Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. išvadą Nr. CM24-1 „Dėl vardo pakeitimo“;

2) leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš L. į L.;

3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko L. B. vardą į L. B.;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė vyriškos lyties kūdikis. 2023 m. liepos 11 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių (toliau – Metrikacijos skyrius), siekė įregistruoti kūdikio vardą – „L.“. Toks vardas buvo pasirinktas todėl, kad jis geriausiai užtikrins vaiko interesus, nes pareiškėja planavo sustiprėjus kūdikiui su gyvenimo drauge išvykti gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), tačiau Metrikacijos skyrius suklaidino pareiškėją, nurodydamas, kad tokio vardo registracija negalima. Pareiškėja įregistravo vaiko vardą L., nes buvo išgąsdinta, kad, nepasirinkus kito vardo, vaikui ilgą laiką nebus išduotas gimimo išrašas, o tai sudarytų kliūtis gauti medicinines bei socialines paslaugas, išvykti į užsienį. Pareiškėja išsiaiškino, kad, oficialiais duomenimis, vien iki 2022 m. vardas L. jau buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) vaikams. Nors daugiau duomenų apie šio vardo suteikimą viešuosiuose registruose ir informavimo priemonėse nepateikiama, tikėtina, kad per 2022–2023 m. 1–2 ketvirtį vardas L. taip pat buvo suteiktas ir registruotas kitiems asmenims. L. vardo kilmė – germanų. Vardo reikšmė yra (duomenys neskelbtini), o atitikmuo – V. Todėl net ir pasigilinus į L. vardo reikšmę yra akivaizdu, kad L. neatitinka atitikmenų. 2023 m. liepos 17 d. pareiškėjos atstovė kreipėsi į Metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti vaiko vardą iš L. į L. 2023 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos atstovei buvo pateikta Metrikacijos skyriaus išvada dėl vardo keitimo Nr. CM24 – 1, joje nurodoma, kad vardas L. neatitinka lietuviško vardo formos reikalavimo. Pareiškėja nenurodė, į kokią šalį planuoja išvykti, dėl to Metrikacijos skyrius negalėjo įvertinti, ar pakeistas vardas atitiks vaiko interesus. Su anksčiau minėta Metrikacijos skyriaus pozicija pareiškėja griežtai nesutinka.

3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo prašė netenkinti pareiškėjos pareiškimo ir palikti galioti priimtą sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti vardą L. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taikytinų išimčių dėl vardo užrašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles, numatytų teisės aktuose, nenustatyta.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos, Lietuvos Respublikos pilietės, prašymas netenkintinas, nes vardas L. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lietuviškos vardo formos sampratos. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagal kuriuos jai būtų galima taikyti išimtis, kurios numatytos teisės aktuose dėl vardo užrašymo ne lietuvių (valstybine) kalba. Pareiškėja pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pageidaujamas vardas L. neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių – vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vienaskaitos vardininko galūnės yra -(i)as, -is, -ys, -(i)us. Dabar įregistruotas vardas L. yra taisyklingas – užrašytas lietuviškais rašmenimis ir turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Jis nėra iš tradicinio lietuvių vardyno, tačiau sugramatintas ir užrašytas taisyklingai. Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles, reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Išimtys turėtų likti išimtimis, tuo labiau dabar, kai pagaliau yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas. Šiuo atveju pavardė B. taip pat turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Jei dėl vardo ir pavardės L. B. šalyje, į kurią reiškiamas ketinimas išvykti, būtų patiriama sunkumų, būtent tai sudarytų pagrindą ginti žmogaus teises į savo identitetą, kurio neabejotina dalis yra lietuviška vardo ir pavardės forma, fiksuota pirminiame dokumento šaltinyje, išduotame Lietuvos Respublikos institucijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto gimimo įrašo matyti, kad pareiškėjos sūnaus tautybė yra įregistruota tokia pati, kaip pareiškėjos (motinos) – lietuvis, duomenų apie vaiko tėvą nėra. Taigi šiuo atveju netaikytina teisės aktuose numatyta išimtis, kai asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vaiko vardas gali būti rašomas ne lietuviškais rašmenimis ir ne pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas lietuvių kalbos rašybos taisykles, neatsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį. Pareiškėja neįrodinėjo, jog egzistuoja kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti išimtį iš taisyklės. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos siūlomas vardas (L.) neatitinka lietuvių kalbos rašybos taisyklių, rekomendacijų, nustatančių vardų rašymą.

