Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Š. skirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 29 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą iš R. Š. konfiskuotino turto – automobilio „F. D.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 785 Eur (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 25 d., apie 23.42 val., (duomenys neskelbtini), ties nusukimu link (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „F. D.“, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. Š. vairuotas automobilis „F. D.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne nuteistajam, automobilio valdytojas – UAB „AAA“, savininkas – UAB „Swedbank lizingas“ (b. l. 21). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sąlygų konfiskuoti ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausančią transporto priemonę šiuo atveju nėra, todėl nusprendė išieškoti iš apelianto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279-1073/2020, 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Konkrečios transporto priemonės įvertinimo baudžiamojoje byloje atlikta nebuvo, konfiskuotino turto – automobilio „F. D.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pagal į bylą pateiktą viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymą, kurios duomenimis, vidutinė transporto priemonės vertė yra 18 785 Eur (b. l. 23).

9. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Š. neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų terminą, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams bei konfiskuojant automobilį, baustas administracine tvarka, yra dirbantis, vedęs, duomenų apie ilgalaikius didelius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas būtų suėjęs, baudžiamojoje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl visos konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo proporcingumo, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija, atkreipė dėmesį, jog toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad R. Š. vairavo automobilį darbo dienos (penktadienio) metu vakare (duomenys neskelbtini) mieste, važiavo iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatve link (duomenys neskelbtini), kur eismas visada būna pakankamai intensyvus. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis, jog nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą – butą, nepilnamečių vaikų šeimoje nėra, yra dirbantis, iš žodžių – gauna nuo 800 iki 1000 eurų dydžio mėnesines pajamas, sprendė, jog R. Š. finansinė padėtis stabili. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs baudžiamosios bylos duomenų visumą, neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas R. Š. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui. Sutiktina, kad tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptariamai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. Apeliaciniame skunde dėstomais argumentais pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nėra.

11. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl nurodomos teismų praktikos, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kaip matyti iš apeliaciniame skunde minimos Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties baudžiamojoje byloje 1A-291-348/2017, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas, vertino, jog tai rodo, jog jis visuomet laikėsi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidinėjo, dirba, nusikalstamos veikos padarymo metu studijavo, ir sprendė, kad transporto priemonės konfiskavimas ar konfiskuotino turto atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-313-174/2017 nutartyje, darydamas išvadą, jog konfiskuotino turto – traktoriaus vertės atitinkančios pinigų sumos – 33 000 Eur – išieškojimas į valstybės biudžetą šiuo konkrečiu atveju laikytina neproporcinga (neadekvati) ir perteklinė, vertino, jog nors nuteistasis vairavo traktorių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai jis darė laukuose, kur kitų transporto priemonių nebuvo, o ne kelyje, tai rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui; nepaneigti nuteistojo parodymai, kad nuėjęs į laukus pas kaimyną pasikalbėti ir jo neradęs, belaukdamas kaimyno nusprendė pabandyti paarti, nes traktoriuje buvo paliktas raktelis, pavažiavo vos keletą metrų. Atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis praeityje administracine tvarka už vairavimą neblaiviam bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, su pareigūnais bendradarbiavo, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kreipėsi į psichikos sveikatos ir psichoterapijos centrą ir sutiko, kad jam būtų infekuojami medikamentai, įjautrinantys organizmą alkoholiui ir mažinantys potraukį jam, darbdavys pateikė išskirtinai teigiamą nuteistojo charakteristiką, nuteistojo finansinė padėtis yra labai sunki – nors nuteistasis dirba, tačiau jo pajamos yra labai minimalios, be to, – nenuolatinės, be to, turi mokėti išlaikymą vaikui, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-309/2017 nagrinėta situacija, kai prokurorė apeliaciniame skunde prašė konfiskuoti ne nuteistajam, bet trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos neprašė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-34-699/2018 nagrinėta situacija, kai automobilis priklausė nuteistojo šeimos narei, kuri turi penkis vaikus, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad, nedrausdama nuteistajam pasinaudoti automobiliu, automobilio savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas bus panaudotas nusikaltimui padaryti – nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, ilgą laiką dirbo vairuotoju, tačiau nė karto administracine tvarka nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, be to, dėl nuteistajam paskirtos baudos, konfiskavus savininkei priklausantį automobilį, ji, kaip sąžininga įgijėja, neturėtų realios galimybės iš nuteistojo šeimos nario išsiieškoti konfiskuoto turto ar jo dalies vertę atitinkančios pinigų sumos, jos turto konfiskavimas galėtų būti prilyginamas netgi jos pačios nubaudimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016 spręsta dėl nebuvimo pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų nepripažinus visų oficialiai neapskaitytų pajamų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatu ir nenustačius jų nusikalstamos kilmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 pasisakyta dėl BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo (netaikymo), kai padaryta neteisėta veika – per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams, t. y. jų nedeklaravimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-7-83/2010 nagrinėta situacija, kai juridinio asmens (UAB) vykdant pervežimus gauta suma neprilyginta konfiskuotinam turtui. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021, spręsdamas, jog automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, įvertinus išdėstytą, nagrinėjamoje byloje, nesant minėtuose teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo jų laikyti precedentiniais nagrinėjamai bylai.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino

12. Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams šešiems mėnesiams yra per griežtas ir prašo jį sutrumpinti iki minimalaus ar jam artimo termino.

13. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo R. Š. nustatytu trejų metų šešių mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

14. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejų metų šešių mėnesių terminui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – neblaivus vairavo automobilį, kuomet jo neblaivumas siekė 2,21 promilės, ir tai labai ženkliai viršija tiek ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones, tiek ribą, nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nuteistasis, būdamas neblaivus, važiuodamas (duomenys neskelbtini) mieste pavakario metu, maršrutu, kur eismas visada yra gana intensyvus, neabejotinai kėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, ir skaudesnių padarinių buvo išvengta tik dėl laimingo atsitiktinumo. Skundžiamame nuosprendyje, skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos terminą, atsižvelgta ir į tai, kad R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, savo kaltę pripažino viso proceso metu, nustatyto neblaivumo neginčijo, yra dirbantis, administracine tvarka baustas. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, esminė aptariamos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimui ir jos termino nustatymui šioje byloje aplinkybė yra ta, kad praeityje R. Š. buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, tačiau jis vėl nusikalto, taigi taikyta baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo pakankamai veiksminga. Tuo būdu, įvertinusi ir skunde nurodytas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui: SB „T“ pirmininko P. J. charakterizuojamas teigiamai, yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, nuo nusikaltimo padarymo iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje nė karto nevairavo transporto priemonės ir sąžiningai laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistajam trejų metų šešių mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-851/2018, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą vieneriems metams, buvo atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta viena atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės neturi, darbdavių ir kitų asmenų charakterizuojama teigiamai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-413-626/2018, spręsdamas, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui nepagrįstai nustatytas didesnis nei vidutinis specialios teisės uždraudimo terminas, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, ir nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, atsižvelgė į tai, kad asmuo per penkerius metus yra padaręs tik vieną administracinį teisės pažeidimą – baustas už viešosios tvarkos trikdymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra teistas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, be to, laidavimo terminas nustatytas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Apibendrinus, apeliaciniame skunde minimose bylose asmenys buvo atleisti pagal laidavimą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, pakartotinai nusikalto, todėl skunde nurodomi teismų sprendimai nelaikytini precedentais nagrinėjamai bylai, o dėstomi argumentai dėl pernelyg ilgo nuteistajam paskirto specialios teisės atėmimo termino nėra pagrįsti.

16. Skunde apeliantas akcentuoja tai, jog specialios teisės vairuoti turėjimas jam yra itin reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau toks poreikis savaime nesudaro pagrindo trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei švelninti. Apeliantas, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo specifikos, padarė nusikalstamą veiką, atitinkamai, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nevertinamas kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios jam turėtų būti trumpinamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Taip pat pažymėtina, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nuteistajam netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, nesusijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Kliūčių, dėl kurių kitokio pobūdžio darbo dirbti negalėtų, baudžiamosios bylos duomenimis, nėra, nuteistasis apeliaciniame skunde jų taip pat nenurodė. Papildomai pažymėtina, kad maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra net penkeri metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus ar artimesnio minimaliam apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus, kurtų nebaudžiamumo ir galimybės išvengti pasekmių už neteisėtą elgesį įspūdį.

17. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti nuteistojo atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam minimaliam ar jam artimam terminui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

18. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.