- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2A-898-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-29848-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti vardą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. išvadą Nr. A136-1776/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo vardą iš „J.“ į „Y.“.
2. Nurodė, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 1997 metų. Nuo pat apsigyvenimo užsienyje pradžios jis nuolat susidurdavo su jo originalaus vardo „J.“ rašybos ir tarimo problemomis. Besilankant institucijose, bankuose ir kitose vietose pareiškėjo vardas visada buvo rašomas su klaidomis, o dažniausiai pagal tarimą - „Y.“. Daugelį kartų teko aiškinti, kad vardas rašomas kitaip, rodyti Lietuvos piliečio pasą, tačiau institucijų ir bankų duomenų bazėse jį vis vien įrašydavo kaip „Y.“. Būtent dėl vardų „J.“ ir „Y.“ nesutapimo pareiškėjui keletą kartų teko keisti bilietus į lėktuvą. Palaipsniui vardas „Y.“ tapo oficialiai naudojamu pareiškėjo vardu. Per daugelį metų pareiškėjas „susigyveno“ su šiuo vardu ir dabar priima jį natūraliai. Tenka pripažinti, kad šio vardo naudojimas dabar nesudaro pareiškėjui jokių nepatogumų, kokius anksčiau sudarydavo vardas „J.“. Todėl pareiškėjas nusprendė pakeisti anksčiau turėto vardą formą į patogesnę jo gyvenamojoje šalyje. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeiti jo vardą. Skyrius savo 2021 m. rugpjūčio 6 d. išvada Nr. A136-1776/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“ atsisakė tenkinti prašymą, remdamasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis ir išvadomis, nurodančiomis, kad komisija nepritaria vardo „J.“ keitimui į „Y.“, nes pageidaujama pakeisti vardo lietuvišką rašybą į nelietuvišką. Pareiškėjo manymu, jam taikomas draudimas pakeisti vardą yra neproporcionalus valstybės siekiamam tikslui, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija į bylą pateikė išvadą, kad vardo „Y.“ rašyba neatitinka teisės aktų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo J. B. pareiškimą atmetė.
6. Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai gali būti daromi tik valstybine kalba – lietuvių kalba.
7. Pažymėjo, kad pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją ,,Pavardžių, vardų ir vietovardžių perrašos (transkripcijos) iš rusų kalbos į lietuvių kalbą taisyklės”, pareiškėjo vardo rašyba, atitinkanti lietuvių kalbos taisykles yra tokia – J. (lietuviškais rašmenimis ir negramatinant). Teisės aktai, nustatantys, kad Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai gali būti daromi tik lietuvių kalba nenumato šios nuostatos išimčių, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus apie esamos vardo rašybos nepatogumą kasdieniame gyvenime, vertintino kaip nesudarančiais pagrindo pareiškimo tenkinimui. Pažymėjo, kad reikalavimas civilinės būklės aktų įrašus daryti lietuvių kalba reiškia, kad tai turi būti daroma laikantis lietuvių kalbos taisyklių (gramatikos), kurios lingvistiškai išreiškia Lietuvos kultūrinį ir kalbinį tapatumą. Pareiškėjo vardo pakeitimas pagal jo pageidavimą – atsižvelgiant tik į jo subjektyvius poreikius – į tai, kaip jam ir jo aplinkai patogiau vardą naudoti (rašyti ir kt.), darytų neigiamą poveikį kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, nes nebūtų atsižvelgiama į istoriškai susiformavusius minėto tapatumo ypatumus, kurių nusistovėjusios sistemos apsaugą nuo jos išbalansavimo užtikrina Lietuvių kalbos taisyklės, tinkamas jų supratimas ir taikymas. Teisės aktuose įtvirtinti ribojimai nelaikytini neproporcingais, nes jie yra minimalūs. Asmenims yra keliamas vienintelis reikalavimas – civilinės būklės aktų įrašus rašyti lietuvių kalba, tačiau esamas reglamentavimas imperatyviai nenustato, kokį konkrečiai vardą asmuo turi pasirinkti, tai jis gali padaryti pagal savo poreikius, laikantis pamatinio reikalavimo pasirinktą vardą rašyti lietuvių kalba.
8. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. išvadą Nr. A136-1776/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“, kuri vadovaujantis nutartyje išdėstytais motyvais laikytina pagrįsta ir į tai, kad pareiškėjas prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, lietuvių kalbos taisykles atitinkančią pareiškėjo vardo rašybą pakeisti į rašybą, neatitinkančią lietuvių kalbos taisyklių, konstatavo, kad pareiškimas yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas J. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
10. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
10.1. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad teismo sprendimas pažeidžia jo teises, prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, susijusius su EŽTT 2007 m. sprendimu, priimtu byloje Johansson prieš Suomiją.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo identifikuoti valstybės nustatytų apribojimų tikslus ir nustatyti jų proporcionalumą pareiškėjo teisių, privataus gyvenimo atžvilgiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 8 straipsnio kontekste, t. y. turėjo nustatyti privataus ir visuomeninio interesų pusiausvyrą. Vienos svarstyklių pusėje atsidūrė valstybinės kalbos taisyklės, kitoje – pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą, kurios sudėtinė dalis yra teisė į vardą ir jo pakeitimą. Teismas nesiekė šių interesų suderinimo, o tik supriešino šiuos interesus, apie ką liudija kategoriška teismo išvada apie pareiškėjo kasdienių nepatogumų nereikšmingumą palyginus su valstybinės kalbos taisyklėmis. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas pakeisti vardą į „Y.“ yra ne pareiškėjo kaprizas, o glaudžiai susijęs su pareiškėjo nuolatine gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini). Gyvendamas joje virš 20 metų, jis valstybės registruose, bankuose identifikuojamas vardu „Y.“. Prie pareiškimo buvo pridėti tai patvirtinantys įrodymai – pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas, keletas banko kortelių. Pareiškėjas aiškino, kad ši situacija susiklostė savaime, palaipsniui, ilgą laiką gyvenant šalyje. Ir tik Lietuvos piliečio pase jo vardas lieka „J.“. Tokiu būdu pareiškėjui sukurtos lyg dvi asmenybės panašiais vardais, viena kurių (Y.) naudojama nuolat, kita (J.) – formaliai lieka Lietuvos Respublikos piliečio pase. Tai, kad pareiškėjas prieš daugelį metų pasinaudojo teise pasirinkti kitą Europos Sąjungos valstybę savo nuolatine gyvenamąja vieta, dabar neturėtų jam kelti kliūčių pasirinkti šioje šalyje naudojamą vardą.
10.3. Pažymėjo, kad vardo įregistravimo fakto patvirtinimui prie pareiškimo buvo pridėtas įrodymas - Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklapio ištrauka, kurioje yra duomenų apie tai, kad vardas „Y.“ buvo įregistruotas Lietuvoje 2009 metais vieną kartą (http://vardai.vlkk.lt/). Teismas vardo įregistravimo faktą paliko be jokio dėmesio, tai reiškia, kad šis įrodymas liko neištirtas. Toks pat neištirtas liko ir neigiamo poveikio kultūriniam ir kalbiniam tapatumui faktas.
10.4. Teismas negali ignoruoti fakto, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą beveik ketvirtadalis Lietuvos piliečių pasirinko gyventi užsienio šalyse, ten dirba, tuokiasi, gimdo vaikus, kas neišvengiamai atsiliepia ir asmenvardžių rašybai. Todėl valstybę atstovaujančio teismo pareiga – spręsti kiekvieną vardo (pavardės) pakeitimo atvejį individualiai, neprisidengiant bendromis frazėmis, o tiksliai įvardijant valstybės siekiamus tikslus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė viešąjį interesą virš visko, nors šiam interesui vardas „Y.“ nesudaro jokios grėsmės, juo labiau kad iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapio matyti, kad toks vardas jau įregistruotas Lietuvoje. Tikslu patvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapio duomenis apie vardo įregistravimą viešajame registre, apeliantas prašo priimti naują įrodymą – VĮ Registrų centras pažymą, iš kurios matyti, kad Lietuvoje vienas asmuo registruotas vardu „Y.“ ir vienas asmuo – vardu „Y.“. Abu turi galiojančius Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriu prašo teismo apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadose ne kartą yra nurodžiusi, kad nepritaria vardo J. keitimui į Y., nes pageidaujama pakeisti vardo lietuvišką rašybą į nelietuvišką. Turima vardo forma J. yra užrašyta taisyklingai, pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – VĮ „Registrų centras“ pažymą apie vardo „Y.“ įregistravimą viešajame registre. Nurodė, kad anksčiau šio įrodymo pateikimo būtinumo nebuvo, nes pareiškėjas rėmėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapio oficialiais duomenimis ir tikėjosi, kad pirmosios instancijos teismas jį įvertins. Tačiau teismui ignoravus į bylą pateiktą įrodymą, apeliantas laiko būtinu sustiprinti duomenų įrodomąją galią VĮ „Registrų centras“ pažyma.
14. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto teikiamu nauju įrodymu bei įvertinęs jo vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėjo prašomas pakeisti vardas jau Lietuvoje yra įregistruotas, vardo pakeitimas į „Y.“ nesukelia jokios grėsmės valstybinei kalbai, todėl yra pagrindas apelianto teikiamus naujus įrodymus priimti ir prijungti prie bylos. Pažymėtina, kad šį naują įrodymą pareiškėjas pateikė kartu su 2022 m. vasario 2 d. apeliaciniu skundu, todėl suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, teikdamas atsiliepimą turėjo galimybę su jais susipažinti, be to, teikiami VĮ „Registrų centras“ duomenys yra vieši, visi suinteresuoti asmenys gali su jais susipažinti. Be to, byloje jau pirmosios instancijos teismui buvo pateikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapio oficialūs duomenys, kurių turinį atkartoja apelianto pateikta VĮ „Registrų centras“ pažyma. Todėl nelaikytina, jog prijungus prie apeliacinio skundo pateiktą pažymą, būtų kaip nors pažeistos kitų proceso šalių teisės.
Dėl apeliacinio skundo
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl įpareigojimo pakeisti vardą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Byloje nustatyta, kad ginčas dėl civilinės būklės akto – pareiškėjo vardo pakeitimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. išvadą Nr. A136-1776/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo vardą iš „J.“ į „Y.“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai gali būti daromi tik valstybine kalba – lietuvių kalba. Pažymėjo, kad pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją ,,Pavardžių, vardų ir vietovardžių perrašos (transkripcijos) iš rusų kalbos į lietuvių kalbą taisyklės”, pareiškėjo vardo rašyba, atitinkanti lietuvių kalbos taisykles yra tokia – J. (lietuviškais rašmenimis ir negramatinant). Teisės aktai, nustatantys, kad Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai gali būti daromi tik lietuvių kalba nenumato šios nuostatos išimčių, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus apie esamos vardo rašybos nepatogumą kasdieniame gyvenime, vertintino kaip nesudarančiais pagrindo pareiškimo tenkinimui. Nurodė, kad pareiškėjo vardo pakeitimas pagal jo pageidavimą – atsižvelgiant tik į jo subjektyvius poreikius – į tai, kaip jam ir jo aplinkai patogiau vardą naudoti (rašyti ir kt.), darytų neigiamą poveikį kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, nes nebūtų atsižvelgiama į istoriškai susiformavusius minėto tapatumo ypatumus, kurių nusistovėjusios sistemos apsaugą nuo jos išbalansavimo užtikrina Lietuvių kalbos taisyklės, tinkamas jų supratimas ir taikymas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti ir pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškimą pažeidė pareiškėjo teises, taip pat priimtas sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas šiems apelianto argumentams pritaria.
19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, taip pat nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadose nurodo, jog nepritaria „J.“ vardo keitimui į „Y.“, nes tokia vardo forma yra nelietuviška bei neatitinka lietuvių kalbos rašybos taisyklių, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, jog esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.
21. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė (vardas) originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 1997 metų. Kaip nurodė pareiškėjas, nuo pat apsigyvenimo užsienyje pradžios jis nuolat susidurdavo su jo originalaus vardo „J.“ rašybos ir tarimo problemomis. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) virš 20 metų, pareiškėjas valstybės registruose, bankuose identifikuojamas vardu „Y.“. Daugelį kartų paeiškėjui teko aiškinti, kad vardas rašomas kitaip, rodyti Lietuvos piliečio pasą, tačiau institucijų ir bankų duomenų bazėse jį vis tiek įrašydavo kaip „Y.“. Pareiškime nurodė, kad dėl vardų „J.“ ir „Y.“ nesutapimo pareiškėjui keletą kartų teko keisti bilietus į lėktuvą. Taigi, pareiškėjo lietuviška pavardė „J.“ gyvenant kitoje šalyje nuolat sukelia nepatogumų.
24. Be to, 2007 metais EŽTT sprendime Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Iš byloje pateiktos VĮ „Registrų centas“ pažymos matyti, kad Lietuvoje vienas asmuo jau yra įregistruotas vardu „Y.“ ir vienas asmuo vardu „Y.“. Byloje nėra duomenų, jog nukrypimas nuo šiuo metu galiojančio nacionalinio teisės reguliavimo sukeltų grėsmę valstybinei kalbai.
25. Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjo siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms.
26. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
Pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. išvadą Nr. A136-1776/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo J. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) vardą iš „J.“ į „Y.“.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.