), pinigų priėmimas iš ieškovo neturint motociklo ir apie tai neinformuojant ieškovo, pinigų negrąžinimas atsakovui keletą metų leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad būtent atsakovas elgėsi nesąžiningai su ieškovu. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį tenkino.
16. Be to, dėl atsakovo sąžiningumo abejonių kelia ir šios aplinkybės, kad atsakovas keičia savo paaiškinimus, kodėl motociklas nebuvo perduotas ieškovui, t. y. ieškovui jis nurodė, kad motociklą konfiskavo antstoliai už skolas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad motociklas yra sudaužytas jo draugo, o apeliaciniame skunde apeliantas iškėlė naują versiją, kad tokios markės motociklo „Honda Harlei Davidson“ jis net neturėjo.
17. Atsakovas, teigdamas, jog ieškovas pažeidė susitarimą dėl būsimos sutarties sudarymo ir dėl to atsakovui buvo padaryta žala, apeliaciniame skunde išdėstė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurių, be paties paaiškinimo, nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.
18. Kadangi ieškovo nesąžiningumo atsakovas neįrodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovui nekyla pareiga atlyginti atsakovui žalą dėl sutarties nesudarymo, netesybas, t. y. teismas pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio.
19. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
20. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
22. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovo J. V. prašymas ir atidėtas atsakovui J. V. 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
23. Ieškovas A. S. prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovo A. S. patirtos 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo J. V. priteisti ieškovui A. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovo J. V. priteisti 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.