Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą nuteistajam M. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. R. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 4 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2012 m. sausio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 4 MGL dydžio bauda pakeista areštu 2 paroms, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 1 dienai. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 12 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai. Anksčiau teismo teistas 8 kartus.

2. Komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3. M. R. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes nebuvo atsižvelgta į jo elgesio pokyčius bei tai, kad jis dalyvavo adaptacinėse ir elgesio korekcijos programose, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, socialinių įgūdžių lavinimo grupę, tris kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį bei vykdo finansinius įsipareigojimus. Skunde teigia, kad teismas rėmėsi tik neigiamai jį apibūdinančiomis aplinkybėmis, bet neįvertino jo daromų pastangų. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik bausmės vykdymo forma, kuria siekiama asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir pavojingumas negali būti pagrindu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kadangi tai nekinta viso bausmės atlikimo metu. Prašo atsižvelgti į tai, kad laisvėje jis turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su sutuoktine, kitais šeimos nariais ir draugaiss, kas reikalinga sėkmingai probacijai. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas, neatsižvelgęs į išvadas Komisijos, kuri nuteistąjį pažįsta ir geriau gali vertinti jo elgesį, nepagrįstai nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą. Prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti, Komisijos nutarimą patvirtinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

5. Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iš pataisos įstaigų gali būti lygtinai paleisti laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistasis M. R. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip keturis penktadalius paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pakankama pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, M. R. nustatyta vidutinė – 74 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, iš šių nustatytų balų net 39 yra kintami, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali sumažinti.

8. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja adaptacijos programose, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, palaiko socialinius santykius su šeimos nariais, artimaisiais. Nors aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tik pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis viso bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu egzistuojančios aplinkybės. Apie nuteistojo pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei pagrindą matyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, spręstina pagal nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, pagal jo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir paskirtą bausmę, asmenybės ypatumus. Nors paskutiniu metu M. R. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę vertinamas pakankamai teigiamai, galiojančių nuobaudų jis neturi, tačiau jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nepriekaištingas. Pateikti duomenys patvirtina, kad po vienerių bausmės atlikimo metų, kai jis jau buvo kartą skatintas, nuteistasis pažeidė vidaus tvarką. Tokia nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu dar nėra pakankama jo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas.

10. Nuteistojo asmenybė taip pat pagrįstai teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. R. gan atlaidus sau, kaltę minimalizuoja ir dėl paskutinio nusikaltimo ją pripažino tik iš dalies. Į ankstesnius nusikalstamus veiksmus iki šiol jis žvelgia gan atlaidžiai, per daug jų nesureikšmina. Nepakankamą nuteistojo elgesio bei mąstymo korekciją patvirtina ir aplinkybės, kad nuteistojo elgesyje iki šiol stebimas impulsyvumas, spontaniškumo proveržiai, pasidavimas emocijai, jis yra įtaigus. Stebimas nuteistojo atsakomybės trūkumas, polinkis rizikuoti, jo emocijos išlieka labilios, t. y. jam būdingas greitas emocijų kitimas, nuotaikos nepastovumas, yra dirglus. Išlieka keturi kriminogeniniai veiksniai: finansiniai sunkumai, ankstesni teistumai, emocinė gerovė ir narkotikų vartojimas. Nuteistojo asmenybę apibūdina ir jo kriminogeninė praeitis: M. R. anksčiau teistas net aštuonis kartus, ne tik Lietuvoje, bet ne kartą ir Didžiojoje Britanijoje, o jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja. Teismas jam jau taikė lygtinį paleidimą, ir nors per šį laikotarpį nuteistasis naujų nusikaltimų nepadarė, tačiau po to jis ir vėl ne kartą nusikalto. Šios aplinkybės apibūdina nuteistąjį, parodo jo požiūrį į nusikalstamas veikas ir jam paskirtas sankcijas, ir duoda pagrindo išvadai, kad iš ankstesnių teistumų jis nepasimokė. Nagrinėjamu atveju M. R. bausmę atlieka už tyčinę, visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką – disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, su tikslu jas platinti. Pažymėtina, kad apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino kaip nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą visų kitų aplinkybių visumoje, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau pripažintina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami.

11. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su sutuoktine, kitais šeimos nariais, draugais, kas reikalinga sėkmingai probacijai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, šios aplinkybės kaip turinčios reikšmės sėkmingai probacijai, buvo aptartos. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytoms išvadoms, kad nuteistojo glaudžių socialinių ryšių ir artimųjų palaikymo kaip sėkmingos jo resocializacijos faktoriaus nepatvirtina jokie faktiniai duomenys, nes pataisos namuose M. R. artimųjų nelankomas. Priešingai nei teigia nuteistasis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis savo būsto neturi ir laisvėje tikisi gyventi pas draugą, nėra pateikta jokių duomenų ir apie garantiją būti įdarbintam.

12. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad Komisija nutarime nurodyta aplinkybė apie stabilią nuteistojo emocinę būsena prieštarauja socialinio tyrimo išvados duomenims. Nuteistojo emocijos iki šiol išlieka labilios, t. y. jam būdingas greitas emocijų kitimas, nuotaikos nepastovumas, jis yra dirglus, su tuo susijęs ir nustatytas vienas iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių – emocinė gerovė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarime įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai ir su tokia išvada aukštesnysis teismas sutinka. Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas - atliktą bausmės dalį, nuteistojo elgesį pataisos namuose paskutinius ketverius metus bei tai, kad jis įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones ir neturi galiojančių nuobaudų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai netenkinto komisijos nutarimo, yra neteisingi.

13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai M. R. charakterizuojantys duomenys dar nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius, padėsiančius jam adaptuotis visuomenėje ir skatinsiančius tik teisėtą jo elgesį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.