Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-264-302/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: e2A-264-302/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01730-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė
Atsakovas: N. B., A. B., R. P.
Ieškovas: Latvijos bendrovės SIA „Global BOD Group“, uždarosios akcinės bendrovės „BOD Group“, BOD Lenses

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2A-264-302/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01730-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. B., A. B. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo ir atsakovų N. B. bei A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19-258/2021 pagal ieškovių Latvijos bendrovės SIA „Global BOD Group“, uždarosios akcinės bendrovės „BOD Group“, BOD Lenses, uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek R&D“, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tel cells“, uždarosios akcinės bendrovės „PCE Baltic“ ieškinį atsakovams N. B., R. P., A. B. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės Latvijos bendrovė SIA „Global BOD Group“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BOD Group“, BOD Lenses, UAB, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Soli Tel cells“, UAB „PCE Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančia atsakovų N. B., A. B. ir R. P. 2016 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją – sutartimi perleistą turtą grąžinti atsakovei N. B..

2. Ieškovės nurodė, kad SIA „Global BOD Group“ yra Baltijos šalių aukštųjų technologijų įmonių grupės, kurią sudaro bendrovės UAB „BOD Group“, BOD Lenses, UAB, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Soli Tek cells“, valdančioji bendrovė (toliau – BOD įmonių grupė). UAB „PCE BALTIC“ yra BOD įmonių grupės verslo partnerė. Atsakovė N. B., kaip BOD įmonių grupės finansų vadovė, neturėdama teisinio pagrindo, iš BOD įmonių grupę sudarančių bendrovių sąskaitų bei UAB „PCE BALTIC“ banko sąskaitos pervesdavo įvairaus dydžio pinigines lėšas į savo kontroliuojamų bendrovių, giminaičių bei pažįstamų asmenų valdomų bendrovių banko sąskaitas už tariamai BOD įmonių grupei teikiamas paslaugas ir galimai vėliau, padedant minėtiems asmenims, šias lėšas pasisavindavo.

3. SIA „Global BOD Group“ pareiškimo pagrindu 2016 m. lapkričio 21 d. atsakovės N. B. atžvilgiu pradėtas ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54468-16 dėl turto pasisavinimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, taip pat apribota atsakovės teisė disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

4. Ieškinyje pažymima, kad SIA „Global BOD Group“, kaip BOD įmonių grupės valdančioji bendrovė, ikiteisminiame tyrime pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 134 446 Eur ieškovėms atsakovės N. B. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. UAB „PCE BALTIC“ ikiteisminio tyrimo metu taip pat pareiškė civilinį ieškinį 690 579 Eur sumai. Ieškovės yra atsakovės N. B. kreditorės.

5. Atsakovai N. B. bei A. B. 2016 m. lapkričio 24 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Dovanojimo sutartis), kuria N. B. savo dukrai atsakovei R. P. neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą: 1/2 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas).

Šalies argumentai

6. Ieškovių teigimu, atsakovė N. B., sudariusi Dovanojimo sutartį, tapo nemoki. Ieškovėms padaryta žala sudaro 1 825 025 Eur, o atsakovės turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra net 4,6 karto mažesnė nei BOD įmonių grupės turimas kreditorinis reikalavimas atsakovei, 2,8 karto mažesnė nei UAB „PCE BALTIC“ turimas kreditorinis reikalavimas ir net 7,4 karto mažesnė už bendrą ikiteisminio tyrimo metu pareikštų civilinių ieškinių sumą. Dėl šio sandorio atsakovė nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovėmis, yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio įsipareigojimai nebus įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovų N. B., A. B. ir R. P. 2016 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo sudarymo momento, taikė restituciją – dovanojimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą grąžino buvusiems savininkams. Ieškinio dalį pagal ieškovių SIA „Global BOD Group“, BOD Lenses, UAB, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Soli Tel cells“ reikalavimus atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. papildomu sprendimu atmetė prašymą dėl baudos skyrimo, priteisė atsakovei N. B. bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas, įvertinęs PVM sąskaitas faktūras, kurias apmokėjo UAB „PCE Baltic“ ir UAB „BOD Group“, sprendė, kad tiek ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu ieškovės UAB „PCE Baltic“ ir UAB „BOD Group“ yra atsakovės N. B. kreditorės nepriklausomai nuo to, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus konstatuota, kad atsakovės veiksmai yra nusikalstama veika. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neneigia fakto, jog ji piniginių lėšų statybos darbams neturėjo, o iš UAB „PCE Baltic“ skolinosi lėšas, tačiau paskolų nedeklaravo. Teismo vertinimu, ieškovės UAB „PCE Baltic“ ir UAB „BOD Group“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę pagal PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė neteisėtai įgijo jose išvardintą turtą, paslaugas jai remontuojant gyvenamąjį namą bei kitus statinius ir tvarkant teritoriją.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė N. B. įsigijo prekių ir paslaugų 82 186,78 Eur sumai, kurią apmokėjo ieškovė UAB „PCE Baltic“, bei 7 612,09 Eur sumai, kurią apmokėjo ieškovė UAB „BOD Group“.

