Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-08-13 · Civilinė byla Nr. e2-839-1180/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-08-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-12-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-13
Bylos Nr.
e2-839-1180/2024
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02220-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Kačinskienė
Ieškovas
L. R.
Atsakovas
R. A. K. S.
Advokatai
Lina Tamošaitienė, Žemyna Lekečinskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-839-1180/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02220-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 13 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Kristinai Sungailaitei,dalyvaujant ieškovei L. R. ir jos atstovei advokatei Linai Tamošaitienei,atsakovui R. A. K. S. ir jos atstovei advokato padėjėjai Žemynai Lekečinskaitei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Gintarei Zeigienei ir Renatai Kazragienei,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. A. K. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1.1. Nustatyti nepilnamečių vaikų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų mama – L. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

1.2. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. K. išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.3. Priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros S. K. išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.4. Nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. vasaros atostogų metu gali bendrauti du kartus, po dvi savaites, atvykęs į Lietuvą, pranešdamas iš anksto ne vėliau kaip prieš du mėnesius telefonu. Atsakovas gali atvykti bendrauti su vaikais ir kitu laiku, vieną kartą per mėnesį, bendraujant penkias dienas iš eilės, iš anksto pranešęs, ne mažiau kaip prieš dvi savaites. Bendraudamas atsakovas užtikrina vaikų ugdymo įstaigos ir būrelių lankymą bei įprastą dienos režimą tomis dienomis. Atsakovas neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaikų ugdymosi ir poilsio režimui.

2. Ieškinyje ieškovė, be kita ko, nurodo, kad ji su atsakovu R. A. K. S. susipažino 2017 m. Maltoje. Šalys nebuvo susituokusios, tačiau gyveno kartu, nuomojosi būstą. (Duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. K., (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. K.. Sūnus L. gimė Lietuvoje, o dukra S. gimė Maltoje. Gimus sūnui šalių santykiai buvo geri, abu rūpinosi sūnumi ir buitimi, planavo bendrą ateitį. Ieškovei laukiantis dukros S., santykiai ėmė blogėti. Pradėjo ryškėti kultūriniai skirtumai, nesutapo požiūris į vaikų auklėjimą. Gimus dukrai, kai jai buvo 2 mėnesiai, atsakovas išvyko į Kamerūną, nes mirė jo tėvas. Atsakovas išvyko 2021 m. spalio pabaigoje ir negrįžo. Ieškovė su sūnumi L. ir dukra S. metus laiko gyveno Maltoje viena ir viena visapusiškai rūpinosi vaikais. 2022-10-13 ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą, nes vienai rūpintis dviem mažamečiais vaikais Maltoje buvo sunku.

3. Atsakovas R. A. K. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

3.1. ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. dėl nepilnamečių vaikų L. K. ir S. K. gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina.

3.2. Nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iki vaikų pilnametystės iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui po 150,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išmokų dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

3.3. Nustatyti tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, kurios pagrindu atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendraus žemiau nurodyta tvarka:

3.3.1. Atsakovas bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. kiekvieną dieną ne mažiau nei po 1 (vieną) valandą, šalių prieš 1 (vieną) dieną suderintu laiku;

3.3.2. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. vasaros atostogų metu nepertraukiamai bendrauja, t. y. vaikai gyvena kartu su atsakovu kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais neribojant bendravimo teritorijos aspektu.

3.3.3. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. žiemos atostogų metu nepertraukiamai bendrauja, t. y. vaikai gyvena kartu su atsakovu dvi savaites jų ugdymosi įstaigos žiemos atostogų metu neribojant bendravimo teritorijos aspektu.

3.3.4. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. turi teisę bendrauti su vaikais nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. Lietuvoje kas 3 (tris) mėnesius po 2 (dvi) savaites, pasiimdamas vaikus gyventi kartu su savimi. Apie savo atvykimą į Lietuvą ir planuoją praleisti laikotarpį Lietuvoje atsakovas ieškovei turi pranešti prieš 2 (dvi) savaites iki atvykimo.

3.3.5. Atsakovui pasiimant nepilnamečius vaikus L. K. ir S. K. bendravimo laikui su savimi, vaikų paėmimo metu ieškovė įsipareigoja paruošti vaikams būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę), perduoti atsakovui vaikų asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, notarine tvarka patvirtintą sutikimą vaikams keliauti į užsienį kartu su tėvu.

3.3.6. Ieškovė įpareigojama, tėvui su vaikais bendraujant 3.3.4, 3.3.5 punktuose nustatyta tvarka, padengti pusę tėvo ir vaikų kelionės išlaidų iš Kamerūno arba Maltos į Lietuvos Respubliką ir atgal (ir priešingai), įskaitant lėktuvo, autobuso, traukino ir pan. bilietų išlaidas. Jeigu atsakovas su vaikais bendrauja Lietuvos Respublikoje, papildomai ieškovė privalo padengti ir pusę jo buvimo Lietuvos Respublikoje išlaidų. Ieškovė įsipareigoja padengti pusę šių išlaidų per 5 dienas nuo atsakovo šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų išsiuntimo jam žinomu ieškovės el. pašto adresu dienos.

3.3.7. Šalys, atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento.

3.3.8. Ieškovė privalo informuoti atsakovą ne rečiau kaip kartą per dvi savaites apie vaikų ugdymo pasiekimus, informuojant atsakovą raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.

