- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2-1753-635/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00569-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Ričardas Lilas, Vaclovas Šerlinskas
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo J. V. priešieškinį ieškovui A. S. dėl tarpusavio įskaitymų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu, o jo atstovas teismo posėdžio metu prašo priteisti iš atsakovo 4998,36 Eur skolą, žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 metų balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena ieškovas žodžiu susitarė su atsakovu, kad pirks iš jo išsimokėtinai motociklą HONDA HARLEI DAVIDSON už 4000,00 Eur. Ieškovas per kelis kartus perdavė atsakovui pinigus už motociklą, t. y. 2014 m. balandžio 30 d. padarė pirmą pavedimą ir pervedė 1500,00 Lt ( kas atitinka 434,43 Eur) į J. V. sugyventinės A. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Antrą kartą pinigus atsakovui padavė grynaisiais, 1800,00 Lt (521,31 Eur), trečią kartą 2014 m. gegužės 17 d. 1300,00 Lt ( 376,50 Eur) pervedė į atsakovo bendradarbio M. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Pinigų į atsakovo sąskaitą nepervedinėjo atsakovo prašymu, nes šis nurodė, kad turi skolų. Ketvirtą ir penktą kartą atsakovui 2300 Lt ( 666,12 Eur) perdavė grynaisiais. 2015 m. rugpjūčio 6 d. pervedė 1000,00 Eur, o 2015 m. gruodžio 10 d. pervedė 1000,00 Eur į A. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovo teigimu, šalys buvo sutarę, kad ieškovas motociklą pasiims tada, kai išmokės visą sutartą sumą. Kai buvo sumokėti visi pinigai, ieškovas kreipėsi į atsakovą norėdamas pasiimti motociklą, tačiau paaiškėjo, kad atsakovas motociklo jau nebeturi. Atsakovui iš viso už perkamą motociklą ieškovas perdavė 4000 Eur, tai yra sumokėjo visą kainą, o likusius apie 1000 Eur atsakovui paskolino, kad šis galėtų, kaip aiškino atsakovas ieškovui, panaikinti areštą turtui. Ieškovas bandė geruoju atgauti pinigus, tačiau atsakovas pinigų negrąžino. Priešieškinį ieškovas prašo atmesti ir nurodo, kad atsakovo nurodyto susitarimo dėl netesybų, šalys sudarę nebuvo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, sudarytos žodinės sutarties fakto ir gautų iš ieškovo pinigų dydžio ir pagrindo neginčijo. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad jis pagal šalių žodinę preliminariąją sutartį prievolės įvykdymo užtikrinimui gavo iš ieškovo 2500 Eur sumą, tačiau pagrindinė daikto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pinigus sumokėjusio ieškovo kaltės, todėl atsakovo teigimu, jis turi teisę į sumokėtų pinigų dalies - 2500 Eur dydžio netesybas ir prašo atlikti atsakovo ir ieškovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2500 Eur sumai. Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pagal šalių žodinį preliminarųjį susitarimą ieškovas atsakovui už motociklą turėjo sumokėti 5000 Eur iki sutarto laiko, t. y. 2015 m. balandžio mėnesio ir tik tada jam turėjo būti perduotas daiktas, pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas praleido susitartą apmokėjimo terminą, atsakovas suprato, kad jis atsisakė sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį, o jo sumokėti pinigai, turintys užtikrinimo funkciją, lieka atsakovui. Kadangi pagrindinė motociklo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, tai ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas šią sumą jam grąžintų, o atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Atsakovas pagrįstai tikėdamas iki sutarto laiko parduoti motociklą ieškovui ir gauti iš jo sutartą 5000 Eur kainą, šio daikto ilgą laiką tretiesiems asmenims nepardavė. Ieškovui laiku neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal susitarimą, atsakovui teko keisti savo planus, apsiimti daikto saugojimo ir priežiūros išlaidas, visą tą laiką stovėjęs nenaudojamas daiktas visiškai prarado savo vertę, dėl ko atsakovas patyrė netiesioginių nuostolių. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pinigus iš ieškovo priėmė ir tuo metu, kuomet motociklo jau realiai nebeturėjo ir kuris buvo sudaužytas jo draugo. Kodėl tuo metu priėmė iš ieškovo pinigus ir jam nenurodė, kad motociklo nebeparduos ir nebeturi tokios galimybės bei kodėl ieškovo neinformavo, kad nesudarys pagrindinės sutarties, nes ieškovas jo manymu per ilgai nesumokėjo pinigų, atsakovas nepaaiškino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Iš bylos medžiagos, šalių parodymų nustatyta, šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas pirks iš atsakovo motociklą ir ieškovas atsakovui perdavė prašomą priteisti pinigų sumą. Šalys skirtingai teigia dėl sutartos kainos, ieškovas nurodo, kad susitarė motociklą pirkti už 4000 Eur, o likusią prašomą priteisti sumą perdavė atsakovui šio prašymu dėl šio finansinių problemų, o atsakovas nurodo, kad sutarta kaina buvo 5000 Eur, nesant šalių rašytinės sutarties, sutartos kainos dydis esmės ginčo sprendimui neturi, kadangi dėl ieškovo perduotų pinigų atsakovui dydžio ginčo tarp šalių nėra. Šalys neginčija, kad ieškovas per kelis kartus, įvairiais būdais (pavedimais atsakovo nurodytiems asmenims, grynųjų pinigų perdavimu tiesiogiai atsakovui) iki 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovui perdavė 4998,36 Eur. Pinigų perdavimo ir šalių sutarties sudarymo faktą patvirtino ir liudytojai B. S. ir S. S., ieškovo tėvai.