10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui užtikrinant atsakovės finansinių įsipareigojimų įvykdymą, todėl ieškovių reikalavimas iš šio turto negalės būti tenkinamas. Teismas konstatavo, kad kito atsakovės turimo nekilnojamojo turto nepakanka 82 186,78 Eur ir 7 612,09 Eur dydžio įsipareigojimams ieškovėms įvykdyti, todėl Dovanojimo sutartis pažeidžia kreditorių teises.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovės apie Dovanojimo sutartį sužinojo 2019 m. liepos 26 d., kai buvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovai privalėjo sudaryti Dovanojimo sutartį.

13. Teismas konstatavo, kad Dovanojimo sutartis yra sudaryta tarp artimųjų giminaičių (tėvo, motinos ir dukros), todėl, atsakovams nepaneigus nesąžiningumo prezumpcijos, sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis.

14. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovės SIA „Global BOD Group“, BOD Lenses, UAB, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Soli Tel cells“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

15. Atsakovai N. B. ir A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas iš dalies ieškovių ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Prekių ar paslaugų įsigijimas namo remontui, įrengimui ar teritorijos tvarkymui vyko išimtinai su ieškovių vadovų žinia, todėl teismo išvada dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsta. Ieškovės nesikreipė į atsakovę dėl piniginių lėšų grąžinimo. Ieškovės neturi reikalavimo teisės atsakovei N. B.

15.2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančia visą 2016 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį, nepasisakė dėl ieškovių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui A. B.. Neįvertinta aplinkybė, kad dalis dovanoto Turto atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

15.3. Atsakovės nuosavybės teise turimo turto rinkos vertė Dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo 246 264 Eur, neįtraukiant padovanoto Turto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto pakanka padengti įsiskolinimą ieškovėms.

15.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovams, sudarant Dovanojimo sutartį, nebuvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovės N. B. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovų nesąžiningais.

15.5. Ieškovėms susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga leista 2017 m. vasario 9 d., todėl akivaizdu, kad ieškovės praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

16. Atsakovė R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas iš dalies ieškovių ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kokios vertės yra atsakovės N. B. visas turimas turtas, nevertino, kad net ir pardavus įkeistą turtą (duomenys neskelbtini), tik dalis gautų piniginių lėšų tektų bankui (tik nepadengta kredito dalis), o kita dalis tektų atsakovei, iš kurios galėtų būti tenkinamas ieškovių UAB „BOD Group“ ir UAB „PCE Baltic“ reikalavimas.

16.2. Ieškovės (kreditorės) neturėjo ir neturi neabejotinos, galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę N. B. Vien aplinkybė, kad ieškovės ikiteisminio tyrimo metu yra pareiškusios civilinius ieškinius, nereiškia, jog ieškovės turi neabejotiną ir neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovę. Be to, atsakovės N. B. veiksmai nėra pripažinti neteisėtais.

16.3. PVM sąskaitose faktūrose, kurių pagrindu teismas nustatė ieškovių reikalavimo dydį atsakovei, nėra nurodyta, kad perkamos prekės / paslaugos panaudotos atsakovės objekte ar pirktos jos naudai. Be to, atsakovės prekių įsigijimas per ieškoves negali būti laikomas neteisėtu, o pinginių lėšų ieškovėms grąžinimo terminas nebuvo nustatytas.

16.4. Ieškovės yra praleidusios vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo leista susipažinti 2017 m. vasario 9 d.