Atsiliepimas

4. Atsakovas priešieškinyje, be kita ko, nurodo, kad jis su ieškovės reikalavimais sutinka tik iš dalies. Ieškovė savavališkai priėmė sprendimą persikraustyti gyventi su mažamečiais vaikais į Lietuvą. Dėl tokio motinos sprendimo jis negali nuolatinai matytis su savo mažamečiais vaikais. Jis norėtų kasdien dalyvauti vaikų priežiūroje ir auklėjime, tačiau gyventi Lietuvoje jis neturi galimybės, todėl neturėdamas kitos išeities, vertindamas mažamečių vaikų amžių, ryšį su motina, jis neprieštaraus ieškovės reikalavimui, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina. Tačiau atsakovas prieštarauja likusiems ieškovės reikalavimams. Atsakovo materialinė padėtis yra sunki, jis negali teikti ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytais vaikų poreikiais. Mano, kad atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams ieškovė siekia dalinai tenkinti savo asmeninius poreikius. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės siūloma nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaikais, nes ieškovė siūlo nustatyti minimalų tėvo su vaikais bendravimą, tačiau minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuo atveju, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų. Šiuo atveju duomenų, jog tėvo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, nėra. Ieškovė taipogi nepagrįstai siekia apriboti tėvo su vaikais bendravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes tam nėra jokių pagrindų, o vaikai turi teisę žinoti savo kilmę iš tėvo pusės, pažinti gimines, kitos šalies kultūrą. Atsakovas paaiškina, jog jis su ieškove Maltoje susipažino 2017 m. Atsakovas su tikslu išlaikyti šeimą turėjo du darbus: žaidė futbolo komandoje ir dirbo taksi vairuotoju. Šalys turėjo planų gyventi Lietuvoje, tačiau įvertinę, jog Maltoje gali gauti geresnes socialines garantijas, didesnį darbo užmokestį, nusprendė grįžti gyventi į Maltą. Pirmasis į Maltą grįžo atsakovas. Ieškovė Lietuvoje pagimdė šalių sūnų L. ir po mėnesio grįžo gyventi į Maltą kartu su atsakovu. Po sūnaus gimimo šalių santykiai buvo geri, šalys planavo savo ateitį kartu. Nuo 2019 m. sausio mėn. atsakovas išnuomojo už 700 Eur/mėn. pirmąjį šalių būstą, kur šalys gyveno daugiau nei pusantrų metų. Nuo 2020 m. liepos mėn. atsakovas išnuomojo šeimai antrąjį būstą, už kurį mokėjo 750 Eur/mėn. Šalių santykiai ėmė blogėti maždaug po keturių mėnesių nuo antrojo ieškovės nėštumo pradžios. Ieškovė pradėjo visiškai nepriimti atsakovo nuomonės, jį ignoravo. Bet kokie atsakovo pasiūlymai dėl sūnaus L. priežiūros buvo atmetami, tik ieškovė norėjo spręsti, kaip auklėti sūnų. Gimus dukrai situacija negerėjo. 2021 m. spalio mėn. mirė atsakovo tėtis. Po tėvo mirties atsakovas baigė futbolininko karjerą, jis skubiai turėjo išvykti į Kamerūną. Atsakovui reikėjo suorganizuoti laidotuves, atlikti įvairius administracinius veiksmus po tėvo mirties, dėl ko Kamerūne jam teko praleisti 4 mėnesius, tačiau šiuo laikotarpiu jis išlaikė savo šeimą, siuntė ieškovei per mėnesį 585,00 Eur, prisidėjo prie kitų išlaidų, mokėjo nuomos mokestį. Papildomai atsakovas siuntė pinigus vaikų žaislams ir dovanoms. Atsakovas pas ieškovę į Maltą grįžo 2022 m. kovą, tačiau ieškovė jokių santykių su atsakovu nebenorėjo, sutiko, kad atsakovas pagyventų bute tik vieną mėnesį. Atsakovas neturėjo kur gyventi, neturėjo darbo Maltoje, todėl, nematydamas kitos išeities, grįžo atgal į Kamerūną. Atsakovas toliau skyrė 500,00 Eur dydžio išlaikymą ieškovei ir vaikams. Atsakovas 2022 m. rugpjūtį pakvietė ieškovę su vaikais į Kamerūną. Ieškovė į Kamerūną su vaikais atvyko tik mėnesiui, nors atsakovas siūlė likti ilgiau, tam nebuvo kliūčių, nes ieškovė dirbo nuotoliu, atsakovas buvo suteikęs gyvenamąją vietą, sumokėjęs visas pragyvenimo Kamerūne išlaidas. Vėliau ieškovė grįžo į Maltą ir pareiškė, jog kraustosi gyventi į Lietuvą, nors atsakovo tikroji valia buvo būti su ieškove viena šeima, gyventi Maltoje arba Kamerūne, tačiau ieškovė to nenorėjo. Po kelių savaičių po išvykimo ieškovė norėjo pasiskolinti iš atsakovo 5 448,00 Eur automobilio įsigijimui, atsakovas šias lėšas perdavė ieškovei, tačiau kaip vaikams skirtą išlaikymą už vienerius metus. Atsakovas supranta, jog jis nėra ieškovės svajonių vyras, tačiau jis yra geras tėvas savo dviem mažamečiams vaikams, juos myli. Jis neturi finansinių galimybių mokėti didesnį nei po 150,00 Eur išlaikymą vaikams, kadangi dirba taksi vairuotoju, dėl ko jo pajamos yra nepastovios. Praėjusiais metais sugedo jo automobilis, dėl ko jis daugiau nei tris mėnesius nedirbo, jokių pajamų negavo. Praėjusiais metais jis gavo iš viso 8 119,00 Eur pajamų, tačiau patyrė net 6 673,00 Eur išlaidų, dėl ko jo pajamos praėjusiais metais siekė tik 1 446,00 Eur. Sugedus pagrindiniam darbo įrankiui (automobiliui), atsakovas buvo priverstas gyventi iš santaupų. Be to, jis turi mokėti nuomos mokestį, kuris kas mėnesį siekia 350,00 Eur, papildomai turi mokėti automobilio lizingą, kas sudaro dar 475,00 Eur dydžio papildomas išlaidas. Be to, atsakovas turi dar vieną vaiką – E., W. K. S., kurį privalo išlaikyti, kas mėnesį mokant 150,00 Eur išlaikymą. Be to, atsakovas turi nuolat kaupti santaupas, kad galėtų Lietuvoje aplankyti vaikus bent retkarčiais. Vertinant atsakovo sunkią materialinę padėtį, jo galimybės matytis su vaikais Lietuvoje yra labai ribotos, nes kuomet jis būna Lietuvoje, jis jokių pajamų neužsidirba, o Lietuvoje jam reikia nuomotis būstą, apmokėti skrydžių išlaidas ir kt. Dėl šio priežasties priteisiant vaikams išlaikymą reikia atsižvelgti į tai, jog ieškovė vaikus išsivežė į Lietuvą be atsakovo sutikimo, dėl ko ji šiai dienai ir turi prisiimti didesnę vaikų išlaikymo naštą, nes atsakovas jau ir taip patiria dideles išlaidas dėl ieškovės sprendimo gyventi kitoje valstybėje.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas nurodydamas, jog nepilnamečiams vaikams, kiekvieno vaiko išlaikymui pakanka po 150,00 Eur, iš esmės atsižvelgia tik į savo interesus. Visi nepilnamečio sūnaus L. K. ir dukros S. K. poreikiai yra nurodyti išlaikymo dydžio paskaičiavime. Ieškovė gyvena su savo tėvais, tačiau norėtų atskirai su vaikais išsinuomoti būstą, dviejų kambarių nuomos kaina Klaipėdos mieste yra nuo 400,00-500,00 Eur per mėnesį. Ieškovė su vaikais gyvena užmiestyje - Doviluose, o ugdymo įstaigą vaikai lanko Klaipėdos mieste. Nuo dabartinės gyvenamosios vietos iki darželio yra 15 km atstumas. Ieškovė dirba iš namų, todėl automobilis naudojamas išimtinai vežant vaikus ir parsivežant iš ugdymo įstaigos. Per mėnesį tik vaikų kelionėms į ugdymo įstaigą yra išleidžiama apie 150,00 Eur. Atsakovas nepateikė teismui visų jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, iš kurių paaiškėtų reali jo turtinė padėtis, kuri leidžia jam teikti išlaikymą, kuris visapusiškai patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius. Atsakovas Maltoje teikia pavėžėjo paslaugas ir šiuo metu tai yra jo pagrindinės pajamos. Šalims gyvenant kartu jis „į rankas“ gaudavo apie 2 000,00 Eur. Atsakovas teismui nenurodė, kad 2024 m. pavasarį baigiasi jo automobilio išperkamoji nuoma, nes jis automobilį įsigijo 2019 m. pavasarį, 5 metų laikotarpiui. Ieškovė vykdo individualią veiklą. Jos pajamos, kaip ir atsakovo, nėra pastovios, jos yra apmokamos už valandinį darbą, todėl vaikams susirgus ieškovė dirbti negali, turi visapusiški jais rūpintis, tokiu būdu mažėja ir ieškovės gaunamos pajamos. Atsakovui rūpintis vaikais nuolat nereikia, jis pats gali planuoti ir organizuoti savo darbą, todėl turi ir didesnes galimybes ieškoti papildomo darbo, iš kurio gautų papildomų pajamų. Ieškovei grįžus į Lietuvą, kadangi reikėjo vaikus vežti į ugdymo įstaigą, reikėjo įsigyti automobilį. Atsakovo buvo paprašyta paskolinti 4 000,00 Eur. Tą mėnesį atsakovas sumokėjo dar 500,00 Eur vaikų išlaikymui, kadangi paskolintą sumą pradėjo išskaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio mėn. Vaikų išlaikymui atsakovas mokėdavo po 500,00 Eur, 4 000,00 Eur suma turėjo būti išmokėta 2023 m. liepos mėn. Pasibaigus šiam terminui atsakovas nurodė, kad jis skaičiuoja išlaikymą po 400,00 Eur. Pažymi ir tai, jog atsakovui išvykus į Kamerūną, ieškovė dėjo visas pastangas, kad vaikų ir tėvo ryšys nenutrūktų. Skatino bendrauti atsakovą su vaikais nuotoliu, vyko su vaikais pas atsakovą į Kamerūną. 2022 m. rugpjūčio mėn. mėnesiui išvyko su vaikais į Kamerūno Respubliką. Su atsakovu buvo sutarę, kad jis tą mėnesį atostogaus ir nedirbs, leis laiką su vaikais, o ieškovė tuo metu dirbs nuotoliu. Ieškovei ir vaikams atvykus, atsakovo planai pasikeitė, atostogauti jis nenorėjo, todėl užrašė vaikus į šalia namų esantį darželį. Atsakovas su vaikais bendravo minimaliai. Atsakovas ieškovės ketinimą vykti gyventi į Lietuvą žinojo dar prieš ieškovei atvykstant į Kamerūną. Po to, kai atsakovas išvyko ir paliko ieškovę su mažamečiais vaikais Maltoje, jokių planų apie bendrą gyvenimą su atsakovu nebebuvo. Ieškovė pažymi, jog vaikų ir tėvo nuotolinis bendravimas vaizdo skambučiu kiekvieną kartą vyksta labai sudėtingai. Atsakovas nesugeba vaikų sudominti, jie išlaiko dėmesį bendraudami tik keletą minučių. Todėl ieškovė siūlo palikti tokį bendravimą nuotoliu, koks jau yra susiklostęs, atsakovas gali skambinti bet kurią dieną, kai vaikai yra grįžę iš darželio iki 20.00 val., taip pat savaitgaliais bet kuriuo laiku iki 20.00 val. Be to, 2023 m. liepos mėn. ieškovė vyko į Maltą, žinojo, kad ir atsakovas yra Maltoje, siūlė atsivežti vaikus, kad atsakovas galėtų su jais pabendrauti. Atsakovas nurodė, kad yra apsistojęs pas draugą ir galimybės bendrauti su vaikais neturės. Ieškovė nepagrįstais laiko visus atsakovo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl jo išlaidų kompensavimo, nes nuo ieškinio padavimo dienos atsakovas jokių realių pastangų bendrauti su vaikais nedėjo ir nededa.

