Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 MGL (4 500 eurų) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. Ž. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 30 d., 22.21 val., iki 2019 m. gegužės 31 d., 13.51 val., t. y. viena para, kuri prilyginta 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL (2 900 eurų). Nustatytas 10 mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-2 ir 5 dalimis, R. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 2 mėnesiams. Uždraudimo terminas skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 31 d.

nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos (959 eurų) konfiskavimas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. Ž. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 30 d., apie 21.32 val., Vilniuje, Savanorių pr. – Sausupio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokie R. Ž. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė D. Dereškevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė A. Stankevičiūtė - apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Susipažinus su apeliaciniu skundu matyti, kad nuteistasis R. Ž. neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl jo įvykdytų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės dydžio, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aspektų pažymi tik tiek, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas veiką, skirdamas bausmę ir pritaikydamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), klaidų nepadarė, dėl ko plačiau minėti klausimai nenagrinėtini.

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis R. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytos BK 67 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo apimtimi. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019). Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018, 2K-184-697/2019).

8. Aptariamu atveju R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką apeliantas įvykdė naudodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atitinka konfiskuotino turto požymius. Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėto automobilio savininku yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pats R. Ž. tėra jo valdytojas (b. l. 12). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1 – 5 punkte numatytas aplinkybes, kurios šioje byloje neegzistuoja, todėl automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje nebuvo ir negali būti konfiskuotas. Kita vertus, įstatymų leidėjas BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė nėra apelianto nuosavybė, kaip tik ir taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei konfiskavo automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 959 Eur (be PVM). Nustatydamas minėto automobilio vertę ir nuspręsdamas įvardintą sumą išieškoti iš R. Ž., pirmosios instancijos teismas vadovavosi VšĮ „Emprekis“ atliktu vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymu (b. l. 13). Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Ford Focus Turnier DI“, 2002 metų, vidutinė kaina Lietuvoje – 1 160 Eur su PVM arba 959 Eur be PVM. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).

10. Nors nagrinėjamoje byloje apeliantas ir nesutinka su atliktu vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymu, tačiau nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio nagrinėjimo metu ar po to, kai buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, dėl kurio teikė apeliacinį skundą ginčydamas būtent konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, R. Ž. nesikreipė į specialistą (nepriklausomą turto vertintoją, ekspertą ir pan.), prašydamas atlikti konkrečiai automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimą. Tai reiškia, kad nesant pateiktų atitinkamų duomenų pirmosios instancijos teismas konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę pagrįstai nustatė vadovaudamasis būtent VšĮ „Emprekis“ pažyma.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog automobilio vertė turėtų būti nustatoma remiantis ne VšĮ „Emprekis“ pateikiamais duomenimis, o įvertinus rinkos tendencijas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. Ž. pateikė skelbimus iš tinklalapių www.autoplius.lt ir www.autogidas.lt, kuriuose patalpintuose skelbimuose vieno automobilio „Ford Focus“ kaina nurodoma 750 eurų, kito – 500 eurų (b. l. 91-92), t. y. mažesnė nei VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutinė transporto priemonės kaina. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas argumentuotai pasisakė, kodėl tokiais skelbimais nesivadovauja. Pilnai sutiktina su teismo motyvais, kad skelbimai nelaikytini tinkamu įrodymu, paneigiančiu VšĮ „Emprekis“ pateiktą įvertinimą. Suprantama, jog skelbimuose atsispindi ne specialisto, bet konkretaus automobilio pardavėjo subjektyvi nuomonė dėl parduodamo automobilio vertės. Neatmestina, jog skelbimuose nurodoma automobilio vertė gali būti sąmoningai sumažinta, pavyzdžiui, siekiant greičiau parduoti automobilį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtuose tinklalapiuose savarankiškai atlikęs paiešką dėl parduodamų transporto priemonių, rado ir tokių skelbimų, kuriose yra nurodyta ir kur kas didesnė automobilių „Ford Focus“ (su analogiškais techniniais duomenimis) vertė, t. y. 1 150 Eur, 1 250 Eur ir kt. (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)). Galiausiai pagal viešai prieinamus duomenis (http://www.emprekis.lt/about.php) matyti, kad VšĮ „Emprekis“ vidutines transporto priemonių kainas nustato, be kita ko, įvertindamas kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Taigi, aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, jog pateikta pažyma apie vidutinę transporto priemonės vertę yra netinkama ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia pažyma, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nustatė neteisingai.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymėjo, jog nustatant automobilio vertę reikėtų atsižvelgti ir į konkretaus automobilio techninius duomenis. Nors apeliantas nagrinėjamame skunde tokių duomenų ir neaptarė bei, juo labiau, nedetalizavo, tačiau jie yra paminėti R. Ž. prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme. Taigi tąkart R. Ž. įvardino šiuos duomenis: rida - 35 000 km (tikėtina, kad rida nurodyta klaidingai ir tikrasis rodmuo turėtų būti 350 000 km), neveikiantis kondicionierius, laikotarpis iki kitos techninės apžiūros (5,5 mėnesio), ypatingai prastos būklės kėbulas ir salonas. Pasisakant dėl nurodytų aplinkybių, tenka vėl pažymėti, kad nurodyta informacija nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis (nepateiktos jokios nuotraukos, atitinkami dokumentai ir pan.) ir nesudaro pagrindo nustatyti kitokią nei pirmosios instancijos teismo priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

13. Kitoje apeliacinio skundo dalyje yra pateikiami argumentai, susiję su automobilio saugojimo išlaidų priteisimu, galimai neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, tyčiniu nuteistojo suklaidinimu, sprendžiant automobilio atsiėmimo klausimą ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų priteisimo (išieškojimo) ir dėl to nepriimtas joks sprendimas, aukštesnis teismas neturi pagrindo analizuoti atitinkamus apelianto teiginius. Analogiškai nespręstini ir apelianto keliami klausimai, jog saugojimo išlaidos susidarė dėl tyčinių pareigūnės veiksmų, kuriuos prašoma įvertinti kaip nusikalstamus.

14. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paskyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nustatė teisingą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį (išieškotinai vertei pagrįstai netaikytas PVM), todėl keisti žemesnio teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.