Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo: 1. Nutraukti santuoką, sudarytą tarp J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2. Po santuokos nutraukimo J. S. palikti santuokinę pavardę: (duomenys neskelbtini), o N. S. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini); 3. Nustatyti nepilnamečių sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove, bei priteisti iš atsakovo N. S. išlaikymą sūnums: E. S. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei S. S. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno sūnaus pilnametystės, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 4. Priteisti iš atsakovo 9 200 Eur (devynis tūkstančius du šimtus eurų) vaikų E. S. ir S. S. išlaikymo įsiskolinimą, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 5. Priteisti iš atsakovo ieškovei kaip vaikų išlaikymo tvarkytojai, procesines 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalių sūnūs E. S. ir S. S. yra pripratę, prisirišę prie mamos (ieškovės), visada gyveno kartu. Tik ieškovė, kuri iš esmės vaikus prižiūri, rūpinasi, auklėja, faktiškai viena juos išlaiko, galės tinkamai ir pilnai užtikrinti vaikų interesus. Ieškovė su vaikais gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur užtikrintos tinkamos sąlygos sūnums augti ir vystytis. Atsakovas vaikais nesirūpina, priešingai daro žalą, vartoja svaigalus, rodo netinkamą pavyzdį vaikams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių sūnų E. S. ir S. S. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.

Kadangi šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, todėl išlaikymas privalo būti priteistas iš atsakovo. Šalių sūnus E. S. turi specialių poreikių, jam nustatytas 1 tipo cukrinis diabetas, jis turi neįgalumą, dėl sveikatos patiriama daug papildomų ypatingų išlaidų. Kitas sūnus S. S. taip pat turi specialių poreikių, sveikatos problemų dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo, jam reikalinga speciali mityba ir sveikatos priežiūra, abu vaikai lanko mokyklas, reikalingos ugdymo, lavinimo priemonės, kompiuteriai kitos įvairios išlaidos, kurios su amžiumi tik didėja. Sūnaus E. S. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga 1 011 Eur suma, nesąžininga didžiąją išlaidų dalį užkrauti ieškovei. Atsižvelgiant į vaiko specialias, ypatingas sveikatos išlaidas, bei į tai, kad dalis kompensuojama iš vaiko neįgalumo išmokos (210 Eur/mėn.), siekiant užtikrinti vaiko interesus, atsakovas turėtų mokėti kas mėnesį minimaliai bent 400 Eur vaiko išlaikymui (1 011-210)/2). Sūnaus S. S. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga 801 Eur suma, bent pusę šios sumos turėtų padengi atsakovas, kuris yra sveikas, darbingas, turi turto, gauna pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, angliavandenių apykaitos sutrikimą, vaiko specialias ypatingas sveikatos, maisto išlaidas, siekiant užtikrinti vaiko interesus, atsakovas turėtų mokėti kas mėnesį minimaliai bent 400 Eur vaiko išlaikymui (801/2). Nepilnamečių sūnų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirtina ieškovė. Taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki šiol, nes ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. sausio mėn. iš viso nieko nemokėjo vaikų išlaikymui, o nuo 2020 m. sausio mėn. iki spalio mėn. moka nepakankamai - tik po 100 Eur/mėn., todėl priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma: 9 200 Eur (400 Eur x 2 x 14 mėn. - 2 000 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo).

Santuokos metu sutuoktiniai neįgijo dalintino bendro turto, bendrų kreditorių ar prievolių šalys taip pat neturi. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę: (duomenys neskelbtini), atsakovui - (duomenys neskelbtini).

