Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės, Lino Zinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. O. (E. O.) ieškinį atsakovei E. O. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

11.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, sprendimas motyvuotas, pagrįstas teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, priimtas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dalies, kurioje nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią joje nustatytu laiku sūnus gali likti nakvoti tėvo namuose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

15. Ginčo šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Marijampolės pataisos namų 2013 m. balandžio 17 d. pažymą apie E. O. laisvės atėmimo bausmės atlikimą; Lukiškių tardymo izoliatoriaus 2015 m. gruodžio 17 d. pranešimą apie nuteistojo kai kurias teises; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2011 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. birželio 12 d. ir 2018 m. vasario 7 d. raštus apie atsakovo administracinius nusižengimus bei 2024 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymą apie ginčo šalių sūnui teiktą psichologo pagalbą. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymą apie sūnaus lankomas švietimo pagalbos specialistų konsultacijas.

16. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad didžioji dalis apeliantės pateiktų dokumentų buvo parengti 2011 – 2018 m., todėl akivaizdu, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, paminėti dokumentai nepriimami ir dėl jų nepasisakoma. Apeliantė taip pat pateikė 2024 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymą apie ginčo šalių sūnui teiktą psichologo pagalbą, o ieškovas – 2024 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymą apie sūnaus lankomas švietimo pagalbos specialistų konsultacijas. Nors ginčo šalys nepateikė argumentų dėl būtinybės nurodytus dokumentus priimti apeliacinės instancijos teisme, iš šių dokumentų datų ir turinio matyti, kad jie objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes buvo parengti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Be to, šie dokumentai yra susiję su ginčo šalių nepilnamečiu vaiku, todėl, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo dalyką, abiejų ginčo šalių pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos priimamos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė E. O. ir ieškovas E. O. yra G. O., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) Trakų rajono apylinkės teismo (šiuo metu – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169-424/2015 buvo nutraukta ginčo šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio ginčo šalių vaiko G. O. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina E. O.. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarta dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tačiau nesusitarta dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

19. 2023 m. kovo 17 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kadangi, kaip teigė ieškovas, atsakovė sudaro kliūtis jam bendrauti su vaiku. 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai ieškinį tenkino ir nustatė ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, t. y. nustatė:

Aprašomoji dalis

19.1. tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimant penktadienį 16.00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 16.00 val. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų atostogų su sūnumi metu bei kitais atvejais, kuomet pagal šią bendravimo tvarką bendravimas su sūnumi numatytas su vienu iš tėvų;

19.2. tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės trečiadienį, sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimant 16.00 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

19.3. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų dienomis tėvas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti atgal į gyvenamąją vietą tokia tvarka:

19.3.1. poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas pasiima sūnų gruodžio 24 dieną 15.00 val. ir grąžina tų pačių metų gruodžio 26 dieną iki 19.00 val.;

19.3.2. neporiniais metais sutinkant Naujuosius Metus, tėvas pasiima sūnų neporinių metų gruodžio 31 dieną 17.00 val. ir grąžina sekančių metų sausio 1 dieną iki 19.00 val.;

19.3.3. neporiniais metais per Šv. Velykas pasiima sūnų šeštadienį 15.00 val. ir grąžina antrąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) 19.00 val.;

19.4. kiekvienais metais tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi tėvo gimtadienio dieną ir sūnaus gimtadienio dieną arba sekantį šeštadienį po sūnaus/tėvo gimtadienio ne trumpesniam nei 3-jų valandų laikotarpiui, tikslų sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su vaiko motina suderinęs prieš 7 dienas SMS žinutėmis;

19.5. Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, tėvui vaiką pasiimant 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Motinos dieną vaikas praleidžia su motina;

19.6. kiekvienais metais visų sūnaus atostogų (vasaros, pavasario, žiemos ir rudens) metu tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pusę sūnaus visų atostogų laiko, jeigu šalims nepavyksta susitarti kuri pusė sūnaus atostogų tenka tėvui, tėvas su sūnumi praleidžia pirmąją pusę visų sūnaus atostogų, tikslų sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su vaiko motina suderinęs prieš 14 dienų SMS žinutėmis;

19.7. tuo atveju, jeigu dėl sūnaus ligos tėvas šioje bendravimo tvarkoje numatytu bendravimo su sūnumi metu negalės bendrauti su juo, motina, nedelsiant įsipareigoja kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl sūnaus ligos, pranešti tėvui apie ligos faktą SMS žinute, nurodant į kokią sveikatos priežiūros įstaigą dėl sūnaus ligos buvo kreiptasi. Tokiu atveju tėvo bendravimo su sūnumi laikas kompensuojamas, sūnui pasveikus, artimiausio savaitgalio metu. Tuo atveju, jei buvimo su tėvu metu sūnui atsiranda sveikatos sutrikimų, tėvas privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo bei nedelsiant apie tai informuoti sūnaus motiną;

19.8. jeigu tėvas jam šioje bendravimo tvarkoje numatytu metu neturi galimybių su sūnumi bendrauti (pavyzdžiui, tėvo liga), apie tai nedelsiant praneša sūnaus motinai SMS žinute ir suderina su ja bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimus;

19.9. tėvas privalo užtikrinti, kad sūnaus buvimo pas tėvą metu, sūnus motinai būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu sūnui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina;

19.10. motina privalo užtikrinti, kad sūnus tėvui būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis - vaizdo skambučiu su sūnumi kiekvieną porinę dieną laikotarpyje nuo 19.00-20.00 val.;

19.11. pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo ir gydymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami, bet ne vėliau nei per 48 valandas informuoti vienas kitą SMS žinute pranešdami naujus kontaktinius duomenis;

19.12. vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą;

19.13. esant bendram tėvų sutarimui, vaiko tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir nustatyti kitą bendravimo su vaiku tvarką, jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų.