Teismas sutinka su atsakovo nurodytais teisiniais argumentais, kad šalių sutartas pirkti-parduoti daiktas – transporto priemonė yra registruotinas daiktas ir pagal įstatymų nuostatas tokio daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai privaloma rašytinė forma ( CK 4.253 str., 1.73 str.). Sandorio buvimui įrodyti ne visais atvejais byloje turi būti pateikta rašytinė sutartis. Įstatymai numato ir sutarčių sudarymo konkliudentiniais veiksmais ar žodinių sutarčių sudarymo galimybę, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms sandorio formą nustatančioms teisės normoms. CK 1.72 straipsnio 2 dalis numato, kad su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Šalių susitarimo dėl kainos sumokėjimo formos ir terminų kvalifikuoti kaip preliminarios sutarties sudarymo negalima, nes įstatymas imperatyviai nustato, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia (CK 6.165 str.2d.). Šalys buvo susitarusios, kad sudarys pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui sumokėjus susitartą kainą. Taigi, šalių santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai santykiai iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK ) įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nesant sudarytos rašytinės šalių sutarties ir ieškovui neigiant šias aplinkybes, atsakovui tenka pareiga įrodyti jo nurodytas šalių susitarimo aplinkybes dėl kainos sumokėjimo termino, kurį atsakovo teigimu ieškovas pažeidė bei susitartų netesybų. Be paties atsakovo paaiškinimų, atsakovas jokių kitų įrodymų, patvirtinančių minėtas jo aplinkybes nepateikė, todėl konstatuotina, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Atsakovo veiksmai – tai, kad atsakovas iš ieškovo priėmė pinigus jau po to, kai jo teigimu buvo pasibaigęs sutartas laikas sumokėti pinigus (dėl ko atsakovas prašo priteisti netesybas), neinformavimas ieškovo apie susitarimo pasibaigimą šiam nesumokėjus pinigų laiku ( atsakovo teigimu), pinigų priėmimas iš ieškovo nebeturint motociklo ir apie tai neinformuojant ieškovo, pinigų negrąžinimas keletą metų (net ir tos dalies, kurią ieškovas pripažįsta) leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovas elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, o ne ieškovas pažeidė susitarimą dėl būsimos sutarties sudarymo ir dėl to ieškovui padaryta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti ( CK 6.245 str. 3d.), o atsakovo priešieškinis kaip neįrodytas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo, pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Ieškovas atsiliepime į atsakovo priešieškinį prašė CPK 95 str. tvarka paskirti atsakovui 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą priešieškinį, 50 procentų baudos priteisti ieškovui. Ieškovo teigimu, atsakovo pareikštas priešieškinis niekuo nepagrįstas, nurodant tik deklaratyvius teiginius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, tai yra ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Teismo vertinimu, nors atsakovo priešieškinis netenkintas, bylos nagrinėjimas dėl pareikšto priešieškinio iš esmės užvilkintas nebuvo, o atsakovo ginčo aplinkybių vertinimas, negali būti savaime pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo prašymas skirti atsakovui baudą, netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui - 150 Eur žyminis mokestis, 500 Eur advokato išlaidų (CPK 93 str. 1d., 98 str. 1d.) bei 6,70 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4998,36 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 150,00 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur advokato išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. V. 6,70 Eur pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.