Atsakovas N. S. su ieškiniu sutinka iš dalies: santuoka nutrauktina, sutinka, kad ieškovė pasiliktų po santuokos nutraukimo santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš dalies sutinka su reikalavimu dėl vaikų išlaikymo. Atsakovas kategoriškai nesutinka su kaltinimais, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos pradžioje šeima gyveno gerai ir darniai, susilaukė dviejų vaikų. Maždaug prieš 10 metų šeima pradėjo gyventi atsakovo tetai priklausančioje sodyboje Kauno rajone, atsakovas dirbo ūkyje, darbas ūkyje užimdavo labai daug laiko, ieškovė ragino atsakovą pakeisti darbą, persikelti gyventi į Kauną. Kaune gyveno ieškovės draugės, su kuriomis ji vis dažniau pradėjo lankytis kavinėse, naktiniuose klubuose. Atsakovui nepritarus tokiems gyvenimo pokyčiams, ieškovė vis dažniau išreikšdavo nepasitenkinimą dėl gyvenimo kaimo vietovėje, keldavo konfliktus dėl menkiausių smulkmenų, galiausiai 2019 metų rugpjūtį ieškovė išsikėlė iš sodybos, kurioje šeima gyveno, pasiėmė su savimi vaikus. Taip pat ieškovė susirado gyvenimo draugą, su kuriuo atsakovas ne kartą matė ieškovę. Taigi, ieškovė, kaltindama atsakovą neištikimybe, pati susirado naują gyvenimo draugą. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno miesto VTAS) teismui pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad neturi duomenų, kad ieškovė J. S. netinkamai rūpinasi vaikais, ieškovė užtikrina sūnų fizinę, psichinę ir socialinę gerovę todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių, nustatytas aplinkybes E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas su motina J. S. atitinka vaikų interesus. Taip pat Kauno miesto VTAS išvadoje nurodė, kad abu vaikai mokosi Vyturio gimnazijoje, lanko keramikos, informacinių technologijų būrelius. Einoras norėtų lankyti sporto klubą, tačiau dėl finansų stokos nelanko. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis, išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Ieškovė prašo teismo iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti po 400 Eur/mėn. kiekvienam iki vaikų pilnametystės, pateikia vaikų išlaikymo išlaidų skaičiuoklę. Abu vaikai turi specialiųjų poreikių: Einorui nustatytas 1 tipo cukrinis diabetas, Simui sutrikusi angliavandenių apykaita. Einorui yra būtini sensoriai, kurių įsigijimas nekompensuojamas, tai sudaro apie 300 Eur./mėn., abiem vaikam būtina becukrė, begliutenė mityba.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti, todėl laikytina, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Kauno miesto VTAS vertinimu, ieškovės prašoma 400 Eur/mėn. suma kiekvienam vaikui atitinka vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. S..