6. Išvadą teikianti institucija rašytinėje išvadoje nurodė, kad nepilnamečių vaikų L. K. ir S. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus, tačiau Skyrius nepalaiko atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo - po 150,00 Eur nepilnamečiams vaikams priteisimo. Be to, Skyriaus vertinimu, visų pirma yra reikalinga atkurti ir (ar) sustiprinti atsakovo ir vaikų emocinį ryšį. Atsakovui neturint stipraus emocinio ryšio su vaikais, įvykstant itin retiems susitikimams, nustačius atsakovo bendravimo tvarką, kuomet vaikai su atsakovu bendrauja nepertraukiamai kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėn., žiemos atostogų metu 2 savaites, nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. Lietuvoje kas 3 mėnesius po 2 savaites, gali būti pažeidžiami vaikų interesai, vaikai gali būti traumuojami, jie gali patirti stiprių neigiamų išgyvenimų. Taip pat šiuo metu, kol nėra atkurtas ir (ar) sustiprintas tėvo ir vaikų ryšys, numatant galimybę atsakovui išvykti su vaikais už Lietuvos Respublikos teritorijos, nėra tikslingas. Skyriaus vertinimu, bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis galėtų į savaitę vykti ne daugiau nei 2-3 kartus ir ne ilgesnį nei 30 minučių laikotarpį. Nepilnamečio vaiko S. K. nuomonė nebuvo išklausyta dėl vaiko mažo amžiaus (2 m.). Pateiktas 2024-07-23 Vaiko nuomonės išklausymo aktas. Skyriaus specialistas susitiko su L. K. (5 m.). Vaikas papasakojo, kad šiuo metu gyvena su mama. Tėvas gyvena Maltoje. Vaikas sakė, kad tėvas buvo atvažiavęs jo aplankyti, buvo kelias dienas, tačiau vaikas dėl amžiaus negalėjo pasakyti nei kada tiksliai tai buvo, nei kiek laiko buvo su tėvu. Vaikas sakė, kad su tėvu susitikti nori. Telefono vaikas dar neturi, tačiau mama duoda pakalbėti telefonu, kai tėvas skambina. Kada paskutinį kartą tėvas skambino, vaikais pasakyti negalėjo. Pokalbio metu vaikas visą laiką buvo prisiglaudęs prie mamos, pats savarankiškai nieko nepasakojo, tik trumpai atsakinėdavo į klausimus.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos ji su atsakovu susitarė, atsakovas pritarė jos išvykimui su vaikais gyventi į Lietuvą. Ieškiniu prašo 700,00 Eur iš viso abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį. Nesutinka su atsakovo siūlomu 150,00 Eur išlaikymu, nes tai per maža suma. Atsakovas sakė, kad 150,00 Eur moka kitam savo sūnui, kuris gyvena Kamerūno Respublikoje, todėl tokią sumą mokės ir kitiems vaikams. Atsakovas niekada neklausia, kiek kas kainuoja, ir nežino, kokie vaikų poreikiai. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024-05-16 pervedė abiem vaikams iš viso 790,00 Eur. Ieškovė iki šiol gyvena pas tėvus, neturi pajamų išsinuomoti su vaikais butą. Tėvai jai padeda. Dukra S. turi nešioti akinukus ir kas 3 mėnesius lankytis pas akių gydytoją, apsilankymas kainuoja 65,00 Eur. Su atsakovo siūloma bendravimo tvarka ji nesutinka, atsakovas mažai bendrauja su vaikais, ryšio su vaikais neturi. Susitikimai yra minimalūs. Sūnus supranta, kad atsakovas yra jo tėvas, o dukra tikriausiai nesupranta, nes tėvas išvyko, kai ji buvo 2 mėnesių amžiaus. Dukra angliškai nekalba, sūnus truputį kalba. Praėjusią vasarą, kai atsakovas atvykęs į Lietuvą pasiėmė dukrą, po trijų valandų atsakovas pats skambino ieškovei, kad ieškovė pasiimtų dukrą, nes dukra verkė, prašė mamos. Dukra mažai nori bendrauti su atsakovu. Sūnus sutaria geriau su tėvu, miegojo pas jį, kai atsakovas buvo Lietuvoje. Kadangi net Lietuvoje pabuvę trumpai su tėvu vaikai nori namo, tai išsivesti vaikus ilgesniam laikotarpiui į užsienį nebūtų gerai, gali būti vaikams per sunku. Atsakovas nebendrauja nuolat su vaikais telefonu. Skambučiai trunka labai trumpai. Vaikai nenori bendrauti, atsisako. Būna, kad atsakovas nepaskambina kelias savaites. Ieškovė ragina vaikus bendrauti su atsakovu, bet atsakovas, kai paskambina, matyti per telefoną, kad atsakovas guli ant lovos, kartais snūduriuoja. Ji per pirmuosius pusantrų metų rodė iniciatyvą, kad atsakovas bendrautų su vaikais, bet dabar pavargo, nes atsakovas nieko nekeičia. Ji negalėtų prisidėti prie atsakovo apgyvendinimo Lietuvoje išlaidų, nes pati per mėnesį gauna, neatskaičius mokesčius, apie 1100,00 – 1300,00 Eur iš individualios veiklos. Kai ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą, sūnui buvo 3 m., o dukrai 1 m. Su atsakovu vaikai susitiko vieną kartą Maltoje, o 2023 m. atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą du kartus po kelias dienas iš Maltos, kur tuo metu gyveno. Kai ji su vaikais vyko į Kamerūną, sūnui buvo 3 m., o dukrai 1 m. Buvo susitarę su atsakovu, kad jis vieną mėnesį atostogaus ir bus su vaikais. Bet atsakovas vėliau pasakė, kad jis tą mėnesį dirbs, o vaikus užrašė į darželį. Su vaikais atsakovas bendravo mažai, susidomėjimo jais iš atsakovo buvo mažai. Atrodė, kad kelionė buvo suorganizuota tik dėl aplinkinių nuomonės. Nors atsakovas yra futbolininkas, tačiau su sūnumi žaidė futbolą tik vieną kartą ir tai ieškovės iniciatyva. Taip pat atsakovas vasarį buvo pakvietęs vaikus ir ieškovę atvykti, bet tai buvo labiau dėl dokumentų atsakovui. Ieškovė nuvažiavusi tvarkė dokumentus atsakovui, tokius kaip leidimas gyventi Maltoje, kad galėtų lengviau susitikti su vaikais ir panašiai. O kai ji pasiūlė vasarą atsakovui atvežti vaikus į Maltą, atsakovas atsisakė, sakė, kad gyvena pas draugą. Atsakovas buvo informuotas, kad ieškovė su vaikais persikels gyventi į Lietuvą. Ieškovė Kamerūne buvo tik vieną kartą, apie Kamerūno kultūrą žino iš atsakovo. Apie fizines bausmes vaikams, kurias taiko Kamerūne, sužinojo, nes matė, kaip jos buvo naudojamos kito atsakovo vaiko atžvilgiu. Jeigu atsakovas būtų likęs gyventi Maltoje, gal ir ji būtų likusi Maltoje. Bet atsakovas išvyko į Kamerūną ir planavo visą laiką gyventi Kamerūne. 2023 m. lapkričio mėn. ieškovė klausė atsakovo dėl vaikų išlaikymo, bet atsakovas nurodė, kad nebesistengs, niekada nebevyks į Lietuvą, ir nebendravo su ieškove daugiau kaip du mėnesius. Atsakovas taip pat atsisakė prisidėti prie dukros akinukų pirkimo. Atsakovas nėra suinteresuotas domėtis vaikais, jų sveikata. Kai gyveno kartu, atsakovas atliko minimalias vyro ir tėvo pareigas, rūpinosi būsto nuomos ir komunaliniais mokesčiais. Atsakovas užsiimdavo darbine veikla ir jo asmeniniais pomėgiais. Net gyvenant kartu ieškovė jautėsi kaip vieniša mama. Kadangi atsakovas nepadėjo su vaikais, buvo atvykusi ieškovės mama padėti. Ieškovė gyvena pas tėvus, kurie suteikia gyvenamąsias patalpas, kartais nuperka maisto, drabužių vaikams. Atsakovas žino, kad jai daug padeda jos tėvai ir kad jie viskuo pasirūpins, todėl ir nesistengia padėti. Ieškovė mano, kad kol nėra artimesnio ryšio su vaikais, atsakovas turi lankyti vaikus Lietuvoje, su vaikų išsivežimu į Kamerūną nesutiktų, atsakovas jai yra minėjęs, kad Kamerūne viskas gali būti nuperkama, paperkama. Į Maltą ji galėtų skristi su vaikais, kad vaikai žinotų, jog mama yra šalia. Vaikai yra labai prisirišę prie jos. Vien atsakovo norų nereikėtų pildyti, tik dėl to, kad tai jo norai. Ji nieko jam nedraudžia. Ieškovei norėtųsi, kad atsakovas prisiimtų atsakomybę ir bent jau bendrautų su vaikais telefonu. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. atsakovas dirba Maltoje. Iki to laiko jis gyveno ir dirbo Kamerūne, turėjo ten savo įmonę. Jeigu jis neteisybę sakė ieškovei, tai galės pats papasakoti teismui, ką ten veikė. Vaikai yra linkę bendrauti, draugauti. Vaikus reikia įkalbinėti, kad bendrautų su atsakovu. Atsakovas nuolat sako, kad jis yra tėvas kraujo ryšiu, tačiau ieškovė norėtų, kad atsakovas elgtųsi kaip tėvas, o ne būtų tik tėvas kraujo ryšiu.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė tenkinti atsakovo priešieškinį pilna apimtimi. Atsakovas paaiškino, jog jis nesutinka su ieškovės siūlymu, jis pasiūlė savo sąlygas. Jam kaip tėvui būtų labai sunku pakelti išlaidas 350,00 Eur kiekvienam vaikui ir dar atvykti į Lietuvą. Jis moka išlaikymą dar vienam vaikui Kamerūne. Anksčiau jis žaidė futbolą ir dirbo vairuotoju, dabar futbolo nebežaidžia. Jam sunku sumokėti nuomą, išlaikymą vaikam ir kitas išlaidas. Savo vaikus myli, bet bendrauti yra sunkiau dėl vykstančio teismo. Anksčiau bendravo su vaikais telefonu, skambindavo į ieškovės telefoną. Su vaikais būdavo sunku bendrauti, nes vaikai žaisdavo, buvo užsiėmę kitais dalykais. Pati ieškovė nepaskambindavo, kai vaikai būdavo neužsiėmę. Visada skambindavo jis. Vėliau nustojo skambinti, nes sūnus, kai jis paskambindavo, žaisdavo, o dukra nekalba angliškai, reikdavo bendrauti ženklais. Kai vaikai nežaisdavo, tada su atsakovu šnekėdavo. Atsakovo ryšys su sūnumi yra geras, nuo dukros atsiskyrė, kai ji buvo maža. Vaikai gerai jaučiasi su juo, sūnus pasako, ką galvoja. Paskutinį kartą per gimtadienį dukra gerai praleido laiką su juo, bet vakare norėjo grįžti, tada nakvojo su mama. Bet anksčiau miegojo ir pas atsakovą. Atsakovas šiuo metu nuomojasi butą su draugu, bet nuo kito mėnesio planuoja išsinuomoti savo butą ir galės vaikai jį lankyti. Vaikus mažai lankė, nes brangu atskristi į Lietuvą, taip pat brangu gyventi. Anksčiau vyko į Lietuvą iš santaupų, o dabar turi susitaupyti. Kai vaikai buvo Kamerūne, viskas buvo gerai. Kadangi jis turėjo eiti į mokymus, todėl vaikai lankė darželį. Vaikams patiko Kamerūne, sūnus sakydavo, kad nori vėl važiuoti į Kamerūną. Ieškovė deda pastangas, kad vaikai bendrautų su atsakovu, kai ieškovei tai naudinga. Mama leidžia bendrauti su vaikais. Lukas kalba su atsakovu, kai atsakovas būna Lietuvoje, o telefonu nekalba. Už dukrą kalba mama, atsakovas pats mokėsi šiek tiek lietuviškai. Ieškovė norėjo išsikraustyti į Lietuvą. Atsakovas neturėjo pasirinkimo, nes jis turėjo Kamerūne baigti mokymus, o atsakovė turėjo išvykti. Atsakovas neteistas. Atsakovas niekada nesmurtavo prieš vaikus. Vaikams būnant su atsakovu prieš vaikus niekas nesmurtautų. Jis į Kamerūną išvyko (duomenys neskelbtini). Į Maltą grįžo po keturių mėnesių. Jis mokėdavo ieškovei 400,00 – 500,00 Eur per mėnesį. Dukra turi specialių poreikių, jis buvo pastebėjęs, kad dukra blogai mato. Bet ieškovė dukros akis patikrino tik Lietuvoje. Prie akinių pirkimo atsakovas neprisidėjo. Atsakovas šiuo metu gyvena pas draugą ir moka 350,00 Eur. Atsakovas nuo kito mėnesio nuomosis vieno kambario butą už 600,00 Eur. Su vaikais paskutinį kartą bendravo gal prieš 3-4 mėnesius. Atsakovas nežino, ar ryšys yra susilpnėjęs. Ieškovė niekada jam neskambina, jis pats turi jai skambinti. Pokalbis priklauso nuo dienos, trunka 3-4 minutes. Vaikai visada žaidžia ir yra užsiėmę. Mano, kad vaikai galėtų kalbėtis vieną valandą per dieną, jeigu nereikės skambinti į ieškovės telefoną. Atsakovas siūlė nupirkti planšetę, bet mama nesutiko. Vaikai galėtų paskambinti, kai patys nori. Kyla problemos bendraujant telefonu, nes mama neskiria tam laiko, o vaikai užsiėmę žaidimais. Maltoje 2023 m. atsakovas praleido vienas su vaikais kokias 4 naktis, Lietuvoje irgi panašiai. Lietuvoje pas atsakovą nakvodavo tik sūnus, dukra atvažiuodavo dienomis. Į Lietuvą aplankyti vaikų atsakovas buvo atvykęs tris kartus. Ieškovė į Maltą buvo atvykusi vieną kartą. Kai jis atvyksta į Lietuvą, jis pats turi pasirūpinti būstu Lietuvoje, o kai ieškovė atvyksta į Maltą, atsakovas pasiima pas save vaikus, o ieškovė gyvena pas draugę. Atsakovas ieškovės ir jos tėvų namuose nėra mėgstamas. Jis buvo prastai tuose namuose priimamas, visi šaltai į jį žiūrėjo. Todėl susirado sau laikinai kitą būstą Lietuvoje. Mano, jog ieškovė neauklėja vaikų, kad vaikai bendrautų su tėvu. Į klausimą, ar tai ieškovės atsakomybė sukurti ryšį tarp vaikų ir atsakovo, atsakovas atsakė, kad jis nededa tų pastangų, kurių ieškovė tikisi iš vyro. Vaikų ir tėvo ryšys nėra motinos atsakomybė. Bet vaikai turi tėvus iš skirtingų kultūrų. Kitam sūnui jis moka teismo priteistą išlaikymą, jeigu turi pinigų. Jeigu neturi, tada nemoka. Į bylą atsakovo pateiktos pajamos buvo jo praėjusių metų pajamos, jis gyveno iš santaupų. Jam taip pat padeda brolis. Šiuo metu jis uždirba apie 350,00 Eur per savaitę. Dirba vairuotoju. Lizingas už automobilį bus išmokėtas po trijų mėnesių. Atsakovas dirba su individualia veikla. Atsakovas dirba įvairias valandas per dieną. Jis pradeda ryte, o vėliau būna pasiruošęs, laukia užsakymų. Dirba nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro. Minimalus atlyginimas Maltoje yra 760,00 Eur per mėnesį. Todėl neapsimoka eiti dirbti į įmonę. Kai žaidė futbolą, per du darbus uždirbdavo iki 2 000,00 Eur per mėnesį. Šiuo metu nebežaidžia, nes jau yra 34 m. amžiaus. Atsakovas dar moka už socialinį draudimą kaip vykdantis individualią veiklą, 30,00 Eur per savaitę. Tokio darbo privalumas, kad gali dirbti bet kada, kai turi laiko. Kai neturi laiko, tada gali nedirbti. Paskolų jis neturi, jo brolis neprašo grąžinti. Atsakovas, jeigu įmanoma, norėtų, kad motina skambintų jam, kai vaikai pasiruošę kalbėti. Mano, kad jis vienas tikrai galėtų pasirūpinti vaikais tuos du mėnesius per atostogas, kai jie būtų pas jį. Tuo metu atsakovas neatostogautų, vaikai būtų vasaros stovykloje iki pietų, o po pietų jis galėtų su vaikais leisti laiką. Vieno mėnesio atostogų su vaikais jam neužtektų. Mano, kad ieškovė turėtų apmokėti pusę skrydžių ir apsigyvenimo kainos, jeigu jis vyktų į Lietuvą. Pas ieškovės tėvus nenorėtų gyventi, nes jie labai šaltai į jį žiūri. Svarbu subalansuoti padėtį, kad tėvas galėtų bendrauti su vaikais, kad nebūtų pirmoje vietoje tėvų ginčas. Vaikų motina neturėtų teisėjauti, o atsakovas neturėtų būti teisiamas kaip tėvas.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja O. R. (ieškovės mama) paaiškino, kai ieškovė gyveno su atsakovu, ieškovė viskuo rūpindavosi viena: maistu, vaikais. Atsakovas buvo užsiėmęs. Ieškovė išvyko iš Maltos, nes atsakovas išvyko į Afriką. Tiksliai nežino, ar atsakovas mokėjo vaikams išlaikymą, tačiau žino, kad atsakovas prisidėjo prie ieškovės automobilio pirkimo. Šiuo metu atsakovas nemoka vaikams išlaikymo. Atsakovas trumpai bendrauja su vaikais, nemoka su jais bendrauti. Atsakovas nekalba su vaikais, jis tiesiog į juos žiūri. Darželyje vaikams nėra jokių problemų, vaikai labai bendraujantys, linksmi. Berniukas labai judrus, smalsus. Vaikai namuose ir darželyje kalba lietuvių kalba. Darželyje L. lankė anglų kalbos pamokėles, rudenį vėl tęs anglų kalbos pamokas. Dukra dar per maža. Ieškovė siūlo vaikams skambinti atsakovui, bet vaikai nenori, bėga pasislėpti. Vaikai neprašo bendrauti su atsakovu. Sūnus žino, kad atsakovas yra jo tėvas, mergaitė rodo, kad jos tėtis yra senelis (ieškovės tėvas). L. kalba angliškais sakiniais, mergaitė dar nemoka. Matė, kaip vaikai bendrauja su atsakovu, kai atsakovas buvo atvykęs pas ją į namus. Vaikai elgiasi lyg tėvo nebūtų, bėga žaisti patys. Vaikai tėvo nebijo, jaučiasi saugiai prie tėvo. Vaikai galėtų išvykti į Maltą atostogų, sūnui gal lengviau būtų, jam patikdavo su tėvu. Dukra dar per maža, nori nuolat būti su mama. Sūnumi gal ir galėtų atsakovas pasirūpinti per atostogas, o dukra per maža, pradėtų verkti. Taip buvo ir praėjusią vasarą. Mergaitė verkė, atsakovas jos nenuramino. Atsakovas vasarą gali pas juos apsistoti, yra patalpos, visi patogumai, žiemą gal būtų per šalta. Jos sutuoktinis su atsakovu elgėsi normaliai, tačiau kadangi jie nemoka anglų kalbos, nėra ir bendravimo.

10. Išvadą teikiančios institucijos atstovė žodinėje išvadoje nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, Skyrius taip pat mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus. Dėl išlaikymo - Skyrius palaiko savo rašytinę išvadą. Atsižvelgiant į teismų praktiką, minimali suma vaikams išlaikyti per mėnesį yra minimalios algos dydžio. Atsakovo prašoma priteisti po 150,00 Eur suma kiekvienam vaikui laikytina nepakankama pagal esamą situaciją Lietuvoje. Taip pat atsakovas nepagrindė jo sunkios finansinės padėties. Matyti, kad atsakovo išlaidos didesnės negu nurodytos pajamos. Dėl bendravimo tvarkos - dėl jauno vaikų amžiaus, dėl to, kad tėvas mažai bendrauja su vaikais, todėl atsakovo prašoma bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų, todėl palaiko ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Matyti, kad ieškovė nėra nusistačius prieš atsakovą. Tačiau pats atsakovas nerodo pastangų bendrauti su vaikais. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kol sustiprės tėvo ir vaikų ryšys, galėtų būti tinkama. Galbūt būtų tikslinga detaliau nustatyti nuotolinį bendravimą, pvz., tris kartus per savaitę po pusę valandos. Atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka patogesnė atsakovui, bet neatsižvelgiama į vaikų interesus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tėvas retai bendrauja su vaikais, jeigu būtų leista išsivežti vaikus keliems mėnesiams į užsienį, tai gali traumuoti vaikus. Svarbiausia yra ne tėvo teisės, bet tėvo pareigos dažniau susitikti ir bendrauti su vaikais. Atsakovas galės ateityje, paaugus vaikas, vežtis vaikus, tačiau šiuo metu ieškovės bendravimo tvarka galėtų būti kaip pereinamasis laikotarpis. Ieškovė nėra nusiteikusi prieš vaikų vykimą pas tėvą. Viskas priklauso nuo atsakovo. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovas blogai elgtųsi su vaikais, tačiau kadangi susitikimai su vaikais itin reti, nėra ir galimybės to nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