7. Teismas taip pat nenustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintose taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant galima būtų pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardą. Pareiškėja nurodo, kad ketina kraustytis gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos šiuo atveju taikyti išimtį iš taisyklės. Pareiškėja neįrodė, kad šiuo metu įregistruotas sūnaus vardas L., kuris atitinka lietuvių kalbos rašybos taisykles, jam galbūt keliaujant ir gyvenant užsienio valstybėje, pažeis jo interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog galiojančiais teisės aktais reglamentuota duomenų apie vaiko vardą įrašymo gimimo akto įraše tvarka pažeidžia pareiškėjos teisę į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą, asmens teisę į tapatybę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijama Metrikacijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. išvada Nr. CM24-1 „Dėl vardo pakeitimo“ pažeidžia pareiškėjos ar jos nepilnamečio vaiko teises, todėl pareiškimas atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui kyla pareiga ne tik formaliai remtis valstybinių institucijų vertinimais, bet ir iš esmės spręsti teisėtumo klausimą ne formaliuoju, o žmogaus teisių požiūriu, kartu pasitelkiant ir bendruosius teisės principus. Šiuo atveju buvo deklaratyviai pasiremta institucijos išvada, nevertinant teisingumo aspekto. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo visuomenės gerove ir plačiau neaiškino, kaip ji būtų pažeista pakeičiant vaiko vardą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2007 m. sprendime mini reikšmingas aplinkybes, t. y. jeigu Gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta tokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Vien tai, jog siekiama atsisakyti -as galūnės varde, nedaro esminio poveikio visuomenės gerovei. Vardas L. vardo rašyba yra paprasta, aiškiai suprantama. Vardas yra sudarytas vien iš lotyniškų raidžių, kurios vartojamos lietuvių kalboje, yra lietuvių kalbos abėcėlėje, o tarimas tik nežymiai pakistų. Analogiški vardai jau buvo registruoti anksčiau, todėl akivaizdu, kad jokio neigiamo poveikio nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą, nors tokių vardų jau buvo registruota, ir dėl to iš esmės pažeidė lygiateisiškumo principą. Pirmosios instancijos teismas sprendime neneigia, kad, oficialiais duomenimis, vien iki 2022 m. vardas L. jau buvo suteiktas net (duomenys neskelbtini) vaikams. Nors daugiau duomenų apie šio vardo suteikimą viešuosiuose registruose ir informavimo priemonėse nepateikiama, tikėtina, kad per 2022–2023 m. I–II ketvirtį vardas L. taip pat buvo suteiktas ir ne kartą. Jeigu griežtai vertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos poziciją dėl vardo leistinumo, tai reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad tokiu atveju civilinės Metrikacijos skyrius negalėjo registruoti vardo L., nes lietuviškas atitikmuo būtų buvęs V. Tai reiškia, kad iš esmės Metrikacijos skyrius tik formaliai užrašė galūnę, bet realiai prioretizavo savo teisę, o ne realiai gilinosi į vaiko interesus ar vardo poveikį lietuvių kabos autentiškumui.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog jeigu valstybės institucijos vieniems asmenims leidžia registruoti norimą vardą, tačiau to paties neleidžia kitiems asmenims, tai tokia valstybinių institucijų vykdoma veiklos praktika yra laikoma apskritai teisės paneigimu arba apsunkinimu, kurie akivaizdžiai gali būti vertinami kaip diskriminacinio pobūdžio ir iš esmės pažeidžiantys žmogaus teises. Šiuo atveju pagrindinis žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos pažeidimas pasireiškia ir tuo, kad, pareiškėjai gyvenant užsienyje, vaiko vardas būtų lengvai keičiamas, tačiau tai padaryti iki išvykimo, paauginti vaiką Lietuvoje, įprastoje jai aplinkoje, išsiimti vaiko dokumentus ir kt., ji negali. Akivaizdu, kad kur kas palankesnės sąlygos tiems, kurie nors ir laikinai, bet gyvena užsienyje, lyginant su tais, kurie gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas savo Sprendimą argumentavo teisiniu reguliavimu, kuris pasisako dėl lietuviškų rašmenų, nors akivaizdu, kad vardas L. užrašytas lietuviškais rašmenimis, atitinka vaiko lytį. Pirmosios instancijos teismas ne tik neargumentavo, kaip vardas L. pareiškėjos sūnui trukdys jį identifikuoti kaip vyriškos lyties asmenį, sukels nepatogumų, trukdys visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų. Vardo L. reikšmė niekada nebuvo vertinama kaip moteriška, tai istoriškai susiklostęs vyriškas vardas. Teismai jau yra formavę praktiką, kad, jeigu vardas rašomas lietuviškais rašmenimis, atitinka vaiko lytį (aiškiai galima suprasti, kad kalbama apie vyrišką ar moterišką lytį), yra pakankamas pagrindas traktuoti tinkamumą. Vaiko vardas L. leidžia aiškiai suprasti, kad vardas yra vyriškos kilmės, o tai, kad jau yra registruotų šių vardų, nenuginčijamai pagrindžia vardo L. vartojimo leistinumą.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žmogaus teisės į savo identitetą privalo būti užtikrinamos ir ginamos nuo jo gimimo. Todėl nustatytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teiginys apie tai, kad asmens teisės ginamos tik tada, kai susiduriama su sunkumais, yra absoliučiai neteisingas. Akivaizdu, kad sprendžiant vardo pakeitimo klausimą buvo būtina atsižvelgti į šiuolaikišką teisinį reguliavimą, sudariusį sąlygas laisvam piliečių judėjimui, t. y. Pareiškėjos teisę su sūnumi pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą ir (ar) jas keisti taip dažnai, kaip ji nori. Tad esant tokiai situacijai vardo keitimas užtikrinant asmens teises turi būti savalaikis ir negali būti siejamas su kitomis šalimis. Akivaizdu, kad dėl vardo asmuo turi teisę nepatirti nepatogumų bei diskriminacijos, todėl tampa neteisinga, kada de facto gyvendamas užsienyje vaikas gali įgyti daugiau žmogaus teisių nei tėvynėje. Darytina išvada, kad asmens gyvenamosios šalies aspektas lemia jo asmens teisių apimtį, yra iš esmės neteisinga.

12. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir netenkinti pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintomis Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėmis, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, prašymas rašyti vardą L. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taikytinų išimčių dėl vardo užrašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles, numatytų teisės aktuose, nenustatyta, ir nagrinėjant bylą pareiškėja nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro 2023 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos I. B. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. išvadą Nr. CM24-1 „Dėl vardo pakeitimo“;

2) leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš L. į L.;

3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko L. B. vardą į L. B.;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas, deklaratyviai pasirėmė institucijos išvada, nevertindamas teisingumo aspekto, nukrypo nuo teismų praktikos, nesilaikė lygiateisiškumo principo, pažeidė žmogaus teises.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. liepos 12 d. gimimo įrašo Nr. 870 duomenimis, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gimė vyriškos lyties kūdikis, kuriam įregistruotas vardas – L., pavardė – B. Pareiškėja 2023 m. liepos 17 d. kreipėsi į Metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš L. į L. Metrikacijos skyrius 2023 m. rugpjūčio 10 d. išvada Nr. CM24-1 ,,Dėl vardo pakeitimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti nepilnamečio L. vardą į vardą L., t. y. atsisakė pakeisti civilinės būklės akto įraše duomenis – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. liepos 12 d. gimimo įraše Nr. 870 pakeičiant vardą iš L. į L. Pareiškėja poreikį keisti vaiko vardą iš esmės motyvuoja tuo, kad planuoja su vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini).

3. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

4. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu, valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: asmens gimimą; asmens mirtį; santuokos sudarymą; santuokos nutraukimą; įvaikinimą; tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą; vardo ir pavardės pakeitimą; asmens lyties pakeitimą; partnerystę.

5. Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų registravimo tvarką, civilinės būklės aktus registruojančių institucijų teises ir pareigas, kitų institucijų ir asmenų, susijusių su civilinės būklės aktų registravimu, teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (toliau – ir CBARĮ) (CBARĮ 1 straipsnis). Šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba; asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi CK 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka.

6. Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – ir AVPRDĮ) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lietuviškos vardo ir pavardės formos samprata – asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 11 punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų. Kiti atvejai, kada gali būti keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas, yra numatyti šių taisyklių 12¹ ir 12² punktuose. Šių taisyklių 12¹ punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo; vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. Šių taisyklių 12² punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, kai norima juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles; 2) jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 4) vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte reglamentuojama, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba; Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi: 1) lietuviškais rašmenimis, išskyrus AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 2) laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, išskyrus AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 3) atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę. Šių taisyklių 5 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas turi neprieštarauti gerai moralei, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nepilnamečio vaiko iki 16 metų amžiaus vardas taip pat turi atitikti geriausius vaiko interesus.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog civilinės būklės aktų registravimas priklauso viešajai tvarkai; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, jog lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Šie argumentai dar kartą patvirtina, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatose įtvirtinto asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006).

11. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiškia būtinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės būklės aktų įrašai taip pat turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.

12. Nagrinėjamu atveju Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodo, kad pareiškėja pageidauja sūnaus vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pageidaujamas vardas L. neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių – vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vienaskaitos vardininko galūnės yra -(i)as, -is, -ys, -(i)us. Dabar įregistruotas vardas L. yra taisyklingas – užrašytas lietuviškas rašmenimis ir turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Jis nėra iš tradicinio lietuvių vardyno, tačiau sugramatintas ir užrašytas taisyklingai.

13. Iš byloje pateikto gimimo įrašo matyti, kad pareiškėjos ir jos sūnaus tautybė yra įregistruota tokia pati – lietuviai, duomenų apie vaiko tėvą nėra. Taigi šiuo atveju netaikytina teisės aktuose numatyta išimtis, kai asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vaiko vardas gali būti rašomas ne lietuviškais rašmenimis ir ne pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas lietuvių kalbos rašybos taisykles, neatsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį.

14. EŽTT savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė (vardas) originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00). Kaip teisingai nurodė pareiškėja, EŽTT 2007 metais sprendime Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu Gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Šia praktika rėmėsi Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-898-640/2022 ir 2023 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1749-560/2023.

15. Tačiau minėtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo nustatyta, kad pareiškėjai gyvendami užsienyje nuolat susidurdavo su originalaus vardo rašybos ir tarimo problemomis, jiems tai nuolat sukeldavo nepatogumų. Šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja tik deklaratyviai nurodė ketinanti išvykti su vaiku gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių įrodymų apie realų tokių ketinimų įgyvendinimą. Be to, pareiškėja niekaip neįrodinėjo, jog egzistuoja kokios nors kitos aplinkybės, galinčios sudaryti pagrindą taikyti išimtį iš taisyklės. Šiuo atveju nėra duomenų, kad vaikas turėdamas jam suteiktą vardą su lietuviška galūne -as – L. Lietuvoje ar užsienio valstybėje gali patirti kokius nors sunkumus (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus, nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.) ir kad vardo pakeitimas į vardą L. šiuos sunkumus padėtų išspręsti, tuo labiau, kad vaiko pavardė B. taip pat turi lietuvių kalbos gramatinius požymius.

16. Kaip ir nurodė Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1749-560/2023, bet kokių nelietuviškų vardų įvairiomis formomis įregistravimas Lietuvos Respublikos registruose ir įrašymas asmens dokumentuose galbūt galėtų kelti pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Šios išvados nekeičia ir tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojami (duomenys neskelbtini) atvejai, kai vaikams yra įregistruoti vardai L. Sutiktina, kad tokius atvejus reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gausus sprendimų, neatitinkančių bendrųjų normų, priėmimas, nenustačius išskirtinio poreikio, gali daryti neigiamą poveikį šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti pareiškėjos I. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.