- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1874-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01209-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Atsakovas
- S. U.
- Trečiasis asmuo
- D. U.
- Ieškovas
- E. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. U. ir trečiojo asmens D. U. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui S. U. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. M. prašė priteisti iš atsakovo S. U. 2500,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu S. U. 2021 m. vasarą sudarė žodinę prekių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui už 8000,00 Eur pardavė tekintus rąstus (namo sienojus). Atsakovas sumokėjo grynais 1000,00 Eur, o likusią sumą žadėjo sumokėti vėliau. Išsivežęs rąstus, atsakovas pradėjo vengti atsiskaitymo. Vėliau už dalį skolos atsakovas perdavė jam 1500,00 Eur vertės vikšrinį traktorių. Be to, atsakovo sutuoktinė 2021 m. gruodžio 6 d. pervedė jam 3000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „pinigų skolinimas“. Atsakovo sutuoktinės jis nepažįsta, jos nėra matęs, su ja jokių sutartinių santykių neturėjo, todėl pavedimo paskirtis jį nustebino. Kadangi atsakovas, būdamas jam skolingas, informavo, kad ketina padaryti pavedimą, todėl atsakovo skolos sumą jis mažina 3000,00 Eur. Tokiu būdu atsakovo likusi skola yra 2500,00 Eur. Kadangi atsakovas vėluoja sumokėti už parduotus rąstus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas S. U. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, teigė, kad už rąstus yra atsiskaitęs. Nurodė, kad 2021 m. ieškovas kreipėsi į jį dėl žemės perkėlimo pagal išvadą. Tuo metu jis išvadų neturėjo. Po mėnesio atsirado galimybė gauti išvadą, abu kartu vyko į Vilnių, kad ieškovas įsitikintų, kad tos išvados yra. Tada ieškovas jam pasiūlė daryti mainus, t. y. jis perduotų ieškovui išvadas, o ieškovas jam rąstus (medieną) ir dokumentus (brėžinius), nes be dokumentų rąstai beverčiai. Kalbėjo apie 5000,00 Eur sumą, kadangi buvo planuojami mainai, tai tiek išvadą, tiek medieną įvertino 5000,00 Eur. Atsakovas su sūnumi nuvažiavo į Mažeikius pas ieškovą, su kuriuo kartu važiavo apžiūrėti rąstinio namo, ieškovas sakė, kad brėžinius namo statybai gaus, tačiau iki šiol negavo. Spalio mėnesį jam paskambino ieškovas ir pasakė, kad nori išsivalyti sandėlį, todėl sutarė, kad atsakovas tuos rąstus paims. Ieškovas buvo matęs pas jį vikšrinį traktorių, kurį pradžioje norėjo pirkti ieškovo pažįstamas žmogus, tačiau šiam atsisakius, pats ieškovas nutarė pirkti, sutarė už 2000,00 Eur. Traktorių išsitempė jam nesant, nes jis tuo metu buvo sanatorijoje. Nors sakė ieškovui, kad palauktų, kol grįš, tačiau šis vis tiek pasiėmė traktorių. Kur padėti traktoriaus raktai pasakė P. A., kuris jau yra miręs. Prieš Naujus metus ieškovas pasakė, kad jam reikia pinigų. Atsakovas tuo metu pinigų neturėjo, o žemės perkėlimo išvadų nepavyko iki galo sutvarkyti, todėl paprašė žmonos D. U.., kad paskolintų pinigų, kuriuos jai grąžins ieškovas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U., prašo ieškinį atmesti, o trečiajam asmeniui priteisti iš ieškovo E. M. 3000 Eur suteiktos paskolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovo anksčiau nėra mačiusi, su juo pirmą kartą susitiko tik teisme, nėra kalbėjusi su ieškovu, neturi jo telefono numerio. 3000 Eur pavedimą padarė savo sutuoktinio atsakovo S. U. prašymu, nes jis sakė, kad ieškovas neturi pinigų. Pinigus pervedė į S. U. nurodytą sąskaitą, kurią jis padiktavo iš savo telefono. Sutuoktiniu pasitikėjo, jis sakė, kad E. M. pinigus jai grąžins. Paskola buvo be palūkanų. Skolindama suprato, kad pinigai bus grąžinti per pusę metų. Ji žinojo, kad sutuoktinis ir ieškovas kažką tarėsi dėl išvadų, matė vežamus rąstus, tačiau kam jie vyrui buvo reikalingi, nežinojo, į vyro reikalus nesikišo. Šiuo metu jos vardu registruotas ūkininko ūkis yra naikinamas, yra ir šeimos santykiai.