11. Ieškovė L. R. ir atsakovas R. A. K. S. yra dviejų nepilnamečių vaikų – L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu 5 metų amžiaus), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu beveik 3 metų amžiaus), tėvai.

12. Šalys susipažino 2017 m. Maltoje.

13. Šalių sūnus L. K. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje.

14. Šalių dukra S. K. gimė (duomenys neskelbtini) Maltoje.

15. Šalys iki 2021 m. spalio mėn. gyveno kartu kaip šeima Maltoje.

16. Atsakovas 2021 m. spalio mėn. pabaigoje išvyko į Kamerūną, kadangi mirė jo tėvas. Ten jis praleido apie 4 mėnesius, į Maltą grįžo 2022 m. vasario mėn. / kovo mėn., tačiau šalys bendro gyvenimo nebevedė ir atsakovas grįžo atgal į Kamerūną.

17. 2022 m. rugpjūčio mėn. ieškovė su vaikais mėnesiui laiko vyko pas atsakovą į Kamerūną, po ko rugsėjo mėn. ieškovė su vaikais grįžo atgal į Maltą.

18. 2022 m. spalio mėn. ieškovė su vaikais atvyko gyventi į Lietuvą.

19. 2023 m. vasario mėn. / kovo mėn. ieškovė su vaikais buvo nuvykusi į Maltą, tuo metu atsakovas susitiko ir bendravo su vaikais Maltoje. Kaip nurodė ieškovė, vykimo tikslas - atsakovo prašymu ji padėjo susitvarkyti atsakovui dokumentus, tokius kaip leidimas gyventi Maltoje, kad jis galėtų lengviau susitikti su savo vaikais.

20. 2023 m. lapkričio mėn. atsakovas grįžo gyventi iš Kamerūno į Maltą.

21. 2023 m. vasarą atsakovas du kartus buvo atvykęs į Lietuvą atlankyti savo vaikų.

22. 2023-11-14 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

23. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų L. K. ir S. K. gyvenamą vietą nustatyti su ja. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka, ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra.

24. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja mažamečių L. K. ir S. K. gyvenamosios vietos nustatymui su motina L. R.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas įvertinęs tai, jog patys nepilnamečių vaikų tėvai taikiai susitaria dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kad pagal bylos duomenis ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi ir nepilnamete dukra, jiems yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos ieškovės namuose, daro išvadą, jog yra pagrindas reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, šalių nepilnamečių vaikų L. K. ir S. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168–3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

26. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų L. K. ir S. K. išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas priešieškiniu prašo nepilnamečių vaikų L. K. ir S. K. naudai iki vaikų pilnametystės iš jo priteisti kiekvienam po 150,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išmokų dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

27. Ieškinyje ir teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad atsakovas nereguliariai teikia išlaikymą vaikams. Anot ieškovės, atsakovas 2021 m. spalio mėn. išvykęs gyventi į Kamerūną ir 2022 m. skirdavo apie 500,00 Eur per mėnesį abiejų vaikų išlaikymui, nuo maždaug 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. spalio mėn. skyrė vaikams bendrą 400,00 Eur išlaikymą, suteikdamas ieškovei paskolą automobiliui nupirkti, o nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024-05-16 pervedė abiem vaikams iš viso tik 790,00 Eur. Anot ieškovės, kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga bent 700,00 Eur suma, todėl prašo priteisti iš atsakovo pusę šios sumos, t. y. 350 Eur / mėn. vienam vaikui.

28. Tuo tarpu, pasak atsakovo, tokio išlaikymo dydis - 700,00 Eur suma vienam vaikui per mėnesį - tikrai nėra reikalingas, be to, jo turtinė padėtis neleidžia dviem vaikams kas mėnesį skirti po 350,00 Eur kiekvienam, sutinka mokėti po 150,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Prašo atsižvelgti, kad jo gaunamos pajamos nėra itin didelės, moka 150,00 Eur išlaikymą dar vienam sūnui Kamerūno Respublikoje, be to, jis patiria ir patirs papildomų išlaidų norėdamas susitikti su vaikais Lietuvoje ir susitikimų su jais metu.

29. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) išlaidas per mėnesį vienam vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

31. Šiuo metu Lietuvoje MMA yra „į rankas“ siekia 709,00 Eur. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už kiekvieną vaiką mokama po 96,25 Eur suma („vaiko pinigai“), todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta kiekvieno vaiko išlaikymui. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, remiantis teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, atsakovas ir ieškovė (kiekvienas iš jų) turėtų vaikų išlaikymui skirti bent po 306,00 Eur per mėnesį kiekvienam ((709,00 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,375 Eur).

32. Ieškovė, prašydama priteisti 350,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį, nenurodė, dėl kokių ypatingų priežasčių prašo priteisti didesnį nei minimalų 306,00 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui. Nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukra turi regėjimo problemų, būtina nuolat tikrinti akytes, reikalingi bus nauji akiniai apytiksliai kas pusmetį, vėliau atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog išlaidų už akinius dukrai papildomai iš atsakovo neprašys. Ieškovė pateikė lentelę dėl išlaidų vaikams, joje ieškovė yra suskaičiavusi, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga maždaug 620,00 Eur suma. Taigi, iš šios sumos atėmus valstybės teikiamą pagalbą - 96,25 Eur „vaiko pinigus“, vienas iš tėvų turėtų skirti vienam vaikui maždaug 262,00 Eur sumą per mėnesį.

