Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams M. R. ir M. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovas, AB „Lietuvos draudimas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-11321), prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų M. R. ir M. M. 1 843 Eur turtinę žalą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė PEUGEOT 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. e1-2545-1011/2022 konstatuota, jog eismo įvykio kaltininkas yra transporto priemonės CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas M. R., kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (teisės vairuoti jam atimta) ir būdamas neblaivus (jo kraujyje rasta 1,69 promilės alkoholio), taip pat jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonės CHRYSLER TOWN & COUNTRY valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas O. O.. 2022 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1 843 Eur už transporto priemonės PEUGEOT 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus pagal If P&C Insurance AS“ filialo pretenziją Nr. RG-IFTP0065000. 1 843 Eur draudimo išmoka paskaičiuota pagal automobilio likutinės vertės skaičiavimus. Apskaičiuojant 1 843 Eur išmoką, iš transporto priemonės PEUGEOT 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės (2100 Eur) buvo atimta aukcione pasiūlyta suma (257 Eur).

3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad įvykio kaltininkas M. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į transporto priemonės valdytoją M. R.. Jis neturėjo teisės valdyti transporto priemonių (remiantis teismo įsakymo baudžiamoje byloje Nr. e1-2545-1011/2022 duomenimis, teisė vairuoti jam atimta 2020 m. dėl vairavimo neblaiviam). Įsakyme taip pat konstatuota, jog transporto priemonės CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. R. kolegai atsakovui M. M., su kuriuo M. R. kartu dirba įmonėje. Remiantis M. M. parodymais, automobilio rakteliai buvo laikomi įmonės pastate ir įmonės darbuotojai, tarp jų ir M. R., apie tai žinojo. M. M., sudarydamas sąlygas bet kuriam į įmonę patenkančiam asmeniui nekliudomai pasiimti ir valdyti jam priklausančią transporto priemonę, nesielgė kaip atsargus ir rūpestingas automobilio savininkas, nes suvokė (privalėjo suvokti), kad transporto priemonę galės naudoti asmenys, kurie neturi teisėto pagrindo jos valdyti. Jis turėjo pareigą užtikrinti, jog jam priklausančia transporto priemone nepasinaudotų asmenys, neturintys teisės valdyti transporto priemonių bei kad nekiltų kitų viešosios teisės aktuose nustatytų aplinkybių, draudžiančių perduoti vairavimą. Pažymėjo, kad M. M. automobilio raktelius laikė bendrose įmonės patalpose, prieinamose visiems darbuotojams, taip pat ir tiems darbuotojams, kurie nėra įgiję teisės vairuoti transporto priemonių, todėl už eismo įvykyje padarytą žalą atsakovai yra solidariai atsakingi.

4. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą (DOK-172588), prašė atmesti ieškovo ieškinį dalyje, kuria ieškovas reikalavimus pareiškė jam, priteisti iš ieškovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsiliepime atsakovas M. M. nurodė, kad jis nedavė ir neleido vairuoti jam priklausančio automobilio M. R., kuris tokio leidimo ir neprašė, jis neperdavė jam priklausančio automobilio M. R.. Pažymėjo, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi nedavė atsakovui M. R. jam priklausančios transporto priemonės, todėl nepažeidė nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, nei Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 straipsnio nuostatų, kurios nustato draudimą duoti transporto priemonę vairuoti apsvaigusiam ir/ar neturinčiam teisės vairuoti asmeniui. Jam neatlikus neteisėtų veiksmų neegzistuoja būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, todėl ieškovo ieškinys jam dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kuo grindžiamas jo teiginys apie tai, kad atsakovas M. M. tariamai leido vairuoti savo automobilį atsakovui M. R., baudžiamajame įsakyme nėra teiginių ar išvadų apie tai, kad M. M. leido vairuoti savo automobilį M. R.. Baudžiamajame įsakyme yra patvirtinta, kad sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio asmuo neprašytų leidimo vairuoti. Neigiamas pasekmes sukėlė automobilį vairavusio asmens neteisėti veiksmai, jo sukelta avarija ir aplinkybė, kad automobilį vairavęs atsakovas M. R. jį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o ne tai, kad atsakovas M. R. neteisėtai užvaldė atsakovo M. M. priklausančio automobilio raktelius.

