- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-436-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00254-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė teismo priteisti iš atsakovo S. S. 144,63 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 130,16 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas S. S. 2018-09-25 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-014864, kuria, 24 mėnesių terminui, atsakovui buvo išnuomota viryklė Electrolux-EKK6450AOW-83610626. Teigė, kad minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir UAB „Be kredito“ 2020-07-15 su UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-07/01, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido UAB Legal Balance reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovo įsiskolinimą pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-014864. Teigė, kad sutartyje nurodytu elektroniniu paštu 2020-07-22 atsakovui išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau S. S. nemoka nuomos mokesčio, be to, neįspėjo ir neinformavo nei pradinio kreditoriaus, nei ieškovės apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo daikto. 2020-06-11 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, tačiau per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą atsakovas įsiskolinimo nepadengė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo; grąžino ieškovei 15 Eur žyminį mokestį ir išaiškino, kad ieškovė turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
5. Nurodė, kad iš pateiktos 2018-09-25 nuomos sutarties, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, specialiosiose sąlygose nustatyta, kad jeigu sutarties „šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos adresą“. Konstatavo, kad tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos), tiek ieškovės, kuriai perleistas reikalavimas į atsakovo skolą, buveinės yra Vilniaus mieste. Teismas darė išvadą, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021-05-28 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui.
7. Nurodo, kad įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis šalims teisę tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą, tačiau siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas.
8. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perėmė ieškovė, minėta nuostata yra standartinė, darytina išvada, kad atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Nurodo, kad sutarties sąlyga, nustatanti teritorinį teismingumą, nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikytina. Tvirtina, kad atsakovo deklaruota ir gyvenamoji vieta yra Molėtų r., todėl ieškinys pagrįstai pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, bei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).
12. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Dėl paminėto konstatuotina, kad įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
13. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Legal Balance“ reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo S. S. pagal 2018-09-25 nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktos nuomos sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad jeigu sutarties „šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos adresą“. Teismas konstatavo, kas tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, tiek ieškovės, kuriai perleistas reikalavimas į atsakovo S. S. skolą, buveinės yra Vilniaus mieste, todėl ieškinys reikštinas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018-09-25 nuomos sutartį sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo, todėl jau priimant ieškinį ir sprendžiant dėl bylos teismingumo, sutartis turėtų būti laikoma vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ straipsnis). Dėl to nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus atsakovo kaip vartotojo teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas. Nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų apibrėžtį reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, netaikyti šios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2017-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
15. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, kad sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo kaip vartotojo valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.
16. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad su atsakovu S. S. sutarties sąlyga dėl teismingumo buvo individualiai aptarta (suderinta), nes sutartį paruošė pradinė kreditorė, o atsakovas ją sudarė prisijungimo būdu. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas privalėjo, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, netaikyti minėtos sąlygos.
17. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais, todėl nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria: