Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Igno Totilo, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. A. K. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo R. A. K. S. priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.6. Mano, kad teismas pagrįstai iš atsakovo nepriteisė bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes jo materialinė padėtis itin sunki, tačiau jis negalėjo gauti nemokamos pagalbos. Nepriteisus bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, jis jas galėtų skirti vaikų išlaikymui ir atvykimui į Lietuvą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

26. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

27. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

28. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

29. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, įrodinėdama vaikų poreikius, pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaikų išlaikymui reikalinga po 620 Eur išlaikymo suma bei papildomai kas pusę metų dukrai reikalingi nauji akiniai dėl regėjimo sutrikimo, kurių kaina 240 Eur.

30. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bet tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 350 Eur dydžio išlaikymą, kuris neviršija minimalios mėnesinės algos (sprendimo priėmimo metu apie 709 Eur atskaičius mokesčius), todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pareigos detaliai įrodinėti išlaikymo dydžio neturėjo, tačiau pati ieškovė pateikdama teismui vaikams reikalingo išlaikymo detalizaciją, nurodė, kad vaikams reikalingas išlaikymas po 620 Eur, todėl teismas konstatuoja, kad faktiškas išlaikymo poreikis yra būtent toks. Atsakovas teismui nepateikė jokių argumentų, duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės nurodytų vaikų poreikių dydžiu.

31. Remiantis Išmokų vaikams įstatymo nuostatomis, ieškovei nuo 2024 m. yra mokami vaiko pinigai po 96 Eur kiekvienam vaikui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko pinigai priskirtini vaiko (vaikų) išlaikymui ir šios valstybės teikiamos lėšos įskaitytinos į vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi iš vaikams skiriama valstybės parama (vaiko pinigai) turėtų būti įskaičiuojam į vaikams reikalingo išlaikymo dydis (620 – 96 = 524/2= 262 Eur vienam iš tėvų tenkanti dalis). Nors ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai turi papildomų poreikių, tačiau iš ieškovės teiktos lentelės matyti, kad sūnaus anglų kalbos pamokos yra įtrauktos į nurodyto išlaikymo sumą. Šalių dukra turi regėjimo sutrikimą, jai yra reikalingi akiniai, už kuriuos ieškovė sumokėjo 240 Eur, tačiau, kaip paaiškino ieškovė teismo posėdyje, poreikis akinius keisti nėra toks dažnas kaip nurodyta ieškovės pateiktoje išlaikymo lentelėje (kas pusę metų), nes praėjus metams, keisti akinių nebuvo poreikio, o akių patikra jau buvo įskaičiuota į išlaikymo dydį, be to nuo 2024 m. akinių lęšių kaina kompensuojama visiems vaikams iki 7 m., todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus vaikų poreikius, o apeliacinio skundo argumentai laikytini neįrodytais.

32. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

33. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu atsakovo pajamos per mėnesį – apie 1 400,00 Eur – 1 500,00 Eur, o išlaidos 1 170,00 Eur / mėn. (buto nuoma 600,00 Eur / mėn., 300,00 Eur / mėn. maistui, 150,00 Eur / mėn. vyriausiam sūnui išlaikymas, 120,00 Eur / mėn. socialinis draudimas). Ieškovės teigimu atsakovas teismui nurodė ne visas gaunamas pajamas, todėl nebuvo nustatyta tikroji jo turtinė padėtis. Apeliantė pati nurodė, kad kuomet šalys gyveno kartu, atsakovas uždirbdavo apie 2 000 Eur, tačiau tuomet jis dar profesionaliai užsiimdavo futbolu, todėl, tikėtina, kad nutraukus profesionalaus sportininko karjerą jo pajamos sumažėjo ir šiuo metu, kaip pagrįstai nustatė teismas, jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 1 400 – 1 500 Eur.