Pažymėtina, kad santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovės ieškinyje, tiek atsakovo atsiliepime, nurodytos aplinkybės bei jų paaiškinimai teismo posėdyje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog vien tik ieškovė ar vien tik atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26-3.30 straipsniai). Byloje nustatytos aplinkybės, kad santuokos pradžioje šalys sugyveno gražiai, kūrė bendrą ateitį, tačiau laikui bėgant šalių santykiai pradėjo blogėti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas jos atžvilgiu buvo nelojalus, nepagarbus, vartojo alkoholį, buvo neištikimas, tuo pačiu atsakovas kaltina ieškovę. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo liudytojų L. S. A., L. B. ir L. S. parodymais. Ieškovės prašymu apklaustos liudytojos parodė, kad ieškovė buvo rūpestinga mama, darbšti, visada rūpinosi šeima, alkoholiu nepiktnaudžiavo. Liudytojų teigimu šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, fizinio ir psichologinio smurto. Vertindamas liudytojų parodymus bei darydamas išvada dėl kurio nors iš sutuoktinio kaltės teismas vien tik liudytojų parodymais remtis negali – ieškovės prašymu apklausta liudytoja L. S. A. yra ieškovės artima giminaitė (mama), kitos liudytojos yra buvusios šeimos, šiuo metu ieškovės artimos draugės, su kuriomis ji bendrauja. Kadangi ieškovės viena iš liudytojų yra artima giminaitė, kitos liudytojos artimos draugės, jos yra galimai netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi bei nurodo tos šalies naudai aplinkybes, kurios prašymu yra apklausiamos. Esant šioms aplinkybėms liudytojų parodymai nelaikytini tiesioginiais įrodymais dėl atsakovo kaltės. Ieškovės pateiktas įrašas, kuriame, pasak ieškovės, atsakovas kalbasi su moterimi su kuria jis buvo neištikimas ieškovei, nėra byloje pakankamu įrodymu patvirtinti aplinkybę, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei ir tai prisidėjo prie to, jog iširo šalių santuoka. Įrašas darytas šalims jau negyvenant kartu, nevedant bendro ūkio, esant konfliktiškiems šalių santykiams. Iš pateikto įrašo teismas negali daryti išvados, jog atsakovas telefonu kalba su moterimi, su kuria buvo neištikimas ieškovei, taip pat iš vieno įrašo negali daryti išvados, jog atsakovas pastoviai piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to iširo šalių santuoka bei pažymėtina, kad įrašas yra blogos kokybės, sunku suprasti apie ką su atsakovu kalba įraše girdima moteris.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės, psichologinio, fizinio smurto, nelojalumo ar kitų aplinkybių, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad išimtinai tik dėl vienos iš šalių kaltės iširo šalių santuoka. Priešingai, nei viena iš šalių nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji puoselėjo santykius bei dėjo visas pastangas dėl santuokos išsaugojimo. Apibendrindamas teismas daro išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus ieškovės prašymu ieškovei paliekama santuokinė pavardė - (duomenys neskelbtini), atsakovui - (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja priteisti išlaikymą viena iš kitos, todėl išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tam neprieštarauja.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu šalių sūnūs gyvena su motina, ieškovė jais tinkamai rūpinasi, prižiūri. Teismas duomenų, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaikų interesams neturi, atsakovas prieštaravimų nepateikė. Kauno miesto VTAS išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Kauno miesto VTAS išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų E. ir S. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. S. tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti nepilnamečių sūnų E. S. ir S. S. išlaikymą iš atsakovo kiekvienam po 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė byloje pateikė sūnų E. ir S. poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečių sūnų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro apie 800 Eur. Nepilnamečių sūnų poreikiams mėnesiui reikalingos sumos susideda iš šių išlaidų: maisto išlaidos, mokymo įstaigai, maistui mokykloje - 370 Eur, ugdymo priemonės - 30 Eur, vaikui tenkanti dalis būsto išlaikymo išlaidų (nuomos, komunaliniai ir kt. mokesčiai) – 133 Eur, rūbams, avalynei, higienos prekėms, kirpyklai – 80 Eur, laisvalaikis, telefonas - 20 Eur, vaikų augintinio (šuniuko) išlaidos - 33 Eur, kultūrinė veikla, koncertai, teatrai, kinas, ekskursijos, kavinės - 30 Eur, ilgalaikio naudojimo daiktai (baldai, patalynė, rankšluosčiai, kiti namų apyvokos daiktai) - 30 Eur, transporto, kelionių išlaidos - 15 Eur, vitaminai, vaistai, kitos sveikatos išlaidos - 60 Eur E. ir 50 Eur – S., viso E. 811 Eur, S. 801 Eur. Taip pat nurodo, jog sūnus E. turi specialiųjų poreikių, serga 1 tipo cukriniu diabetu, turi neįgalumą, dėl sveikatos patiriamos papildomos išlaidos (sensoriai gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, medicininės priemonės, procedūros ir pan.), taip pat sūnus turi veido odos problemų, jam nustatyta acne, dėl ko perkama specialios priemonės, reikalingi veido valymai. Nurodytoms priemonėms ieškovė dar papildomai išleidžia 200 Eur, todėl sūnaus E. būtinieji poreikiai sudaro 1 011 Eur mėnesiui. Įvertinus sūnui mokamą vaiko neįgalumo išmoką, iš atsakovo sūnaus E. išlaikymui priteistina 400 Eur suma. Be to ieškovė nurodo, kad sūnus S. taip pat turi sveikatos problemų, jam nustatytas angliavandenių apykaitos sutrikimas, sūnui reikalingas specialus maitinimas, būtina pastoviai sekti jo sveikatos būklę, dėl ko patiriamos išlaidos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo sūnaus S. išlaikymui prašo priteisti 400 Eur.

