Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje - prie įėjimo į naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ vartų, adresu (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei savo tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra:

- būdamas prie įėjimo į naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ vartų, išsakė grasinančius žodžius „bus pizdiec teisme” baro teritorijoje buvusiems nukentėjusiesiems A. G., A. Š., G. M. ir A. B., spjaudėsi, plūdo juos necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, provokavo žodžiais juos išeiti iš baro teritorijos,

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo A. G. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Protokole nurodoma: „Peržiūrimas telefonu filmuotas vaizdo įrašas IMG_1687. Įrašo trukmė 00:02:51. Vaizdo įraše matoma situacija prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Veiksmas vyksta prie įėjimo vartų. Vyras Nr. 1. - languotais žalia/juoda marškiniais ir kepure su snapeliu (iš tyrimo žinomas kaip J. L. draugas) stovi klubo teritorijoje, įėjęs per vartelius. Vyras Nr. 2 stovintis už vartų (iš tyrimo žinomas kaip J. L.) apsirengęs tamsios spalvos megztuku ir tamsiomis kelnėmis. Vyras Nr. 1 kalba su galimai klubo apsauga: „žinai kas buvo, tas neįleido ir jis (vyras Nr. 2) supyko“. Pašalinis asmuo (juodai baltu margai megztuku) stovi už vartų ir nori įeiti į klubo teritoriją, tačiau vyras su žaliai/juodai marškiniais ir kepure jam pasako „negalima, girdėjai ką pasakiau?“. Vyras Nr. 2 (J. L.) atsistojęs toliau už vartų rėkauja: „kas yra blet? Ateik čia. Pasmaugsiu gal kūrva aktoriau blet“. Vyras Nr. 2 spjauna ant apsaugos darbuotojo. Apsaugos darbuotojas: „ką tu čia spjaudais“. Vyras Nr. 2 (J. L.) pradeda tampyti vartus ir rėkia: „lavone tu blet, ateik čia kurva“. Apsaugos darbuotojas: „eik tiktais“. Vyras Nr. 2 (J. L.): „eik čia vaflis kurva. Ką žiūri kurva tu ta žiedą užsidėjęs“. Apsaugos darbuotojas: „kas tau yra, ko tu nori?“. Paprašo eiti pašalinius asmenis į šalį, jie nori įeiti į klubą, tačiau vartai yra laikomi. Vyras Nr. 2: „kas kurva tau blet yra. Pamatysi kurva duhas tu blet. Eik čia kurva. Ką tu stovi (plešia vartus)“. Girdisi merginos balsas sakantis „baik“, ramina J. L.. Apsaugos darbuotojai tarpusavyje kalbasi, kad laiko vartus, kad neatsidarytų. Apsaugos darbuotojas: „kas eik. Kas yra“ vyras Nr. 2 (J. L.) „eik čia, pisk žuvies. Eik čia kurva ryžas. Ateik aktoriau davai“. Kartu esančios merginos ir vyras Nr.1 pradeda traukti vyrą Nr. 2 (J. L.) ir jį raminti, šviesi mergina (galimai R. J.) klausia kodėl jo neįleidžiat? dėl to, kad teismas vykst? Mergina nueina iki tamsios merginos, ir jai sako, kad „man atrodo einam iš čia, nes policiją kvieč“, draugė jai pritaria ir prašo vaikiną Nr. 1 (A. vadina), kad einam iš čia. Visą tą laiką vaikinas Nr. 2 (J. L.) nenurimsta, apsaugos darbuotojams sako „eik čia, alpinistas tu, kaip atrodai kūrva“. Vaikinas Nr. 1 (draugas A. išeina) pro vartelius į bulvarą, ramina J. L., o šis jį stumia kelis kartus į vartelius. Vaikinas Nr. 1 ją ramina „viskas J., einam, viskas“. J. L. įtūžęs, nenori eiti, stumdo draugą. Apsaugos darbuotojas: „kas yra apsivartojas tu čia“. J. L. agresyviai besielgdamas rėkia: „ateik čia kurva apsivartosi asile tu. Kas yra? Kuriam kas neaišku. Ateikit kurva. Ką jūs stovit už tų vartų“. Vaikinas Nr. 1 (draugas A.) sako einam į (duomenys neskelbtini), kol mentų neiškvietė. J. L. vis šokinėja link vartų ir tvoros, mėgina prieiti, neleidžia draugas ir merginos vis ramina. Vaikinas Nr. 1 sako „einam, iškvietė mentus“, ir tuo pačiu momentu, J. L. prišoka prie tvoros ir smūgiuoja tam kuris filmuoja „pisk tą telefoną kūrva nachui tu asile“. Tuo vaizdo įrašas baigiasi.“ (1 t., b. l. 67-69).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo A. B. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Protokole nurodoma: „vaizdo įrašas pateiktas VLC programoje, užvadintas „IMG_7785“, įrašo trukmė 1.11 min. Įraše stebime metalinius vartelius, už jų bulvarą, filmuojama iš vidinės pusės, iš kaip tyrimo medžiagos žinomas klubo „(duomenys neskelbtini)“ kiemelio. Už vartų, stovi tamsiai vilkintis vyras (J. L.), rėkauja „ką blet kūrva.. durniai, alpinistas, kaip atrodai..“, jį mėgina raminti ir stumia eiti nuo vartų šviesi mergina (R. J.), pro vartelius iš vidinės kiemo pusės išeina vyras, vilkintis marškiniais, su kepurėle (iš tyrimo žinomas A. A.). Jis sako „J. einam“, mergina šviesi ir tamsi, taip pat nori nusivesti J. L. nuo vartų, sako jam, kad viskas, einam. J. L. stumdo juos, suduoda ranka per veidą A. A., šis nieko nesako, galva krypteli. Girdisi balsas sakantis „jėzus marija, net draugus dauža“. Tamsi mergina tarpe A. A. ir J. L., ranka stumia J. L., vis kartoja „einam“. Galimai filmuojantis asmuo sako „ar tu čia apsivartojęs, kas tau yra?“, tai išgirdęs J. L. plūstasi „aš tau apsivartojęs kūrva, ateik čia.. apsivartosi asile blet, kūrva neaišku kažkas?“ vis nori prieiti prie vartelių, bet A. A. sulaiko, neleidžia prieiti, J. L. vis puldinėja, A. A. jį ramina „J., broli, einam į (duomenys neskelbtini)“. J. L. nerimsta, vis puldinėja, ir rėkia „ateikit kūrva čia, judesinis blet“, rankas atkišęs kumščiais, pasiruošęs smūgiuoti, vis rėkia „ką jūs norit kūrva už tų vartų atsistoję, ateikit čia kūrva? Merginos vis mėgina nusivesti jį tolyn, prašo eiti su jais, L. nerimsta. Balsas galimai filmuojančio asmens „man labiausiai gaila tų dviejų mergaičių“. A. A. sako „einam į (duomenys neskelbtini), kol mentų neiškvietė“ , merginos sako „varom“, tuo metu J. L. pašoka link vartelių ir smūgiuoja kumščiu aukštyn, kliudo kažką (nesimato, tik garsas yra dužesio), ir atsitraukia keikdamasis „pyzda tu kūrva“. „A. Š. ištiesęs ranką per vartelius purškia dujas link J. L., šis jų gauna, veidą suka į šoną ir traukiasi, A. A. sako „iškvietė mentus, baigiam viskas“. Baro administratorius A. Š. atsidaro vartus ir sako „dar mažai? dar mažai? išdaužei stikliuką gaideli“ J. L. atsitraukia. Tuo vaizdo įrašas baigiasi.“ (1 t., b. l. 72-74).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. G. nustatyta: paviršinis odos nubrozdinimas dešiniame rieše, poodinė kraujosruva nykščio srityje. A. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. A. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2023-09-16, sužalojimų padarymo galimybės užduotyje nurodytu laiku nėra atmetama. A. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. A. G. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, nustatyti A. G., gali būti padaromi tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Sužalojimų nustatytų A. G. padarymo galimybė ir griuvimo metu nėra atmetama (1 t., b. l. 87).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, odos nubrozdinimai dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairio kelio girnelės projekcijoje. A. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. A. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2023-09-16, sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. A. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu. A. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, nustatytų A. K., padarymo galimybė ir griuvimo metu nėra atmetama (1 t., b. l. 96-97).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 101).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. L. nustatytas sužalojimas: plėštinė dešinio dilbio žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminio poveikio pasekoje. J. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 125-126).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo A. G. daiktų: kelnių ir striukės apžiūra (1 t., b. l. 175-183).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo A. K. daiktų: šortų ir marškinėlių apžiūra (2 t., b. l. 19-26).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.). Įžūlus elgesys gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023).

Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

Šioje byloje J. L. kaltinamas kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto panaudojimu A. G., A. Š., G. M., A. B., A. Š. atžvilgiu, pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo tyčiniais veiksmais sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padaręs viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis).

Teismo vertinimu kaltinamojo J. L. kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Pažymėtina, kad kaltinamasis J. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies. Kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku iš tiesų buvo kilęs konfliktas tarp jo ir naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būdamas prie įėjimo į naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ vartų, išsakė grasinančius žodžius „bus pizdiec teisme” baro teritorijoje buvusiems nukentėjusiesiems A. G., A. Š., G. M. ir A. B., spjaudėsi, plūdo juos necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, provokavo žodžiais juos išeiti iš baro teritorijos, taip pat pripažino, kad įpuolęs į naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ vidinį kiemelį, rankomis stūmė nukentėjusįjį G. M., po ko šis nugriuvo ant žemės, taip sukėlė jam fizinį skausmą, pripažino ir tai, kad ranka kliudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusias lemputes, kurias sudažė, pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ligonių kasos pareikštus jam ieškinius, atsiprašė G. M., A. Š., M. T., tačiau neigė atlikęs kitus kaltinime nurodytus veiksmus. Teismo vertinimu šie kaltinamojo teiginiai, kuriais jis neigia likusią dalį jam pareikštų kaltinimų, prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams, visiškai paneigia J. L. gynybinę versiją ir neabejotinai patvirtina jam pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę atlikus kaltinime nurodytus veiksmus, tai yra, kad J. L. būdamas prie įėjimo į naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ vartų, išsakė grasinančius žodžius „bus pizdiec teisme” baro teritorijoje buvusiems nukentėjusiesiems A. G., A. Š., G. M. ir A. B., spjaudėsi, plūdo juos necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, provokavo žodžiais juos išeiti iš baro teritorijos bei įpuolęs į naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ vidinį kiemelį, rankomis stūmė nukentėjusįjį G. M., po ko šis nugriuvo ant žemės, taip sukėlė jam fizinį skausmą patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji A. G., A. Š., G. M., A. B. parodė, jog J. L. įvykio metu grasino pastariesiems, spjaudėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, daug užgauliojo, elgėsi agresyviai, kvietė, provokavo eiti muštis išeinant iš baro teritorijos, įpuolęs į baro vidinį kiemelį rankomis pastūmė G. M., dėl ko pastarasis nugriuvo, pats G. M. patvirtino, kad griuvimo metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis A. K. taipogi patvirtino girdėjęs, kaip J. L. šūkavo, kvietė jo buvusius kolegas „ateiti po vieną“, „išeikite visi po vieną, išdaužysiu“. Šiuos nuoseklius nukentėjusiųjų parodymus iš esmės patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja R. J. nurodė, kad J. L. sureagavo neadekvačiai, kai buvo neįleistas į klubą, puolė ant apsaugos, bandė aiškintis, buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, matė, kaip J. L. apspjovė apsaugos darbuotojus. Liudytojas P. V. teisme taip pat nurodė, kad vyko konfliktas tarp J. L. ir klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų, J. L. šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus, išsakė apsaugos darbuotojams kvietimą „ateik išsiaiškint“. Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu girdėjo necenzūrinius žodžius, matė dalį vykusio konflikto. Liudytoja A. A. nurodė, kad įvykio metu teko raminti J. L.. Liudytojas E. K. teisme nurodė, jog matė, kad J. L. įvykio metu elgėsi agresyviai, keikėsi, gąsdino apsaugos darbuotojus, spjaudėsi, elgėsi neadekvačiai. Taigi, minėtas kaltinime J. L. inkriminuojamas aplinkybes (J. L. veiksmus) be pastarojo prisipažinimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis J. L. kitus jam inkriminuojamus veiksmus, išskyrus lempučių (reklaminio stendo) apgadinimą neigė. Vis dėlto, byloje esantys objektyvūs, nuoseklūs, logiški nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga pavirtina ir likusius kaltinime J. L. inkriminuojamus pastarojo atliktus veiksmus.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad konfliktas su kaltinamuoju J. L. vyko prie baro „(duomenys neskelbtini)“ vartelių, J. L. buvo neįleistas į minėtą barą, J. L. tampė baro vartelius, keikėsi, kvietė muštis, tai truko apie 10 minučių, įvykio dalį nufilmavo, konflikto gale J. L. šoko per vartelius, bandė jam (A. G.) suduoti ir to bandymo metu apgadino baro stendą ir prasipjovė ranką, aptašė visus krauju, puolė muštis. Nukentėjusysis A. G. nurodė, kad kaltinamasis konflikto metu jam sužeidė dešinę ranką tampydamas vartelius, kai buvo tampomi varteliai, buvo sužeistas riešas, susitrenkė pirštas, alkūnė, patyrė fizinį skausmą, J. L. jam mėgino trenkti, tačiau nepataikė, o pataikė į baro reklaminį stendą jį apgadindamas, kitą dieną nukentėjusysis kreipėsi į medikus. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. G., priešingai nei nurodė kaltinamasis, nurodė, jog J. L. bandė persisverti per vartelius ir taikytas smūgis būtent į jį, tačiau smūgis nebuvo sėkmingas ir buvo pataikyta nukentėjusiajam į petį, tačiau pataikytas smūgis fizinio skausmo nesukėlė, šį įvykį matė A. B., G. M., A. Š. bei kiti lauke buvę asmenys. Taipogi nukentėjusysis A. G. patvirtino, jog matė, kaip J. L. sudavė A. Š. kumščiu į skruosto sritį, viskas vyko tarp vartelių.

Nukentėjusysis A. B. teisme nurodė, kad prie baro „(duomenys neskelbtini)“ didelę grėsmę aplinkiniams kėlė J. L., jo agresija liejosi per kraštus, J. L. sudaužė klubo apšvietimą, kuris yra prie bulvaro, J. L. norėdamas trenkti A. G. į veido sritį susižalojo ranką, nes pataikė į reklaminį stendą, lempučių juostą, A. G. spėjo pasilenkti ir išvengti to smūgio, J. L. brovėsi pro vartelius, norėdamas patekti į naktinio klubo vidų, A. G. uždarė ir laikė vartelius, filmuoti pradėjo po G. M. pastūmimo.

Nukentėjusysis G. M. teisme nurodė, kad J. L. konflikto metu bandė trenkti A. G., tačiau kliudė baro „(duomenys neskelbtini)“ apšvietimą, kurį apgadino, matė, kad kaltinamasis buvo sužalotas, bet nežino į kurią vietą susižalojo, kaltinamasis buvo prie vartelių ir bandė pro juos prasibrauti, varteliai buvo uždaryti, bet ne užrakinti, vartelius laikė A. G..

