- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-437-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. A.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-437-544/2021
teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00253-2021-3
2021 m. rugsėjo 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2445-732/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo M. A. 318,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 287 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas M. A. 2020 m. liepos 9 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria 13 mėnesių terminui atsakovui buvo išnuomotas telefonas Huawei-P30 Lite, 128 GB-76YDU20414000188, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 28,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
3. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovo įsiskolinimą pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį. Pažymėjo, jog 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovas iki pat šios dienos sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos priteisimo kaip neteismingą Utenos apylinkės teismui. Išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
5. Teismas nurodė, kad iš pateiktos 2020 m. liepos 9 d. nuomos sutarties, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, specialiosiose sąlygose nustatyta, kad, jeigu sutarties „šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos adresą“. Tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos), tiek ieškovės, kuriai perleistas reikalavimas į atsakovo skolą, buveinės yra Vilniaus mieste. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams iš naujo.
7. Nurodo, kad nesutinka su nutartimi ir joje dėstomais motyvais, nes teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Utenos apylinkės teismui. Šiuo atveju svarbu tai, kad įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis šalims teisę tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą, tačiau, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo atvejų, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, yra vartotojų teisių apsaugos institutas.
8. Vadovaudamasi aktualia teismų praktika apeliantė tvirtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinis kreditorius ir kad ji yra standartinė, turėjo būti vertinama, jog atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Sutarties sąlyga, nustatanti teritorinį teismingumą, nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikoma. Atsakovo deklaruota ir gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys pagrįstai pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Utenos apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas, kuris dar skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).
12. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (bylos nagrinėjimo vietą), tačiau šią jų teisę (laisvę) riboja imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
13. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams pateikė ieškinį atsakovui M. A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl skolos pagal 2020 m. liepos 9 d. išperkamosios nuomos sutartį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju taikytinas sutartinis teismingumas, nes šalys nuomos sutarties specialiosiose sąlygose nustatė, jog kai „šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos adresą“. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra įstatyminio draudimo keisti bylos teritorinį teismingumą, o, kadangi tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, tiek jos teisių perėmėjos UAB „Legal Balance“ buveinės yra Vilniaus mieste, ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka.
14. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar byla tikrai jam teisminga, nevertino ir nesvarstė, kad 2020 m. liepos 9 d. nuomos sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnis), nes ją dėl telefono, skirto asmeninių poreikių tenkinimui, nuomos sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo (vartotojas). Padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, šios sąlygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
Žemesnės instancijos teismas
15. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.
16. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog nėra duomenų, kad su atsakovu M. A. sutarties sąlyga dėl teismingumo būtų buvusi individualiai aptarta (suderinta), sutartį paruošė pradinė kreditorė, atsakovas ją sudarė prisijungimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, privalėjo ex officio vertinti vartojimo sutarties Specialiųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ dalį dėl šalių ginčo sprendimo teisme pagal nuomotojo buveinės (registracijos) vietą nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nustatyti, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotojas jai galėjo dalyti įtaką, ar ši sąlyga šiuo metu neatitinka vartotojo interesų ir po to spręsti, ar sutartimi nustatyta teismingumą nustatanti sąlyga taikytina (netaikytina) ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo nustatymus, netinkamai aiškino ir taikė šiuos klausimus reglamentuojančias civilinio proceso kodekso normas, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartį ir ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.