Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (kreditoriaus) K. B. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „IE solutions“ dėl neturtinės žalos priteisimo (finansinio reikalavimo patvirtinimo).

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

1. Ieškovas (kreditorius) ieškiniu prašė: i) atnaujinti praleistą vieno mėnesio ieškinio pateikimo teismui terminą ir bylą nagrinėti iš esmės; ii) priteisti ieškovui iš atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, kad:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Panevėžio apylinkės teismas 2020-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9196-956/2020 atsisakė priimti ieškovo K. B. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei UAB „IE solutions“ ir grąžino jį su priedais ieškovui. Teismas išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2020-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3244-933/ 2020 atsisakė iškelti UAB „IE solutions“ restruktūrizavimo bylą bei iškėlė UAB „IE solutions“ bankroto bylą, minėta nutartis įsiteisėjo 2020-10-15. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio.

3. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos teismas 2020-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3244-933/2020 UAB „IE solutions“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2020-10-15.

4. Ieškinys su priedais buvo persiųstas ir įteiktas BUAB „IE solutions“ nemokumo (bankroto) administratorei, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje; tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, nutarties 13 punktas).

6. JANĮ 42 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis). Aptariamu atveju per teismo nustatytą terminą, kuris baigėsi 2020-12-01, atsakovės bankroto administratorius neteikė nuomonės dėl ieškovės reikalavimo.

7. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, jog atsakovei UAB „IE solutions“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, teismas sprendžia, kad byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl ieškovo (kreditoriaus) K. B. finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „IE solutions“ (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalis, 41–42 straipsniai).

Dėl termino atnaujinimo teikti ieškinį

8. Ieškovas prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio ieškinio pateikimo teismui terminą ir bylą nagrinėti iš esmės.

10. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija 2020-08-20 sprendime nusprendė netenkinti ieškovo K. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Atsisakė nagrinėti ieškovo K. B. prašymą atsakovei UAB „IE solutions“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl patirtos neturtinės žalos išieškojimo, ieškovui praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Sprendime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šalis nesutikdama su sprendimu per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (pagal elektroninius duomenis minėto sprendimo registracijos data ir numeris – 2020-08-24 11:27 Nr. DGKS-207).

11. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovas K. B. ieškinį Panevėžio apylinkės teismui teikė 2020-09-24.

12. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas. Jis yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

14. DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmoje dalyje nustatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017-06-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas).

15. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008, 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas). Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis).

16. Teisėjas 2020-11-16 rezoliucija atnaujino terminą kreiptis į teismą, priėmė ieškinį, nustatė 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą į reikalavimus, įvertinant aplinkybę, kad bankroto administratorei neprieštaraujant dėl pareikštų reikalavimų, gali būti inicijuotas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas pagal JANĮ 41, 42 straipsnius.

17. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3244-933/2020 UAB „IE solutions“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2020-10-15. Nutartyje išaiškinta atsakovės UAB „IE solutions“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų (reikalavimų) pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (žr. taip pat JANĮ 41 straipsnio nuostatas). Aptariamu atveju nurodytų terminų buvo laikytasi.

18. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/ 2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).

Dėl ieškovo (kreditoriaus) finansinio reikalavimo tvirtinimo

19. Teismas finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai, taip pat teismas turi vertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-798/2019, nutarties 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

20. 2020-01-14 nelaimingo atsitikimo akte nurodyta, kad <...> nelaimingas atsitikimas įvyko 2019-09-17 14:30 val. (4 punktas), sveikatos pakenkimo diagnozė (duomenys neskelbtini), sužalota kūno dalis: (duomenys neskelbtini) (4.3 punktas). Nelaimingo atsitikimo priežastys (11 punktas):

20.1. Technologinio proceso, kaip turi būti saugiai atliekamas kabelių ištraukimas naudojant įrenginius (darbo priemones), kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones, nebuvimas. Darbo metu patiems darbuotojams ieškant būdų, kaip ir kur būtų galima pritvirtinti kabelių ištraukimui naudojamą gervę, K. B. pasinaudojo kopėčiomis ir lipdamas jomis krito žemyn, jo šalmas rastas įvykio vietoje, buvo be apsauginių dirželių. K. B. patyrė (duomenys neskelbtini) ir kt. Pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai; 2) DT 5-00 Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 17 punktas;

20.2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje (statybos objekte) nepakankamumas. Darbdavį atstovaujamas asmuo, nei darbdavio įgalioti asmenys, įgyvendindami pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad: 1) darbuotojai objekte nesinaudotų netinkamomis patekimo į aukštį priemonėmis (kopėčiomis); 2) nekontroliavo, kad darbuotojams išduotos asmeninės apsaugos priemonės atitiktų saugos reikalavimus, t. y. šalmai būtų su apsauginiais dirželiais, neleidžiančiais šalmui nukristi nuo galvos. Pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalys; 2) darbo įrankių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 2 priedo 4.1.1 ir 4.1.2 punktai; 3) darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331, 7.1 ir 7.2 punktai.

20.3. Saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje pažeidimas. Darbuotojas K. B., galimai neatkreipdamas dėmesio, užlipimui ant perdangos pasinaudojo netvarkingomis, nestabiliomis ir pan. – kopėčiomis. Pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 2) Elektromontuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3, patvirtintos UAB ,,IE Solutions“ direktoriaus 2018-05-04 įsakymu Nr. IE 18-47, 11.4 punktas dirbti tik su tvarkingu įrengimu, 16.12 punktas pasilypėjimui naudoti tik stabilias, tvarkingas paaukštinimo priemones, 56 punktas, kai reikia atlikti darbus aukštyje, naudotis tik tvarkingomis paaukštinimo priemonėmis.

21. Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad K. B. gauna netekto darbingumo pensiją (Invalidumo grupė 45-55 procentai), jis iki 2020-06-30 yra UAB „IE solutions“ darbuotojas.

22. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos 2020-02-28 pažyma DLN-2 Nr. 1251 K. B. nustatytas darbingumo lygis 50 procentų nuo 2020-02-28 iki 2021-02-27, Darbingumo lygio priežastis – 27.3 nelaimingas atsitikimas darbe, diagnozės kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius 2020-02-28 sprendimu Nr. STS-1677 dėl K. B. darbingumo lygio nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis. Darbingumo lygio terminas nuo 2020-02-28 iki 2021-02-27. Nustatyta darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius 2020-02-28 išvadoje dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. DPS-639 nurodyta, kad gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 procentai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2020-02-28 sprendime dėl K. B. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe Nr. STS-1676 nurodyta, kad nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis, darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe; darbingumo lygio terminas nuo 2020-02-28 iki 2021-02-27.

23. 2019-11-05 Medicininių dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad <...> diagnozė (duomenys neskelbtini). Būklė po (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) šalinimo 2019-09-17. Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – kita įgyta (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 19 b. l.). Epikrizėje nurodyta, kad pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), dinamikoje būklė gerėjanti: (duomenys neskelbtini) po operacijos regresuoja, valgo pats, aktyviai judina visas galūnes. Gydytojo 2020-01-16 įraše nurodyta: diagnozės 2020-01-16 (duomenys neskelbtini); 2020-01-16 (duomenys neskelbtini); 2020-01-16 (duomenys neskelbtini) sužalojimo pagrindai. Gydymas koncervatyvus – analgetikai skausmo metu, vinpocetinas, polivitaminai, GFK, balnoterap, procedūros.

24. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „IE solutions“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti atlikti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2019-09-17, kurio metu buvo sužalotas UAB „IE solutions“ darbuotojas K. B., papildomą tyrimą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020-01-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (AK20192050259) 11 punkte nurodytų nelaimingo atsitikimo priežasčių 1 ir 2 punktus; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-02-27 sprendimą dėl UAB „IE Solutions“ skundo Nr. SD-129-3098. Regionų apygardos administracinis teismas 2020-11-05 sprendimu pareiškėjos UAB „IE solutions“ skundą atmetė. Teismo sprendime nurodyta, kad:

24.1. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis K. B. 2019-09-17 atliko elektros kabelio klojimo darbus (2020-09-20 Pranešimas apie įvykį darbe). Statybvietėje tiestas kabelis AXMK (gamintojas Energocomplekt Co, 4 gyslų, 300 kv., aliuminis). Atliekant nelaimingo atsitikimo tyrimą nustatyta, kad fiziškai kabelio įtempti į vidų be pagalbinių priemonių nebuvo įmanoma, todėl buvo naudojamas tempimo įrankis – gervė. Taigi, atsižvelgiant į darbo pobūdį bei jo atlikimui naudojamus įrankius, buvo atliekami sudėtingi ir techninių žinių reikalaujantys darbai, todėl darbuotojai turėjo būti instruktuoti, kaip saugiai juos atlikti. <...> instrukcijoje išskirti kabelių klojimo darbai, kurioje aptarti darbuotojo saugaus darbo aspektai jau naudojant pagalbinį įrenginį kabelių traukimui, tačiau nėra aptarta, kaip darbuotojai turi saugiai tokius įrenginius įrengti darbo atlikimui.

24.2. Akte teisingai nurodyta, jog įmonėje nebuvo technologinio proceso, kaip turi būti saugiai atliekamas kabelių ištraukimas naudojant įrenginius (darbo priemones), kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones. <...> darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas apima ir technologinio proceso parengimą, kurį rengiant atsižvelgiama į darbuotojų saugą reglamentuojančius teisės aktus, tinkamai perteikiant juos darbuotojams bei organizuojant jų darbą, taip sumažinant nelaimingų atsitikimų darbe riziką. <...> technologinio proceso nebuvimas, kuomet darbuotojas savarankiškai ieško būdų pavestos užduoties atlikimui, panaudojant nesaugias darbo priemones, yra tiesiogiai susijęs su nelaimingo atsitikimo darbe įvykimu. Esant tinkamam technologiniam procesui, su kuriuo darbuotojas būtų supažindintas, jis būtų veikęs kaip tai numato procesas, o veiksmai atlikti priešingai numatytam technologiniam procesui, būtų buvę paties darbuotojo atsakomybė.

24.3. Aplaidų pareiškėjos požiūrį į saugių darbo sąlygų darbovietėje užtikrinimą, patvirtina ir darbuotojų aprūpinimas netinkamomis apsaugos priemonėmis, t. y. statybvietėje paliktos netinkamos kokybės kopėčios, nukentėjusiajam išduotas šalmas be apsauginių dirželių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Šiaulių skyriaus inspektoriaus Akte nustatytomis aplinkybėmis dėl netinkamų apsaugos priemonių išdavimo ir naudojimo, todėl daro išvadą, jog nelaimingo atsitikimo metu darbuotojas naudojo šalmą, kuris neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme keliamų reikalavimų darbo priemonėms.

25. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose (15 straipsnio 1 dalis). Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (16 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia darbovietei. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Civilinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) kaltė; iii) žala ir iv) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų:

26.1. Neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pasisakant dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos pažymėtina, kad 2020-01-14 nelaimingo atsitikimo akte nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys: i) Technologinio proceso, kaip turi būti saugiai atliekamas kabelių ištraukimas naudojant įrenginius (darbo priemones), kolektyvines ir/ar asmenines apsaugos priemones, nebuvimas (Pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai; 2) DT 5-00 Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 17 punktas); ii) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje (statybos objekte) nepakankamumas. Darbdavį atstovaujamas asmuo, nei darbdavio įgalioti asmenys, įgyvendindami pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad: 1) darbuotojai objekte nesinaudotų netinkamomis patekimo į aukštį priemonėmis (kopėčiomis); 2) nekontroliavo, kad darbuotojams išduotos asmeninės apsaugos priemonės atitiktų saugos reikalavimus, t. y. šalmai būtų su apsauginiais dirželiais, neleidžiančiais šalmui nukristi nuo galvos (Pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalys; 2) darbo įrankių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 2 priedo 4.1.1 ir 4.1.2 punktai; 3) darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331, 7.1 ir 7.2 punktai); iii) Saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje pažeidimas. Darbuotojas K. B., galimai neatkreipdamas dėmesio, užlipimui ant perdangos pasinaudojo netvarkingomis, nestabiliomis ir pan. – kopėčiomis (Pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 2) Elektromontuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3, patvirtintos UAB ,,IE solutions“ direktoriaus 2018-05-04 įsakymu Nr. IE 18-47, 11.4 punktas dirbti tik su tvarkingu įrengimu, 16.12 punktas pasilypėjimui naudoti tik stabilias, tvarkingas paaukštinimo priemones, 56 punktas kai reikia atlikti darbus aukštyje, naudotis tik tvarkingomis paaukštinimo priemonėmis). Taigi darbdavys nesilaikė pagrindinės pareigos užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, neaprūpino ieškovo ne tik saugiomis darbo priemonėmis, bet ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