16.5. Dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovės N. B. turto pakako ieškovių reikalavimui įvykdyti.

16.6. Sudarant Dovanojimo sutartį, nebuvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovės N. B. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovų nesąžiningais.

Atsiliepimas

17. Ieškovės Latvijos bendrovė SIA „Global BOD Group“, UAB „BOD Group“, BOD Lenses, UAB, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Soli Tel cells“, UAB „PCE Baltic“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Leidimas susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga suteiktas 2019 m. liepos 26 d. 2017 m. ieškovėms buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, kuri susijusi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o su kita ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovėms susipažinti nebuvo leista.

17.2. Ieškovės turimos reikalavimo teisės į atsakovę nekildino iš galimai padarytos nusikalstamos veikos. Ieškovės aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo, kad reikalavimo teisė kildinama iš delikto.

17.3. Dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovės turimo turto vertė sudarė 288 314 Eur (246 264 Eur be Dovanojimo sutartimi perleisto turto). Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui. Atsakovės prievolės bankui dydis šiuo metu sudaro 218 849,84 Eur, o Dovanojimo sutarties sudarymo metu sudarė 238 292,93 Eur. Ieškovių reikalavimai iš įkeisto turto galėtų būti tenkinami tik tuomet, kai būtų patenkintas banko reikalavimas, todėl vertinant, ar Dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovių teises, įkeistas turtas neturėtų būti įtraukiamas į atsakovės turto masę. Taigi, po Dovanojimo sutarties sudarymo likusio turto vertė sudaro 42 460 Eur.

17.4. Dovanojimo sutarties sudarymo metu neegzistavo atsakovų pareiga sudaryti minėtą sandorį.

17.5. Dovanojimo sutartis sudaryta tarp tėvų ir dukros, o to pakanka spręsti, kad Dovanojimo sutarties šalys buvo nesąžiningos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

19. Atsakovai N. B. ir A. B. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2016 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d. banko sąskaitos išrašo kopiją.

20. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų pateiktas naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovai nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl actio Pauliana tenkinimo sąlygų

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalį, reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio ieškinio paskirtis yra kompensuojamoji: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė skolininko sudarytu sandoriu pažeistam jo mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę turtinę padėtį sugrąžinti, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

23. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir kt.).

24. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, todėl Dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją.

25. Apeliantai apeliaciniuose skunduose kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl actio Pauliana sąlygų visumos egzistavimo: tai, kad ieškovės turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; tai, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių (ieškovių) teises; atsakovų nesąžiningumą; ieškinio senaties termino netaikymą. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovai N. B. ir A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą, tačiau nenurodo nesutikimo su šiuo teismo procesiniu sprendimu motyvų.

Dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

26. Apeliantų teigimu, ieškovės neturi reikalavimo teisės atsakovei N. B., kadangi prekių ar paslaugų įsigijimas namo remontui, įrengimui ar teritorijos tvarkymui vyko išimtinai su ieškovių vadovų žinia, t. y. atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, be to, nėra nustatyta ieškovių neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsakovui A. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

27. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 – 6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą).

28. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 28 punktas).

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių pateiktus įrodymus, t. y. PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovės UAB „PCE Baltic“ ir UAB „BOD Group“ įsigijo prekes ir paslaugas iš trečiųjų asmenų, sprendė, kad Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė UAB „PCE Baltic“ turėjo neabejotiną ir galiojančią 82 186,78 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę N. B., o ieškovė UAB „BOD Group“ 7 612,09 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę N. B..

30. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovė UAB „PCE Baltic“ iš skirtingų juridinių asmenų yra įsigijusi prekių ir paslaugų už 82 186,78 Eur, o ieškovė UAB „BOD Group“ iš skirtingų juridinių asmenų yra įsigijusi prekių ir paslaugų už 7 612,09 Eur. Dovanojimo sutartis sudaryta 2016 m. lapkričio 24 d. Taigi ginčijama Dovanojimo sutartis sudaryta jau po PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, kurių pagrindu įrodinėjama ieškovių reikalavimo teisė į atsakovę N. B..

31. Byloje esančio 2017 m. birželio 20 d. atsakovės N. B., kaip įtariamosios ikiteisminiame tyrime, papildomos apklausos protokolo duomenimis nustatyta, kad atsakovė N. B. patvirtino, jog pirko įvairias statybines medžiagas savo namo statybai, o pardavėjams teikė duomenis apie paslaugos gavėjus, nurodydama UAB „PCE Baltic“ ir UAB „BOD Group“, kurios atlikdavo mokėjimus už prekes ir paslaugas. Šios aplinkybės atsakovė neneigė ir neginčijo bylos nagrinėjimo metu, be to, atsakovė, nors ir įrodinėja, kad tokiu būdu skolinosi pinigines lėšas iš ieškovių, neginčija, kad iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškovėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovių UAB „PCE Baltic“ ir UAB „BOD Group“ neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei N. B. (CPK 178 straipsnis). Apeliantų argumentas, kad atsakovė naudojo (skolinosi) ieškovių lėšas įsigyti prekes ar paslaugas namo remontui, apie tai informavusi ieškovių vadovus, nepaneigia nustatyto fakto, jog ieškovės turi reikalavimo teisę į atsakovę pagal PVM sąskaitas faktūras.

32. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Dovanojimo sutartimi padovanotas atsakovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas ar jo dalis. Kaip matyti iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų, iki Dovanojimo sutarties sudarymo šis turtas buvo įregistruotas atsakovės N. B. nuosavybės teise, duomenų, kad šis turtas buvo atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė, nėra. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. B. Be to, sutiktina su ieškovių pozicija, kad actio Pauliana taikymui pakanka, jog kreditorės turi reikalavimo teisę į vieną iš sandorio šalių.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl actio Pauliana sąlygos – kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo Dovanojimo sutarties sudarymo metu – yra pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Apeliantų (atsakovų) argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais grindžiama ieškovių neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į atsakovę N. B.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

34. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Dovanojimo sutartimi buvo pažeistos ieškovių teisės. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad atsakovės nuosavybės teise turimo turto rinkos vertė Dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo 246 264 Eur, t. y. atsakovės turimo nekilnojamojo turto pakanka padengti įsiskolinimą ieškovėms. Be to, pardavus įkeistą turtą, tik dalis gautų piniginių lėšų tektų bankui, o kita dalis tektų atsakovei, iš kurios galėtų būti tenkinamas ieškovių UAB „BOD Group“ ir UAB „PCE Baltic“ reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti šių argumentų pagrįstais.

35. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

37. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja ar visai nebelieka realios galimybės skolininkei atsiskaityti su kreditorėmis arba atsiskaitymas su kreditorėmis dėl sudaryto sandorio užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas konkrečiu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei 2001 m. gegužės 15 d. sudaryta kredito sutartimi su banku suteiktas 293 246,61 Eur būsto kreditas, kredito grąžinimo terminas – 2036 m. spalio 17 d. Pagal 2021 m. kovo 23 d. duomenis atsakovės negrąžinto kredito likutis sudaro 218 849,84 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės prievolės bankui įvykdymo užtikrinimui nekilnojamajam turtui (pastatui ir žemės sklypui), esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruota sutartinė hipoteka, hipotekos kreditorius – akcinė bendrovė SEB bankas. Taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise turi vieną žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 880 Eur, bei atsakovams, kaip bendrasavininkams, priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 39 583 Eur.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų, kurie yra artimieji šeimos nariai (sutuoktiniai ir jų dukra), sudarytas didelės vertės Turto dovanojimo sandoris sąmoningai sukūrė situaciją, jog skolininkės (atsakovės N. B.) prievolės ieškovėms vykdymas tapo apsunkintas, nes atsakovė N. B. iš esmės perleido turėtą asmenine nuosavybės teise vertingą nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad byloje esantys įrodymai apie atsakovės N. B. finansinę padėtį pagrindžia, jog išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto hipotekos kreditorei apsunkintas, o kito turto, kuris yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, 39 583 Eur vertės nepakanka prievolei ieškovėms įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po Dovanojimo sandorio sudarymo skolininkės atsakovės N. B. mokumo pokytis laikytinas reikšmingu, Dovanojimo sutarties sudarymas lėmė ieškovių galimybės išsiieškoti skolą iš skolininkės turto apsunkinimą bei atsakovės N. B. turto sumažėjimą. Atsakovės N. B. 82 186,78 Eur ir 7 612,09 Eur skolinių prievolių ieškovėms įvykdymas tapo akivaizdžiai sudėtingesnis nei buvo iki sudarant Dovanojimo sutartį. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliantai nepaneigė antrosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo.

Dėl atsakovų nesąžiningumo

40. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. CK 6.67 straipsnyje apibrėžtas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

41. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai ginčijamą sandorį sudaro artimi giminaičiai, o kreditorius savo teises bei interesus siekia ginti pareikšdamas actio Pauliana reikalavimą. Šiuo atveju Dovanojimo sutartis sudaryta tarp tėvų ir dukros, t. y. tarp artimų giminaičių, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas. Nesutikdami su tokia skundžiamame sprendime padaryta išvada, apeliantai nurodo, kad sudarant Dovanojimo sutartį jiems nebuvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovės N. B. atžvilgiu.

42. Byloje nustatyta, kad atsakovė N. B. pripažino, jog pirko įvairias statybines medžiagas savo namo statybai, o pardavėjams teikė duomenis apie paslaugos gavėjus nurodydama UAB „PCE Baltic“ ir UAB „BOD Group“, kurios atlikdavo mokėjimus už prekes ir paslaugas. Be to, atsakovė nurodė, kad tokiu būdu skolinosi pinigines lėšas iš ieškovių, ir neginčijo, jog iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškovėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų nesąžiningumo prezumpcija, sudarant Dovanojimo sutartį su artima giminaite (dukra), nepaneigta. Atsakovė, sudarydama Dovanojimo sutartį, kuri yra neatlygintina, kaip pati pripažino, žinojo apie savo prievolę ieškovėms (pripažino, jog skolinosi tokiu būdu lėšas iš ieškovių), taip pat žinojo ir turėjo žinoti, kad Dovanojimo sandorio sudarymas pakenks jos mokumui (galimybei atsiskaityti su kreditorėmis). Priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

43. Dėl atsakovės R. P. (ne)sąžiningumo apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat būtų taikytina nesąžiningumo prezumpcija. Tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis Dovanojimo sandoris, atsakovės R. P. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jos sąžiningumo ar nesąžiningumo – trečiojo asmens nesąžiningumas yra būtina actio Pauliana tenkinimo sąlyga tik ginčijant dvišalį atlygintinį sandorį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013).

Dėl ieškinio senaties

44. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju senaties terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį nėra praleistas. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad ieškovėms su ikiteisminio tyrimo medžiaga leista susipažinti 2017 m. vasario 9 d., todėl nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta šio argumento pagrįstu.

45. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės Latvijos bendrovės SIA „Global BOD Group“ atstovas 2019 m. liepos 19 d. pateikė prašymą prokurorei leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Iš byloje esančio 2019 m. liepos 26 d. prokurorės pranešimo matyti, kad ieškovei leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nežinojo ir negalėjo sužinoti apie Dovanojimo sandorį anksčiau nei 2019 m. liepos 26 d., kuomet prokurorė leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir iš jos ieškovės sužinojo, kad Dovanojimo sutartimi atsakovė N. B. perleido Turtą atsakovei R. P.. Ieškovės su actio Pauliana ieškiniu į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 28 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams actio Pauliana pagrindu pareikšti nepraleistas.

47. Apeliantai neginčija atsakovų pareigos neegzistavimo sudaryti ginčijamą sandorį, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos, bei restitucijos taikymo, todėl teisėjų kolegija dėl šių sąlygų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantų apeliacinių skundų argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

50. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovų N. B., A. B. ir R. P. apeliaciniai skundai atmetami, atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

51. Ieškovė Latvijos bendrovė SIA „Global BOD Group“ pateikė prašymą priteisti jai 2 652 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimą).

52. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovės Latvijos bendrovės SIA „Global BOD Group“ teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. spalio 15 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 566,40 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 036,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas vienas atsiliepimas į abu apeliacinius skundus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, ieškovei Latvijos bendrovei SIA „Global BOD Group“ už advokato teisines paslaugas priteisiama iš atsakovų lygiomis dalimis po 678,77 Eur (2 036,32 Eur / 3) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų dydžio sumą byloje nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovų N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 678,77 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 77 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei Latvijos bendrovei SIA „Global BOD Group“, juridinio asmens kodas 40103814222.

Teisėjai Romualda JanovičienėGintaras PečiulisLaima Ribokaitė