Nukentėjusysis A. Š. teisme nurodė, kad konflikto su J. L. metu, A. G. buvo uždaręs įėjimo į barą „(duomenys neskelbtini)“ vartelius ir juos laikė, J. L. bandė veržtis pro vartelius, A. Š. stovėjo už A. G., kai J. L. trenkė ir pataikė jam (A. Š.) į veido sritį, pajuto skausmą, ko pasekoje jis išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė į J. L., tačiau kaltinamasis toliau elgėsi agresyviai, bandė pulti į vidų, stumdė vartelius, aplinkinius.

Liudytojas P. V. teisme nurodė, kad J. L. bandė patekti į klubą „(duomenys neskelbtini)“, bet jis buvo neįleistas, buvo uždaryti varteliai, apsauginis laikė vartelius, J. L. bandė vartelius atidaryti ar pasiekti vieną iš apsauginių ir tuo momentu skilo ar dužo kažkas ir pasipylė kraujas, buvo bandymas trenkti apsauginiam.

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad jų neįleidus į „(duomenys neskelbtini)“ barą, apsaugos darbuotojai uždarė vartelius, J. L. dėl to susinervino, įvyko konfliktas tarp J. L. ir apsaugos, apsaugos darbuotojas laikė vartelius.

Liudytojas E. K. teisme parodė, kad J. L. prie „(duomenys neskelbtini)“ baro vartelių ėmė elgtis agresyviai, bandė perlipti vartelius, užsilipęs ant vartų mosikavosi ir kaip suprato trenkė apsaugos darbuotojui, liudytojas patvirtino matęs, kaip J. L. pasilipęs ant vartelių kažkam trenkė.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. buvo nustatytas paviršinis odos nubrozdinimas dešiniame rieše, poodinė kraujosruva nykščio srityje, šie sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, gali būti padaromi tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių (1 t., b. l. 87). Iš byloje esančio pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sugadintą turtą įvertino 220 Eur (1 t., b. l. 22).

Teismo vertinimu nurodyti įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų A. G., A. B., G. M., A. Š., civilinio ieškovo atstovo M. T., liudytojų R. J., P. V., A. A., E. K., iš dalies ir paties J. L. parodymai, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina J. L. inkriminuojamų veiksmų pagrįstumą, tai yra patvirtina, jog J. L. rankomis trankydamas ir šokinėdamas ant įėjimo vartelių, kuriuos iš kitos pusės laikė nukentėjusysis A. G., tokiu būdu jam padarė paviršinį odos nubrozdinimą dešiniame rieše, poodinę kraujosruvą nykščio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pasišokdamas per vartelius ir kumščiu smūgiuodamas mėgino pataikyti nukentėjusiajam A. G., tokiu būdu ranka kliudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminį baro skydą ir jį apgadino, padarydamas 220 eurų turtinę žalą, pasišokdamas per vartelius, kumščiu smūgiavo kitoje vartų pusėje stovėjusiam nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina J. L. padarius ir likusius jam inkriminuojamus veiksmus.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. K. teisme nurodė, kad buvo nuėjęs iki baro ir girdėjo necenzūrinius žodžius, buvo priėjęs paklausti kas čia vyksta ir nuo J. L. gavo kumščiu smūgį į dešinės pusės šonkaulius ir tuomet įkrito į gėlyną, tuomet atsistojo, o kaltinamasis buvo kovinėje pozicijoje, smūgis jam buvo suduotas apie 3 metrai nuo vartelių. Nukentėjusysis A. K. pažymėjo, jog J. L. buvo nusisukęs ir atsisukęs į jį smogė net nematydamas, kuriam žmogui. Nukentėjusysis A. Š. teisme parodė, jog matė, kaip po įvykio A. K. šlubavo. Nukentėjusysis A. B. teisme nurodė, kad matė, kaip po įvykio A. K. šlubavo. Nukentėjusysis G. M. teisme nurodė, kad po įvykio matė, jog A. K. šlubuoja. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, odos nubrozdinimai dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairio kelio girnelės projekcijoje, sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 96-97), o specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 101). Teismo vertinimu šie įrodymai patvirtina, kad J. L. būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, pėsčiųjų bulvare priešais naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, smūgiavo vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į šonkaulių sritį, nuo ko pastarasis griuvo į gėlyną, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje.

Akcentuotina, kad nukentėjusysis A. B. teisme nurodė, kad J. L. bandė kažkuriam iš kolegų trenkti, tačiau nepataikė, taip pat prieš J. L. sulaikymą, mėginant sulaikyti J. L., kaltinamasis bandė trenkė ir jam, A. B., tačiau nepataikė. Nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad po to, kai buvo nuspręsta sulaikyti kaltinamąjį, J. L. atsistojo į kovinę poziciją ir bandė jam smūgiuoti, tačiau nepataikė į jį. Liudytojas P. V. teisme nurodė, kad J. L. atsitraukus, išėjo į bulvarą apsauginiai, bandė jį nuraminti ir susigrūmė, susistumdė. Teismo vertinimu šie įrodymai patvirtina, kad J. L. būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, pėsčiųjų bulvare, priešais naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, puolė link nukentėjusiųjų smūgiuodamas A. Š. ir A. B., tačiau pastarieji smūgių išvengė.

