- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-1749-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03650-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- V. J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. A. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija biudžetinė įstaiga Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (Vilniaus miesto CMS) 2022 m. gegužės 31 d. išvadą Nr. A136-1563/21 (2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“, įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti santuokos sudarymo įrašą, pareiškėjos vardą įrašant „V. J.“ bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji su sutuoktiniu gyvena Liuksemburge, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Las Vegase, JAV, Lietuvoje santuoka į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai neretai tenka susidurti su jos originalaus vardo „V.“ rašybos ir tarimo problemomis, dažniausiai jos vardas rašomas kaip „V.“, todėl vardo „V.“ vartojimas pareiškėjai gyvenant užsienyje sudaro tam tikrų nepatogumų. Pareiškėjos nuomone, sprendžiant jos vardo pakeitimo klausimą, reikalinga atsižvelgti į šiuolaikišką teisinį reglamentavimą, sudariusį sąlygas laisvam piliečių judėjimui, į pareiškėjos teisę pasirinkti savo nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje šalyje bei teisę nepatirti nepatogumų bei diskriminacijos dėl turimo vardo. Be to, viešajame registre yra užregistruoti 349 asmenys vardu „V.“, iš kurių 275 turi Lietuvos pilietybę. Anot pareiškėjos, atsisakymas pakeisti vardą į „V.“ dėl to, kad jis užrašytas ne lietuvių kalba, piliečių migracijos kontekste skamba archajiškai.
3. Suinteresuotas asmuo prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra. Anot suinteresuoto asmens, Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lietuviška vardo forma – asmens vardas, parašytas lietuviškais rašmenimis ir turintis lietuvių kalbos vardų gramatinius požymius. Pagal įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos piliečio vardas Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą, įstatyme nurodytų išimčių nenustatyta. Be to, pareiškėjos pasirinktas vardas, į kurį nori keisti turimą vardą, neatitinka teisės aktuose nustatytos vardų rašymo tvarkos, todėl suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjos vardo iš „V. J.“ į „V. J.“.
4. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad pareiškėjos prašymas atmestinas, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ Nr. 424 4 punktą, Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis. Šiuo atveju pareiškėja vardą pageidauja užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Be to, vardai turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos taisyklių, tačiau pageidaujamas vardas „V.“ neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių: 1) dėl raidės „c“, žyminčios kitą garsą nei lietuvių kalbos abėcėlėje; 2) dėl raidės „j“ praleidimo prieš galūnę, nes tai rašybos klaida – nelietuviškos kilmės žodžių, taip pat vardų pabaigoje, prieš lietuviškas galūnes ir prieš lietuviškas priesagas, turi būti rašoma tariama „j“ raidė (pvz., Aurelija, Emilija, Mija, Sofija ir kt.). Anot išvadą teikiančios institucijos, šioje byloje sprendžiant vardo klausimą neturėtų būti remiamasi argumentais dėl Gyventojų registre užregistruotų vardų, kurie užrašyti nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 30 d. pateikė Vilniaus miesto CMS prašymą pakeisti vardą iš „V. J.“ į „V. J.“, tačiau pareiškėjos prašymas 2022 m. gegužės 31 d. buvo atmestas. Pareiškėjos santuoka, (duomenys neskelbtini) sudaryta Las Vegase, JAV, Vilniaus miesto CMS (duomenys neskelbtini); santuokos sudarymo įrašas Nr. 1691.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. Nagrinėjamas atvejis nepatenka į Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis dėl asmens vardo rašymo ne lietuviškais rašmenimis.
8. Nors pareiškėja pateikė į bylą VĮ Registrų centro duomenų, kad 2023 m. vasario 23 d. Gyventojų registre buvo registruoti 349 asmenys, turintys galiojantį asmens dokumentą, kurių vardai yra „V.“, iš jų 275 asmenys turi Lietuvos pilietybę (asmuo gali turėti kelias pilietybes), tačiau tokie VĮ Registrų centro duomenys, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra neaktualūs, nes nėra detalios informacijos kiek minimų vardų „V.“ yra užregistruota būtent po Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2022 m. gegužės 1 d.; nėra duomenų, kiek asmenų su vardu „V.“ yra lietuvių tautybės, t. y. lieka nežinoma, ar jų užregistravimo aplinkybės yra tapačios nagrinėjamam pareiškėjos atvejui.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad jos vardo pakeitimas į „V.“ jai suteiks galimybę nepatirti nepatogumų gyvenant Liuksemburge, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo nurodytų imperatyvių įstatymo normų taikymo. Pareiškėja yra lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietė, kuri neišvengiamai susiduria-susidurs su dokumentų tvarkymu ir Lietuvoje, kur pareiškėjos vardas, įprastai-dažniausiai, rašomas kaip „V.“, pareiškėja Lietuvoje taip pat patirtų iš esmės analogiško pobūdžio nepatogumų, jeigu jos vardas „V.“ Lietuvos Respublikoje būtų įprastai rašomas kaip „V.“. Teismas pareiškėjos nurodomų nepatogumų dėl jos dabartinio vardo vartojimo užsienyje nevertino kaip neproporcingų, todėl tokie nepatogumai neteikia pakankamo pagrindo-prielaidų nukrypti nuo imperatyvių Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė V. J. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
11. Nurodė, kad teismas nagrinėjamam atvejui netinkamai taikė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 4 straipsnio 2 dalį, nes varde „V. J.“ nėra lotyniškos abėcėlės rašmenų (be diakritinių ženklų), tokiais rašmenimis laikomi „W“, „X“, „Q“ raidės. Teismas turėjo nustatyti dvi aplinkybes: pirma - vardo įregistravimo faktą, antra - šio vardo neigiamo poveikio kultūriniam ir kalbiniam tapatumui buvimo/nebuvimo faktą. Vardo įregistravimo fakto patvirtinimui prie pareiškimo buvo pridėtas įrodymas - VĮ Registrų centras 2023-03-02 pažyma, patvirtinanti, kad Lietuvos viešajame registre yra užregistruoti 349 asmenys vardu „V.“, iš kurių 275 turi Lietuvos pilietybę. Duomenų, kad vardas „V.“ prieštarautų gerai moralei, darytų žalos kultūriniam ar kalbiniam identitetui, nėra. Jau įregistruotų atvejų gausa liudija, kad techninių kliūčių įrašyti vardą viešajame registre nėra. Realius nepatogumus įvertinti gali tik pati pareiškėja, pareiškėja sudarė santuoką Amerikoje, gyvena Liuksemburge, savo asmeninį gyvenimą ji sieja su kita šalimi, kur yra net trys oficialios valstybinės kalbos. Vardo „V.“ vartojimas jos gyvenamojoje šalyje jai yra daug patogesnis, jis pašalina būtinumą aiškintis dėl vardo rašybos. Vardas „V.“ yra tarptautinis, plačiai paplitęs pasaulyje. Pareiškėjai taikomas draudimas turėti tokį vardą yra niekuo nepagrįstas kišimasis į privatų gyvenimą.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad asmens vardas gali būti rašomas ne pagal lietuvių kalbos taisykles, kai asmuo yra ne lietuvių tautybės, nagrinėjant apeliantės prašymą įstatyme numatytų išimčių nenustatyta. V. V. pateiktas ne lietuvių kalbos rašyba, tuo atžvilgiu neatitinka lietuviškos vardo formos apibrėžimo pagal Įstatymo 2 straipsnį. Pareiškėjo vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai pareiškėjas vardą ir (ar) pavardę pasikeitė užsienio valstybėje, kurioje jis gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo, taigi apeliantė norimą įgyti vardą V. J. turi galimybę pasikeiti užsienio valstybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos galimybės pasikeisti vardą iš „V.“ į „V.“. Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, t. y. ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų); Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl nagrinėjamu atveju būtent teismas turi teisę ir pareigą įvertinti, ar civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas teisingas ne vien formaliai, ar toks sprendimas nepažeidžia bendrųjų žmogaus teisių ir ar negali būti priimtas kitoks sprendimas.
15. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).
16. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 8 straipsnio pažeidimą ir konstatavo, kad su vardo pakeitimu susiję teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove (pvz. siekiant užtikrinti tikslų gyventojų surašymą arba tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti asmens tapatybę) bei pabrėžė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra gyvas instrumentas, kuris turi būti interpretuojamas šios dienos akualijų šviesoje. Jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.
17. Šiuo atveju apeliantė siekia turimą lietuvišką vardą „V.“ pakeisti į vardą „V.“. Teismo vertinimu, bet kokių nelietuviškų vardų įvairiomis formomis įregistravimas Lietuvos Respublikos registruose ir įrašymas asmens dokumentuose galimai galėtų kelti pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, kadangi įvairių tautų kalbose dažni kardinalūs vardų tarimo ir jų užrašymo neatitikimai garsų prasme, palyginti su lietuvių kalba. Tačiau tokios išvados nebūtų galima padaryti vardo „V.“ atveju, kadangi šio vardo rašyba yra paprasta, aiškiai suprantama. Vardas yra sudarytas vien iš lotyniškų raidžių, kurios vartojamos ir lietuvių kalboje, yra lietuvių kalbos abėcėlėje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2023 m. vasario 23 d. Gyventojų registre iš viso buvo registruoti 349 asmenys, turintys galiojantį asmens dokumentą, kurių vardai yra „V.“, iš jų 275 asmenys turi Lietuvos pilietybę. Vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos internetiniame puslapyje pateikiama informacija vardas „V.“ 1990-2020 laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotas 90 kartų (Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt.), kas reiškia, jog šis vardas ypač išpopuliarėjo per pastaruosius trejus metus.
18. Teismo vertinimu, pareiškėjos siūlomas vardas „V.“ mažai kuo skiriasi nuo dabartinio pareiškėjos vardo „V.“, tokia vardo rašyba yra lengvai atpažįstama visame pasaulyje, šiuo metu tokių vardų Lietuvos Respublikoje yra registruota 349, į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad dėl tokio vardo registravimo yra padarytas koks nors neigiamas poveikis kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja yra ištekėjusi už užsienio valstybės piliečio, santuoka yra sudaryta JAV, šiuo metu pareiškėja gyvena Liuksemburge, kur, pasak pareiškėjos, nuolatos susiduria su sunkumais dėl užsienio valstybėse nenatūralios jos vardo rašybos. Byloje nėra duomenų, kad vardas „V.“ prieštarautų gerai moralei, darytų žalą kultūriniam ar kalbiniam identitetui. Jau įregistruotų atvejų gausa liudija, kad techninių kliūčių įrašyti vardą viešajame registre nėra. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (Vilniaus miesto CMS) 2022 m. gegužės 31 d. išvadą Nr. A136-1563/21 (2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti santuokos sudarymo įrašą, pareiškėjos vardą įrašant „V. J.“ bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. J. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (Vilniaus miesto CMS) 2022 m. gegužės 31 d. išvadą Nr. A136-1563/21 (2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“.
Įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti santuokos sudarymo įrašą, pareiškėjos vardą įrašant „V. J.“ bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.“