- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-2055-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17431-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.5Sutartinis teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos nagrinėjant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinio atsakovei J. J. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. J. (toliau – atsakovė) 227,81 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 205,02 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui; išaiškino, kad ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
3. Teismas nustatė, jog iš pateikto ieškinio ir jo priedų turinio matyti, kad ieškovė reikalavimus atsakovei kildina iš 2020 m. kovo 2 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-021290 (toliau –sutartis). Teismo vertinimu, ši sutartis yra kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes sudaryta tarp atsakovės (fizinio asmens, veikusio asmeniniais tikslais, t. y. vartotojo), ir juridinio asmens, teikiančio išperkamosios nuomos paslaugas už atlygį, tokių paslaugų teikimui esant ieškovės verslu (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis).
4. Teismas nustatė, kad sutartyje nustatytas sutartinis teismingumas (sutarties specialiųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ skiltis), pagal kurį ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi pradinio kreditoriaus ir ieškovės buveinė yra Vilniaus m. sav. Tuo tarpu atsakovės gyvenamoji vieta šalių sudarytoje sutartyje yra nurodyta (duomenys neskelbtini), o ieškinyje – (duomenys neskelbtini), t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų veiklos teritorijoje.
Šalies argumentai
5. Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis yra pagrindas spręsti, kad sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl sutartinio teismingumo yra nesąžininga, nes ieškovas pateiktame ieškinyje pasisakydamas dėl ieškinio teismingumo, nenurodė ir nepateikė duomenų, kad atsakovė būtų turėjusi galimybę (ar pasinaudojusi galimybe) daryti įtaką šios sąlygos turiniui ar kad ši sąlyga būtų buvusi individuliai aptarta su atsakove.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo vertinimu, sutarties specialiosios sąlygos, kurių „Kitos sąlygos“ skiltyje yra nustatytas ginčų teismingumas, yra akivaizdžiai standartinės, parengtos pradinio kreditoriaus. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad sutarties sąlygos ir specialiųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ skiltyje įtvirtinta sąlyga, pagal kurią visi ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme pagal nuomotojo (pradinio kreditoriaus) buveinės vietą, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir pripažino ją nesąžininga, nes šios sutarties sudarymo metu atsakovės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o ieškinio pateikimo metu - (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės galimybės apginti savo teises ir interesus kilus ginčui iš šios sutarties vykdymo dėl sutartinio teismingumo yra apsunkintos (CK 6.228⁴ straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).
7. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad kilusio ginčo atveju nustatytas pagrindas netaikyti sutarties sąlygų ir specialiųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ skiltyje nustatyto sutartinio teismingumo, sprendė, kad ieškinys, vadovaujantis CPK 29 straipsniu, teismingas atsakovės gyvenamosios vietos teismui (be to, pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą) ir dėl to ieškinį atsisakė priimti, išaiškinant ieškovei, kad su ieškiniu ji turi kreiptis pagal teismingumą į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus (137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).
III. Atskirojo skundo esmė
8. Ieškovė (apeliantė) uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
9. Atskirajame skunde pažymi, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad reikalavimas į atsakovės skolą kyla iš kartu su ieškiniu pateiktos 2020 m. kovo 2 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-021290, taip pat 2020 m. lapkričio 12 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-11/01. Išperkamosios nuomos sutarties skyriuje „Kitos sąlygos“ nurodyta, kad šalių ginčai „turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietą.“
10. Anot apeliantės, minėtoje sutartyje taip pat nurodyta, kad Nuomotojo (t. y., pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“) buveinės vieta yra Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, kad išperkamosios nuomos sutartyje, iš kurios kildinamas reikalavimas atsakovei, yra numatytas sutartinis ginčų teismingumas, teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti, kaip neteismingą.
11. Pažymi, jog kaip nurodyta CPK 32 straipsnio 2 dalyje, tik išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti keičiamas. Pažymi, kad ieškovė ir atsakovė susitarė tik dėl teritorinio teismingumo.
12. Teigia, jog ieškovė teismui su ieškiniu buvo pateikusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Vertinant byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės reikalavimai yra kildinami iš 2020 m. kovo 2 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-021290, kuri yra sudaryta su fiziniu asmeniu, asmeninio naudojimo tikslams, taigi, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė.
16. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis: pvz., panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.) (18 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
17. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
18. Sutarties sąlygose yra numatytas išimtinis teritorinis teismingumas: „bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš sutarties ar susiję su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami derybų tarp šalių būdu. Jeigu šalims nepavyksta išspręsti ginčų nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietą“. Nagrinėjamu atveju, tiek pradinio nuomotojo UAB „Be kredito“, tiek pagal reikalavimo perleidimo sutartį jo teises ir pareigas įgijusios ieškovės buveinės registracijos vieta yra Vilniaus mieste. Tuo tarpu, atsakovės, kaip vartotojos gyvenamosios vietos adresas yra Vilniaus rajone, kuris priklauso Vilniaus regiono apylinkės teismo kompetencijos teritorijai.
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tokios išimtinio teritorinio teismingumo sąlygos, numatytos sutartyje laikytinos nesąžiningomis CK 6.228⁴ straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse įtvirtintų nuostatų kontekste, nes apsunkina vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies galimybes ginti savo pažeistus interesus.
20. Be kita ko, analogiškų išvadų laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, akcentuodamas, jog bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (tokios išvados galima prieiti analizuojant pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017 ir kt.).
21. Be kita ko, kasacinis teismas akcentuoja, kad išlieka tikimybė, jog išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga konkrečiu atveju gali nepažeisti šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo nenaudai. Gali būti, kad išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga nustato tokį bylos teismingumą, kuris yra palankesnis vartotojui, nei tuo atveju, jei byla būtų keliama pagal bendrąsias teismingumo taisykles (pvz., dėl vartotojo gyvenamosios ar darbo vietos specifikos jam gali būti arčiau ar patogiau atvykti į teismą pagal išimtinio teritorinio teismingumo sąlygą). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog užtikrintų Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamą vartotojų apsaugos veiksmingumą, nacionalinis teismas turi visuomet, nesvarbu, kokie yra vidaus teisės aktai, nustatyti, ar pardavėjas arba tiekėjas derėjosi su vartotoju dėl ginčijamos sąlygos atskirai (sprendimas byloje VB Pénzügyi L?zing, 51 punktas). Ši aplinkybė yra svarbi, nes tiek pagal Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalį (6.228⁴ straipsnio 2 dalį) nesąžininga gali būti pripažinta tik individualiai neaptarta sąlyga. Vadinasi, jei teismui pateikta medžiaga įrodo, kad išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga buvo individualiai aptarta, ji negali būti laikoma nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
22. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog sutartyje nustatyto išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga yra palankesnė vartotojui ar, jog tokia sąlyga buvo aptarta individualiai, be kita ko, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė pirmiausia su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmus, taigi, pripažino teismingumo pagal vartotojo gyvenamąją vietą taikymą, tačiau teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą. Vis dėlto, pažymėtina, jog ieškovė minėtos Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties neskundė aukštesnės instancijos teismui.
23. Taigi vertinant aktualų teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, dėl to nenustatytinas pagrindas atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.