Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti 2023 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išvadą ,,Dėl vardo pakeitimo“ Nr. CM24-1; 2) leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš L. į L.; 3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko L. B. vardą į L. B.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė vyriškos lyties kūdikis. 2023 m. liepos 11 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių (toliau – Metrikacijos skyrius), siekė įregistruoti kūdikio vardą – „L.“. Toks vardas buvo pasirinktas todėl, kad jis geriausiai užtikrins vaiko interesus, nes pareiškėja planavo sustiprėjus kūdikiui su gyvenimo drauge išvykti gyventi į užsienio valstybę - Airiją, tačiau Metrikacijos skyrius suklaidino pareiškėją, nurodydamas, kad tokio vardo registracija negalima. Pareiškėja įregistravo vaiko vardą „L.“, nes buvo išgąsdinta, kad nepasirinkus kito vardo, vaikui ilgą laiką nebus išduotas gimimo išrašas, kas sudarytų kliūtis gauti medicinines bei socialines paslaugas, išvykti į užsienį. Pareiškėja išsiaiškino, kad oficialiais duomenimis vien iki 2022 m. vardas „L.“ jau buvo suteiktas 37 vaikams. Nors daugiau duomenų apie šio vardo suteikimą viešuosiuose registruose ir informavimo priemonėse nepateikiama, tikėtina, kad per 2022 – 2023 m. 1 – 2 ketvirtį vardas – L. taip pat buvo suteiktas ir registruotas kitiems asmenims. „L.“ vardo kilmė – germanų. Vardo reikšmė yra airiška, o atitikmuo – Viljamas. Todėl net ir pasigilinus į „L.“ vardo reikšmę yra akivaizdu, kad „L.“ neatitinka atitikmenų. 2023 m. liepos 17 d. pareiškėjos atstovė kreipėsi į Metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti vaiko vardą iš „L.“ į „L.“. 2023 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjos atstovei buvo pateikta Metrikacijos skyriaus išvada dėl vardo keitimo Nr. CM24 – 1, kurioje nurodoma, kad vardas L. neatitinka lietuviško vardo formos reikalavimo. Pareiškėja nenurodė į kokią šalį planuoja išvykti, dėl to Metrikacijos skyrius negalėjo įvertinti ar pakeistas vardas atitiks vaiko interesus. Su aukščiau minėta Metrikacijos skyriaus pozicija pareiškėja griežtai nesutinka.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo netenkinti pareiškėjos pareiškimo ir palikti galioti priimtą sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti vardą L. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taikytinų išimčių dėl vardo užrašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles, numatytų teisės aktuose, nenustatyta.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos, Lietuvos Respublikos pilietės, prašymas netenkintinas, nes vardas L. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lietuviškos vardo formos sampratos. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagal kuriuos jai būtų galima taikyti išimtis, kurios numatytos teisės aktuose dėl vardo užrašymo ne lietuvių (valstybine) kalba. Pareiškėja pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pageidaujamas vardas L. neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių – vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vienaskaitos vardininko galūnės yra -(i)as, -is, -ys, -(i)us. Dabar įregistruotas vardas L. yra taisyklingas – užrašytas lietuviškais rašmenimis ir turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Jis nėra iš tradicinio lietuvių vardyno, tačiau sugramatintas ir užrašytas taisyklingai. Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Išimtys turėtų likti išimtimis, tuo labiau dabar, kai pagaliau yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas. Šiuo atveju pavardė B. taip pat turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Jei dėl vardo ir pavardės L. B. šalyje, į kurią reiškiamas ketinimas išvykti, būtų patiriama sunkumų, būtent tai sudarytų pagrindą ginti žmogaus teises į savo identitetą, kurio neabejotina dalis yra lietuviška vardo ir pavardės forma, fiksuota pirminiame dokumento šaltinyje, išduotame Lietuvos Respublikos institucijų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gimė vyriškos lyties kūdikis. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjos prašymu įregistravo kūdikiui vardą – L., pavardę – B.. Pareiškėja 2023 m. liepos 17 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš L. į L.. Metrikacijos skyrius 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė išvadą ,,Dėl vardo pakeitimo“ Nr. CM24-1, kurioje nurodė, kad vardas L. neatitinka lietuviško vardo formos reikalavimo. Atsižvelgdamas į tai, Metrikacijos skyrius pareiškėjos prašymo netenkino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu, valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: asmens gimimą; asmens mirtį; santuokos sudarymą; santuokos nutraukimą; įvaikinimą; tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą; vardo ir pavardės pakeitimą; asmens lyties pakeitimą; partnerystę.

Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų registravimo tvarką, civilinės būklės aktus registruojančių institucijų teises ir pareigas, kitų institucijų ir asmenų, susijusių su civilinės būklės aktų registravimu, teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, kurio 12 straipsnyje reglamentuojama, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma. Šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte reglamentuojama, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lietuviškos vardo ir pavardės formos samprata – asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Šio įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio vardų ir pavardžių rašymą, 1 dalyje reglamentuojama, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 424 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi: 4.1. lietuviškais rašmenimis, išskyrus Įstatymo (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 4.2. laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 4.3. atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę. Šių taisyklių 5 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas turi neprieštarauti gerai moralei, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nepilnamečio vaiko iki 16 metų amžiaus vardas taip pat turi atitikti geriausius vaiko interesus.

2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 11 punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų. Kiti atvejai, kada gali būti keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas, yra numatyti šių taisyklių 12¹ ir 12² punktuose. 12¹ punkte numatyta, kad Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo; vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. 12² punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, kai norima juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1. jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles; 2. jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3. jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 4. vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

EŽTT taip pat yra nurodęs, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Z. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje J. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog civilinės būklės aktų registravimas priklauso viešajai tvarkai; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, jog lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Šie argumentai dar kartą patvirtina, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatose įtvirtinto asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006).

Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiškia būtinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės būklės aktų įrašai taip pat turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.

Kaip minėta šioje nutartyje, atvejai, kada jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas gali būti keičiamas, yra numatyti 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės keitimo 11 punkte (jeigu turimas vardas neatitinka geriausių jo interesų), taip pat 12¹ ir 12² punktuose. Atvejai, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi ne lietuviškais rašmenimis, išvardinti Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje.

Iš byloje pateikto gimimo įrašo matyti, kad pareiškėjos sūnaus tautybė yra įregistruota tokia pati, kaip pareiškėjos (motinos) – lietuvis, duomenų apie vaiko tėvą nėra. Taigi, šiuo atveju netaikytina teisės aktuose numatyta išimtis, kai asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vaiko vardas gali būti rašomas ne lietuviškais rašmenimis ir ne pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas lietuvių kalbos rašybos taisykles, neatsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį. Pareiškėja neįrodinėjo, jog egzistuoja kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti išimtį iš taisyklės.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodo, kad pareiškėja pageidauja sūnaus vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pageidaujamas vardas L. neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių - vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vienaskaitos vardininko galūnės yra -(i)as, -is, -ys, -(i)us. Dabar įregistruotas vardas L. yra taisyklingas – užrašytas lietuviškas rašmenimis ir turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Jis nėra iš tradicinio lietuvių vardyno, tačiau sugramatintas ir užrašytas taisyklingai. Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Išimtys turėtų likti išimtimis, tuo labiau dabar, kai pagaliau yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas. Šiuo atveju pavardė B. taip pat turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Taigi, šie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos siūlomas vardas (L.) neatitinka lietuvių kalbos rašybos taisyklių, rekomendacijų, nustatančių vardų rašymą.

Teismas taip pat nenustatė 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintose taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant galima būtų pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardą. Pareiškėja nurodo, kad ketina kraustytis gyventi į užsienio valstybę - Airiją. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos šiuo atveju taikyti išimtį iš taisyklės. Pareiškėja neįrodė, kad šiuo metu įregistruotas sūnaus vardas L., kuris atitinka lietuvių kalbos rašybos taisykles, jam galimai keliaujant ir gyvenant užsienio valstybėje, pažeis jo interesus.

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad teismui sprendžiant klausimus, susijusius su asmens duomenų įrašymu civilinės būklės aktuose, tokie duomenys atitinkamame civilinės būklės akto įraše turi būti įrašyti laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos, o teismas pareiškėjo reikalavimo dėl duomenų pakeitimo pagrįstumą turi įvertinti atsižvelgdamas į tai, ar Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys civilinės būklės aktų įrašo duomenų papildymą, veiksmingai užtikrina Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-421/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog galiojančiais teisės aktais reglamentuota duomenų apie vaiko vardą įrašymo gimimo akto įraše tvarka pažeidžia pareiškėjos teisę į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą, asmens teisę į tapatybę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. išvadą ,,Dėl vardo pakeitimo“ Nr. CM24-1 pažeidžia pareiškėjos ar jos nepilnamečio vaiko teises, todėl pareiškimas atmetamas.

Pareiškėjai išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, pareiškėja gali kreiptis į teismą su nauju pareiškimu dėl civilinės būklės akto pakeitimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 516 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos I. B. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.