- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2-327-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01730-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- SIA „Global BOD Group“, BOD Lenses uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek R&D“, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek Cells“, uždarosios akcinės bendrovės „PCE BALTIC“
- Atsakovas
- R. P., N. B., A. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų SIA „Global BOD Group“, BOD Lenses uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek R&D“, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek Cells“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PCE BALTIC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų SIA „Global BOD Group“, BOD Lenses uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek R&D“, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek Cells“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PCE BALTIC“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei R. P., civilinėje byloje Nr. e2-4716-258/2019 pagal ieškovų SIA „Global BOD Group“, BOD Lenses uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek R&D“, uždarosios akcinės bendrovės „Soli Tek Cells“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PCE BALTIC“ ieškinį atsakovams N. B., R. P. ir A. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai SIA „Global BOD Group“, BOD Lenses UAB, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Soli Tek Cells“ ir UAB „PCE BALTIC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia tarp atsakovų N. B., R. P. ir A. B. 2016 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 10419-7 ab initio, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei R. P. 2016 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 10419-7 perleistą turtą.
3. Nurodė, kad ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta siekiant atsakovei N. B. išvengti pareigos atlyginti žalą. Turtą minėta atsakovė neatlygintinai perleido artimam giminaičiui nedelsiant po to, kai sužinojo apie jai pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl realu, kad atsakovė R. P. gali jį perleisti tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes, kad nuo 2010 m. lapkričio mėn. atsakovė N. B., būdama BOD įmonių grupės (ieškovų) finansų direktorė, kartu su kitais bendrininkais sukūrė sistemą veiksmų, kaip savo naudai gauti BOD įmonių grupės ir ieškovų verslo partnerės UAB „PCE BALTIC“ didelės vertės pingines lėšas, tai, kad 2016 m. lapkričio 21 d. SIA „Global BOD Group“ ir UAB „PCE BALTIC“ kreipėsi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas), 300 straipsnio 3 dalį (dokumentų suklastojimas) ir pareiškė 1 134 446 Eur civilinį ieškinį, preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovai reiškiamus reikalavimus pagrindė pateiktais duomenimis ir tai leidžia preliminariai spręsti, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinys galėtų būti patenkintas.
6. Tam, kad būtų tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įrodyta ir kita aplinkybė – egzistuojanti reali grėsmė būsimam teismo sprendimui neįvykdyti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovų nurodytomis aplinkybėmis ir VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė, kad atsakovei R. P. pagal ginčijamą dovanojimo sutartį perleistas turtas yra areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad esant ikiteisminio tyrimo metu pritaikytam turto areštui, nors ir ne šioje byloje, o ikiteisminio tyrimo metu ieškovų civilinio ieškinio užtikrinimui, šio turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė nekyla. Nesant grėsmės, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes tai neatitiktų civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio reikalavimų.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK nedraudžia ieškovams, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (pvz., panaikinus Vilniaus apygardos prokuratūros taikytą areštą), t. y. atsiradus grėsmei, dar kartą kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovai SIA „Global BOD Group“, BOD Lenses UAB, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Soli Tek Cells“ ir UAB „PCE BALTIC“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei R. P. 2016 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 10419-7 perleistą turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Turto arešto baudžiamajame procese tikslas yra ieškovų ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai prašo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją, t. y. dovanojimo sutartimi perleistą turtą grąžinti atsakovų N. B. ir A. B. nuosavybėn. Tokio pobūdžio bylose itin svarbus status quo (esamos situacijos) išsaugojimas, nes priešingu atveju šio turto grąžinimas natūra faktiškai taptų arba itin sudėtingu, arba net neįmanomu. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovės N. B. turtui, įskaitant ir dovanojimo sutartimi perleistą turtą, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas atsakovės N. B. turtui, tuo tarpu šioje civilinėje byloje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės R. P. turtui. Skiriasi subjektas, kurio turto atžvilgiu taikytini atitinkami suvaržymai.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų veiksmų sąžiningumo aspektu. Turtą atsakovė N. B. neatlygintinai perleido artimam giminaičiui nedelsiant po to, kai sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (po 3 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir likus 1 dienai iki nuosavybės teisių apribojimo). Realu, kad atsakovė R. P. gali siekti turtą perleisti tretiesiems asmenims.
8.3. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytą laikiną atsakovės N. B. nuosavybės teisės apribojimą panaikinus ieškovai turės teisę kreiptis su pakartotiniu prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi teisinės reikšmės. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu, 151 straipsnio 6-7 dalimis, ikiteisminio tyrimo medžiaga yra nevieša ir prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kas 6 mėnesius turi būti pratęsiamas. Egzistuoja rizika, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas bet kuriuo metu gali būti nepratęstas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė N. B. pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantai nenurodo nei vienos faktinės aplinkybės, kurios leistų net hipotetiškai manyti, kad galimas teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Apeliantai neįvardina galimų (arba jų įsivaizduojamų) grėsmių teismo sprendimo vykdymui. Atsakovams priklausantis turtas jau yra areštuotas. Areštas taikytas 2016 m. lapkričio 25 d. ir nuolat tęsiamas. Atsakovei R. P. nuosavybės teise priklausantis turtas laikytinas turtu, iš kurio apeliantai tenkintų savo nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl tariamo nusikaltimo. R. P. motina N. B. ginčo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą įsigijo dovanojimo sutarties pagrindu dar 2012 metais iš savo motinos ir tetos. Atsakovė R. P. 2016 m. rugsėjo 10 d. sudarė santuoką su savo vyru G. P. ir jos tėvai, t. y. atsakovė N. B. su savo vyru kaip santuokos sudarymo dovaną gyvenimo pradžiai buvo pažadėję dovanoti ginčo turtą atsakovei R. P.. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo teiginiai dėl atsakovės N. B. nesąžiningumo yra akivaizdžiai nepagrįsti.
9.2. Iš paties apeliantų teismui pateiktos išvados matyti, kad N. B. niekada nebuvo ieškovų ar su jais susijusių įmonių finansų direktore (išskyrus UAB „BOD Group“, UAB „BRD“, UAB „Prioro pramogos“). Įmonių buhalterinę apskaitą ir finansus tvarkė kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
9.3. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. lapkričio 24 d., įregistruota ir elektroniniu parašu pasirašyta notarės 13:35:36 val. Tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas skirti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą – priimtas 2016 m. lapkričio 25 d. 16.16 val. Šie faktai paneigia atskirajame skunde dėstomus samprotavimus apie atsakovių N. B. ir R. P. nesąžiningumą.
Šalies argumentai
9.4. Apeliantai akcentuoja, kad laikinąsias apsaugos priemones prašo pritaikyti tik R. P. turtui, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nutyli, kad prašomas areštuoti turtas jau ir taip yra areštuotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios prokurorės, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 31 d. nutartimi. Apeliantų pareikšti reikalavimai baudžiamojoje byloje nėra pripažinti pagrįstais, jų pagrįstumas ikiteisminio tyrimo stadijoje net nėra ir negali būti sprendžiamas (pasisako tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą), todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nėra net hipotetinės tikimybės apie teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė R. P. pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantai teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas tokio pobūdžio bylose yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas ir savo teiginiui pagrįsti nurodo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. e2-1218-516/2019, e2-118-516/2017, e2-1163-464/2017. Nurodytų bylų ir šios bylos ratio decidendi visiškai nesutampa, todėl nurodytomis nutartimis nėra pagrindo remtis.
10.2. Ieškovai nepagrindė ieškinio, nebuvo ir nėra nei atsakovės N. B., nei atsakovės R. P. nesąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nėra kaltinamojo akto, sprendimo perduoti baudžiamąją bylą teismui, nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės N. B. atžvilgiu, o tai reiškia, kad nei minėtame ikiteisminiame tyrime, nei kur kitur nėra nustatyti ir įrodyti atsakovės N. B. kokie nors neteisėti ar nusikalstami veiksmai, kuriais grindžiami civiliniai ieškiniai ikiteisminiame tyrime.
10.3. Apeliantų esamos padėties išsaugojimą realiai užtikrina ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir galiojantis atsakovės R. P. turto (dėl kurio pareikštas actio Pauliana ieškinys) laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
10.4. Tai, kad atsakovės N. B. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepatvirtina ir negali patvirtinti jos nesąžiningumo. Tai, kad atsakovė N. B. kartu su savo vyru, būdami atsakovės R. P. tėvai, padovanojo savo dukrai tam tikrą turtą, taip pat nereiškia ir negali reikšti atsakovių N. B. ir R. P. nesąžiningumo. Tai, kad turtas buvo padovanotas 2016 m. lapkričio 24 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. lapkričio 21 d. (kaip nurodoma ieškinyje) taip pat nereiškia nesąžiningumo, nes įtarimai ikiteisminiame tyrime atsakovei N. B. pareikšti 2016 m. lapkričio 30 d. Nebuvo ir nėra jokių aplinkybių, įrodančių ar galinčių įrodyti atsakovės R. P. ketinimus ar galimybę paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Atskirajame skunde apeliantai nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.
15. Apeliantai, ginčydami skundžiamą nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų sąžiningumo, t. y. kad turtą atsakovė N. B. neatlygintinai perleido artimam giminaičiui nedelsiant po to, kai sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (po 3 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir likus 1 dienai iki nuosavybės teisių apribojimo), todėl realu, kad atsakovė R. P. gali turtą perleisti tretiesiems asmenims.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokie atsakovių veiksmai preliminariai galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi ar keliantys grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčijamu sandoriu perleistas turtas, kurį apeliantai prašo areštuoti, 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu buvo areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros. Minėto laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas – užtikrinti ieškovų ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio įvykdymą. Nei viena iš šalių nepateikė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui, dėl kurio sandorio teisėtumo kilęs ginčas, būtų panaikintas. Taigi turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė šiuo atveju nekyla.
17. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas šiuo atveju pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Esant galiojančiam ir nepanaikintam turto, dėl kurio perleidimo sandorio teisėtumo kilęs ginčas, areštui nėra pagrindo sutikti su apeliantų skundo argumentu, kad turto grąžinimas natūra faktiškai taptų sudėtingu ar neįmanomu.
18. Apeliančtų teigimu, egzistuoja rizika, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės apribojimas ginčijamu sandoriu perleistam turtui bet kuriuo metu gali būti nepratęstas. Tokie apeliantų argumentai grindžiami prielaidomis. Minėta, kad byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas atsakovės R. P. turtui būtų panaikintas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dar kartą jau areštuotam turtui būtų perteklinis. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad CPK nedraudžia pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. panaikinus Vilniaus apygardos prokuratūros taikytą areštą, pakartotinai ieškovams kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui – konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl apeliantų atskirasis skundas panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
20. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.