6. Atsakovas M. M. atsiliepime pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nenurodo, kokius veiksmus pagal draudimo sutartį, įstatymą ar kitą teisės aktą M. M. tariamai privalėjo atlikti, bet neatliko tam, kad būtų įvykdyta ieškovo nurodyta pareiga. Pažymėjo, kad automobilio raktelių laikymas įmonės patalpose nėra neteisėtas veiksmas. Ieškovas nenurodė nei draudimo sutarties, nei kokios nors teisės normos, kuri numatytų M. M. kaip automobilio savininkui ar draudėjui reikalavimus, kaip privalo būti saugomi automobilio rakteliai, kad jų negalima palikti įmonės patalpose. Pažymėjo, kad atsakovas M. M. nedirbo įmonėje, kurios patalpose buvo palikti jo automobilio rakteliai. Rakteliai buvo patalpose įmonės, kuri teikia (duomenys neskelbtini), dėl to pats automobilis buvo šalia įmonės pastato, ketinant atlikti automobilio cheminį valymą. Tai, kad M. M. pažinojo M. R., nereiškia, kad M. M. neša atsakomybę už tai, kad įmonėje paliktais M. M. automobilio rakteliais pasinaudojo M. R.. Pats automobilio raktelis nėra padidinto pavojaus šaltinis. Teisės aktai nenumato, kad transporto priemonės savininkas privalėjo imtis kokių nors specialių priemonių apsaugoti raktelius nuo įmonės darbuotojų tam, kad jie nepasinaudotų M. M. automobiliu be leidimo, todėl nėra priežastinio ryšio tarp to, kad įmonės patalpose buvo rakteliai ir autoįvykyje sukeltos žalos, nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų. Pažymėjo, kad M. R. užvaldė M. M. automobilį neteisėtai, visiškai pripažino savo kaltę. Atsakovas M. M. laikosi pozicijos, kad jo, kaip neteisėtai užvaldyto automobilio savininko, civilinė atsakomybė negali priklausyti nuo to, koks būtent asmuo (girtas, turintis ar ne teisę vairuoti) neteisėtai užvaldė jo automobilį. Atsakovas M. M. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kad jis prarado automobilio kontrolę dėl neteisėtų tyčinių M. R. veiksmų ir negalėjo daryti įtakos tolimesniems M. R. veiksmams.

7. Atsakovas M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai jam buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, palikus pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Papildomai akcentavo, kad atsakovas M. M. automobilio rakteliu laikė visiems prieinamoje vietoje, šiuo atveju pasyvus nežinojimas negalimas, atsakovas elgėsi neapdairiai. Tarp abiejų atsakovų yra glaudus ryšys, jie kolegos, M. M. įvykio dieną skambino M. R., klausdamas, ką šis veikia. Atsakovo M. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis elgėsi aplaidžiai, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai, juolab, kad jis yra padidinto pavojaus daikto (automobilio) savininkas, jis sudarė galimybes kitam atsakovui pasinaudoti automobiliu. Pasyvus nežinojimas negali būti gynyba. Byloje žalos dydis yra įrodytas, solidari atsakomybė šiuo atveju galima.

9. Teismo posėdžio metu atsakovo M. M. atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atsakovo M. M. atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo M. M. naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad keista, kad ieškovas žalą prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, nors tiesioginis kaltininkas yra M. R.. Rakteliai buvo įmonės, kuri teikia valymo paslaugas, patalpose. Automobilis nebuvo perduotas M. R. ir nebuvo leista juo naudotis. Automobilio palikimas paslaugų atlikimui negali būti tapatinamas su leidimu naudotis. Automobiliu šiuo atveju buvo pasinaudota atsakovui M. M. nežinant. Atsakovai nėra kolegos, jie nedirba toje pačioje įmonėje, atsakovas M. R. slapstosi ir žalos atsakovui M. M. nėra atlyginęs.

10. Atsakovas M. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Byla išnagrinėta atsakovui M. R. teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

12. Iš 2022 m. rugpjūčio 2 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02/813525623 nustatyta, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė transporto priemonės CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo laikotarpis nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (imtinai), draudėjas – O. O.. Sutartis nutraukta nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. Draudimo suma: 129,52 Eur. Transporto priemonės CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – atsakovas M. M..

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nusprendė atsakovą M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam už tai galutinę 78 MGL (3 900 Eur) baudą ir BK 68 straipsnyje, 72 straipsnio 1, 5 dalyse numatytas baudžiamojo poveikio priemones: 1) 3 metams 3 mėnesiams uždraudė jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.; 2) išieškoti iš jo automobilio CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 510 Eur. 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo priimtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. spalio 4 d.

14. Teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. baudžiamajame įsakyme konstatavo, kad M. R. 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.44 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. jis darbe, (duomenys neskelbtini) esančiame ofise pradėjo vartoti alkoholį, gėrė vienas, vartojo degtinę, išgėrė apie 0,5 l. Daugiau jis nelabai ką atsimena. Atsimena tik tiek, kad buvo prie automobilio CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo kolegai, su kuriuo jis dirba įmonėje ir atvyko policijos pareigūnai, neatsimena kurioje vietoje jis sustojo, taip pat neprisimena, kad padarė eismo įvykį.

15. Teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. M. nurodė, kad automobilį CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo 2022 m. liepos 17 d. ir nuo jo įsigijimo dienos automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) prie pastato. Automobilio rakteliai buvo laikomi įmonės pastate, įmonės darbuotojai, tarp jų ir M. R., apie tai žinojo. 2022 m. rugpjūčio 7 d. jis visą dieną buvo išvykęs iš Vilniaus, buvo sodyboje. Važiuojant namo apie 22 val. jis paskambino M. R., paklausti, ką jis veikia. Jis iš karto pasakė, kad sudaužė automobilį CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tada iš karto nuvyko į vietą, kur jis jam nurodė. Kai jis atvyko suprato, kad M. R. yra neblaivus. Jo žiniomis, M. R. anksčiau minėtu automobiliu nevažinėjo. Kodėl M. R. 2022 m. rugpjūčio 7 d. važiavo automobiliu CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. paaiškinti negalėjo.

16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Agata Šukštul išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2022 m. spalio 20 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23145-2022 (ROIK:22176480410) nustatė, kad atsakovas M. R. padarė administracinį nusižengimą, kai 2022 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) 21.45 val. būdamas neblaivus, vairavo automobilį kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė tą pačią kryptimi važiavusį automobilį Peugeot, apgadino abu automobilius, apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiems, policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidė KET 9, 14, 219 ir 222 punktus bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, atsakovui M. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 300 Eur bauda.

17. „If P&C Insurance AS“ filialas 2022 m. rugsėjo 16 d. prašymu dėl žalos atlyginimo Nr. RG-IFTP0065000 (bylos Nr. IFTP0065000) informavo ieškovą AB „Lietuvos draudimas“, kad dėl eismo įvykio išmokėjo nukentėjusiajam 1 843 Eur draudimo išmoką bei pareikalavo išmokos sumą pervesti į jo sąskaita, nes įvykio kaltininkas yra AB „Lietuvos draudimas“ apdraustasis.

18. AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymo Nr. 23665405 patvirtinimu sumokėjo „If P&C Insurance AS“ filialui 1 843 Eur, mokėjimo paskirtis – RG-IFTP0065000 ir 2022 m. gruodžio 5 d. informavo „If P&C Insurance AS“ filialą apie 1 843 Eur draudimo išmokos už 2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykį sumokėjimą.

19. AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. gruodžio 8 d. raštu „Dėl išmokos išieškojimo“ Nr. R0003245245 kreipėsi į atsakovą M. R., pranešdamas, kad jis nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1 843 Eur draudimo išmoką, ir prašydamas iš atsakovo M. R. per 15 dienų pervesti 1 843 Eur į AB „Lietuvos draudimas“, kadangi jis yra atsakingas dėl šios žalos atlyginimo.

20. AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. liepos 13 d. raštu „Dėl išmokos išieškojimo“ Nr. R0003245245 kreipėsi į atsakovą M. M., pranešdamas, kad jis nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1 843 Eur draudimo išmoką, ir prašydamas iš atsakovo M. M. per 10 dienų pervesti 1 843 Eur į AB „Lietuvos draudimas“, kadangi jis yra solidariai atsakingas dėl šios žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio reikalavimų

21. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigia, kad draudimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovus atlyginti žalą, atsiradusią atsakovui M. R. 2022 m. rugpjūčio 7 d. sukėlus eismo įvykį. Byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad M. R. 2022 m. rugpjūčio 7 d. sukėlė eismo įvykį. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad transporto priemonė CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui M. M.. Atsakovas M. M. nesutinka su ieškiniu jo atžvilgiu, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikšti ieškinio bei neįrodė visų jo civilinės atsakomybės sąlygų.

22. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

23. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017). Įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, konstatavus atsakovo M. R. kaltę dėl eismo įvykio 2022 m. rugpjūčio 7 d. kilimo, nesilaikius KET, teismas sprendžia, kad atsakovo M. R. kaltės klausimas netenka aktualumo sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

24. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo M. R., remiasi TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtintu atveju – kai draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, būdamas neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos.

25. Atsižvelgiant į CK 1.1018 straipsnio reglamentavimą, TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai draudikas gali reikalauti sumokėtų išmokų grąžinimo, yra išimtys iš bendrosios CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad subrogacija netaikoma, be kita ko, civilinės atsakomybės draudimo atvejais. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato atvejį, kai atsakingas asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vartojo alkoholį ar kitas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato atvejį, kai atsakingas asmuo padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonės ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės; ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato atvejį, kai atsakingas asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Tokios nuostatos įtvirtintos ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59.1, 59.3 ir 59.4 papunkčiuose.

26. Šiuo atveju iš bylos šalių ir jo atstovų paaiškinimų, įsiteisėjusio 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo baudžiamojo įsakymo, 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje bei LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas M. R. neturi teisės vairuoti motorines transporto priemones, nes 2020 m. sausio mėnesį jis vairavo būdamas neblaivus ir teisė vairuoti jam buvo atimta 2 metams, 2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykį sukėlė būdamas neblaivus (vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija) ir pasišalino iš įvykio vietos (iš karto pasišalino iš (duomenys neskelbtini) gatvės, po to nuvyko į įvykio vietą ir įformino eismo įvykį).

27. Atsakovas M. R. šių ieškovo nurodytų aplinkybių dėl žalos atsiradimo priežasčių, aplinkybių ir jos dydžio įstatymu nustatyta tvarka nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo M. R. draudimo išmoką už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, esant neblaiviam ir pasišalinus iš įvykio vietos, tenkintinas ir ieškovo naudai iš atsakovo M. R. priteisiamas 1 843 Eur žalos atlyginimas.

28. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taikant šią nuostatą svarbu, kad susitarimą dėl prievolės ir jos solidarumo pobūdžio sudarytų prievolės šalys, t. y. skolininkas ir kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Kartu pažymėtina, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

29. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju nėra preziumuojama atsakovų solidarioji atsakomybė. Todėl tam, kad taikyti solidariąją atsakomybę tai privalo būti įtvirtinta konkrečioje įstatymo normoje. Nagrinėjamu atveju nei CK, nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ), nei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra nustatyta solidarioji transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybė dėl žalos atlyginimo draudikui, įvykus eismo įvykiui, kai transporto priemonės savininkas sudarė sąlygas jam priklausančiu automobiliu naudotis asmenims, neįsitikinęs, kad jie turi teisę valdyti transporto priemones.

31. Ieškovas, reikšdamas solidarų reikalavimą abiem atsakovams, ir reikalaudamas draudimo sumokėtos išmokos ir iš atsakovo M. M., ieškinyje argumentuoja, kad faktinis automobilio savininkas turėjo pareigą užtikrinti, jog jam priklausančia transporto priemone nesinaudotų asmenys, neturintys teisės valdyti transporto priemonių ir kad nekiltų kitų viešosios teisės aktuose nustatytų aplinkybių, draudžiančių perduoti vairavimą.

32. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Tik išimtiniais CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais savininkui gali būti netaikoma ar mažinama atsakomybė. Vien tai, kad už eismo įvykį yra atsakingas trečiasis asmuo, nėra pakankamas pagrindas transporto priemonės savininkui atsakomybės netaikyti ar atleisti nuo jos. Jei transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, tai turi reikšmės transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės taikymui tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

33. Solidarią atsakovo M. M. atsakomybę už atsakovo M. R. sukeltą žalą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovui M. M. priklausančio automobilio rakteliai buvo įmonės patalpose. Teismas pažymi, kad reikalavimą atsakovui M. M. kaip automobilio savininkui ieškovas reiškia kaip draudikas sutartinių santykių pagrindu. Jeigu sutartinė atsakomybė vykdoma atlyginant nuostolius, turi būti visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti ieškovas.