26.2. Kaltė. CK 6.248 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis). Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojui - ieškovui. Byloje atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos.

26.3. Neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26.3.1. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/ 2010).

26.3.2. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

26.3.3. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012), civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virš 21 000 Eur, civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virš 57 000 Eur (nukentėjusioji nedarbinga 100 procentų). Teismas įvertina aplinkybę, kad aptariamu atveju ieškovas neturtinę žalą patyrė 2019 metais. Teismo praktikoje priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai individualiais atvejais, kai sunkiai sužalota asmens sveikata, nustatyta profesinė liga ar įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sudaro nuo 11 000 Eur iki 25 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 nurodoma kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje priteistos neturtinės žalos dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais yra tokie: 25 000 Eur priteista ieškovui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018); 11 000 Eur priteista ieškovei, dėl profesinės ligos netekusiai 60 proc. darbingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015); 21 721,50 Eur (75 000 Lt) priteista darbuotojui, dėl nelaimingo atsitikimo darbe tapusiam visiškai nedarbingam, paralyžiuotam ir turinčiam nuolatinės slaugos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

26.3.4. Bylos atveju nustatytos aplinkybės, lemiančios atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra: i) ieškovas patyrė galvos, smegenų, kaukolės nervų ir kraujagyslių sužalojimus; ii) ieškovui buvo atlikta operacija; iii) ieškovo teigimu, jis iki šiol jaučia atminties, skonio ir uoslės sutrikimus; iv) ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumas; v) ieškovas dirbo statybų srityje, o jo darbui numatyti ženklūs ribojimai po įvykusio nelaimingo įvykio; vi) nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, ir pan. Šie kriterijai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovui turi būti atlyginama pakankamai kompensuojanti jo išgyvenimus neturtinė žala.

26.3.5. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.).

26.3.6. Teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta teisingu, protingu ir sąžiningu ieškovui atlygintinos 15 000 Eur neturtinės žalos dydį. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama atlyginant ieškovo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančia ieškovo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, byloje nustatytus ieškovo neturtinių vertybių pažeidimus.

26.4. Priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Aptariamu atveju buvo nustatyti tiek atsakovės neteisėti veiksmai, tiek ieškovo patirta neturtinė žala. Ištyrus bylos aplinkybes darytina išvada, kad dėl atsakovės neteisėti veiksmų ieškovas patyrė nelaimingą atsitikimą darbe. Jei Darbdavys būtų užtikrinęs saugias darbo sąlygas statybvietėje, suteikęs tinkamas ir saugias asmenines apsaugos priemones, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs.

27. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, o teismas nustatė teisingą, protingą ir sąžiningą atlygintinos neturtinės žalos dydį.

28. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). CK, reglamentuojančiame civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017, 25 punktas). Aptariamu atveju K. B. pasinaudojo kopėčiomis ir lipdamas jomis krito žemyn, jo šalmas rastas įvykio vietoje, buvo be apsauginių dirželių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo didelio neatsargumo, nulėmusio žalos kilimą, nenustatyta.

29. Kreditoriaus finansinis reikalavimas dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priskirtinas pirmajai kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilei (su darbo santykiais susijęs darbuotojo reikalavimas) (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15, 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Kreditoriaus (ieškovo) K. B. ieškinį (prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo) tenkinti iš dalies.

Patvirtinti K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) finansinį reikalavimą, priskirtiną pirmajai kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo eilei, BUAB „IE solutions“, j. a. k. 302674075, bankroto byloje Nr. eB2-3244-933/2020.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.