20. Atsakovė, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, jog nesutinka su patvirtinta bendravimo tvarka dėl nustatytų vaiko nakvynių pas ieškovą ir prašo ją atitinkamai pakeisti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

23. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

24. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

25. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

26. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

27. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

28. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

29. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

30. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį ir nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ginčo sūnus nakvoja pas ieškovą kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų dienomis (konkrečios dienos priklauso nuo to, ar metai yra poriniai, ar neporiniai), taip pat pusę visų sūnaus atostogų laiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta bendravimo tvarka užtikrina pastovų ir tiesioginį skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku ir sudaro sąlygas ieškovui dalyvauti ginčo šalių nepilnamečio vaiko auklėjime bei kurti artimesnį vaiko ir tėvo ryšį, be to, užtikrina, kad vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais kuo mažiau skirtųsi. Atsakovės apeliaciniame skunde siūlomoje ieškovo bendravimo su vaiku tvarkoje, priešingai, ieškovo galimybės tiesiogiai bendrauti su ginčo šalių sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime yra labai ribotos – apeliaciniame skunde siūlomoje bendravimo tvarkoje iš esmės nustatyta, kad joje nurodytomis dienomis maksimalus atsakovo praleidžiamas laikas su vaiku nurodytomis dienomis galėtų būti tik iki 6 val. (nuo 11 val. iki 19 val.).

31. Kaip minėta, minimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu galėtų būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokių duomenų byloje nėra. Kaip matyti iš Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, ieškovo namuose iš esmės yra sudarytos sąlygos sūnui pasilikti ilgesniam laikotarpiui (yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos reikmenys, įrengta vieta vaiko pamokų ruošai). Išvadoje nenurodyta aplinkybių. kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad vaiko pasilikimas pas tėvą kenktų vaiko interesams, tokių aplinkybių nenurodė ir 2023 m. birželio 20 d. teismo posėdyje išklausyta išvadą teikiančios institucijos atstovė J. V., kuri, be kita ko, paaiškino, kad nors vaikas ir turi specialiųjų poreikių, negalima teigti, jog šie poreikiai yra tokie, kuriuos atliepti galėtų tik vaiko motina, be to, ginčo šalių nepilnametis vaikas pats noriai bendrauja ir su tėčiu. Liudytoja (duomenys neskelbtini) V. L., kuri reguliariai lankosi ginčo šalių namuose, 2024 m. kovo 5 d. vykusiame teismo posėdyje pažymėjo, jog ginčo šalių nepilnametis vaikas nori bendrauti su tėčiu, ryšys tarp vaiko ir tėvo yra atkurtas, sąlygos bendravimui tėčio namuose tinkamos, be to, tėvas geba atliepti vaiko poreikius, užtikrina vaikui saugią aplinką. Norą daugiau bendrauti su tėvu išreiškė ir 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu išklausytas šalių nepilnametis vaikas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas turi žalingų įpročių (piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko galėtų būti agresyvus), byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovas dirba, be to, į bylą yra pateikta 2023 m. balandžio 14 d. uždarosios akcinės bendrovės „Aspersus“ pažyma, kurioje nurodyta, jog ieškovas kreipėsi konsultacijai ir jam buvo paskirtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas vieneriems metams nuo priklausomybės alkoholiui. Šie duomenys papildomai patvirtina, kad ieškovas galimai siekia pakeisti gyvenimo būdą teigiama linkme ir sudaryti tinkamas sąlygas kurti pastovų ryšį su nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime.

32. Nors atsakovė į bylą pateikė 2024 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymą apie ginčo šalių sūnui teiktą psichologo pagalbą, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog poreikis teikti šią pagalbą atsirado dėl ieškovo įtakos vaikui. Kaip pagrįstai pažymėta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo šalių vaikui reguliariai teikiama įvairių specialistų (tarp jų ir psichologų) pagalba (šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateikta 2024 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma apie ginčo šalių vaikui teikiamas švietimo pagalbos specialistų konsultacijas).

33. Taigi byloje nesant jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka kenktų vaiko interesams, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią jo bendravimas su vaiku būtų ribojamas. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus ir nepakankamai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė rašytinę bylos medžiagą, taip pat aktyviai aiškinosi bylai svarbias aplinkybes teismo posėdžio metu. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, teismo posėdis šioje byloje vyko 2023 m. birželio 20 d., 2023 m. rugsėjo 26 d., 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. kovo 25 d., buvo išklausyti bylos šalių bei liudytojų parodymai, tarp jų – ir nepilnamečio ginčo šalių vaiko. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina priešinga išvada – pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių ginčui išspręsti svarbias aplinkybes, išanalizavo pateiktus įrodymus ir, nenustatęs priežasčių riboti skyriumi gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

34. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, esant poreikiui (pavyzdžiui, nustačius, kad skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka dėl kokių nors priežasčių neatitinka vaiko interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, jo savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-823/2023).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. gegužės 27 d. raštu apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie 308,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą. Atsižvelgiant į procesinį bylos rezultatą, ši suma valstybės naudai priteistina iš atsakovės.

38. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 308,33 Eur (tris šimtus aštuonis eurus ir trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.