34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas atsakovas M. M. nurodė, kad transporto priemonę CHRYSLER TOWN & COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2022 m. liepos 17 d. ir nuo įsigijimo dienos automobilis stovėjo prie pastato (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu automobilio rakteliai buvo laikomi įmonės pastate, įmonės darbuotojai, tame tarpe ir atsakovas M. R., apie tai žinojo. 2022 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas M. M. buvo išvykęs iš Vilniaus, buvo sodyboje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas atsakovas M. M. nurodė, kad atsakovas M. R. anksčiau minėtu automobiliu nevažinėjo, kodėl jis 2022 m. rugpjūčio 7 d. juo važiavo, paaiškinti negalėjo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas atsakovas M. R. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. darbe vartojo alkoholį, gėrė vienas ir toliau nelabai ką prisimena. Atsimena, kad buvo prie automobilio, kuris priklauso atsakovui M. M.. Byloje nustatyta, kad rakteliai buvo patalpose įmonės, kuri teikia (duomenys neskelbtini), todėl ir pats automobilis buvo šalia įmonės pastato, ketinant atlikti automobilio cheminį valymą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo M. M. atstovas. Atsakovas M. M. nedirbo įmonėje, kurios patalpose buvo palikti jo automobilio rakteliai.

35. Teismas sutinka su atsakovo M. M. argumentu, kad pats automobilio raktelis nėra padidinto pavojaus šaltinis, kai jis nėra automobilyje ar šalia jo. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. M. nedavė automobilių raktelių atsakovui M. R., nedavė ir neleido vairuoti jam priklausančio automobilio ir neperdavė jam automobilio. Kadangi atsakovas M. M. nedavė atsakovui M. R. nei jam priklausančių automobilio raktelių, nei automobilio, teismas konstatuoja, kad atsakovas M. M. neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad atsakovas M. M. leido atsakovui M. R. vairuoti automobilį, nes tokie teiginiai nepatvirtinti bylos medžiaga. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas M. M. 2022 m. rugpjūčio 7 d. visą dieną buvo išvykęs iš Vilniaus, buvo sodyboje, todėl jis fiziškai negalėjo perduoti automobilio ir raktų atsakovui M. R.. Pastarasis anksčiau šiuo automobiliu nevažinėjo, todėl atsakovas M. M. neturėjo pagrindo manyti ir numatyti, kad atsakovas M. R. be atsakovo M. M. žinios ir leidimo paims jo automobilį. Tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog atsakovas M. R. 2022 m. rugpjūčio 7 d. darbe, (duomenys neskelbtini) g. esančiame ofise vartojo alkoholį, vienas gėrė degtinę, išgėrė apie 0,5 l, dėl to jis neprisimena savo tolimesnių veiksmų. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas M. R. elgėsi neatsakingai, dėl išgerto alkoholio negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, neprisimena atliktų veiksmų, todėl darytina išvada, kad esant tokiai būklei atsakovas M. R. savavališkai pasiėmė automobilio raktelius ir automobilį, nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės, ir sukėlė eismo įvykį. Šiuo atveju neigiamas pasekmes sukėlė automobilį vairavusio atsakovo M. R. neteisėti veiksmai, jo sukelta avarija ir aplinkybė, kad automobilį vairavęs atsakovas M. R. jį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o ne tai, kad atsakovas M. R. užvaldė atsakovui M. M. priklausančio automobilio raktelius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad jog ieškovas neįrodė atsakovo M. M. neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Jokių kitų atsakovo M. M. neteisėtų veiksmų ieškovas nenurodė ir įrodymų nepateikė, kas leidžia konstatuoti, kad atsakovo M. M. neteisėti veiksmai, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su padaryta žala, ginčo atveju nenustatyti ir neįrodyti.

36. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas neįrodė atsakovo M. M. neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Nesant įrodytai vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtiems veiksmams, teismas nepasisako dėl kitų atsakovo M. M. civilinės atsakomybės sąlygų, nes tokių aplinkybių tyrimas objektyviai negali turėti reikšmės bylos baigčiai. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo ieškinys atsakovo M. M. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

37. Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo M. R. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo M. R. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 843 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

38. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

41. Ieškovas byloje pateikė prašymą priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 401 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis ir 360 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (41 Eur + 360 Eur). Teismas tenkino ieškinį iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo M. R. priteistina 200,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo M. M. 200,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes ieškinys šio atsakovo atžvilgiu buvo atmestas.

42. Atsakovas M. M. prašė atlyginti 800 Eur atstovavimo išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43. Teismo vertinimu, atsakovo M. M. prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (800 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį atsakovo M. M. atžvilgiu atmetus, atsakovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

44. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 61,05 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovo ir atsakovo M. R. valstybei lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovo 30,52 Eur, iš atsakovo M. R. 30,53 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1 843 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 843 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200,50 Eur (du šimtus eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30,53 Eur (trisdešimt eurų 53 centus) pašto išlaidų.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybės naudai 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 centus) pašto išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.