33. Kaip anksčiau pasisakyta, teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, todėl teismas privalo nustatyti ir tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Žemesnės instancijos teismas

34. Į bylą pateikta atsakovo 2023 m. pajamų deklaracija Nr. 0108021A, iš kurios matyti, kad atsako grynosios pajamos 2023 m. Maltoje buvo 1 146,00 Eur. Verta pažymėti, jog ne visus 2023 m. atsakovas gyveno Maltoje, į Maltą jis grįžo maždaug 2023 m. lapkričio mėn., didžiąją 2023 m. dalį laiko jis gyveno ir dirbo Kamerūne, tačiau, kiek gavo pajamų, gyvendamas ir dirbdamas Kamerūne, atsakovas teismui neteikė. Teismo posėdžio metu atsakovas teismui nurodė, jog dirba Maltoje vairuotoju, šiuo metu jis uždirba apie 350,00 Eur per savaitę, per mėnesį - apie 1 400,00 Eur – 1 500,00 Eur. Dirba nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro, tačiau darbo apimtis priklauso nuo iškvietimų skaičiaus. Kaip nurodė atsakovas, tokio darbo privalumas – galima dirbti bet kada, kai turi laiko, kai neturi laiko, tada gali nedirbti. Naktimis jis nedirba. Kito papildomo darbo jis neturi. Savo nekilnojamojo turto Maltoje neturi. Jo didžiausias išlaidas sudaro: buto (kartu su draugu) nuoma, už kurią jis moka 350,00 Eur / mėn., turi planų dėl vaikų nuomotis butą vienas pats už 600,00 Eur / mėn.; automobilio lizingas – 475,00 Eur / mėn., kurio mokėjimas baigsis už 3 mėn.; maždaug 300,00 Eur / mėn. išleidžia maistui; vyriausiam sūnui moka teismo priteistą 150,00 Eur / mėn. išlaikymą; kadangi dirba individualiai, kas savaitę moka 30,00 Eur socialinį draudimą, vadinasi, apie 120,00 Eur / mėn. Paskolų ir daugiau kitų išlaikytinių (apart trijų savo vaikų) atsakovas neturi, jam padeda finansiškai brolis, tačiau pastarasis grąžos nereikalauja. Taigi, vadinasi, atsakovo vidutiniškai realiai patiriamos būtinos išlaidos šiuo metu yra apie 1 395,00 Eur / mėn. (buto nuoma 350,00 Eur / mėn., automobilio lizingas 475,00 Eur / mėn., 300,00 Eur / mėn. maistui, 150,00 Eur / mėn. vyriausiam sūnui išlaikymas, 120,00 Eur / mėn. socialinis draudimas); o atsakovui baigus mokėti automobilio lizingą, tačiau išsinuomojus atskirai nuo draugo butą – išlaidos sudarytų 1 170,00 Eur / mėn. (buto nuoma 600,00 Eur / mėn., 300,00 Eur / mėn. maistui, 150,00 Eur / mėn. vyriausiam sūnui išlaikymas, 120,00 Eur / mėn. socialinis draudimas).

35. Teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, jog ji uždirba apie 1 000,00 Eur „į rankas“ per mėnesį iš individualios veiklos, taip pat gauna „vaiko pinigus“. Daugiau išlaikytinių (apart dviejų savo vaikų) ieškovė neturi. Savo nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Šiuo metu gyvena pas tėvus, todėl nepatiria papildomų išlaidų būsto nuomai, tačiau norėtų su vaikais nuomotis atskirai butą nuo tėvų. Tėvai papildomai prisideda pirkdami maistą, rūbus vaikams. Ieškovė turi automobilį, kuris naudojamas vaikų vežiojimui į ugdymo įstaigą (ieškovė gyvena Klaipėdos rajone, o vaikai ugdymo įstaigą lanko Klaipėdos mieste, t. y. apie 15 km atstumu).

36. Kaip matyti, ieškovės finansinė padėtis pagal jos uždirbamas pajamas yra prastesnė nei atsakovo. Atsakovas, gyvendamas vienas (be vaikų), uždirba daugiau negu ieškovė. Be to, jis pagal savo darbo pobūdį turi galimybę pasirinkti, kiek jam dirbti ir kiek turėti laisvo laiko. Teismo vertinimu, atsakovas, kuris nepatiria kasdienės vaikų priežiūros ir auginimo naštos, turi visas galimybes dirbti daugiau ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, kad pakankamu dydžiu prisidėtų prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tai, kad ieškovę finansiškai remia jos tėvai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos pakankamu dydžiu prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.

37. Abi šalys teismui nurodė, jog atsakovas, dar gyvendamas su ieškove ir vaikais, sugebėdavo uždirbti daugiau nei 1 400,00 – 1 500,00 Eur, t. y. apie 2 000,00 Eur / mėn. Šalims tik pradėjus gyventi skyriumi, atsakovas ieškovei vaikų išlaikymui pervesdavo apie 500,00 Eur / mėn. (kiekvienam vaikui po 250,00 Eur / mėn.). Ieškovei išvykus gyventi su vaikais į Lietuvą, atsakovas pervedė ieškovei vienkartinę pinigų sumą, vėliau nurodydamas, kad vieno vaiko išlaikymui skaičiuoja 200,00 Eur / mėn. Galiausiai priešieškiniu atsakovas prašo vieno vaiko išlaikymui priteisti tik 150,00 Eur / mėn. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys – išlaikymui skiriamų sumų mažinimas - nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra nepateisinamas. Būdamas jauno amžiaus, sveikas vyras (duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, atsakovas teismui neteikė), turėdamas galimybę pasirinkti, kiek dirbti ir uždirbti, atsakovas pasirinko dirbti mažiau, atitinkamai uždirbti mažiau ir prašyti teismo vaikų išlaikymui priteisti nepateisinamai mažą sumą. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas vyras, gyvendamas ir dirbdamas kurortinėje valstybėje – Maltoje, turi visas galimybes uždirbti tiek, kad bent po 250,00 Eur / mėn. sumą skirtų kiekvieno vaiko išlaikymui, t. y. tokią sumą, kokią skyrė pradėdamas gyventi skyriumi su ieškove. Priteisus iš atsakovo tokią sumą vaikų išlaikymui, ieškovei gali tekti didesnė našta išlaikant vaikus, tačiau teismas privalo atsižvelgti ir į tai, jog atsakovas turi ir trečią vaiką, kurio išlaikymui atsakovas taip pat privalo skirti pinigines lėšas, be to, atsakovas, norėdamas atvykti į Lietuvą aplankyti sūnaus ir dukters, papildomai patirs išlaidų kelionei, apsigyvenimui Lietuvoje, leidžiant laiką kartu su vaikais. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas – 350,00 Eur / mėn. kiekvienam vaikui – būtų per didelė finansinė našta atsakovo turtinei padėčiai. Įvertintina ir tai, kad atsakovas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus privalės kasmet indeksuoti priteisto išlaikymo sumą, todėl išlaikymo suma po indeksavimo didės.

38. Įvertinus tai, kas aptarta, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams L. K. ir S. K. (kiekvienam) po 250,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

39. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo

40. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

41. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė jo pageidaujamą bendravimo su vaikais tvarką. Šalys dėl bendravimo tvarkos nesutaria.

42. Išvadą teikiančios institucijos rašytinėje išvadoje ir teismo posėdžio metu pateiktoje žodinėje išvadoje buvo akcentuotas susilpnėjęs tėvo ryšys su nepilnamečiais vaikais, būtinybė atstatyti ryšį su vaikais lankant vaikus jų nuolatinėje gyvenimo šalyje dėl jų mažo amžiaus, taip pat siūloma nustatyti, kad vaikai galėtų bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis 2-3 kartus per savaitę iki pusės valandos laiko.

43. Teismo posėdžių metu ieškovė, atsakovas ir liudytoja išsamiai papasakojo apie susiklosčiusį atsakovo ir mažamečių vaikų bendravimą. Atsakovas ieškovę su vaikais Maltoje paliko 2021 m. spalio mėn., kuomet jis išvyko ilgesniam laikui į Kamerūną. Šalių sūnus tuo metu buvo beveik 3 metų amžiaus, o dukra – tik 2 mėn. amžiaus. Į Maltą atsakovas mėnesiui laiko grįžo 2022 m. vasario / kovo mėn., po ko vėl išvyko gyventi į Kamerūną. Atsakovo kvietimu ieškovė su vaikais į Kamerūną buvo nuvykusi 2022 m. rugpjūčio mėn. mėnesiui laiko. Po to ieškovė grįžo su vaikais atgal į Maltą, o 2022 m. spalio mėn. ieškovė su atsakovo leidimu išvyko su vaikais gyventi į Lietuvą. 2023 m. vasario / kovo mėn. ieškovė su vaikais vieną kartą buvo nuvykusi į Maltą, kur atsakovas susitiko su vaikais, kartu praleido laiką. Atsakovas į Lietuvą buvo atvykęs du kartus 2023 m. vasarą. Šiuo metu atsakovas su vaikais bendrauja telefoninio ryšio skambučiais, kurie paskutiniu metu (kaip nurodė atsakovas – dėl vykstančio teismo) yra itin reti, 2024-07-19 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog paskutinį kartą jis (atsakovas) su vaikais telefonu bendravo prieš 3-4 mėnesius, apie 2024 m. kovo / balandžio mėn. Tačiau kadangi jis dalyvauja byloje, tai, anot atsakovo, įrodo jo norą bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų gyvenime. Šalių sūnus L. pradeda kalbėti nedideliais sakiniais anglų kalbą, dukra S. – angliškai nekalba, jai 2024(duomenys neskelbtini) sueis 3 metai. Telefoninių pokalbių metu atsakovui sunkiai seka sudominti vaikus, pokalbiai vyksta minimaliai 1 - 4 min., tačiau realių susitikimų metų vaikai šiltai ir noriai bendrauja su tėvu, jo nebijo. Tai patvirtina ir atsakovo į bylą pateikta vaizdinė medžiaga. Sūnus L. taip pat noriai pasilieka pas tėvą nakvoti, dukra S. dėl savo mažo amžiaus miegoti pas tėvą dar atsisakydavo, jai reikalinga mama. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jam nuraminti dukrą kol kas sekasi sunkiai, tačiau mano, kad sugebėtų vienas pats pasirūpinti savo vaikais.