Šalies argumentai
4. Ieškovas prašė trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. reikalavimus atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Ieškovas pažymėjo, kad trečiojo asmens nepažinojo, su ja nesiejo jokie teisiniai santykiai, ką procesiniuose dokumentuose patvirtino ir pati D. U.. Kadangi atsakovas buvo skolingas, tai jis patvirtino ieškovui, kad 3000 Eur jam perves žmona. Ieškovas tam neprieštaravo, nes šia suma sumažėjo atsakovo skola. Tačiau pamatęs pavedimą ieškovas nustebo, nes nurodyta mokėjimo paskirtis: pinigų skolinimas. Ieškovą ir atsakovą siejo teisiniai santykiai, atsakovas buvo skolingas ir dalį skolos įsipareigojo sumokėti pavedimu, kurį padarė jo sutuoktinė D. U., todėl ieškovas pinigus gavo pagrįstai. Ieškovas neįsipareigojo ir nesusitarė su D. U. dėl pinigų grąžinimo, todėl ieškovo ir trečiojo asmens santykių negalima laikyti paskolos santykiais. Atsakovo sutuoktinės pervesta 3000 Eur suma įskaityta į parduotų rąstų kainą. Vertinant tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai, D. U. žinojo apie vyro perkamus rąstus, procesiniuose dokumentuose neneigė, kad ši suma gali būti įskaitoma į parduotų rąstų kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, o trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti; priteisti iš atsakovo S. U. ieškovui E. M. 2500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2458,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas S. U. ginčijo ieškovo nurodytą 8000 Eur kainą ir patvirtino, kad su ieškovu už žemės perkėlimo išvadą sutarė 5000 Eur. Kad ją mainys į rąstus, sugalvojo vėliau, taigi, susitarta rąstų kaina buvo 5000 Eur. Vėliau duodamas parodymus atsakovas nurodė, kad per jo brolį A. ieškovas prašė parūpinti 1 ha žemės perkėlimo išvadą. Iš karto avanso ieškovas nemokėjo, nes norėjo įsitikinti, ar ta išvada tikrai yra. Vėliau, spalio mėnesį, norėdamas išsivalyti sandėlį, ieškovas pasiūlė atvažiuoti pasiimti rąstų bei kitų daiktų, kurie galėtų tikti atsakovui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė prieštaringus paaiškinimus, teigdamas, jog tartasi buvo tai dėl išvados pirkimo-pardavimo, tai dėl mainų, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo, šiuos santykius jis pats įvardijo pirkimo-pardavimo santykiais, patvirtindamas, kad išveždamas dalį rąstų jis sumokėjo 1000 Eur, tačiau daugiau mokėti pinigų nežadėjo, nes manė, kad gavus išvadą, pinigų mokėti nebereikės.
7. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovas pateiks ieškovui išvadą dėl žemės perkėlimo į Mažeikių rajoną santykiu 1:5. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovas ir atsakovas bendravimo pradžioje tarėsi dėl išvados mainymo į kokius tai daiktus, byloje nėra. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl rąstų, traktoriaus įsigijimo šalys pradėjo tartis tik po to, kai jau buvo sudarytas susitarimas dėl žemės perkėlimo išvados, o tai leidžia spręsti, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai. Tai pagrindžia ir faktas, jog šalių tarimosi dėl žemės perkėlimo išvados momentu atsakovas S. U. neturėjo tinkamos perleisti ieškovui išvados, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tokios išvados jis neturi iki šiol. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini pirkimo-pardavimo teisniais santykiais, nes nustatyta, kad šalys iš karto susitarė būtent dėl žemės perkėlimo išvados, o susitarimai dėl rąstų ir traktoriaus įsigijimo atsirado vėliau, po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo.
8. Teismas nustatė, kad šalys neginčija aplinkybių, jog atsakovas iš ieškovo įsigijo statinio statybai rąstus. Tarp šalių kilo ginčas dėl rąstų įsigijimo kainos, atsiskaitymo būdo bei dėl dalinio/visiško atsiskaitymo. Ieškovo teigimu, už rąstus buvo susitarta 8000 Eur kaina, iš kurių 5500 Eur atsakovas įvairiais būdais sumokėjo, o atsakovo teigimu, sutarta kaina buvo 5000 Eur ir šią sumą jis jau yra sumokėjęs. 2021 m. spalio mėn. atsakovas iš ieškovo įgijo rąstus, juos per dvi dienas išsivežė iš sandėlio, esančio Mažeikių r., Žemalės k. Antrąją dieną rąstus vežė atsakovas ir ieškovui grynais pinigais sumokėjo 1000 Eur. Nors abi šalys neneigė aplinkybės, jog už atsakovo pateiktą išvadą dėl žemės perkėlimo tam tikra suma galėtų būti įskaityta į medienos kainą, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovui nepavyko sutvarkyti tinkamai žemės perkėlimo išvados, ką jis patvirtino ir 2024 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu. Atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už įsigytus rąstus. Dėl atsakovo teiginių, jog šalys planavo lygiaverčius – 5000 Eur – vertės mainus: mainyti išvadas dėl žemės perkėlimo į rąstus, teismas pasisakė, nuspręsdamas, jog tarp šalių susiklostę santykiai vertintini ne mainų, o pirkimo-pardavimo santykiais.
9. Teismas nurodė, kad jokių įrodymų apie traktoriaus būklę perleidimo momentu, paneigiančių jo blogą būklę, kurią nurodė tiek ieškovas, tiek liudytojas R. S., atsakovas nepateikė. Interneto svetainėse „Auction Baltic industries“, „autoplius.lt“ ir kt. naudojimui tinkami traktoriai DT-75 įvertinti 1200,00-3000,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo pateikta traktoriaus vertė – 1500 Eur, yra reali, o atsakovo nurodyta 2000 Eur kaina, minėtų svetainių ir bylos duomenimis yra per didelė, atsižvelgiant į šalių nurodytus jo trūkumus.
10. Spręsdamas dėl traktoriaus perleidimo ieškovui, teismas nurodė, kad nemato pagrindo abejoti, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog dalis kainos už parduotą medieną bus užskaityta perleidžiant ieškovui traktorių. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys tarėsi dėl traktoriaus perleidimo, pats atsakovas atgabeno traktorių iš laukų į savo kiemą, ieškovas atvažiavo traktorių paimti su tralu, apie tai telefonu informavo atsakovą, pranešdamas, jog užsakytas tralas, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad reiškė prieštaravimus dėl to, kad ieškovas išsiveža traktorių. Jo sodyboje gyvenęs P. A. (kuris yra miręs), padavė traktoriaus raktelius. Atsakovas į policijos pareigūnus dėl savavališko traktoriaus išsivežimo bei galimo ieškovo savavaldžiavimo ar traktoriaus vagystės nesikreipė nei iškarto po išsivežimo, nei vėliau. Dėl šios aplinkybės jis davė prieštaringus parodymus, pradžioje nurodydamas, kad galvojo susitarti geruoju, vėliau nurodydamas, kad policijos pareigūnai nepriėmė jo pareiškimo dėl traktoriaus vagystės. Teismas sprendė, kad tokie atsakovo nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai kelia pagrįstų abejonių atsakovo parodymų patikimumu, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas sutiko ir neprieštaravo, kad ieškovas išsivežtų traktorių, dėl ko teismas laiko įrodytu 1500 Eur įskaitymo už medienos įsigijimą.
11. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. pateikto reikalavimo priteisti iš ieškovo 3000 Eur, kuriuos ji nurodė paskolinusi ieškovui, teismas pripažino, kad šios sumos pervedimas ieškovui negali būti priskiriamas paskolos teisinių santykių kategorijai.
12. Teismas sprendė, kad ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. 2022 m. gruodžio 6 d. pervedė ieškovui E. M. 3000 Eur, byloje nėra.
13. Teismas konstatavo, kad paskolos sutartis, atitinkanti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, nebuvo sudaryta, nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo fakto, ieškovas nepasirašė jokios paskolos sutarties, dokumento ar raštelio, pinigus – 3000 Eur trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. pervedė prašoma ir įtikinta sutuoktinio, t. y. atsakovo, kuris jau buvo parsivežęs rąstus iš ieškovo, tačiau už juos pilnai nesumokėjęs. Teismas pripažino, jog pavedimas buvo padarytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, sumokant dalį skolos už šeimos reikmėms nupirktus rąstus. Tokią išvadą teismas padarė ir dėl to, kad žinodama rąstų pirkimo faktą bei šalių susitarimą dėl išvados, D. U. pervedė pinigus, nors turėjo galimybę atsisakyti tai daryti. Nenustačius paskolos santykio tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U., 3000 Eur skola, teismo įsitikinimu, ieškovo pagrįstai įskaityta į medienos kainą.
14. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės, kad už parduotus rąstus buvo iš dalies atsiskaityta su ieškovu, atsakovui sumokant 1000 Eur grynais pinigais antrąją rąstų išsivežimo dieną, užskaitant 1500 Eur už perleistą traktorių ir 3000 Eur pavedimu – viso 5500 Eur, leidžia teismui daryti išvadą, jog už parduodamus rąstus ieškovo nurodyta 8000 Eur suma yra teisinga ir paneigia atsakovo nurodytą neva susitartą 5000 Eur sumą. Vertindamas surinktus įrodymus, teismas pripažino, jog atsakovas, kuris bylos eigoje teikė nenuoseklius, prieštaringus parodymus, nurodė skirtingas aplinkybes, iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų apie susitarimo dėl žemės perkėlimo išvados įvykdymą, dėl to sprendžia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės pagrindžia jo reikalavimus, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2500 Eur skola. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog už įsigytas prekes (rąstus) yra visiškai atsiskaitęs, nepateikė įrodymų, kad rąstų būklė yra netinkama, priešingai – teigdamas, jog rąstai yra supuvę, beverčiai, netinkami statybai, atsakovas reikalavo iš ieškovo namo brėžinių, pagal kuriuos būtų galima iš minėtų rąstų pastatyti namą. Nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių įsitikinti rąstų tinkamumu jo tikslams, rąstų kokybe, tačiau to nedarė, dėl ko turi pareigą atsiskaityti už įsigytas prekes. Teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 2500 Eur skolą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Apeliantas (atsakovas) S. U. apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Telšių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti, arba teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Neaišku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovas buvo susitarę, kad atsakovas už rąstus parsivežtus iš ieškovo yra skolingas 8000 Eur. Šių išvadų pagrindimui byloje nėra jokių rašytinių ar kitų įrodymų. Priešingai, visų pirma, atsakovas su ieškovu sudarė žodinį sandorį dėl žemės sklypo išvados įsigijimo už 5000 Eur. Pagal minėtą susitarimą, atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui išvadą dėl žemės perkėlimo į Mažeikių rajoną santykiu 1:5, už kurią ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 5000 Eur. Šias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ir ieškovas minėtą susitarimą pakeitė susitardamos dėl atsakovo žemės sklypo išvados mainymo į ieškovo rąstus. Tuo pagrindu šalys susitarė, kad atsakovas paims iš ieškovo rąstų 5000 Eur sumai, t. y. tokiai sumai, už kiek ieškovas buvo įsipareigojęs nupirkti žemės sklypo išvadą. Taigi, tikroji abiejų šalių valia buvo mainų sandoris, t. y. ieškovas atiduoda rąstus atsakovui už 5000 Eur, kitaip tariant tiek kiek, ieškovas įsipareigojo sumokėti už žemės sklypo išvadą. Jokių rąstų pirkimo-pardavimo sutarties šalys nesudarė, nes nebuvo tokio ketinimo.
15.2. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad net nėra byloje nustatyta kokį rąstų kiekį atsakovas parsivežė iš ieškovo, kokia parsivežtų rąstų vertė, tik pagrindžia tą aplinkybę, kad šalis siejo mainų teisiniai santykiai, o ne pirkimo-pardavimo. Ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, kad atsakovui buvo perduota rąstų didesnei nei 5000 Eur sumai. Be to, atsakovas iš ieškovo parsivežė tik 3 priekabas rąstų kas sudaro 24 kub. m. ir pinigine išraiška šių rąstų vertė būtų 2400 Eur.
15.3. Kadangi ieškovas išreiškė norą įsigyti atsakovo kieme stovintį traktorių DT-75, atsakovas tam neprieštaravo ir šalys susitarė, kad ieškovas atveš likusius rąstus atsakovui ir pasiims minėtą traktorių, tačiau ieškovas atvykęs į atsakovo namus, jam tuo metu būnant sanatorijoje, jokių likusių rąstų atsakovui neatvežė ir neperdavė, o vienašališkai pasiėmė traktorių. Taigi, iki šiol ieškovas yra atsakovui perdavęs rąstų tik 2400 Eur vertės sumai, o ne 4000 Eur sumai kaip buvo sutarta už 80 arų žemės sklypą, atsakovas atidavęs ieškovui 1000 Eur kaip skirtumą už perduotinų rąstų 5000 Eur ir žemės sklypo 4000 Eur vertę, dar didesnės nei 2000 Eur vertės traktorių DT-75 ir negana to, dar 3000 Eur iš atsakovo sutuoktinės kaip paskolą. Tokiais veiksmais ieškovas akivaizdžiai siekė pasipelnyti atsakovo sąskaita.
15.4. Nagrinėjamu atveju būtina taikyti restituciją, taip šalis grąžinant į pradinę padėtį, nes ieškovas gavo daugiau nei buvo sutarta su atsakovu už žemės sklypą, be to, traktorius nuosavybės teise priklauso ne atsakovui, o mirusiam asmeniui, o paveldėtojai dar palikimo nėra priėmę. Teismas šių aplinkybių net nevertino, nors atsakovas prašė teismo taikyti restituciją, juolab, kad visos tam sąlygos yra, atsakovas tokiu atveju grąžintų ieškovui perduotus rąstus 2400 Eur vertei, o ieškovas grąžintų 1000 Eur, traktorių DT-75, kuris nuosavybės teise nepriklauso atsakovui ir grąžintų 3000 Eur paskolą atsakovo sutuoktinei. Negana to, teismas ėmėsi nustatinėti mirusio asmens nuosavybės teise priklausančio turto – traktoriaus DT-75 vertę, nustatė, kad traktoriaus vertė 1500 Eur ir jį įskaitė į neva atsakovo skolą. Tokia situacija teisinėje valstybėje visiškai netoleruotina.
15.5. Teismas transporto priemonės vertę iš esmės nustatė nurodydamas, kad naudojami traktoriai DT-75 interneto svetainėse „Auction Bltic industries“, „Autoplius“ įvertinti 1200-3000 Eur sumai, o kad neva traktorius turėjo trūkumų, tai konstatavo, kad jo vertė yra 1500 Eur. Toks teismo atliktas turto vertės nustatytas kritikuotinas, nes nustatyta vadovaujantis abejotinais ir neobjektyviais duomenimis. Teismas atliko transporto priemonės vertinimą, nors abejotina ar tokį ekspertinį vertinimą savarankiškai galėjo atlikti. Kilus abejonei dėl vertės panašiose bylose yra skiriamos teismo ekspertizės.
15.6. Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad transporto priemonės buldozerio DT-75, 1996 metų, vidutinė kaina Lietuvoje – 4059 Eur be PVM. Ir būtent šiais viešai prieinamais duomenimis vadovaujasi ir teismai nagrinėjant bylas teismuose, juolab, kad VšĮ „Emprekis“ vidutines transporto priemonių kainas nustato, be kita ko, įvertindamas kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-595-932/2019 ir kt.).
15.7. Ieškovas traktoriaus buldozerio atsakovui negrąžino, o teismas atlikdamas nemotyvuotą savo asmeninį vertinimą nustatė, kad daikto vertė tik 1500 Eur, šią sumą įskaitė į neva atsakovo skolą ir tokiu būdu sudarė sąlygas ieškovui praturėti atsakovo sąskaita tuo pačiu galimai pažeisdamas ir traktoriaus buldozerio DT-75 teisėtų paveldėtojų teises.
15.8. Apeliacinės instancijos teismas buvo konstatavęs, kad ginčo išsprendimui svarbu nustatyti, kokia buvo reali rąstų rinkos vertė, kadangi rąstų vertės nustatymas byloje įrodytų, ar turėjo būti sumokėtas ieškovui kainos tarp žemės ir rąstų vertės skirtumas. Šiuo atveju teismas nenustatė nei kiek rąstų buvo perduota atsakovui, nei kokia tų perduotų rąstų rinkos vertė. Kadangi būtent ieškovas teigia, kad neva atsakovas yra skolingas už rąstus 8000 Eur, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, perduotų rąstų kiekį. Be to, ieškovo rąstai yra pas atsakovą, todėl nesunku buvo teismui nustatyti koks jų kiekis ir kokios kokybės buvo perduoti atsakovui. Šioms aplinkybėms ištirti ir objektyviai tiesai nustatyti, teismas nesiėmė jokių priemonių, o sudarė sąlygas ieškovui praturėti atsakovo sąskaita.
15.9. Ieškovas 2021 m. gruodžio mėnesį paprašė atsakovo paskolinti pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutuoktinei paaiškino, jog 3000 Eur paskola ieškovui būtų paskolinta pusmečiui, todėl atsakovo sutuoktinė bankiniu pavedimu pervedė ieškovui 3000 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje, kad tai yra paskola. Šiuo atveju buvo suteikta paskola, kurios ieškovas negrąžino iki šiol, o teismas remdamasis tik ieškovo deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, minėtus pinigus įskaitė į neva atsakovo skolą ieškovui už rąstus ir tokiu būdu leido ieškovui praturėti trečiojo asmens sąskaita. Teismas netinkamai taikė ir aiškino skolos teisinius santykius ir tai sąlygojo nepagrįsto ir nemotyvuoto teismo sprendimo priėmimą.
15.10. Pirmosios instancijos teismas itin paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, iš esmės pritardamas ieškovo pozicijai, tačiau neatlikęs jokio objektyvaus visų faktinių aplinkybių ištyrimo ir padarydamas akivaizdžiai ydingas ir kritiškai vertintinas išvadas dėl pirkimo-pardavimo, mainų ir skolos teisinių santykių.
Šalies argumentai
16. Trečiasis asmuo D. U. apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Telšių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priešieškinį patenkinti arba teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė paskolos teisiniais santykius, akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir padarė materialinių proceso normų pažeidimą. Teismas nepagrįstai įskaitė trečiojo asmens suteiktą paskolą ieškovui į neva atsakovo prievolę ieškovui vien tuo pagrindu, kad atsakovas yra trečiojo asmens sutuoktinis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad neva trečiojo asmens pavedimas buvo padarytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, sumokant dalį skolos už šeimos reikmėms nupirktus rąstus.
16.2. Byloje nebuvo paneigtas faktas, kad ieškovas atsakovui nepateikė rąstų didesnei nei 2400 Eur sumai, o ir pateikti rąstai blogos kokybės. Tai, kad minėti rąstai yra blogos kokybės patvirtina ta aplinkybė, kad jie iki šiol nėra naudojami, o be to ir negalėtų būti naudojami, nes yra tik dalis rąstų ir be brėžinių (nesunumeruoti), ir tai sąlygoja tai, kad jie neturi jokios vertės. Namą galima pastatyti tik turint visus sunumeruotus rąstus ir turint jų brėžinį (namo statymo iš sunumeruotų rąstų schemą). Manytina, kad ieškovas neperdavė su atsakovu sutarto rąstų kiekio, nesusitarė dėl apmokėjimo už rąstus ir apmokėjimo būdo, o tai daro bet kokį susitarimą, sandorį prieštaraujantį imperatyviosioms teisės normoms, kuriam taikytina restitucija. Be to, trečiojo asmens žiniomis, atsakovas nori grąžinti ieškovo perduotus rąstus ir tokiu būdu šalis grąžinus į pradinę padėtį būtų išspręstas teisinis ginčas ir užkirstas kelias kilti ginčui ateityje.
16.3. Ieškovas įgijo trečiojo asmens lėšas paskolos pagrindu, t. y. trečiajam asmeniui suteikus paskolą ieškovui. Vėliau ieškovas, siekdamas išvengti lėšų grąžinimo, ėmė teigti, kad neva nustebo gavęs trečiojo asmens pervestus pinigus nurodant, kad tai paskola. Šiuo atveju buvo suteikta paskola, kurios ieškovas negrąžino iki šiol, o teismas remdamasis tik ieškovo deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, minėtus pinigus įskaitė į neva atsakovo skolą ieškovui už rąstus ir tokiu būdu leido ieškovui praturėti trečiojo asmens sąskaita. Teismas netinkamai taikė ir aiškino skolos teisinius santykius ir tai sąlygojo nepagrįsto ir nemotyvuoto teismo sprendimo priėmimą.
16.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neištyręs visų bylai svarbių aplinkybių, o rėmėsi išskirtinai tik ieškovo pateiktais paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas itin paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, iš esmės pritardamas ieškovo pozicijai, tačiau neatlikęs jokio objektyvaus visų faktinių aplinkybių ištyrimo ir padarydamas akivaizdžiai ydingas ir kritiškai vertintinas išvadas dėl pirkimo-pardavimo, mainų ir skolos teisinių santykių.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas S. U. prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024-05-27 sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad su trečiojo asmens teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įskaitė trečiojo asmens suteiktą paskolą ieškovui į neva atsakovo prievolę ieškovui vien tuo pagrindu, kad atsakovas yra trečiojo asmens sutuoktinis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neva trečiojo asmens pavedimas buvo padarytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, sumokant dalį skolos už šeimos reikmėms nupirktus rąstus. Tokie teismo teiginiai paremti prielaidomis ir menamais spėjimais, tačiau prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams, paskolos santykius reglamentuojantiems teisės aktam bei teismų praktikai. Trečiasis asmuo niekada nedalyvavo ieškovui ir atsakovui sudarant susitarimą dėl rąstų, bet pažinodamas ieškovą pinigus paskolino, nurodydama bankiniame pavedime pervedamų pinigų paskirtį ir tikslą – „paskola“. Nagrinėjamu atveju teismas ydingu savo sprendimu sudarė sąlygas ieškovui įgyti trečiojo asmens lėšas, t. y. praturtėti trečiojo asmens sąskaita. Teismo sprendimu pažeidžiami teisėti sąžiningo trečiojo asmens interesai.
18. Atsiliepime į atsakovo S. U. apeliacinį skundą ieškovas E. M. prašo atsakovo S. U. apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovui E. M. iš atsakovo S. U. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
18.1. Nors byla išnagrinėta antrą kartą, atsakovas savo paaiškinimus keitė bei pildė naujomis aplinkybėmis, taip siekdamas suklaidinti teismą. Apeliaciniu skundu reiškia reikalavimus (dėl restitucijos), kurių nereiškė pirmosios instancijos teisme, t. y. neteikė priešieškinio ir neprašė taikyti restitucijos, nors naudojosi atstovo pagalba. Atsakovo apeliacinis skundas deklaratyvus, niekuo nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas su ieškovu sudarė žodinį sandorį dėl žemės sklypo išvados įsigijimo už 5000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas iš ieškovo įsigijo statinio statybai rąstus, šių aplinkybių atsakovas neginčijo, neprašė panaikinti sandorį ir taikyti restituciją. Kita vertus, praėjus ilgam laikui restitucijos taikymas net nebūtų galimas dėl rastų sugadinimo.
18.3. Atsakovas taip pat tvirtina, kad parsivežė tik 3 priekabas rąstų kas sudaro 24 kub. m. ir pinigine išraiška šių rąstų vertė būtų 2400 Eur, ieškovas turėjo atsakovui perduoti rąstų dar 1600 Eur vertei. Šie atsakovo argumentai niekuo nepagrįsti, šias aplinkybes atsakovas nurodo tik apeliaciniame skunde. Pats atsakovas teisminio nagrinėjimo metu neteikė jokių paskaičiavimų dėl parsivežtų rąstų kiekio, apie kiekį mini tik apeliaciniame skunde ir nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl rąstų, jų kiekio ir kokybės.
18.4. Atsakovas apeliaciniame skunde, remdamasis ištrauka iš VšĮ „Emprekis“, tvirtina, kad ieškovas pasiėmė iš atsakovo kiemo esantį ir mirusiam asmeniui dar nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kurios vertė galimai daugiau nei 4000 Eur vertės. Akivaizdu, kad atsakovas siekia suklaidinti teismą ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Tačiau pats atsakovas 2024-02-29 teismo posėdyje paaiškino, kad už traktorių buvo mokėjęs 2200 Eur (garso įrašo 59.33 min.) ir neva už tiek pasiūlė pirkti R. S., o ne ieškovui.
Atsiliepimas
18.5. Atsakovo teigimu, ieškovas pasiėmė iš atsakovo kiemo esantį ir mirusiam asmeniui dar nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kurios vertė galimai daugiau nei 4000 Eur, tačiau ir šie atsakovo argumentai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Traktoriaus dokumentus, turėjo sutvarkyti pats atsakovas, jei tai įmanoma, nes jis pats pirkęs ir pardavęs traktorių buvo be rašytinės sutarties ir be dokumentų.
18.6. Tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė (trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus) dėl 3000 Eur sumos aiškino įvairiai, anot jų, pinigus žadėjo/turėjo įskaityti į rąstų kainą, tą 2023-05-18 atsiliepime nurodė pati D. U..
18.7. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia. Todėl ir šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas.
19. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas E. M. prašo trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovui E. M. iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
19.1. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus D. U., dar 2023-05-18 atsiliepime nurodė, kad baigus rąstų pardavimo sandorį 3000 Eur bus įskaityti į rąstų kainą, todėl akivaizdu, kad jos pozicija buvo nenuosekli. Pareiškė savarankiškus reikalavimus tik siekdama gauti 3000 Eur, taip siekdama pagerinti savo padėtį. Tačiau neįskaičius šios sumos į rąstų kainą, akivaizdu, jog ta suma turėtų didėti reikalavimas atsakovui. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskola nebuvo sudaryta, o pavedimo pavadinimas šiuo atveju neleidžia teisinių santykių kvalifikuoti tik pagal jį.
19.2. Šiuo atveju nebuvo ieškovo išreikštos valios gauti paskolą, o kadangi pinigus pervedė atsakovo sutuoktinė, todėl pagrįstai konstatuota, kad pavedimas buvo padarytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, sumokant dalį skolos už šeimos reikmėms nupirktus rąstus. Vedybų sutarties, ar kitų įrodymų buvus paskolos santykius trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, nepateikė, todėl jos reikalavimas atmestas pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju paskolos sutartis, atitinkanti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, nebuvo sudaryta, nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo fakto, ieškovas nepasirašė jokios paskolos sutarties, dokumento ar raštelio. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia. Esant šioms aplinkybėms prašome trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo D. U. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Telšių apylinkės teismo 2024-05-27 sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad neaišku kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas ir atsakovas buvo susitarę, kad atsakovas už rąstus parsivežtus iš ieškovo yra skolingas 8000 Eur. Šių išvadų pagrindimui byloje nėra jokių rašytinių ar kitų įrodymų.
20.2. Kritiškai vertintini teismo veiksmai, kuomet ėmėsi nustatinėti mirusio asmens nuosavybės teise priklausančio turto – traktoriaus DT-75 vertę, o nustatęs, kad traktoriaus vertė neva 1500 Eur, minėtą sumą net įskaitė į menamą atsakovo skolą. Tokia situacija teisinėje valstybėje visiškai netoleruotina. Taigi teismas įskaitė transporto priemonės vertę į neva Atsakovo skolą už rąstus net neįtraukus į bylą minėto turto (traktoriaus buldozerio DT-75) paveldėtojų, kuriems ši byla gali sukelti teisines pasekmes, nes priėmus paveldėjimą, paveldėtojai gali pareikšti reikalavimą ieškovui dėl daikto grąžinimo teisėtiems savininkams.
20.3. Pirmosios instancijos teismas neištaisė apeliacinės instancijos teismo nustatytų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas buvo konstatavęs, kad ginčo išsprendimui svarbu nustatyti, kokia buvo reali rąstų rinkos vertė, kadangi rąstų vertės nustatymas byloje įrodytų, ar turėjo būti sumokėtas ieškovui kainos tarp žemės ir rąstų vertės skirtumas. Šiuo atveju teismas nenustatė nei kiek rąstų buvo perduota atsakovui, nei kokia tų perduotų rąstų rinkos vertė. Kadangi būtent ieškovas teigia, kad neva atsakovas yra skolingas už rąstus 8000 Eur, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, perduotų rąstų kiekį. Be to, ieškovo rąstai yra pas atsakovą, todėl nesunku buvo teismui nustatyti koks jų kiekis ir kokios kokybės buvo perduoti atsakovui. Šioms aplinkybėms ištirti ir objektyviai tiesai nustatyti, teismas nesiėmė jokių priemonių, o sudarė sąlygas ieškovui praturėti atsakovo sąskaita.
20.4. Šiuo atveju buvo suteikta paskola, kurios ieškovas negrąžino iki šiol, o teismas remdamasis tik ieškovo deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, minėtus pinigus įskaitė į neva atsakovo skolą ieškovui už rąstus ir tokiu būdu leido ieškovui praturėti trečiojo asmens sąskaita. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino skolos teisinius santykius ir tai sąlygojo nepagrįsto ir nemotyvuoto teismo sprendimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – ginčas dėl civilio proceso normų reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
24. Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovas S. U. iš ieškovo E. M. įsigijo rąstus už 8000,00 Eur; sandoris buvo sudarytas žodžiu. Kadangi atsakovas 1000,00 Eur sumokėjo grynais, o ieškovas, atsakovo sutikimu, pasiėmė 1500,00 Eur vertės traktorių ir D. U. pervedė jam 3000,00 Eur, pasak ieškovo, atsakovas yra sumokėjęs 5500,00 Eur už parduotus rąstus, ir skoloje liko prašomus priteisti 2500,00 Eur.
25. Atsakovas S. U. ginčijo ieškovo nurodytą 8000,00 Eur kainą ir nurodė, kad su ieškovu už žemės perkėlimo išvadą sutarė 5000,00 Eur. Kad ją mainys į rąstus, sugalvojo vėliau, taigi, susitarta rąstų kaina buvo 5000,00 Eur; rąstai buvo netinkamos kokybės, jų buvo mažiau, išveždamas dalį rąstų jis sumokėjo 1000,00 Eur, tačiau daugiau mokėti pinigų nežadėjo, nes manė, kad gavus išvadą, pinigų mokėti nebereikės.
26. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, atsakovo sutuoktinė D. U., prašė priteisti iš ieškovo E. M. 3000 Eur suteiktos paskolos. Nurodė, kad ieškovo nepažįsta, 3000 Eur pavedimą padarė savo sutuoktinio atsakovo S. U. prašymu, nes jis sakė, kad ieškovas neturi pinigų.
27. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, atsakovas, trečiasis asmuo su teismo sprendimu nesutiko. Apeliacinius skundus grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, šios pareigos turinį ir jos netinkamo vykdymo padarinius, taip pat įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
28. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
29. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
30. Ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiama pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu pastaroji kita šalis neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, tas aplinkybes įrodė, tačiau yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar įrodinėjimo pareigą turinti šalis ją įvykdė.
31. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
32. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 36 punktą). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 55 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
33. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 37 punktą). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
34. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
35. Nagrinėjama byla ypatinga tuo, kad ieškovas savo reikalavimus grindė šalių sudaryta žodine pirkimo-pardavimo sutartimi, medienos perdavimas, atsiskaitymas už parduotą medieną taip pat nebuvo fiksuojamas rašytiniais įrodymais. Atsakovas savo poziciją ir atsikirtimus į ieškinį iš esmės grindžia taip pat tik savo paaiškinimais.
36. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo kad bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo aplinkybių, jog atsakovas iš ieškovo įsigijo statinio statybai rąstus. Tarp šalių kilo ginčas dėl rąstų įsigijimo kainos, atsiskaitymo būdo bei dėl dalinio/visiško atsiskaitymo. Ieškovo teigimu, už rąstus buvo susitarta 8000,00 Eur kaina, iš kurių 5500,00 Eur atsakovas įvairiais būdais sumokėjo, o atsakovo teigimu, sutarta kaina buvo 5000,00 Eur ir šią sumą jis jau yra sumokėjęs.
37. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. spalio mėn. atsakovas iš ieškovo įgijo rąstus, juos per dvi dienas išsivežė iš sandėlio, esančio Mažeikių r., Žemalės k.; liudytojas E. U. patvirtino, kad atsakovas, jo tėvas važiavo į Mažeikius pažiūrėti rąstų namo statybai. Rąstus vežėsi po 1-2 mėnesių. Pirmą dieną rąstus vežė jis, tada ieškovas ir paprašė 1000,00 Eur avanso antrąją dieną rąstus vežė atsakovas ir ieškovui grynais pinigais sumokėjo 1000,00 Eur.
38. Teismas konstatavo, kad nors abi šalys neneigė aplinkybės, jog už atsakovo pateiktą išvadą dėl žemės perkėlimo tam tikra suma galėtų būti įskaityta į medienos kainą, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovui nepavyko sutvarkyti tinkamai žemės perkėlimo išvados, tokiu būdu atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už įsigytus rąstus. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė prieštaringus paaiškinimus, teigdamas, jog tartasi buvo tai dėl išvados pirkimo-pardavimo, tai dėl mainų, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, šalių šiuos santykius jis pats įvardijo pirkimo-pardavimo santykiais, patvirtindamas, kad išveždamas dalį rąstų jis sumokėjo 1000,00 Eur, tačiau daugiau mokėti pinigų nežadėjo, nes manė, kad gavus išvadą, pinigų mokėti nebereikės.
39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė medienos pirkimo-pardavimo santykiai; nors buvo susitarta ir dėl išvados dėl žemės perkėlimo kainos įskaitymo, žemės perkėlimo išvada nebuvo gauta, todėl atsakovui kilo pareiga sumokėti sutartą kainą už medieną.
40. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 1000,00 Eur atsakovas sumokėjo grynais pinigais antrąją dieną pats išsiveždamas dalį rąstų, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Taip pat nėra ginčo, kad dalį sumos – 1500,00 Eur ieškovas užskaitė už atsakovo perleistą vikšrinį traktorių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ginčijo traktoriaus vertę, motyvuodamas, kad pats mokėjo už jį 2200 Eur. Teismas, įvertinęs liudytojo R. S. parodymus, kad atsakovas norėjo 2000,00 Eur už traktorių, tačiau ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad traktorius buvo be dokumentų, neužsivedė, labai blogos būklės, interneto svetainių „Auction Baltic industries“, „autoplius.lt“ ir kt. duomenys apie techniškai tvarkingų traktorių DT-75 kainas, sprendė, jog ieškovo pateikta traktoriaus vertė – 1500,00 Eur, yra reali, o atsakovo nurodyta 2000,00 Eur kaina, minėtų svetainių ir bylos duomenimis yra per didelė.
41. Teismas, vertindamas trečiojo asmens D. U. savarankišką reikalavimą grąžinti 3 000 Eur skolą, konstatavo, kad atitinkanti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus paskolos sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, nebuvo sudaryta, nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo fakto, ieškovas nepasirašė jokios paskolos sutarties, dokumento ar raštelio, pinigus – 3000,00 Eur trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. pervedė prašoma ir įtikinta sutuoktinio, t. y. atsakovo, kuris jau buvo parsivežęs rąstus iš ieškovo, tačiau už juos pilnai nesumokėjęs, todėl teismas pripažįsta, jog pavedimas buvo padarytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, sumokant dalį skolos už šeimos reikmėms nupirktus rąstus. Tokią išvadą teismas padarė ir dėl to, kad žinodama rąstų pirkimo faktą bei šalių susitarimą dėl išvados, D. U. pervedė pinigus, nors turėjo galimybę atsisakyti tai daryti. Teismas sprendė, kad nenustačius paskolos santykio tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U., 3000,00 Eur skola, ieškovo pagrįstai įskaityta į medienos kainą.
42. Nustatytų aplinkybių pagrindų teismas sprendė, kad už parduotus rąstus buvo iš dalies atsiskaityta su ieškovu, atsakovui sumokant 1000,00 Eur grynais pinigais antrąją rąstų išsivežimo dieną, užskaitant 1500,00 Eur už perleistą traktorių ir 3000,00 Eur pavedimu – viso 5500,00 Eur, tuo tarpu atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šalių buvo sutarta parduoti medieną už 5000 Eur.
43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos pateiktų šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, kitų įrodymų vertinimu, bei pažymi, kad atsakovo bei trečiojo asmens nesutikimas su pirmosios instancijos tesimo įrodymų vertinimu bei išvadomis nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
44. Apelianto atsakovo S. U. manymu, teismas netinkamai vertino įrodymus; iš tikrųjų tikroji abiejų šalių valia buvo mainų sandoris, t. y. ieškovas atiduoda rąstus atsakovui už 5000 Eur, kitaip tariant tiek kiek, ieškovas įsipareigojo sumokėti už žemės sklypo išvadą. Jokių rąstų pirkimo-pardavimo sutarties šalys nesudarė, nes nebuvo tokio ketinimo. Ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, kad atsakovui buvo perduota rąstų didesnei nei 5000 Eur sumai. Be to, atsakovas iš ieškovo parsivežė tik 3 priekabas rąstų kas sudaro 24 kub. m. ir pinigine išraiška šių rąstų vertė būtų 2400 Eur.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui taip pat kilo pareiga įrodyti savo atsikirtimo argumentus; atsakovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu pasižymėjo nenuoseklumu, kita vertus, atsakovas neneigia, kad žemės sklypo išvada nebuvo gauta, įskaitymas neįvyko, todėl sutiktina su teismo vertinimu, kad atsakovas turėjo atsiskaityti už gautą medieną ir sumokėti ieškovui sutartą medienos kainą. Atsakovas nepateikė įrodymų savo atsikirtimams įrodyti; byloje nėra duomenų apie atsakovo pretenzijas ieškovui apie parduotos medienos netinkamą kiekį arba pretenzijas dėl rastų kokybės; be atsakovo paaiškinimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys susitarė dėl mainų sutarties, pagal kurią už žemės sklypo išvadą atsakovas turėjo gauti medienos už 5000 Eur. Pažymėtina, kad pats atsakovas taip pat nepateikė įrodymų kiek ir kokios kokybės medienos jam turėjo būti perduota sutarties pagrindu. Apeliantas nurodė, kad ieškovo perduoti rąstai yra pas atsakovą, todėl nesunku buvo teismui nustatyti koks jų kiekis ir kokios kokybės buvo perduoti atsakovui. Šioms aplinkybėms ištirti ir objektyviai tiesai nustatyti, teismas nesiėmė jokių priemonių. Pažymėtina, kad šalių ginčas yra privataus pobūdžio, tokio pobūdžio bylose neturi teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva. Apeliantas įrodymų apie gautos medienos kiekį (pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) nepateikė, nors objektyviai turėjo tokią galimybę. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo traktoriaus vertės nustatymo. Apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo įskaityti ieškovui perduoto traktoriaus kainą už atsakovui perduotą medieną, nes traktorius priklausė mirusiajam asmeniui. Tačiau byloje nėra ginčo, kad traktorių perdavė ieškovui pats atsakovas, kuris nepateikė duomenų apie galimus buvusio traktoriaus savininko paveldėtojus, t. y. teismas laikė perduotą ieškovui turtą bešeimininkiu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas traktoriaus kainą, įvertino pateiktų įrodymų visetą – liudytojo R. S. parodymus apie ieškovo ir atsakovo derybas dėl traktoriaus kainos, traktoriaus techninę būklę, interneto svetainių duomenis. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas civilinio proceso prasme yra rašytinis įrodymas, įstatymas neįpareigoja teismą kilus ginčui dėl daikto kainos kiekvieną kartą skirti ekspertizę; teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl traktoriaus vertės, galėjo remtis ir kitais įrodymais. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu apeliantas neprašė skirti traktoriaus vertinimo ekspertizės arba pats neužsakė ir nepateikė teismui specialisto vertinimo ataskaitos.
47. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti restituciją; bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepareiškė priešieškinio dėl šalių sandorio pripažinimo negaliojančiu; nenuginčijus sandorio, teismas neturėjo pagrindo taikyti restituciją.
48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo S. U. ir trečiojo asmens D. U. apeliacinių skundų argumentais dėl paskolos santykių netinkamo vertinimo. Apelianto argumentai, kad ieškovas paprašė paskolinti 3000 Eur byloje neįrodyti ir nieko nepagrįsti; trečiasis asmuo D. U. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su ieškovu dėl paskolos susitarusi nebuvo, pinigus ieškovui pervedė sutuoktinio (atsakovo S. U.) prašymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl 3000 Eur pervedimo yra nenuoseklūs. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvada, kad byloje nustatytų aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad sutuoktinio prašymu pervesta 3000 Eur suma buvo skirta atsiskaitymui už medieną ir pagrįstai ieškovo įskaityta.
49. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, įvertindamas visų byloje pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą, ir išvadas apie turinčias bylai reikšmės aplinkybes padarė iš įrodymų visumos. Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo padaryti išvadą, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino aptartų įrodymų patikimumą ir pakankamumą.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl patenkinęs ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
53. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami, apeliantų bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) nepriteistinos. Ieškovas už atsiliepimo į atsakovo S. U. apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur, prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškovas už atsiliepimo į D. U. apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 Eur, prašo šias išlaidas priteisti iš trečiojo asmens.
54. Iš atsakovo ieškovui priteisiamos 500 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos teisme, iš trečiojo asmens – 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurios nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo S.U. ir trečiojo asmens D. U. apeliacinius skundus atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.