- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- BIK-11/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03686-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Danutė Jočienė, Sigita Jokimaitė
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Kasacinio skundo Nr. DOK-41/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03686-2022-2
2025 m. sausio 16 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo L. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio vykdymą, klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį ir baudžiamąją bylą L. K. nutraukti; nepripažinus pakankamo teisinio pagrindo priimti aukščiau prašomą procesinį sprendimą, pakeisti žemesniųjų instancijų teismų priimtus nuosprendžius bausmės L. K. skyrimo dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neskirti kasatoriui bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas toleravo pirmosios instancijos teismo esmines klaidas, taip padarydamas esminius BPK 331 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatų pažeidimus. Teismai pripažino bendrakaltinamojo R. M. parodymus, duotus vykdant neprocesinę apklausą, taip pat įtariamojo procesiniame statuse, leistinais įrodymais, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu R. M. aiškiai paneigė visas fakto aplinkybes, kad jis būtų įgijęs psichotropinę medžiagą (amfetaminą) iš L. K.. Nors apeliacinės instancijos teismas ir keitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl netinkamai pripažintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veikos padarymo bendrininkų grupe, tačiau šioje dalyje nepakankamai įvertino baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimą ir nepakankamai švelnino kasatoriui skirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį principo in dubio pro reo pažeidimą, susijusį su esą bendrininkavimu su nenustatytais asmenimis ir pačiu bendrininkavimo instituto aiškinimu ir taikymu teismams netinkamai vertinus veikos žymiai mažesnį pavojingumą, nei rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio (L. K. yra neteistas, jis neveikė bendrininkų grupe ir nėra kitų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teigiamą jo asmenybės charakteristiką, palyginti nedidelį psichotropinės medžiagos kiekį, realios žalos nesukėlimą ir kt.), todėl BK 54 straipsnio 3 dalis, skiriant L. K. bausmę, nepritaikyta nepagrįstai, taip jam paskirta pernelyg griežta bausmė.