- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-2585-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02836-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ieškovė, UAB „Legal Balance“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. V. (toliau – atsakovas) 571,84 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 514,65 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10819-892/2022 ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui.
3. Teismas nurodė, kad bendroji Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinta teismingumo taisyklė yra pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau CPK 32 straipsnis numato, kad tarpusavio susitarimu galima pakeisti teritorinį teismingumą. Ieškovės pateiktoje nuomos sutartyje, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, specialiosiose sąlygose numatyta, jog ginčai sprendžiami pagal nuomotojo buveinės registracijos adresą. Tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos), tiek ieškovės, kuriai buvo perleistas reikalavimas į atsakovo skolą, buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10819-892/2022, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5. Nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už nuomos mokestį pradiniai kreditorei nuosavybės teise priklausantį daiktą – telefoną, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį.
6. Pažymėjo, kad sutartis sudaryta tarp paslaugas teikiančio juridinio asmens ir fizinio asmens, taigi kvalifikuotina vartojimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Ieškovė teigė, kad sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Ieškovė rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad verslininkas, jau teikdamas ieškinį teismui, turėtų nurodyti argumentus, pagrindžiančius, jog teritorinio teismingumo sąlyga buvo ne standartinė, o individualiai aptarta, t. y. vartotojas turėjo galimybę (ar pasinaudojo galimybe) daryti įtaką šios sąlygos turiniui, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz., vartotojo valią patvirtinančias aplinkybes.
7. Nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perėmė ieškovė. Minėta nuostata yra standartinė, taigi atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Sutarties sąlyga nustatanti teritorinį teismingumą nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikytina, taigi turėtų būti vadovaujamasi bendrąja teritorinio teismingumo taisykle pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą (pvz., atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta teismo teritorijoje (CPK 29 straipsnis), suteikiantį teismui jurisdikciją nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų – civilinės bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi.
12. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas, kuris dar skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).
13. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (bylos nagrinėjimo vietą), tačiau šią jų teisę (laisvę) riboja imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikė ieškinį atsakovui R. V., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl skolos pagal 2021 m. vasario 2 d. nuomos sutartį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju taikytinas sutartinis teismingumas, nes šalys nuomos sutarties specialiosiose sąlygose nustatė, jog kai „šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos adresą“. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra įstatyminio draudimo keisti bylos teritorinį teismingumą, o, kadangi tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, tiek jos teisių perėmėjos UAB „Legal Balance“ buveinės yra (duomenys neskelbtini), ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka.
15. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar byla tikrai jam teisminga, nevertino ir nesvarstė, kad 2021 m. vasario 2 d. nuomos sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnis), nes ją dėl telefono, skirto asmeninių poreikių tenkinimui, nuomos sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo (vartotojas). Padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, šios sąlygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.
17. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog nėra duomenų, kad su atsakovu R. V. sutarties sąlyga dėl teismingumo būtų buvusi individualiai aptarta (suderinta), sutartį paruošė pradinė kreditorė, atsakovas ją sudarė prisijungimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, privalėjo ex officio vertinti vartojimo sutarties Specialiųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ dalį dėl šalių ginčo sprendimo teisme pagal nuomotojo buveinės (registracijos) vietą nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nustatyti, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotojas jai galėjo daryti įtaką, ar ši sąlyga šiuo metu neatitinka vartotojo interesų ir po to spręsti, ar sutartimi nustatyta teismingumą nustatanti sąlyga taikytina (netaikytina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017). Tokios praktikos laikosi ir apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3126-643/2020; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2055-866/2021; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-436-278/2021; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-437-544/2021 ir kt.).
18. Konstatuotina, kad tokia nustatyta standartinės sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojas – atsakovas, suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieškovės ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009 m. gruodžio 14 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo nustatymus, netinkamai aiškino ir taikė šiuos klausimus reglamentuojančias CPK normas, dėl to nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
21. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10819-892/2022 panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinio atsakovui R. V. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.