Atsakovas nesutinka, kad kiekvieno vaiko maistui per mėnesį reikia skirti po 300 Eur, atsakovo manymu kiekvieno vaiko maistui namuose pakanka po 80 Eur, maistui mokykloje – po 40 Eur, viso kiekvienam vaikui mėnesiui po 120 Eur. Kiekvieno vaiko ugdymo reikmėms per mėnesį reikia skirti po 30 Eur, šių poreikių tenkinimui pakanka 120 Eur per metus kiekvienam vaikui arba po 10 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas nesutinka, kad kiekvieno vaiko būsto išlaidoms per mėnesį reikia skirti po 133 Eur. Į nurodytas išlaidas ieškovė nepagrįstai priskaičiavo išlaidas nuomos mokesčiui – užtikrinti vaikui būstą yra tėvo/motinos pareiga, ieškovė savo noru išsivedė vaikus iš šeimos namų, kur vaikams buvo užtikrinta teisė į būstą, be to neįrodė, kad yra sumokėjusi nuomos mokestį. Taip pat ieškovė neįrodė patiriamų komunalinių mokesčių dydžio. Atsakovas laiko, kad pakankama suma yra 25 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutinka, kad kiekvieno vaiko rūbams ir avalynei, higienos prekėms, kirpyklai per mėnesį reikia skirti po 80 Eur ir dar papildomai 10 Eur skalbikliams ir buitinei chemijai, atsakovo nuomone pakankama suma kiekvieno vaiko rūbams ir avalynei yra 40 Eur per mėnesį (arba 480 Eur per metus), higienos priemonėms po 5 Eur per mėnesį, skalbikliams ir buitinei chemijai po 5 Eur per mėnesį, kirpyklai – po 5 Eur per mėnesį. Nesutinka, kad kiekvieno vaiko kultūriniam lavinimui per mėnesį reikia skirti po 30 Eur, nes kiekvieną mėnesį vaikai į teatrus, kinus neina, į ekskursijas nevažiuoja, juo labiau karantino metu tokių renginių nėra, todėl pakanka 10 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nesutinka, kad kiekvieno vaiko laisvalaikio ir telefono išlaidoms per mėnesį reikia skirti po 20 Eur, atsakovas bendrauja su vaikais savaitgaliais ir pats gali nuspręsti dėl vaikų pramogų ir jas apmokėti, telefonui pakanka po 8 Eur per mėnesį, kiekvieno vaiko transporto išlaidoms per mėnesį po 15 Eur yra per daug, moksleivių nuolatinis bilietas kainuoja apie 6 Eur. Taip pat nesutinka, kad kiekvieno vaiko ilgalaikio naudojimo daiktų išlaidoms per mėnesį reikia skirti po 30 Eur, atsakovė nepateikė baldų pirkimo kvitų, patalynei ir kt. pakanka po 10 Eur per mėnesį (metams 120 Eur) kiekvienam vaikui. Taip pat atsakovas mano, kad augintiniui išlaikyti per mėnesį pakanka 30 Eur, t. y. po 10 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas nesutinka, kad vaiko E. S. vitaminams ir vaistams reikia po 60 Eur ir papildomai 200 Eur sveikatos problemų išlaidoms. Atsakovui yra žinoma, kad vaikas serga cukralige, tačiau jis gauna kompensuojamas priemones. Kartais tenka papildomas priemones nusipirkti, tačiau įstatymų nustatyta tvarka neįgaliems vaikams skiriamos ir mokamos šalpos išmokos (šalpos neįgalumo pensija, taip pat priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija vaikams, kuriems nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumas), šių lėšų pakanka E. S. sveikatos priežiūrai. Atsakovas nesutinka ir, kad S. S. vitaminams ir vaistams reikia po 50 Eur. Atsakovas mano, kad vitaminams ir vaistams pakanka 10 Eur per mėnesį arba 120 Eur per metus. Teismo posėdyje atsakovas vaiko poreikių sumas pakoregavo, nurodydamas, kad sūnaus E. maistui pakanka 70 Eur, S. – 50 Eur, ugdymo reikmėms - 10 Eur, komunaliniams mokesčiams - 45 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, vaiko rūbams ir avalynei – kelnėms - 18 Eur, šortams 10 Eur, džemperiams – 19 Eur, marškinėliams – 9 Eur, t. y. vienam mėnesiui turėtų pakakti 6 Eur, higienos priemonėms - 10 Eur per mėnesį, buitinė chemijai - 10 Eur per mėnesį, kultūrinė veikla - 20 Eur, transporto išlaidoms - 6 Eur, augintiniams – 10 Eur, ilgalaikio naudojimo daiktai, patalynė – 10-15 Eur. Einorui sveikatos išlaidas pilnai kompensuoja valstybės mokamos išmokos, priemonės, reikalingos ligos kontrolei, taip pat yra kompensuojamos. Atsakovo manymu E. mėnesiui reikalinga suma poreikių patenkinimui yra 640-650 Eur, 250 Eur valstybės skiriama išmoka, taip pat išmoka vaikui, todėl po 200 Eur prisidedant abiems tėvams, sūnaus E. poreikiai bus pilnai patenkinti. Ieškovė nepateikė duomenų, jog sūnui S. yra perkami vaistai, todėl jo išlaikymui 400 Eur su išmoka valstybės skiriama vaikui pilnai pakanka jo poreikiams patenkinti.

Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos būstui, maistui, lavinimui, rūbams, gydymui ir kt., yra įprastiniai ir visiškai suprantami, tai poreikiai būtinoms reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Pagal ieškovės nurodomas sumas, išleidžiamas vaikų poreikiams patenkinti, didžiausia dalis tenka maistui, būstui, rūbams, t. y. būtiniesiems vaikų poreikiams. Vaikų poreikių tenkinimo išlaidas ieškovė pagrindė byloje pateiktais mokėjimo nurodymais, kvitais, paaiškinimais. Savaime suprantama, jog vaikui reikalingi rūbai, avalynė, tinkama mityba. Ieškovės nurodytos sumos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti teismo vertinimu nėra padidintos bei laikytinos realiomis, atitinka šalyje esančias prekių bei paslaugų kainas. Ieškovės paskaičiavimu vaikams maisto išlaidos mėnesiui sudaro 300 Eur ir 70 Eur mėnesiui maitinimui mokykloje, t. y. vaikui dienai namuose skiriama apie 9 Eur, mokykloje apie 3,5 Eur. Byloje pateikti duomenys, jog E. S. yra diagnozuotas blogai kontroliuojamas 1 tipo cukrinis diabetas nuo 2011 m. E. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijose nurodyta, jog būtina skaičiuoti angliavandenių kiekį maiste, vesti mitybos – diabeto dienyną, laikytis CD dietos. Šie įrodymai patvirtina, jog vaikui reikalinga speciali mityba, būtina mityba ne tik namuose, tačiau ir mokykloje. Byloje pateikti duomenys, jog S. yra diagnozuotas angliavandenių apykaitos sutrikimas. Simo (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijose nurodyta, kad atlikus tyrimus ryškiai padidėję Anti GAD antikūnai, glikemija nevalgius norma, medikamentinis gydymas neskirtas, berniukas paliekamas šeimos gydytojo sekimui. Teismo nuomone siekiant vaikus maitinti visaverčiu, kokybišku maistu, taip pat maitinti užtikrinant mitybą pagal gydytojų rekomendacijas, siekiant ligos kontrolės, ieškovės nurodytos išlaidos maistui abiem vaikams yra protingos, atitinkančios vaikų amžių bei užtikrinančios jų specialiuosius poreikius. Išlaidos higienai, buitinei chemijai, vaistams, vitaminams, kitoms sveikatos išlaidoms taip pat laikytinos būtinomis bei pagrįstomis, kadangi jos tiek reikalingos vaikų ligos atveju, tiek siekiant palaikyti vaikų fizinę būklę bei atitinka prekių kainas šalyje. Taip pat pagrįstomis laikytinos išlaidos ugdymo priemonėms, kultūrinei veiklai, koncertams, kinams, ekskursijoms, būreliams, laisvalaikiui. Teismas pažymi, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), todėl pagrįstomis laikytinos ieškovės aukščiau nurodytos išlaidos. Pagrįstomis laikytinos išvados transportui, kadangi išlaidos nurodytos ne tik nuolatiniam moksleivio bilietui, bet ir kelionėms. Taip pat ieškovė nurodo, jog reikalingos išlaidos telefonui. Šalių sūnūs yra 14 ir 10 metų amžiaus, jie lanko mokyklą, bendrauja su draugais, todėl vertinant nurodytas aplinkybes bei tai, jog tėvų pareiga yra rūpintis savo vaikais, telefonas yra galimybė su jais susisiekti, taip pat ir bendravimo priemonė, laikytina, jog ieškovės nurodytos išlaidos telefonui nėra nepagrįstos bei pernelyg didelės. Pagrįstos ieškovės nurodytos išlaidos patalynei, rankšluosčiams, tai vaikams reikalingi visų buityje naudojami daiktai. Tačiau ieškovė nepateikė teismui duomenų dėl vaikų augintinio išlaidų, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų būtent kokie ilgalaikio naudojimo daiktai, kiti namų apyvokos daiktai vaikams yra reikalingi, būtini, kokio dydžio išlaidos jiems reikalingos, kokios įrangos vaikai neturi, priešingai, ieškovė prašydama sūnų gyvenamąją vietą nustatyti su ja nurodė, jog vaikams yra pilnai užtikrintos gyvenimo sąlygos, todėl šiose dalyse vaikų poreikių išlaidos mažintinos.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį laikoma nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Taip pat teismas pažymi, jog vertindamas vaikų išlaikymo dydį, atsižvelgia ir į tai, jog vaikams likus gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į vaiko amžių, į tai jog E. S. yra nustatytas vidutinio lygio neįgalumas, diagnozuota 1 tipo cukrinis blogai kontroliuojamas diabetas, veide – acne.T-N ((duomenys neskelbtini) E. S. medicinos dokumentų išrašo kopija, ieškinio priedas), t. y. esant specialiems poreikiams, laikytina, jog E. S. poreikiams užtikrinti reikalinga suma sudaro 980 Eur.

Atmestini atsakovo argumentai dėl ieškovės nurodytų 200 Eur išlaidų vaiko sveikatos problemų išlaidų, sensorių gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, medicininių priemonių reikalingų veido odos gydymui. Atsakovo teigimu gliukozės kiekiui matuoti Einoriui reikalingos priemonės yra kompensuojamos.

Kaip nurodė ieškovė, sūnui liga diagnozuota jau 10 metų, naudojant kompensuojamas priemones cukraus lygiui matuoti vaiko pirštai yra labai subadyti, be to sūnus šiuo metu yra paauglys, ir nurodytu būdu kontroliuojant cukraus kiekį patiria psichologinį diskomfortą. Byloje esantys įrodymai ((duomenys neskelbtini) E. S. medicinos dokumentų išrašo kopija, ieškinio priedas) patvirtina, jog E. glikemijos kiekį būtina tirti bent 5-8 kartus dienoje, todėl, teismo nuomone, esant galimybei, turi būti siekiama vaikui užtikrinti kaip galima pažangesnes (kokybiškesnes) ligos kontrolės priemones ir nesąžininga būtų palikti tuo rūpintis tik vienam iš tėvų.

Atsižvelgiant į aukščiau teismo nustatytas aplinkybes dėl vaikų poreikių išlaidų, į vaiko amžių, į tai jog S. S. yra nustatytas angliavandenių apykaitos sutrikimas ((duomenys neskelbtini) S. S. medicinos dokumentų išrašo kopija, ieškinio priedas), t. y. esant specialiems ligos kontrolės ir mitybos poreikiams, laikytina, jog S. S. poreikiams patenkinti yra pakankamos 760 Eur išlaidos mėnesiui.

Taip pat teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę: „<...> pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164- 687/2020). Šiuo metu universali išmoka vaikui yra 70 Eur.

Ieškovei išaiškintina, kad CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamos mėnesiui sudaro apie 1 300 - 1 500 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovo pajamos mėnesiui sudaro apie 800 – 1 100 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini).

Nors atsakovas byloje nurodė, jog jo gaunamas atlyginimas sudaro tik 650 Eur, tačiau tiek nurodo ieškovė, tiek patvirtina ir atsakovas, kad jis dar dirba ūkyje iš ko gauna pajamas, tačiau atsakovo teigimu, jo gaunamos iš ūkio pajamos nedidelės, įrodymų pateikti negali, nes pajamas gauna ne į banko sąskaitą, o grynais, atsakovui pragyvenimui lieka labai maža pinigų suma. Vertintina, kad atsakovas teismui neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, nurodytų aplinkybių neįrodė, kadangi neteikė į bylą įrodymų kokias pajamas atsakovas gauna iš ūkinės veiklos. Tačiau, net ir esant atsakovo nurodytoms aplinkybėms, minimalios pajamos neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Bylos nagrinėjimo metu duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas, jam nustatytas neįgalumas ar yra kitos priežastys, dėl kurių atsakovas negali įgyti didesnių pajamų, teikti vaikams būtiną išlaikymą, negauta. Atsakovo pateikti įrodymai nėra vertintini kaip pakankami padaryti išvadai, jog atsakovas yra nepajėgus teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams turintiems specialiųjų poreikių. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iš vis jų negavimu, skolomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra gera, jis yra sveikas, darbingas, turi specialybę, ieškovė taip pat turi sąlygas jai priklausančia dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl abu tėvai prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl vaikų išlaikymui būtinų išlaidų, atsižvelgiant į tai, jog šalys yra pajėgios prie vaikų išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis, atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, jog vaikai turi specialių poreikių, atsižvelgiant į vaikams skiriamas išmokas, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui E. S. 350 Eur (980 Eur - 210 Eur – 70 Eur = 700 Eur : 2 = 350 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki vaiko pilnametystės ir nepilnamečiam sūnui S. S. 345 Eur (760 Eur - 70 Eur = 690 Eur : 2 = 345 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė J. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys atskirai gyventi pradėjo nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio (ieškovė iš atsakovo namų išsikėlė 2019 metų rugpjūčio mėnesį). Šias aplinkybes šalys pripažįsta. Atsakovas iki 2020 metų sausio mėnesio išlaikymo vaikams išvis neteikė, nuo 2020 metų sausio vaikams išlaikymui skyrė 200 Eur kas mėnesį, t. y. kiekvienam vaikui po 100 Eur. Kadangi atsakovas išlaikymo pilnai neteikė, ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už 14 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos, kas, atėmus atsakovo už nurodytą laikotarpį sumokėtus 2 000 Eur, sudaro 9 200 Eur.

Atsakovas teigia, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovas teiks išlaikymą kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovės teigimu tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, atsakovo teikiamas išlaikymas buvo per mažas, ieškovė vaikus faktiškai išlaikė viena, tai padaryti padėjo ieškovės mama, bei jai pavyko susikurti gerai apmokamą darbo vietą.

Pažymėtina, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Nors atsakovas teigia, kad išlaikymas buvo mokamas šalių susitarimu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pripažintina, kad atsakovas dalį laiko išlaikymo neteikė iš viso, dalį laiko išlaikymą mokėjo savo nuožiūra ir jis nebuvo pakankamas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų teikęs vaikams išlaikymą kita forma, t. y. nėra duomenų, kad jis pirko maisto, drabužių, kitų reikalingų daiktų. Kaip byloje nustatyta, vaikai turi specialiųjų poreikių, vienam iš jų nustatytas neįgalumas, todėl teismo nuomone, net ir nesant pateiktų įrodymų, kiek konkrečiai išlaidų patyrė ieškovė, savaime suprantama, kad vaikų išlaikymui buvo reikalingos didesnės lėšos nei buvo skiriamos atsakovo gera valia, t. y. po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Įvertinus atsakovo iš dalies teiktą išlaikymą, teismo nustatytas aplinkybes dėl išlaidų vaikų poreikiams patenkinti dydžio, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 7 730 Eur išlaikymo įsiskolinimas (350 Eur x 14 mėn. = 4 900 Eur, 345 x 14 = 4 830 Eur, 4 900 + 4 830 = 9 730 Eur, 9 730 Eur – 2 000 Eur = 7 730 Eur).

Dėl procesinių palūkanų. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pirmiau minėta, kad procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

214CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Tai reiškia, jog iš esmės prievoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė tuo metu, kai ieškovė atitinkamą laiką teikė išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikam ne tik savo, bet ir atsakovo dalyje. O tokius santykius reglamentuoja būtent CK šeštosios knygos normos (CK 6.37 straipsnis, 6.50 straipsnis, 6.210 straipsnis). Taigi atsakovo argumentai dėl šalių santykių kvalifikavimo atmestini.

19CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje reglamentuojama, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tai reiškia, jog bet kuris kreditorius, kuriam skolininkas vėluoja įvykdyti piniginę prievolę pagal įstatymą gali kreiptis į teismą su prašymu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo atveju tokia įstatymine teise pasinaudojo ir ieškovė, kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas teikti sūnum išlaikymą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo gyventi atskirai (šalys nurodytą aplinkybę pripažino), taip pat nustatyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio nepilnamečiams vaikams atsakovas turėjo teikti išlaikymą, tačiau išlaikymą atsakovas teikė tik iš dalies. Pilnai išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikė ieškovė iš savo lėšų, taip pat lėšomis prie išlaikymo prisidėjo ir ieškovės mama L. S. A., šias aplinkybes patvirtina pinigų pervedimo kvitų kopijos, ieškovės pajamų žurnalo kopijos (ieškinio priedai).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų procesines palūkanas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 730 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kiti atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nereiškė reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, laikytina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais, todėl nėra pagrindo nustatinėti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (CK 3.170 straipsnis).

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikam kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta tėvo, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Šalims išaiškintina, kad vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir šią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir juos auklėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė teisme pareiškė 4 savarankiškus reikalavimus: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti vaikų išlaikymui po 400 Eur kiekvienam; priteisti 9 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti 5 procentų procesines palūkanas.

Teismas 1 ieškinio reikalavimą patenkino pilnai (dėl 5 procentų procesinių palūkanų), 3 reikalavimus – dalinai (dėl santuokos nutraukimo patenkintas 50 procentų, dėl išlaikymo vaikams priteisimo 87 procentus, dėl išlaikymo įsiskolinimo – 84 procentus). Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 80 procentų (100+50+87+84=321:400=0,8x100 proc.=80 proc.), o atmestų – 20 procentų.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus dėl 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovo priteistina ieškovei 480 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (670 Eur x 80 proc.).

Mokėtina žyminio mokesčio suma byloje sudarė 362 Eur ((350 Eur x 12 mėn.) + (345 Eur x 12 mėn.) = 8 340 Eur + 7 730 Eur = 16 070 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovės reikalavimus patenkinus 80 procentų iš atsakovo valstybei priteistina 316 Eur žyminio mokesčio (362 Eur x 80 proc. = 290 Eur), iš ieškovės – 72 Eur žyminio mokesčio (362 Eur x 20 proc. = 72 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinų apsaugos priemonių. 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. S., priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-26256-848/2020 priėmimo, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. S., gimusio (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškinį tenkinus iš dalies, laikinos apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. S. palikti santuokinę pavardę: (duomenys neskelbtini), o N. S. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnums: E. S., gim. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei S. S., gim. (duomenys neskelbtini) po 345 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2020 m. spalio 27) iki kiekvieno sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja iki vaikų pilnametystės paskirti ieškovę J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 730 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų) vaikų E. S. ir S. S. išlaikymo įsiskolinimą, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip vaikų išlaikymo tvarkytojai, procesines 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 730 Eur) nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškinį tenkinus iš dalies panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio, iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 72 (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.