Kiti byloje esantys įrodymai, tai yra kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės taip pat patvirtina J. L. anksčiau nurodytų inkriminuojamų atliktų veiksmų pagrįstumą, patvirtina byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikimumą. Kaip matyti iš BPC skambučio įrašo apžiūros protokolo, 2023 m. rugsėjo 16 d. 01.17 val. A. Š. kvietė pagalbą, nurodydamas, kad asmuo užpuolė apsaugos darbuotojus „(duomenys neskelbtini)“ bare, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 54-56). Pareigūno kūno kamerų apžiūros protokole užfiksuota, jog A. G. iškart atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad J. L. agresyvus, trenkė kolegai, A. Š. pareigūnams nurodė, kad J. L. du kartus trenkė iš kumščio, trenkė jam (A. Š.) ir jo kolegai, A. G. pareigūnams nurodė, kad viskas vyko prie vartelių, J. L. išdaužė lemputę viršutinę, nes bandė jam, A. G., trenkti, bet pataikė į lemputę, A. A. paaiškina pareigūnams, kad J. L. susinervino, nes buvo neįleistas į klubą, A. G. taip pat pareigūnams nurodė, kad J. L. pastūmė jo kolegą, taip A. G. aiškina pareigūnui, kad J. L. pradėjo pulti jo kolegą, pastūmė, tas ten į krūmus, pradėjo J. L. vartus tampyti, A. G. pašokęs bandė trenkti, tada į lemputes, ranką prasikirto, jam nepataikė, bet pataikė A. K., o A. K. pareigūnams aiškina, jog J. L. jam sudavė smūgį, jam skauda šonkaulius, paskui ant kolegos šoko, A. K. aiškina, kad jam skauda šonkaulius po smūgių prie vartelių (1 t., b. l. 62-65). A. G. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad J. L. būdamas prie vartelių keikiasi, šūkauja, grasina apsaugos darbuotojams, kviečia pastaruosius išeiti už vartelių, tampo vartelius, J. L. draugai bando raminti pastarąjį, tačiau J. L. nenurimsta, stumdo draugą (A. A.), J. L. šokinėja link vartų ir tvoros, mėgina prieiti, galiausiai J. L. prišoka prie tvoros smūgiuoja tam, kuris filmuoja (1 t., b. l. 67-69). A. B. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog J. L. stovi už klubo „(duomenys neskelbtini)“ vartelių, rėkauja, keikiasi, J. L. draugai jį ramina, prašo jo eiti nuo vartų, tačiau J. L. stumdo draugus ir suduoda ranka per veidą A. A., J. L. toliau rėkauja, laiko atkišęs kumščius, J. L. pašoka link vartelių ir smūgiuoja kumščiu aukštyn, kliudo kažką ir atsitraukia keikdamasis (1 t., b. l. 72-74).