Žemesnės instancijos teismas

44. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, kad atsakovas kelia grėsmę savo vaikams, kad su juo vaikams yra nesaugu. Tokių duomenų į bylą nepateikė nė viena šalis. Todėl teismas neturi jokio pagrindo riboti atsakovo teisės kiek įmanoma daugiau matytis ir bendrauti su savo vaikais ne tik Lietuvoje, bet ir jo gyvenamojoje vietoje, pažindinti vaikus su savo aplinka, įpročiais, kultūra ir pan. Tačiau teismas taip pat privalo atsižvelgti į vaikų, ypač dukros S., mažą amžių, kalbos barjerą, susilpnėjusį tėvo ir vaikų ryšį. Todėl, teismo nuomone, siekiant nenutraukti ir stiprinti vaikų ir tėvo ryšį, tačiau taip pat siekiant nepadaryti žalos vaikams, jų emocinei ir psichologinei būklei, įvertinus šalių ir išvadą teikiančios institucijos pozicijas, ieškovės ir atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos tenkintinos tik iš dalies.

45. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaikų ugdymosi ir poilsio režimui. Atsakovas prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.) su nepilnamečiais vaikais kiekvieną dieną ne mažiau nei po 1 (vieną) valandą, šalių prieš 1 (vieną) dieną suderintu laiku. Išvadą teikianti institucija prašo mažinti bendravimo laiką iki trijų kartų per savaitę po pusę valandos. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra tinkamiausia, kadangi tai neriboja atsakovo ir vaikų galimybės bendrauti, bent pasimatyti nuotolinėmis ryšio priemonėmis kuo dažniau, o be to, tokia bendravimo tvarka mažo amžiaus vaikų neverstų per prievartą ilgai bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kas tokio amžiaus vaikams tikrai yra sudėtinga. Kaip visos šalys nurodė, abu vaikai labai minimaliai geba susikoncentruoti į pokalbį su tėvu, pokalbiai šiuo metu trunka vos iki 4 min. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo išsakytą poziciją, taip pat tikslinga būtų, kad šalys prieš 1 (vieną) dieną susiderintų bendravimo laiką, kad vaikai lauktų pokalbio su tėčiu ir kai atsakovas skambina, kad tuo metu bent trumpam vaikai neužsiiminėtų kitomis veiklomis. Todėl nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaikų ugdymosi ir poilsio režimui, ieškovės ir atsakovo prieš 1 (vieną) dieną suderintu laiku.

46. Taip pat ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu Lietuvoje gali bendrauti du kartus, po dvi savaites, atvykęs į Lietuvą, pranešdamas iš anksto ne vėliau kaip prieš du mėnesius telefonu. Atsakovas gali atvykti bendrauti su vaikais ir kitu laiku, vieną kartą per mėnesį, bendraujant penkias dienas iš eilės, iš anksto pranešęs ne mažiau kaip prieš dvi savaites. Bendraudamas atsakovas užtikrina vaikų ugdymo įstaigos ir būrelių lankymą bei įprastą dienos rėžimą tomis dienomis. Atsakovas neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos. Tuo tarpu atsakovas prašo nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais turi teisę bendrauti nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. Lietuvoje kas 3 (tris) mėnesius po 2 (dvi) savaites, pasiimdamas vaikus gyventi kartu su savimi. Apie savo atvykimą į Lietuvą ir planuoją praleisti laikotarpį Lietuvoje atsakovas ieškovei turi pranešti prieš 2 (dvi) savaites iki atvykimo. Kaip matyti, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaikais Lietuvoje iš esmės nesiskiria nuo ieškovės siūlomos tvarkos, nes ieškovė sutinka, kad atsakovas su vaikais bendrautų ir kitu laiku, iš anksto pranešęs ne mažiau kaip prieš dvi savaites. Kadangi ieškovė yra linkusi bendradarbiauti ir teismas nenustatė iš ieškovės pusės jokių trukdžių tėvui bendraujant su vaikais, priešingai, ieškovė rodo iniciatyvą ir norą, kad vaikai turėtų tėvą, bendrautų su juo, įvertinus tai, kad atsakovui vis dėlto daug sudėtingiau bendrauti su vaikais, organizuotis atvykimus į Lietuvą, teismas vertina, jog teisingiausia būtų nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką Lietuvoje, papildomai įpareigojant atsakovą (pagal ieškovės prašymą), kad bendraudamas atsakovas užtikrina vaikų ugdymo įstaigos ir būrelių lankymą bei įprastą dienos rėžimą tomis dienomis ir kad atsakovas neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos be ieškovės raštiško sutikimo. Todėl nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. turi teisę bendrauti Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. kas 3 (tris) mėnesius po 2 (dvi) savaites, pasiimdamas vaikus gyventi kartu su savimi Lietuvoje. Apie savo atvykimą į Lietuvą ir planuoją praleisti laikotarpį Lietuvoje atsakovas ieškovei turi pranešti prieš 2 (dvi) savaites iki atvykimo. Bendraudamas atsakovas užtikrina vaikų ugdymo įstaigos ir būrelių lankymą bei įprastą dienos rėžimą tomis dienomis. Atsakovas neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos be ieškovės raštiško sutikimo.

47. Taip pat atsakovas prašo nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką su juo už Lietuvos Respublikos ribų, t. y., kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu nepertraukiamai bendrauja, t. y. vaikai gyvena kartu su atsakovu kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais neribojant bendravimo teritorijos aspektu; atsakovas su nepilnamečiais vaikais žiemos atostogų metu nepertraukiamai bendrauja, t. y. vaikai gyvena kartu su atsakovu dvi savaites jų ugdymosi įstaigos žiemos atostogų metu neribojant bendravimo teritorijos aspektu. Ieškovė neprašo nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarkos už Lietuvos ribų, tiek jos, tiek išvadą teikiančios institucijos nuomone, vaikai tam yra per maži. Tačiau, kaip jau anksčiau aptarta, teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, kad atsakovas kelia grėsmę savo vaikams, kad su juo vaikams būtų nesaugu. Teismas neturi jokio pagrindo riboti atsakovo teisės matytis ir bendrauti su savo vaikais ir jo gyvenamojoje vietoje, pažindinti juos su savo aplinka, įpročiais, kultūra ir pan. Kaip nurodė liudytoja (ieškovės mama), L. nori leisti kartu laiką su savo tėčiu, S. labiau prisirišusi prie mamos. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į vaikų, ypač dukros S., mažą amžių, kalbos barjerą, susilpnėjusį tėvo ir vaikų ryšį. Taip pat teismas įvertina tai, jog atsakovas teismui nurodė, kad jeigu vaikai pas jį gyventų du mėnesius, jis eitų į darbą, o vaikai pusdienį lankytų stovyklą. Teismo vertinimu, kokybiškesnis tėvo ir vaikų bendravimas būtų ne tuomet, kai dienų skaičius būtų didelis, o kai tėvas su vaikais praleistų kartu daugiau bendro laiko. Be to, teismo vertinimu, praleidžiamas laikas turėtų būti panašus bendravimui Lietuvoje, t. y. dvi savaitės. Be to, ieškovė posėdžio metu nurodė, jog ir ji galbūt galėtų vykti kartu su vaikais į Maltą, jeigu vaikams jos prireiktų arba atsakovui būtų reikalinga jos pagalba prižiūrint, nuraminant vaikus. Todėl nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. vasaros atostogų metu (birželio – rugpjūčio mėn.) nepertraukiamai bendrauja dvi savaites savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Maltoje. Apie savo ketinimą praleisti laiką su vaikais vasaros atostogų metu ir tikslią datą atsakovas ieškovei privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius, nurodant tikslų vaikų buvimo vietos adresą.

48. Teismas pažymi, jog teismas nustato konkrečią atsakovo ir vaikų bendravimo valstybę – Maltą, kadangi atsakovas teismui teikė duomenis apie gyvenimą šioje šalyje. Teismas neturi jokių duomenų apie sąlygas vaikams praleisti dvi savaites Kamerūne, todėl šis teismo sprendimas nesuteikia teisės atsakovui vežtis vaikus į Kamerūną. Tačiau pažymėtina, jog leidimą vežtis vaikus į Kamerūną atsakovui gali laisva valia suteikti vaikų mama – ieškovė L. R. O informavimo prieš 3 mėnesius terminas nustatomas tikslu, kad ieškovė turėtų galimybę planuotis savo laiką, galbūt atostogas kartu Maltoje, taip pat, kad spėtų parengti visus reikalingus vaikų vykimui dokumentus, daiktus. Todėl tenkintinas atsakovo prašymas ir nustatytina, kad atsakovui pasiimant nepilnamečius vaikus L. K. ir S. K. bendravimo laikui su savimi, vaikų paėmimo metu ieškovė įpareigojama paruošti vaikams būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę), perduoti atsakovui vaikų asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, notarine tvarka patvirtintą sutikimą vaikams keliauti į užsienį kartu su tėvu.

49. Atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovė būtų įpareigota tėvui su vaikais bendraujant priešieškinio 3.3.4, 3.3.5 punktuose nustatyta tvarka, padengti pusę tėvo ir vaikų kelionės išlaidų iš Kamerūno arba Maltos į Lietuvos Respubliką ir atgal (ir priešingai), įskaitant lėktuvo, autobuso, traukino ir pan. bilietų išlaidas. Jeigu atsakovas su vaikais bendrauja Lietuvos Respublikoje, papildomai ieškovė privalo padengti ir pusę jo buvimo Lietuvos Respublikoje išlaidų. Ieškovė įsipareigoja padengti pusę šių išlaidų per 5 dienas nuo atsakovo šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų išsiuntimo jam žinomu ieškovės el. pašto adresu dienos. Tačiau šis atsakovo prašymas netenkintinas, kadangi šiuo sprendimu periodinis išlaikymas vaikams priteistinas jau įvertinus tai, kad atsakovas turės papildomų išlaidų keliaudamas pasimatyti su vaikais, bendraudamas su vaikais. Išlaikymas vaikams teismo buvo mažinamas nuo minimalios priteistinos pagal Lietuvos teismų praktiką sumos, viso proceso metu atsakovui akcentuojant, kad jis patirs šių papildomų išlaidų. Be to, pažymėtina, jog nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo ir posėdžio metu teigė, kad ieškovė savavališkai priėmė sprendimą persikraustyti gyventi su mažamečiais vaikais į Lietuvą, tačiau atsakovas posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jis pritarė tokiam ieškovės sprendimui. Atsakovui išvykus gyventi 2021 m. spalio mėn. į Kamerūną, ieškovei vienai auginti du mažamečius vaikus Maltoje buvo per sudėtinga. Ieškovė teismui nurodė, jog jeigu atsakovas būtų likęs gyventi Maltoje, galimai ir ji būtų likusi Maltoje, tačiau atsakovas išvyko į Kamerūną ir planavo gyventi Kamerūne. Todėl, teismo vertinimu, ir atsakovas turi prisiimti pasekmes to, kad vaikai šiuo metu gyvena su mama Lietuvoje.

50. Atsakovo prašymas, jog šalys, atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento, tenkintinas. Teismo vertinimu, tokio įpareigojimo nustatymas nė vienos iš šalies teisių nepažeis, o tėvai turi teisę žinoti apie savo vaikų sveikatą.

51. Taip pat atsakovas prašo nustatyti, jog ieškovė privalo informuoti atsakovą ne rečiau kaip kartą per dvi savaites apie vaikų ugdymo pasiekimus, informuojant atsakovą raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis. Kadangi vaikai lanko ugdymo įstaigas Lietuvoje, kuriose dienynai pildomi, pastabos į juos rašomos lietuvių kalba, o atsakovas yra užsienio pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, teismas sutinka, kad ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaikų ugdymo pasiekimus, tačiau patikslina, kad ieškovė privalo informuoti tik atsakovui pasiteiravus / išreiškus realų norą žinoti apie vaikų ugdymo pasiekimus. Todėl nustatytina, kad atsakovui pasiteiravus, ieškovė privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas informuoti atsakovą apie vaikų ugdymo pasiekimus, informuojant atsakovą raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.

52. Remdamasis tuo, kas aptarta, nustatytina skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka:

- Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaikų ugdymosi ir poilsio režimui, ieškovės ir atsakovo prieš 1 (vieną) dieną suderintu laiku.

- Atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. turi teisę bendrauti Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. kas 3 (tris) mėnesius po 2 (dvi) savaites, pasiimdamas vaikus gyventi kartu su savimi Lietuvoje. Apie savo atvykimą į Lietuvą ir planuoją praleisti laikotarpį Lietuvoje atsakovas ieškovei turi pranešti prieš 2 (dvi) savaites iki atvykimo. Bendraudamas atsakovas užtikrina vaikų ugdymo įstaigos ir būrelių lankymą bei įprastą dienos rėžimą tomis dienomis. Atsakovas neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos be ieškovės raštiško sutikimo.

- Atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. vasaros atostogų metu (birželio – rugpjūčio mėn.) nepertraukiamai bendrauja dvi savaites savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Maltoje. Apie savo ketinimą praleisti laiką su vaikais vasaros atostogų metu ir tikslią datą atsakovas ieškovei privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius, nurodant tikslų vaikų buvimo vietos adresą.

- Atsakovui pasiimant nepilnamečius vaikus L. K. ir S. K. bendravimo laikui su savimi, vaikų paėmimo metu ieškovė įpareigojama paruošti vaikams būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę), perduoti atsakovui vaikų asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, notarine tvarka patvirtintą sutikimą vaikams keliauti į užsienį kartu su tėvu.

- Šalys, atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento.

- Atsakovui pasiteiravus, ieškovė privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas informuoti atsakovą apie vaikų ugdymo pasiekimus, informuojant atsakovą raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

53. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bendravimas su vaikais yra ne tik atsakovo – tėvo teisė, bet ir pareiga, už kurios nevykdymą atsakovui gali būti skiriama bauda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

55. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-07-23 pažymos matyti, kad L. R. buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 1 363,02 Eur.

56. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui už teisinių paslaugų suteikimą advokato padėjėja išrašė sąskaitas už teisines paslaugas iš viso 2 450,00 Eur sumai (už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą bei teisinį atsakovo atstovavimą teisme), taip pat atsakovas sumokėjo 109,00 Eur už priešieškinio pateikimą. Iš viso atsakovas patyrė byloje 2 559,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57. Ginčas byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nebuvo. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl 200,00 Eur išlaikymo vienam vaikui dalies. Ieškovė prašė priteisti 350,00 Eur išlaikymo vienam vaikui, o atsakovas prašė priteisti 150,00 Eur išlaikymo dydį. Priteisus 250,00 Eur išlaikymo vienam vaikui dydį, laikytina, kad tiek ieškovės reikalavimas, tiek atsakovo reikalavimas buvo patenkintas 50 proc. Šalių reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo buvo tenkinti iš dalies. Teismas negali matematine išraiška įvertinti, kokia apimtimi kurios šalies bendravimo tvarka nustatyti, teismo ji buvo pakoreguota pagal abiejų šalių prašymus ir argumentus, todėl teismas vertina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo šio reikalavimo tenkinta po 50 proc. Galiausiai teismas vertina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas bylą dėl ginčijamų reikalavimų laimėjo po 50 proc.

58. Kadangi ieškovei buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (tiek už antrinę teisinę pagalbą, tiek už žyminį mokestį), todėl valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

59. Iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės naudai teismas turėtų priteisti 681,51 Eur (1 363,02 Eur / 2) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o taip pat žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Tačiau įvertinus tai, kad nagrinėjama šeimos byla, vaikų interesų naudai, atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, buvo aktyvus byloje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, išlaidos Lietuvos Respublikos valstybei iš atsakovo taip pat nepriteistinos.

60. Kadangi ieškovė bylą iš dalies pralaimėjo (50 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 279,50 Eur (2 559,00 Eur / 2), už atsakovui privačiai teiktą teisinę pagalbą šioje byloje.

61. Byloje susidarė 9,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ši suma valstybei nepriteistina, kadangi iš šalių turėtų būti priteista po 4,90 Eur, o ši suma neviršija minimalios iš vieno asmens valstybei priteistinos 8,00 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove L. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. A. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 250,00 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-11-14) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti L. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Nustatyti tokią nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir vaikų tėvo - atsakovo R. A. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka, t. y.:

- Atsakovas R. A. K. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaikų ugdymosi ir poilsio rėžimui, ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. A. K. S. prieš 1 (vieną) dieną suderintu laiku.

- Atsakovas R. A. K. S. su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. turi teisę bendrauti Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. kas 3 (tris) mėnesius po 2 (dvi) savaites, pasiimdamas vaikus gyventi kartu su savimi Lietuvoje. Apie savo atvykimą į Lietuvą ir planuoją praleisti laikotarpį Lietuvoje atsakovas ieškovei turi pranešti prieš 2 (dvi) savaites iki atvykimo. Bendraudamas atsakovas užtikrina vaikų ugdymo įstaigos ir būrelių lankymą bei įprastą dienos rėžimą tomis dienomis. Atsakovas R. A. K. S. neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos be ieškovės (duomenys neskelbtini) raštiško sutikimo.

- Atsakovas R. A. K. S. su nepilnamečiais vaikais L. K. ir S. K. vasaros atostogų metu (birželio – rugpjūčio mėn.) nepertraukiamai bendrauja 2 (dvi) savaites savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Maltoje. Apie savo ketinimą praleisti laiką su vaikais vasaros atostogų metu atsakovas ieškovei privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius, nurodant tikslią datą ir tikslų vaikų buvimo vietos adresą Maltoje.

- Atsakovui R. A. K. S. pasiimant nepilnamečius vaikus L. K. ir S. K. bendravimo laikui su savimi, vaikų paėmimo metu ieškovė įpareigojama paruošti vaikams būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę), perduoti atsakovui vaikų asmens tapatybės ir kitus kelionei reikalingus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, notarine tvarka patvirtintą sutikimą vaikams keliauti į užsienį kartu su tėvu.

- Šalys, atsižvelgiant į tai, su kuo tuo metu bus vaikai, privalo vienas kitą informuoti apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento.

- Atsakovui R. A. K. S. pasiteiravus, ieškovė L. R. privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas informuoti atsakovą apie vaikų ugdymo pasiekimus, informuojant atsakovą raštu - SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovui R. A. K. S. 1 279,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą išversti į prancūzų kalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė