- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-1604-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01730-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- N. B., A. B., R. P.
- Kategorijos
- 3.2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų N. B. ir A. B. atskirąjį skundą ir atsakovės R. P. prisidėjimą prie atsakovų N. B. ir A. B. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų SIA „Global BOD Group, uždarosios akcinės bendrovės „BOD Group“, BOD Lenses, uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek R&D“, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tel cells“, uždarosios akcinės bendrovės „PCE Baltic“ ieškinį atsakovams N. B., R. P., A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai SIA „Global BOD Group, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BOD Group“, BOD Lenses, UAB, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Soli Tel cells“, UAB „PCE Baltic“ (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia atsakovų N. B., A. B. ir R. P. 2016 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 10419-7 ab initio bei taikyti restituciją natūra, t. y. dovanojimo sutartimi perleistą turtą grąžinant atsakovės N. B. nuosavybėn; priteisti ieškovams iš atsakovų N. B., A. B. ir R. P. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad SIA „Global BOD Group“ yra Baltijos šalių aukštųjų technologijų įmonių grupės, kurią sudaro UAB „BOD Group“, BOD Lenses, UAB (ankstesnis pavadinimas UAB „BRD“), UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Soli Tek cells“, valdančioji (motininė) bendrovė (toliau – BOD įmonių grupė). UAB „PCE BALTIC“ yra BOD įmonių grupės verslo partneris. 2016 m. rudenį paaiškėjo, kad nuo 2010 m. iki 2016 m. lapkričio mėn. BOD įmonių grupės finansų direktorė N. B., būdama BOD įmonių grupės finansų vadove, kuriai patikėtas minėtų bendrovių finansinių srautų valdymas, vykdydama finansininkės pareigas ir šių pareigų pagrindu turėdama teisę disponuoti jai patikėtu turtu – BOD įmonių grupės piniginėmis lėšomis, bei turėdama galimybę nekontroliuojamai veikti pervedant minėtų bendrovių pinigines lėšas į kitų bendrovių sąskaitas, kartu su kitais bendrininkais sukūrė sistemą veiksmų, kaip savo naudai gauti BOD įmonių grupės bei ieškovų verslo partnerės UAB „PCE BALTIC“ didelės vertės pinigines lėšas. Atsakovė N. B., kaip BOD įmonių grupės finansų vadovė, neturėdama teisinio pagrindo, iš BOD įmonių grupę sudarančių bendrovių sąskaitų bei UAB „PCE BALTIC“ banko sąskaitos pervesdavo įvairaus dydžio pinigines lėšas į savo kontroliuojamų bendrovių, giminaičių bei pažįstamų asmenų valdomų bendrovių banko sąskaitas už tariamai BOD įmonių grupei teikiamas paslaugas ir galimai vėliau, padedant minėtiems asmenims, šias lėšas pasisavindavo. 2016 m. lapkričio 21 d. SIA „Global BOD Group“ ir UAB „PCE BALTIC“ inicijavo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas), 300 straipsnio 3 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovams tapo žinoma, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovė R. P. teikė prašymus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai prokurorei dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo daliai turto panaikinimo, nes šis turtas nuosavybės teise nepriklauso atsakovei N. B.. 2016 m. lapkričio 24 d. atsakovė N. B. ir jos sutuoktinis A. B. su atsakove R. P. sudarė dovanojimo sutartį Nr. 10419-7, kuria atsakovė N. B. savo dukrai neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą. Taigi, atsakovė N. B. ir atsakovas A. B. sudarė atsakovės N. B. kreditorių, t. y. BOD įmonių grupės ir UAB „PCE BALTIC“, teises ir teisėtus interesus pažeidžiantį sandorį – dovanojimo sutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovai N. B. ir A. B., R. P. (toliau – atsakovai) atsiliepimuose į ieškinį nurodė su juo nesutinkantys.
Šalies argumentai
4. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami sustabdyti civilinę bylą iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54468-16. Ieškovai nurodė, kad tiek ginčijamo sandorio, t. y. dovanojimo sutarties – sudarymo metu, tiek ir ieškinio pateikimo metu ieškovai turėjo ir turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę atsakovę N. B.. Ieškovų įsitikinimu, siekiant tinkamai įrodyti jų turimą galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę N. B., ikiteisminiu tyrimu turi būti nustatytas ieškovams padarytos žalos faktas bei dydis. Tik tokiu būdu ieškovai galės tinkamai įrodyti, o Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertinti vieną iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą iki kol bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54468-16.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė esant tikslinga stabdyti šios bylos nagrinėjimą, kadangi siekiant teisingai išspręsti pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri teisiškai reikšmingi faktai, kurie turi būti nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamosios bylos procese, o būtent – turi būti nustatytas atsakovės N. B. veiksmų (ne)teisėtumas, jos veiksmais ieškovams (ne)padarytos žalos faktas bei jos dydis.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje atsakovai prieštarauja hipotetinei ieškovų reikalavimo teisei, todėl tik užbaigus ikiteisminį tyrimą ieškovų reikalavimo teisės, kildinamos iš delikto, gali būti patvirtintos baudžiamojoje byloje. Taip pat užbaigus pradėtą ikiteisminį tyrimą ir nustačius pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo faktą, BOD įmonių grupei ir UAB „PCE Baltic“ padarytos žalos dydį, t.y. ieškovų reikalavimo teisės į atsakovę N. B. dydį, bus galima spręsti, kiek konkrečiai įtakos actio Pauliana instituto pagrindu ginčijama dovanojimo sutartis turi atsakovės N. B. mokumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovai N. B. ir A. B., prie jų atskirojo skundo prisidėjusi atsakovė R. P., atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Priimdamas skundžiamą nutartį, Vilniaus apygardos teismas neįvertino ieškovų akivaizdaus piktnaudžiavimo savo teisėmis, kadangi faktas, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, ieškovams buvo žinomas ieškinio pareiškimo dieną bei 2020 m. kovo 23 d. teikiant Vilniaus apygardos teismui nuomonę dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo. Be to, kaip matyti iš ieškovų teikiamų procesinių dokumentų, ieškovai leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis gavo 2019 m. liepos 26 d. Nepaisant to, prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo buvo pateiktas tik 2020 m. rugpjūčio 31 d. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog reikšdami ieškinį, ieškovai jau žinojo, kad civilinės bylos nagrinėjimas bus neįmanomas (laikantis jų pozicijos). Tačiau nepaisant to, atitinkamo prašymo nepateikė, o prašymą stabdyti bylą išreiškė tik po to, kai į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės N. B. neva pasisavintos lėšos ieškovams grįždavo per kitas įmones, o taip pat patvirtinantys ieškovų nesąžiningai vykdomą buhalterinę apskaitą ir mokestines manipuliacijas.
8.2. Tiek šioje civilinėje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu ieškovai vengia nurodyti atsakovės N. B. skolos sumą, vengia pagrįsti neabejotiną galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę. Be to, kaip matyti iš ieškovų pateiktos 2019 m. vasario 22 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvados dėl UAB „PCE Baltic“ ir SIA „Global BOD Group“ įmonių grupės įmonių ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/10-2-25-1988, ieškovai specialistams nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir būtinų duomenų. Tokiu būdu ieškovai vilkina ir apsunkina ikiteisminį tyrimą, o jo buvimo faktu siekia sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
9. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovai pažymi, kad:
9.1. Ieškovai neturėjo kitos galimybės tik kaip pareikšti ieškinį ir kartu pateikti prašymą sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol bus baigtas su civiline byla tiesiogiai susijęs ikiteisminis tyrimas. Kitoks procesinių veiksmų planavimas, t. y. ieškinį pareiškus pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, ieškovai būtų praleidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, t. y. būtų praradę galimybę tinkamai apginti pažeistas teises teisme.
9.2. Atsižvelgdami į tai, kad atsakovai nepripažįsta ir ginčija ieškovų nurodomas ir ikiteisminiame tyrime analizuojamas aplinkybes, kuriomis remiantis ieškovai įrodinėja vieną iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – turimą galiojančią reikalavimo teisę, ieškovai prašyme prijungti ikiteisminio tyrimo medžiagą nurodė papildomą aplinkybę – susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius tarp ieškovų ir atsakovės N. B., kurių egzistavimo faktą atsakovė N. B. pripažino ikiteisminio tyrimo metu. Nepaisant to, kad prie civilinės bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsakovė N. B. patvirtina, kad ji yra skolinga ieškovei UAB „BOD Group“, faktas, jog atsakovai nepripažįsta kitų ikiteisminiame tyrime analizuojamų aplinkybių, kuriomis ieškovai remiasi įrodinėdami turimą galiojančią reikalavimo teisę, sudaro savarankišką pagrindą sustabdyti civilinę bylą, tam, kad ieškovai galėtų tinkamai ir visapusiškai įrodyti, o Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertinti minėtą actio Pauliana instituto taikymo sąlygą.
9.3. Atsakovės N. B. kaltės dėl ieškovų atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų pripažinimo faktas, t. y. fakto, ar inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės N. B. neteisėtų veiksmų yra pagrįstas, nustatymas, leis teismui visapusiškai įvertinti bei nustatyti ar šalys sudarydamos ginčijamą sandorį buvo sąžiningos (dovanojimo sutartis sudaryta praėjus trims dienoms nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo).
9.4. Ieškovai turimą galiojančią reikalavimo teisę įrodinėja analizuojamomis, tačiau ikiteisminiame tyrime dar nenustatytomis aplinkybėmis ir susiklosčiusiais paskoliniais teisiniais santykiais, kurių egzistavimo faktą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pati atsakovė N. B..
9.5. Tik užbaigus ikiteisminį tyrimą ir nustačius pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo faktą, BOD įmonių grupei ir UAB „PCE BALTIC“ padarytos žalos dydį, t. y. ieškovų reikalavimo teisės į skolininką dydį, bus galima spręsti, kiek konkrečiai įtakos actio Pauliana instituto pagrindu ginčijama dovanojimo sutartis turi atsakovės N. B. mokumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl bylos sustabdymo
11. Vadovaujantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
12. CPK nustatyti bylų sustabdymo pagrindai yra skirstomi į privalomus (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvius (CPK 164 straipsnis). Esminis šių pagrindų skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
12. Aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo institutą, taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 dalimi, konstatavo privalomojo pagrindo civilinės bylos sustabdymui iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas egzistavimą. Teismas apskųstoje nutartyje pažymėjo, kad siekiant teisingai išspręsti pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri teisiškai reikšmingi faktai, kurie turi būti nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, kuriame turi būti nustatytas atsakovės N. B. veiksmų (ne)teisėtumas, jos veiksmais ieškovei (ne)padarytos žalos faktas bei jos dydis, taip pat akcentavo, kad tik užbaigus pradėtą ikiteisminį tyrimą ir nustačius pareikštų civilinių ieškinių, pareikštų ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstumo faktą, BOD įmonių grupei ir UAB „PCE Baltic“ padarytos žalos dydį, bus galima spręsti, kiek konkrečiai įtakos actio Pauliana instituto pagrindu ginčijama dovanojimo sutartis turi atsakovės N. B. mokumui.
14. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. atsakovės N. B. atžvilgiu pradėtas ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-54468-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas), 300 straipsnio 3 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu).
15. Vienas iš privalomų sustabdyti bylą atvejų, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Šiuo atveju nėra duomenų, kad minėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas ir baudžiamoji byla būtų perduota nagrinėti teismui, todėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra.
16. Ieškovai būtinybę stabdyti civilinę bylą dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo motyvuoja siekiu tinkamai įrodyti actio Pauliana taikymo sąlygą, reikalaujančią nustatyti kreditoriaus turimą galiojančią reikalavimo teisę skolininkei, aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu bus nustatytas ieškovams padarytos žalos faktas bei dydis, ginčo sandorių šalių nesąžiningumas, dovanojimo sandorio įtaka atsakovės N. B. nemokumui. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovų argumentus vertino kaip sudarančius pagrindą stabdyti civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
18. Kaip matyti iš ieškovų pateikto ieškinio turinio, ieškovai atsakovės N. B. atsakomybę kildina iš jos neteisėtai atliktų veiksmų, o būtent – atsakovė N. B., kaip BOD įmonių grupės finansų vadovė, neturėdama teisinio pagrindo, iš BOD įmonių grupę sudarančių bendrovių sąskaitų bei UAB „PCE BALTIC“ banko sąskaitos pervesdavo įvairaus dydžio pinigines lėšas į savo kontroliuojamų bendrovių, giminaičių bei pažįstamų asmenų valdomų bendrovių banko sąskaitas už tariamai BOD įmonių grupei teikiamas paslaugas ir galimai vėliau, padedant minėtiems asmenims, šias lėšas pasisavindavo. Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad kreditoriumi, actio Pauliana taikymo aspektu, pripažįstamas ne tik asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinės civilinės atsakomybės. Nustatant, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į žalos, padarytos dėl neteisėtos veikos, atlyginimą, vadovaujamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Žalos atlyginimo prievolės atsiradimo momentas nustatytas CK 6.288 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žalos atlyginimo prievolės atsiradimas siejamas su jos padarymo (tam tikrais atvejais – su jos atsiradimo, jeigu žalos atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; įstatyme nenustatyta jokių aptariamos prievolės atsiradimo momento išimčių. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turi nurodyti konkretų savo reikalavimo dydį. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, šis ginčas turėtų būti išnagrinėtas iki priimant sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Įstatyme nedraudžiama vienoje byloje spręsti ir dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko, ir dėl jo reikalavimo panaikinti skolininko sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-167/2012).
19. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, pripažintina, kad deliktinė skolininko prievolė, kurios pagrindu kreditorius turi neginčijamą reikalavimo teisę į skolininką, gali būti nustatoma byloje, kurioje pareikštas actio Pauliana dėl kreditoriaus teises pažeidžiančių sandorių nuginčijimo. Skolininkui ginčijant žalos atlyginimo prievolę teismas turi išspręsti tokį ginčą – nustatyti, ar egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Konstatavus, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo skolininkas padarė žalą kreditoriui, ir nustačius kitas būtinąsias actio Pauliana sąlygas, sprendžiama dėl ginčijamų sandorių panaikinimo.
20. Ieškovai, prašydami sustabdyti civilinę bylą konkrečiai nenurodė, kokios aplinkybės trukdo teisingai išspręsti šalių ginčą šioje civilinėje byloje pagal ieškovų pareikštus reikalavimus, nepaaiškino, kodėl negalima civilinio proceso normų pagalba įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, sustabdęs civilinę bylą iki kol bus užbaigtas minėtas ikiteisminis tyrimas, nepagrįstai visą ieškovų įrodinėjimo pareigą pagal ieškinį perkėlė ikiteisminio tyrimo institucijai, nors, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos turi būti nustatomos civilinėje byloje, inicijuotoje actio Pauliana instituto pagrindu.
21. Svarbu paminėti ir tai, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Civilinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra skirtingi; tai, kad nenustatyta nusikaltimo nereiškia, kad tokiam asmeniui negali kilti žalos atlyginimo prievolė, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis naikintina ir ieškovų prašymo dėl bylos sustabdymo klausimas išspręstinas iš esmės, atsisakant šį prašymą tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų SIA „Global BOD Group, uždarosios akcinės bendrovės „BOD Group“, BOD Lenses, uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek R&D“, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tel cells“, uždarosios akcinės bendrovės „PCE Baltic“ pateiktą prašymą dėl civilinės bylos pagal ieškovų SIA „Global BOD Group, uždarosios akcinės bendrovės „BOD Group“, BOD Lenses, uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek R&D“, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tel cells“, uždarosios akcinės bendrovės „PCE Baltic“ ieškinį atsakovams N. B., R. P., A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sustabdymo netenkinti.