35. Nors teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės, t. y. turtinė padėtis blogesnė, nei atsakovo, tačiau pagrįstai spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgė į šalių patiriamas išlaidas, turimus išlaikytinius ir kitus veiksnius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, patiria išlaidas dėl būsto nuomos ir dėl gyvenimo skyrium su vaikais ir kelionės į kitą šalį patirs papildomas kelionės, būsto nuomos ir pragyvenimo išlaidas bei tuo metu negalės dirbti, pagrįstai iš atsakovo priteisė po 250,00 Eur dydžio išlaikymą, kuris yra beveik tokio dydžio, kaip ir ieškovės nurodytos patiriamos vaikų išlaikymo išlaidos ir toks minimalus išlaikymo dydžio sumažinimas nelaikomas prieštaraujančiu vaikų interesams. Dėl to spręstina, kad keisti skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

37. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad atsakovas ieškovę su vaikais Maltoje paliko 2021 m. spalio mėn., kuomet jis išvyko ilgesniam laikui į Kamerūną. Šalių sūnus tuo metu buvo beveik 3 metų amžiaus, o dukra – tik 2 mėn. amžiaus. Į Maltą atsakovas mėnesiui laiko grįžo 2022 m. vasario / kovo mėn., tuomet vėl išvyko gyventi į Kamerūną. Ieškovė su vaikais į Kamerūną buvo nuvykusi 2022 m. rugpjūčio mėn. mėnesiui laiko. Po to ieškovė grįžo su vaikais atgal į Maltą, o 2022 m. spalio mėn. ieškovė su atsakovo leidimu išvyko su vaikais gyventi į Lietuvą. 2023 m. vasario - kovo mėn. ieškovė su vaikais vieną kartą buvo nuvykusi į Maltą, kur atsakovas susitiko su vaikais, kartu praleido laiką. Atsakovas į Lietuvą buvo atvykęs du kartus 2023 m. vasarą. Šiuo metu atsakovas su vaikais bendrauja telefoninio ryšio skambučiais, kurie paskutiniu metu (kaip nurodė atsakovas – dėl vykstančio teisminio proceso) yra itin reti, 2024 m. liepos 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog paskutinį kartą jis (atsakovas) su vaikais telefonu bendravo prieš 3-4 mėnesius, apie 2024 m. kovo – balandžio mėn.

38. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius žodinėje išvadoje nurodė, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka patogesnė atsakovui, bet neatsižvelgiama į vaikų interesus. Tėvas retai bendrauja su vaikais, todėl jeigu šiai dienai būtų leista išsivežti vaikus keliems mėnesiams į užsienį, tai gali traumuoti vaikus.

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su sūnumi gyveno iki 3 metų, su dukra praktiškai negyveno, atsakovas su vaikais yra praleidęs tik keletą mėnesių ir tai, tik kartu su ieškove, o paskutiniu metu - 2024 metais, kuomet vyko šis teisminis procesas, apskritai jų nėra matęs ir net vaizdo skambučiais bendravimas yra itin retas bei trunka tik kelias minutes, apeliantės nuogąstavimas, kad toks vaikų staigus išskyrimus su mama, be kurios jie nėra praleidę ilgesnio laiko net savoje aplinkoje, gali neigiamai paveikti vaikus, yra pagrįstas.

41. Taip pat įvertinama aplinkybė, kad šalių dukra yra mažametė ir praktiškai nepažįsta atsakovo, nes kuomet ji buvo 2 mėn., atsakovas išvyko gyventi į Kamerūną, o nuo ieškovės su vaikais išvykimo gyventi į Lietuvą, ji tėvą gyvai yra mačiusi tris kartus (2022 m. ir 2023 m.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažamečiam vaikui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, siekiant įgyvendinti tokią bendravimo tvarką, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, kai mažametis vaikas išvežamas į kitą šalį ir lieka gyventi pas ieškovą 2 savaites, nors prieš tai niekada nėra likęs su atsakovu net vienai nakvynei. Dukra šiuo metu yra vos trejų metų amžiaus mažametis vaikas, turintis itin glaudų ryšį su motina – atsakove, staigus jos gyvenimo įvykių pokytis, t. y. atskyrimas nuo motinos, 2 savaites praleidžiant be jos, nesant jokio pereinamojo laikotarpio ir pasiruošimo nakvynėms su tėčiu, gali sukelti mažamečiam vaikui žalos ir, kaip nurodė išvadą teikianti institucija, jį traumuoti.

42. Nors nėra duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį su vaikais ir atsakovo sūnus yra pasilikęs nakčiai su tėvu jam atvykus, tai nepatvirtina, kad atsakovo ir vaikų ryšys yra stiprus, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, kaip tėvas, per mažai stengiasi palaikyti nuolatinį ryšį su vaikai, bendrauja tik po kelias minutes, nesistengia jų sudominti, o tik pasyviai juos stebi. Nėra duomenų, kad jis bandytų bent minimaliai pramokti lietuvių kalbą, kad galėtų komunikuoti su dukra, o ir pats bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis yra labai retas, kas tris mėnesius.

43. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog 2024 m. atsakovas su vaikais beveik nepalaikė jokio ryšio, o juos gyvai matė tik prieš metus laiko, t. y. 2023 metų vasarą, darytina išvada, kad jis labai atitolo nuo vaikų ir tokiam ryšiui atstatyti/užmegzti yra reikalingas laikas bei bendravimas palaipsniui. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad mažametė šalių dukra beveik nepažįsta atsakovo, o atsakovas taip pat gerai nepažįsta savo vaikų, nežino jų įpročių, rutinos bei įvertinus tai, kad tik sūnus gali bendrauti su tėvu anglų kalba, o dukra apskritai negali su juo susikalbėti, šiuo metu nėra prielaidų spręsti dėl vaikų bendravimo su tėvu galimybės jam juos 2 savaitėms išsivežant į Maltą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, nustatęs aplinkybes apie itin retą tėvo ir vaikų bendravimą, nepagrįstai nenustatė pereinamojo laikotarpio per kurį atsakovo ir jo vaikų ryšys būtų atkurtas/užmegztas, todėl ši sprendimo dalis keičiama.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiek tiek didesnis nei 1 metų pereinamasis laikotarpis, skaičiuotinas nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2026 m. vasaros atostogų pradžios, atsakovui atvykstant į Lietuvą kas tris mėnesius ir su vaikais praleidžiant 2 savaites yra pakankama, kad atsakovas su vaikais galėtų atkurti / užmegzti emocinius ryšius, be to, per tą laiką vaikai paaugs, taps savarankiškesni ir tuomet galės vasaros atostogų metu praleisti laiką su tėvu Maltoje.

45. Nors apeliantė siekia, kad atsakovui nebūtų suteikta galimybė bendrauti su vaikais jo gyvenamosios vietos valstybėje Maltoje, apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami ryšio tarp tėvo ir vaikų nebuvimu, todėl nustačius pereinamąjį laikotarpį ir šalims tinkamai vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, labiau tikėtina, kad vaikų ryšys su tėvu bus atkurtas / sustiprintas, todėl nėra pagrindo apriboti tėvo ir vaikų bendravimo tiek, kad vaikai negalėtų vykti ir būti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Kadangi vaikų tėvas (atsakovas) gyvena užsienyje, vaikų ir tėvo tiesioginis ir nuolatinis bendravimas jau ir taip yra apsunkintas, todėl atsižvelgus į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o vaikų, kaip visaverčių asmenybių, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis bei žinojimas, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl vaikų vykimo pas tėvą (po pereinamojo laikotarpio) iš esmės laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu nepilnamečių vaikų interesus.

46. Visgi, teisėjų kolegija mato pagrindą papildyti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos dėl vaikų bendravimo su tėvu Maltoje punktą, numatant, kad ieškovė L. R. turi teisę vykti kartu su vaikais ir atsakovu į Maltą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei apeliaciniame skunde ieškovė nuogąstauja, kad vaikai itin prisirišę prie motinos, nėra pratę likti be motinos priežiūros, todėl, siekiat maksimalaus nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, privalo būti palikta galimybė vaikų motinai vykti kartu su jais į tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Maltą, juo labiau kad ieškovė teismo posėdžio metu teigė turinti galimybę atvykti į šalį, kurioje anksčiau gyveno, bei ten laikinai apsistoti. Bendravimo tvarka taip pat turi būti papildoma sąlyga, kad pasibaigus nustatytam vasaros atostogų bendravimo laikotarpiui, vaikus atsakovas pristato į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šalys sutaria kitaip, nes, priešingu atveju, bendravimo tvarka gali tapti neįvykdoma ir pažeisti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.

47. Svarbu ir tai, kad atsakovo pasiūlyta ir teismo patvirtina bendravimo tvarka dėl šalių vaikų vykimo į Maltą, šalių sutarimu gali būti vykdoma ir kitokiu būdu, nei nustato teismas (pvz., vaikai pas tėvą gali vykti su motina, kitu motinos įgaliotu ir vaikams artimu asmeniu, šalims sutarus dėl kelionės išlaidų pasidalijimo / atlyginimo ir pan.), tačiau tam abu tėvai, siekdami užtikrinti geriausius jų nepilnamečių vaikų interesus, privalo bendradarbiauti tarpusavyje, kadangi teismas negali sureguliuoti visų šalims tenkančių teisių ir pareigų bei visų iš šeimos teisės kylančių gyvenimo situacijų.

48. Be to, bendrauti su vaikais yra ne tėvų teisė, bet ir pareiga, tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Pirmosios instancijos teismas, sprendime nustatydamas bendravimo tvarką, sprendė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais turi teisę bendrauti Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. kas tris mėnesius po dvi savaites, pasiimdamas vaikus gyventi kartu su savimi Lietuvoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir pareiga, apeliacinės instancijos teismas patikslina nustatytą bendravimo tvarką, nurodydamas, kad atsakovas ne turi teisę, bet bendrauja su vaikais kas tris mėnesius, ypač atsižvelgus į tai, kad šiuo pagrindu buvo sumažintas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis, nes dėl atsakovo kelionių pas vaikus jis patirs papildomas išlaidas.

49. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir teismo sprendimas pakeičiamas, pakeičiant ir patikslinat teismo nustatytą atsakovo ir skyrium gyvenančių vaikų bendravimo tvarką.

50. Teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi laikui bėgant ir vaikams augant, paaiškėjus naujoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, nustatytą bendravimo tvarką galima keisti ir gali būti svarstoma dėl didesnio / mažesnio nepilnamečių vaikų laiko praleidimo su atsakovu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

51. Ieškovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės patenkintų reikalavimų proporcijas bei nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

52. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

53. Byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis. Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atsakovas priešieškinyje pareiškė reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nepaisant to, jog atsakovas sutiko su šiuo ieškovės reikalavimu, laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo patenkintas, todėl konstatuojama, kad teismas tenkino 67 proc. ieškovės reikalavimų ir 33 proc. atsakovo reikalavimų. Pirmosios instancijos teisme ieškovei L. R. buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 1 363,02 Eur, atsakovas už teisines paslaugas bei žyminį mokestį patyrė iš viso 2 559,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei proporcingai atlygintina 67 proc. bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 33 proc. bylinėjimosi išlaidų. Valstybė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 363,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai, o nuo 245 Eur žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista, atsakovas – 2 559 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 913,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 164,15 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovės – 843,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

55. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos valstybei, pripažinęs, kad atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, buvo aktyvus byloje, tačiau iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui priteisė.

56. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

57. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023).

58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai nelaikytini pagrindu CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui. Dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), byloje nenustatyta, kad ieškovė veikė nesąžiningai, priešingai, ieškinį ji pareiškė vaikų interesais, todėl tai, kad atsakovas dalyvavo civilinės bylos nagrinėjimo procese, teikė paaiškinimus, nėra pagrindas atleisti jį nuo bylinėjimo išlaidų atlyginimo valstybei. Todėl minėti skundžiamo sprendimo argumentai (žr. 55 punktą) pripažintini nepagrįstais ir iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

59. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą, o atsakovas pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.

60. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (reikalavimas dėl išlaikymo dydžio netenkinamas, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkinamas iš dalies), laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 25 procentais. Bylos duomenys patvirtina, kad valstybė už apeliacinio skundo paruošimą patyrė 460,42 Eur, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos 115,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

61. Be to, iš atsakovo priteistina dalis už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio valstybei (164 Eur) – 41 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ją išdėstant taip:

„Nustatyti tokią nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskeltini), ir S. K., gim. (duomenys neskeltini), ir vaikų tėvo – atsakovo R. A. K. S., gim. (duomenys neskeltini), bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka:

- A. R. A. K. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaikų ugdymosi ir poilsio režimui, ieškovės L. R. ir atsakovo R. A. K. S. prieš 1 (vieną) dieną suderintu laiku.

- A. R. A. K. S. su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. pereinamuoju laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki 2026 m. birželio 1 d. bendrauja Lietuvoje kas 3 (tris) mėnesius po 2 (dvi) savaites, pasiimdamas vaikus gyventi kartu su savimi Lietuvoje. Apie savo atvykimą į Lietuvą ir planuojamą praleisti laikotarpį Lietuvoje atsakovas ieškovei turi pranešti prieš 2 (dvi) savaites iki atvykimo. Bendraudamas atsakovas užtikrina vaikų ugdymo įstaigos ir būrelių lankymą bei įprastą dienos režimą tomis dienomis. A. R. A. K. S. neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos be ieškovės L. R. raštiško sutikimo.

- A. R. A. K. S. su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. bendrauja Lietuvoje (nuo 2026 m.) nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. kas 3 (tris) mėnesius po 2 (dvi) savaites, pasiimdamas vaikus gyventi kartu su savimi Lietuvoje. Apie savo atvykimą į Lietuvą ir planuoją praleisti laikotarpį Lietuvoje atsakovas ieškovei turi pranešti prieš 2 (dvi) savaites iki atvykimo. Bendraudamas atsakovas užtikrina vaikų ugdymo įstaigos ir būrelių lankymą bei įprastą dienos rėžimą tomis dienomis. A. R. A. K. S. neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos be ieškovės L. R. raštiško sutikimo.

- A. R. A. K. S. su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. vasaros atostogų metu (nuo 2026 m.) birželio – rugpjūčio mėn. nepertraukiamai bendrauja 2 (dvi) savaites savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Maltoje. Apie savo ketinimą praleisti laiką su vaikais vasaros atostogų metu atsakovas ieškovei privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius, nurodant tikslią datą ir tikslų vaikų buvimo vietos adresą Maltoje. Vaikų motina L. R. turi teisę šiam laikotarpiui kartu su vaikais L. K. ir S. K. ir atsakovu R. A. K. S. vykti į Maltą. Pasibaigus nustatytam vasaros atostogų bendravimo laikotarpiui, R. A. K. S. grąžina vaikus L. K. ir S. K. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Šalys bendru sutarimu gali sutarti ir dėl kitokios šio punkto vykdymo tvarkos.

- A. R. A. K. S. pasiimant nepilnamečius vaikus L. K. ir S. K. bendravimo laikui su savimi, vaikų paėmimo metu ieškovė įpareigojama paruošti vaikams būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę, išskyrus tuos atvejus, kai kartu vyksta vaikų motina L. R.), perduoti atsakovui vaikų asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, notarine tvarka patvirtintą sutikimą vaikams keliauti į užsienį kartu su tėvu.

- Šalys, atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento.

- A. R. A. K. S. pasiteiravus, ieškovė L. R. privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas informuoti atsakovą apie vaikų ugdymo pasiekimus, informuojant atsakovą raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis“.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir iš ieškovės L. R., gim. (duomenys neskeltini), atsakovui R. A. K. S., gim. (duomenys neskeltini), priteisti 843,47 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus 47 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo R. A. K. S., gim. (duomenys neskeltini), priteisti 913,22 Eur (devynis šimtus trylika eurų 22 ct) antrinės teisinės pagalvos išlaidų valstybei. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo R. A. K. S., gim. (duomenys neskeltini), valstybei 164,15 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 15 ct) žyminio mokesčio, žyminį mokestį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. A. K. S., gim. (duomenys neskeltini), 115,10 Eur (šimtą penkiolika eurų 10 ct) valstybei išlaidų, patirtų už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo R. A. K. S., gim. (duomenys neskeltini), valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, žyminį mokestį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.