Nors J. L. teigė, kad nei A. G., nei A. K. netrenkė ir nesupranta, kaip pastarieji galėjo būti sužaloti, tačiau kaip matyti iš gausių jau minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, byloje esančių apžiūrėtų A. G. ir A. B. pateiktų vaizdo įrašų apžiūrų protokoluose užfiksuotų aplinkybių, šioje byloje įrodyta, jog A. G. laikė baro vartelius rankomis, o kaltinamasis J. L. jėga juos traukė, stumdė, bandė pateikti į vidų, netgi lipo ant jų, bandydamas suduoti A. G., todėl natūralu, kad tokiais veiksmais kaltinamasis sužalojo A. G.. Paminėta ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas A. G. nustatytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija (paviršinis odos nubrozdinimas dešiniame rieše, poodinė kraujosruva nykščio srityje) patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytą įvykių seką, kad A. G. laikė vartelius rankomis, o J. L. pro juos jėga veržėsi ir tokiu būdu padarė sužalojimus A. G. rankos srityje. Be kita ko, byloje esantys nukentėjusiojo A. K. parodymai, specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai A. K., taip pat pareigūno kūno kameromis (1 t., b. l. 62-65) užfiksuoti asmenų, įskaitant ir A. K. pirminiai paaiškinai, jog jam skauda šonkaulius po J. L. smūgio, neabejotinai patvirtina, kad J. L. savo smurtiniais veiksmais sužalojo ir A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo vertinimu visų nukentėjusiųjų parodymai, priešingai nei teisme teigė kaltinamasis J. L., yra nuoseklūs, vienas kitą patvirtina, esminių skirtumą ar prieštaravimų jų parodymuose nėra. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir byloje esančių liudytojų nuoseklūs parodymai. Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus patvirtina byloje jau minėta rašytinė bylos medžiaga, tai yra kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti objektyvūs duomenys. Teismas pažymi, kad apie neadekvatų ir agresyvų J. L. elgesį, jo atliekamus smurtinius veiksmus parodė netgi visiškai niekuo byla nesuinteresuoti liudytojai – P. V., E. K., R. J., kuri yra J. L. draugė, kartu buvusi įvykio metu, kas tik patvirtina J. L. pareiktų kaltinimų pagrįstumą. Taipogi pažymėtina, kad visi nukentėjusieji, liudytojai davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisiekę teismui, todėl tai tik patvirtina šių asmenų parodymų patikimumą. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis J. L. teigia, jog pastarojo atžvilgiu yra kerštaujama, inkriminuojami nepagrįsti veiksmai jo atžvilgiu, tačiau teismas pastebi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. L. gali kas nors apkalbėti, be kita ko, šioje byloje J. L. konfliktavo net ir su tais asmenimis, kurie niekaip nėra susiję su kita vykusia baudžiamąja byla, kur J. L. buvo nukentėjusysis, kas rodo J. L. pareikštų kaltinimų pagrįstumą ir paneigia J. L. gynybinę versiją, kad jo atžvilgiu yra kerštaujama. Kartu paminėtina, kad iš esmės visi byloje apklausti liudytojai, netgi pačio J. L. draugai (A. A., R. J.), nukentėjusieji vieningai parodė, ką patvirtino ir byloje esantys vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, jog konfliktas prasidėjo po to, kai J. L. nebuvo įleistas į barą „(duomenys neskelbtini)“, neįleidimas į barą pasireiškė tik žodine forma, pasakant, jog pastarasis nebus įleistas į klubą ir uždarant įėjimo vartelius, viso konflikto metu agresyviai elgėsi vienintelis J. L., klubo apsaugos darbuotojai pastarojo niekaip neprovokavo, nekeikė, priešingai, šiuos veiksmus atliko būtent J. L., ir būtent J. L. draugai bandė nuraminti, nusivesti iš konflikto vietos, bet J. L. nesutiko ir toliau tęsė konfliktą, darėsi vis agresyvesnis, ir netgi sulaikant J. L. apsaugos darbuotojai ir asmenys padėję sulaikyti J. L., jokių smūgių J. L. nesudavė, šio konflikto metu vienintelis J. L. atliko tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Taigi, teismas neįžvelgia jokių galimų provokacijų J. L. atžvilgiu, kurios galėtų išsaukti pastarojo agresyvų elgesį viešoje vietoje, ar kad byloje apklausti asmenys pastarąjį galėtų apkalbėti.

Asmenis traukiant atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad J. L. jam inkriminuojamus veiksmus atliko prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ vartų, adresu (duomenys neskelbtini), ši vieta neabejotinai yra vieša dėl jos neriboto prieinamumo asmenims, todėl J. L. pagrįstai inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.).

Kadangi šioje byloje nustatyta, kad J. L. panaudojo smurtinius veiksmus viešoje vietoje G. M., A. G., A. Š., A. K. atžvilgiu, bandė smūgiuoti ir A. B., būdamas viešoje vietoje spjaudėsi, plūdo kitus asmenis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, provokavo, grasino ir netgi apgadino naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ turtą savo tyčiniais veiksmais, tokie kaltinamojo J. L. veiksmai pripažintini vandališkais ir įžūliu elgesiu, kaip tai numatyta BK 284 straipsnyje.

Įvertinus tai, kad J. L. prieš G. M., A. G., A. Š., A. K. panaudojo fizinį smurtą, dėl J. L. veiksmų šioje byloje nukentėjusiais buvo pripažinti net 5 asmenys, J. L. viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, išsakė grasinimus kitiems asmenims, spjaudėsi, dėl J. L. veiksmų aplinkiniai asmenys pasijuto neigiamai (liudytoja R. J. nurodė, kad jautėsi negerai, po įvykio jaučiasi pažeminta, J. L. elgesys buvo nenormalus, liudytojas P. V. parodė, kad J. L. buvo agresyvus, negražiai kalbėjo, buvo ir pašalinių asmenų, kurie įvykį stebėjo iš šono, liudytojas V. V. nurodė, kad įvykio metu reakcijos aplinkinių asmenų buvo įvairios, vieniems neigiamos, kitiems teigiamos, liudytojas A. A. taip pat nurodė, kad jam situacija sukėlė neigiamas emocijas, liudytojas E. K. nurodė, kad iš šono J. L. jam atrodė neadekvačiai ir bauginančiai, dėl šios situacijos jautėsi labai nejaukiai, buvo išsigandęs), iš dalies buvo sutrikdyta ir naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kadangi konflikto su J. L. metu į šį barą negalėjo patekti kiti aplinkiniai asmenys, J. L. veiksmais buvo padaryta turtinė žalą minėtam barui, neteisėti J. L. veiksmai apie 10-15 minučių, tačiau buvo itin intensyvūs, dėl J. L. veiksmų buvo iškviestos spec. tarnybos – policija bei greitoji medicinos pagalba, teismas sprendžia, kad J. L. savo veiksmais pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei savo tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje numatyti pavojingi padariniai.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį (suvokė, jog viešoje vietoje atlikdamas jam kaltinime inkriminuojamus veiksmus atlieką pavojingą veiką, bendrais bruožais numatė, kad šie veiksmai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką) ir nors konkrečių padarinių masto nekonkretizavo, šių padarinių – sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį, norėjo. Kaltinamojo J. L. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį J. L. dėl turtinės žalos (106,62 Eur) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiems A. G. ir A. K. suteiktą gydymą (1 t., b. l. 136-140), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį J. L. dėl turtinės žalos (266,20 Eur), padarytos apgadinant baro apšvietimą ir vartelius (1 t., b. l. 32), nukentėjusysis A. G. pateikė civilinį ieškinį J. L. dėl turtinės (100 Eur) ir neturtinės (400 Eur) žalos atlyginimo (1 t., b. l. 168), kurią patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis A. K. pateikė civilinį ieškinį J. L. dėl turtinės (70 Eur) ir neturtinės (500 Eur) žalos atlyginimo (2 t., b. l. 12), kurią patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Minėta, kad šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 106,62 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 136-140). Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareikštame civiliniame ieškinyje nurodo, kad A. G. ir A. K. dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą ir jiems buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 106,62 Eur. Prie civilinio ieškinio, be kita ko, pridedami 2023 m. rugsėjo 16 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašai (1 t., b. l. 131-134).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. A. G. ir A. K. gydymo išlaidas padengė Šiaulių teritorinė kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (J. L.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad A. G. ir A. K. gydymo išlaidos yra 106,62 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, pats kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta, todėl pripažinus J. L. kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, dėl kurio buvo sužaloti A. G. ir A. K., ši suma Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo.

Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 266,20 Eur dydžio turtinę žalą dėl kaltinamojo J. L. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kadangi dėl tyčinių J. L. veiksmų, buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – baro „(duomenys neskelbtini)“ apšvietimas ir varteliai, kurių tvarkymas, pagal prie bylos pateiktas sąmatas (1 t., b. l. 23, 24) sudaro 266,20 Eur, pats J. L. prisipažino šį pateiktą ieškinį, atsiprašė baro savininko, sutiko atlyginti padarytą žalą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą patyrė dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamojo priteistina visa prašoma 266,20 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis A. G. patyrė 100 Eur dydžio turtinę žalą dėl kaltinamojo J. L. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kadangi dėl tyčinių J. L. veiksmų, sužalojus A. G., pastarajam buvo sugadinti rūbai, sutepti J. L. krauju, kuriuos A. G. įvertino 100 Eur. Teismo vertinimu nukentėjusiojo nurodytas patirtos turtinės žalos dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis, neprotingas ar nerealus, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad J. L. susižalojus jis stipriai kraujavo ir įvykyje dalyvavusius asmenis, jų rūbus ištepė krauju, dėl ko rūbai buvo sugadinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusysis A. G. turtinę žalą patyrė dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajam A. G. iš kaltinamojo priteistina visa nukentėjusiojo prašoma 100 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu ši suma yra pagrįsta, adekvati, nurodomų daiktų ir paslaugų vertė nėra aiškiai per didelė.

Bylos duomenys taipogi patvirtina, jog nukentėjusysis A. K. patyrė 70 Eur dydžio turtinę žalą dėl kaltinamojo J. L. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kadangi dėl tyčinių J. L. veiksmų, sužalojus A. K., pastarajam buvo sugadinti rūbai, sutepti J. L. krauju, kuriuos A. K. įvertino 70 Eur. Teismo vertinimu nukentėjusiojo nurodytas patirtos turtinės žalos dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis, neprotingas ar nerealus, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad J. L. susižalojus jis stipriai kraujavo ir įvykyje dalyvavusius asmenis, jų rūbus ištepė krauju, dėl ko rūbai buvo sugadinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusysis A. K. turtinę žalą patyrė dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo priteistina visa nukentėjusiojo prašoma 70 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu ši suma yra pagrįsta, adekvati, nurodomų daiktų ir paslaugų vertė nėra aiškiai per didelė.

Nukentėjusysis A. G. civiliniu ieškiniu iš kaltinamojo J. L. prašo priteisti 400 Eur dydžio sumą, o nukentėjusysis A. K. – 500 Eur dydžio sumą, kaip dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. G. grįsdamas savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog dėl kaltinamojo J. L. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, dėl J. L. veiksmų patyrė pažeminimą kolegų, baro lankytojų ir kitų aplinkinių žmonių akyse, jautė išgąstį, nepatogumus dėl patirtų sužalojimų bei išgyvenimus (1 t., b. l. 168). Teismo posėdžio metu A. G. savo ieškinį dėl neturtinės žalos visiškai palaikė.

Nukentėjusysis A. K. grįsdamas savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog dėl kaltinamojo J. L. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, dėl J. L. veiksmų patyrė pažeminimą kolegų, baro lankytojų ir kitų aplinkinių žmonių akyse, po įvykio jautė išgąstį ir baimę (2 t., b. l. 12). Teismo posėdžio metu A. K. savo ieškinį dėl neturtinės žalos visiškai palaikė.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniuose ieškiniuose nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiųjų teiginiais, kad dėl kaltinamojo J. L. nusikalstamų veiksmų – tyčinių smūgių, įžeidinėjimų, buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai, abiem nukentėjusiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusieji turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, todėl A. G. ir A. K. patyrė neturtinę žalą ir abu turi teisę į jos atlyginimą.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo A. G. naudai, teismas įvertina tai, jog A. G. dėl tyčinių kaltinamojo J. L. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata, dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam, pastarasis patyrė civiliniame ieškinyje įvardintų nepatogumų, išgyvenimų, turėjo dalį savo laiko skirti vykimui į gydymo, teisėsaugos institucijas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas nesunkus nusikaltimas, jis įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia, po įvykio nukentėjusiojo neatsiprašė, jokios žalos nėra atlyginęs, savo kaltę neigė. Šios aplinkybės didina priteistinos neturtinės žalos dydį. Kartu teismas įvertina tai, jog fizinis smurtas A. G. atžvilgiu buvo naudojamas trumpai, šio smūgio pasekmės nesukėlė ilgalaikio fizinio skausmo ir ilgalaikių nepatogumų, liekamųjų reiškinių sukelta nebuvo, be to, nukentėjusysis įvykio metu dirbo apsaugos darbuotoju bare, todėl pastarojo tolerancija baimėms, išgąsčiui yra didesnė, nei eilinio asmens, todėl šios aplinkybės mažina nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo A. K. naudai, teismas įvertina tai, jog A. K. dėl tyčinių kaltinamojo J. L. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata, dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam, pastarasis patyrė civiliniame ieškinyje įvardintų nepatogumų, išgyvenimų, turėjo dalį savo laiko skirti vykimui į gydymo, teisėsaugos institucijas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas nesunkus nusikaltimas, jis įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia, po įvykio nukentėjusiojo neatsiprašė, jokios žalos nėra atlyginęs, savo kaltę neigė. Šios aplinkybės didina priteistinos neturtinės žalos dydį. Kartu teismas įvertina tai, jog fizinis smurtas A. K. atžvilgiu buvo naudojamas trumpai, šio smūgio pasekmės nesukėlė ilgalaikio fizinio skausmo ir ilgalaikių nepatogumų, liekamųjų reiškinių sukelta nebuvo, be to, nukentėjusysis įvykio metu dirbo apsaugos darbuotoju bare, todėl pastarojo tolerancija baimėms, išgąsčiui yra didesnė, nei eilinio asmens, todėl šios aplinkybės mažina nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį.

Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, teismas pastebi, kad neturtinės žalos dydis yra labai įvairus ir paprastai svyruoja nuo 100 eurų iki 1200 eurų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-130-387/2023, 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies ir teismas sprendžia, jog po 300 Eur dydžio suma neturtinei nukentėjusiųjų A. G. ir A. K. patirtai žalai atlyginti yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimą J. L. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymo, tačiau kaip nurodė pats kaltinamasis J. L., jis įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, apsvaigęs nesijautė, ir buvęs neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams, todėl šiuo atveju nėra pagrindo minėtos aplinkybės pripažinti kaip J. L. atsakomybę sunkinančios.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. L., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 153-155), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 120–152), dirbantis (2 t., b. l. 118-119). J. L. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimu buvo padaryta žala – ligonių kasai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė, o nukentėjusiems A. G., A. K. padaryta turtinė, neturtinė, sutrikdytos pastarųjų sveikatos, šioje byloje nukentėjusiais pripažinti net 5 asmenys. Kartu teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis J. L. savo kaltę pripažino iš dalies, gailėjosi dėl įvykusio incidento, dalies nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo atstovo atsiprašė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. L. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos terminą parenkant mažesnį nei BK 48 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika susijusi su pastarojo agresyviu elgesiu viešojo vietoje, smurto panaudojimu viešoje vietoje, be to, šiuo nuosprendžiu yra tenkinti asmenų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, kaltinamasis įpareigotinas: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą, 2) bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiems A. G. ir A. K..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į J. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. 01.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. 10.28 val. (3 t., b. l. 2-8), tai yra 1 para, kuri prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) nukentėjusiojo A. G. rūbai: striukė ir kelnės saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 186) ir nukentėjusiojo A. K. rūbai: šortai ir marškinėliai saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (2 t., b. l. 29), – grąžintini nukentėjusiems, o šiems atsisakius juos atsiimti, sunaikintini,

2) vokas su 6 vnt. kompaktinių plokštelių, saugomas prie 2 tomo viršelio, – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą, 2) bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiems A. G. ir A. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į J. L. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. 01.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. 10.28 val., tai yra 1 parą, kuri prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. G. civilinio ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. L. nukentėjusiojo A. G. naudai priteisti:

2) 300 (tris šimtus eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. L. nukentėjusiojo A. K. naudai priteisti:

2) 300 (tris šimtus eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. L. priteisti 266,20 (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 20 ct) Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. L. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 106,62 (vieną šimtą šešis eurus ir 62 ct) Eur A. G. ir A. K. gydymo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) nukentėjusiojo A. G. rūbus: striukę ir kelnes ir nukentėjusiojo A. K. rūbus: šortus ir marškinėlius, – grąžinti nukentėjusiems, o šiems atsisakius juos atsiimti, sunaikinti,

2) voką su 6 vnt. kompaktinių plokštelių, – palikti saugoti byloje.

J. L. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.