Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme; bausmes atlikęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Be R. Ž. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir D. K. 2019 m. gegužės 30 d. tarnybinis pranešimas, kuriais apibūdinti R. Ž. neblaivumo fiziologiniai požymiai.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. Ž. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. Ž. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. Ž. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

R. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pastebi, kad R. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą, nes Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teistas pagal BK 164 straipsnio 1 dalį už nesunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. buvo recidyvistas, kaip tai nustato BK 27 straipsnio 1 dalis. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kita vertus, prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar savo baigiamojoje kalboje nenurodė tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų R. Ž. teisinę padėtį.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. Ž. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 30 d. 22.21 val. iki 2019 m. gegužės 31 d. 13.51 val. (1 diena) (b. l. 36, 45), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dešimties mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti baudos sumokėjimo ilgesnį terminą nėra pagrindo.

V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti R. Ž. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) Ford Focus vertę atitinkančios pinigų vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

R. Ž. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, juolab jis vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste vakaro metu. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tokio pobūdžio nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų. Taigi R. Ž. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams ir dviem mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. gegužės 31 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo R. Ž., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Ford Focus nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Kaip minėta, R. Ž. teisiamojo posėdžio metu pagrindinis keltas klausimas yra nesutikimas su automobilio Ford Focus verte, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuspręsta išieškoti – 1160 Eur, dėl to jis pateikė prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje. Byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilio Ford Focus Turnier DI, 2002 metų, vidutinė kaina Lietuvoje – 1 160 Eur su PVM arba 959 Eur be PVM. Ši automobilio Ford Focus kaina buvo nustatyta pagal 2019 m. gegužės mėn. leidinį, t. y. tuo metu, kai R. Ž. padarė nusikalstamą veiką aptariama transporto priemone (b. l. 13). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti tokios VšĮ „Emprekis“ pažymos turiniu, tuo labiau kad VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pagal teismų praktiką paprastai laikoma tinkamu ir leistinu įrodymu, patvirtinančiu vidutinę transporto priemonės vertę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė iš interneto tinklalapių www.autoplius.lt ir www.autogidas.lt atspausdintus automobilių Ford Focus, 2002 metų pagaminimo, pardavimų skelbimus (kainos atitinkamai 750 ir 500 Eur) (b. l. 91–92). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuose skelbimuose automobilių pardavėjai nurodė transporto priemonių pardavimo kainas tokias, kurias mano, jog transporto priemonės yra vertos, t. y. pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl automobilių pardavimo kainų. Taigi automobilių pardavėjai skelbimuose gali nurodyti ne tik R. Ž. pateiktas pardavimo kainas, bet ir kitas, pavyzdžiui, didesnes kainas už VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio Ford Focus Turnier DI, 2002 metų, vidutinę kainą Lietuvoje. Todėl kaltinamojo pateikti dokumentai ir jais grindžiami samprotavimai, kuriais nesutinkama su byloje nustatyta automobilio Ford Focus verte, negali būti laikomi tinkamais įrodymais, paneigiančiais VšĮ „Emprekis“ pažymą. R. Ž. teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, nepateikė jokių oficialių dokumentų, pavyzdžiui, nepriklausomo turto vertintojo pažymos dėl Ford Focus vertės, kurie leistų abejoti VšĮ „Emprekis“ pažymos turiniu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo pateiktuose pardavimų skelbimuose nurodytos automobilių Ford Focus kainos (750 ir 500 Eur) nėra akivaizdžiai besiskiriančios nuo VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytos šios transporto priemonės kainos. Pats kaltinamasis prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme nurodė, kad šio modelio automobilio vertė rinkoje Lietuvoje svyruoja nuo 100 iki 1300 Eur (b. l. 76). Be to, R. Ž. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus laikydamasis pozicijos dėl automobilio Ford Focus vertės, nes pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu jis pasirašytinai sutiko su minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1160 Eur) turto konfiskavimu (b. l. 61–62). Kita vertus, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymo priėmimo R. Ž. pakeitė poziciją. Kaltinamojo prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme ir teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad automobilio Ford Focus rida yra apie 35000 km, jo kondicionierius neveikia, o iki techninės apžiūros liko mažiau kaip pusę metų, nelaikytinos patvirtinančiomis, kad automobilio Ford Focus vertė nepagrįstai nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad automobilis Ford Focus yra tinkamas naudoti ir eksploatuojamas. Taigi R. Ž. nenurodė, kad transporto priemonė apskritai yra bevertė.

Atsižvelgdamas į minėtus argumentus, teismas daro išvadą, kad automobilio Ford Focus vertei nustatyti yra vadovaujamasi oficialiu dokumentu – VšĮ „Emprekis“ pažyma, o ne R. Ž. teisiamojo posėdžio metu pateiktais dokumentais.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/201, 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio Ford Focus vertę atitinkančios pinigų sumos (959 Eur be PVM) išieškojimas iš R. Ž. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. Ž. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, o automobilio Ford Focus vertę atitinkanti pinigų suma yra tris kartus mažesnė už skiriamą baudą.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš R. Ž. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Ford Focus – vertę atitinkanti pinigų suma – 959 Eur.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (b. l. 15). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

VI. Kardomosios priemonės

R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 46, 50). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktinių įrodymų ar proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 71–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. Ž. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 30 d. 22.21 val. iki 2019 m. gegužės 31 d. 13.51 val. (1 diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t. y. 2900 (dviejų tūkstančių devynių šimtų), Eur dydžio.

Nustatyti 10 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1–2 ir 5 dalimis, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. gegužės 31 d.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 959 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.