Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Aušros Vingilės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 357-64 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi tenkintas antstolio M. P. prašymas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 4 MGL bauda pakeista į dviejų parų trukmės areštą.

1.2. Kauno apylinkės 2017 m. kovo 30 d. teismo nutartimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pakeistą bausmę, laisvės atėmimas ketveriems metams, subendrintas su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi nustatyta dviejų parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, kai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę, keturių metų ir vienos dienos trukmės laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

1.3. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 17 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d.

2. Komisijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu buvo nutarta M. R. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Komisija sprendė, jog yra tikslinga švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, kadangi šiuo atveju egzistuoja pagrįstas pagrindas manymui, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir nuteistajam būnant laisvėje.

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 357-64 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R.. Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistasis M. R. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, t. y. jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.

4. Nuteistasis M. R. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra formali, priimta neigiant akivaizdžius faktus ir esmines aplinkybes, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neretai prieštarauja savo paties teiginiams, iš kurių daugelis prieštarauja logikai. Be to, nurodo, jog apylinkės teismo pateikti argumentai yra formalūs, vienpusiški ir nepagrįsti, o teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą vadovaujasi dar tarybiniais laikais suformuotais kriterijais, kurie šiuo metu yra visiškai nereikšmingi ir neaktualūs.

4.2. Be to, M. R. skunde pažymi, kad Komisija jau trečią kartą nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Komisijos argumentai, kuriais remdamasi ji sprendė, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės buvo paneigti grynai šabloniškais, teisiškai nepagrįstais motyvais, nurodant loginės kritikos neatlaikančias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsižvelgia į tai, jog jis turi teisinių įsipareigojimų, tačiau visiškai nevertina to, jog dirbti jis pradėjo tik atvykęs į pataisos namus, bei aplinkybės, kad ilgą laiko tarpą dirbti jis negalėjo dėl jo darbovietės VĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sustabdymo.

4.3. Taip pat nuteistasis pažymi, kad skundžiamos nutarties teiginys, jog būdamas įkalinimo įstaigoje jis įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, susipažino su narkotikų vartojimo pavojais, tačiau laisvės atėmimo bausmės metu dėl to nesigydė, yra visiškai nelogiškas, kadangi įkalinimo įstaigoje nėra jokių reabilitacijos ar gydymosi nuo narkomanijos priemonių, o visose įmanomose programose, susijusiose su narkomanijos prevencija, jis jau dalyvavo. M. R. manymu, tokiu būdu apylinkės teismas reikalauja iš jo neįmanomų dalykų.

4.4. Be kita ko, nuteistojo manymu apylinkės teismas nepagrįstai vertina jo socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad jis yra kiek neramus ir įsitempęs, kaip kriminogeninį veiksnį, kadangi įkalinimo įstaiga nėra „relaxo“ įstaiga ir būnant joje yra natūralu būti neriamam bei įsitempusiam.

4.5. Taipogi skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nevienareikšmiškai vertinama ir jam likusi įvykdyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, nutarties pradžioje nurodant, jog minėta dalis yra nedidelė, o tos pačios nutarties pabaigoje teigiant, kad neatliktos bausmės dalis nėra maža t .y. daugiau nei vienuolika mėnesių. Tokie apylinkės teismo motyvai, nuteistojo manymu yra visiškai neaiškūs.

4.6. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog jis neprašo teismo atleisti jį nuo likusios bausmės vykdymo, o tik išreiškia prašymą, kad ji būtų pakeista kita, švelnesne bausme, kurią jis atliktų būdamas griežtai prižiūrimas ir kontroliuojamas.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

6. Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, M. R. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. M. R. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 80 balų. Tuo tarpu, pastarojo M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 73 balų. Pažymėtina, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 35 balai, o tai reiškia, kad likusieji 38 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo M. R. daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

10. Vertinant M. R. pažangą pataisos proceso metu svarbu atsižvelgti ir į tai, jog nepaisant to, kad nuteistajam, net ir vykdančiam visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai (t. y. finansiniai sunkumai, ankstesni teistumai, emocinė gerovė ir narkotikų vartojimas). Be to, iš 2019 m. gegužės 22 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis stokoja savikritiškumo ir atsakomybės prisiėmimo, minimalizuoja savo kaltę, o jo elgesyje stebimas impulsyvumas, spontaniškumo proveržiai ir pasidavimas emocijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad M. R. pataisos procesas vis dar nėra pasibaigęs, o jam paskirtos bausmės tikslai nepasiekti.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš M. R. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. jam, buvo paskirta drausminė nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.

12. Nuteistojo skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nevienareikšmiškai vertinama jam likusi įvykdyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, nutarties pradžioje nurodant, jog minėta dalis yra nedidelė, o tos pačios nutarties pabaigoje teigiant, kad neatliktos bausmės dalis nėra nemaža, tačiau šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad aprašomojoje nutarties dalyje nurodyta aplinkybė, jog M. R. paskirtos bausmės likusi neatlikta dalis yra nedidelė, šioje nutartyje buvo nurodyta tik aprašant aptariamą Komisijos nutarimą ir cituojant šio nutarimo motyvus, todėl ji negali būti traktuojama kaip žemesnės instancijos teismo nuomonė. Atkreipiamas dėmesys, jog būtent motyvuojamoje skundžiamos nutarties dalyje yra pateikiamas M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusios dalies vertinimas, kuriam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, nėra laikytina maža, kadangi vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, o bausmės tikslai realiai įgyvendinami tik ją atliekant.

13. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai įvertino jo socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad jis yra kiek neramus ir įsitempęs, kaip kriminogeninį veiksnį. Pažymėtina, kad M. R. socialinio tyrimo išvados turinys, patvirtina, kad šiuo atveju nuteistojo kriminogeniniu veiksniu buvo pripažintos ne tik aplinkybės, kad jis yra neramus ir įsitempęs, bet visa jo emocinė būklė, kurią aprašant, be kita ko, buvo atsižvelgta ir į nurodytas aplinkybes. Taip pat atkreipiamas į dėmesys, jog teismas jokiais atvejais nesprendžia ar tam tikros aplinkybės yra laikytinos kriminogeniniais veiksmais, kadangi tai yra pataisos įstaigose veikiančių Psichologijos tarnybų prerogatyva. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas spręsdamas M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visiškai pagrįstai atsižvelgė į jam nustatytą kriminogeninį veiksnį (t. y. į emocinę gerovę) ir jį sudarančias aplinkybes.

14. Nepritariama ir nuteistojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kaip jį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę vertino tai, jog bausmės atlikimo metu jis nesigydė nuo narkomanijos, kadangi M. R. teigimu įkalinimo įstaigoje nėra jokių reabilitacijos ar gydymosi nuo narkomanijos priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 118/V-234 patvirtintos priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkos 3 ir 6 punktuose nurodyta, kad priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ligomis sergančių, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų gydymui laisvės atėmimo vietose steigiamas reabilitacijos centras, kuriame atliekamas stacionarinis ar ambulatorinis gydymas pagal priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų reabilitacijos programas, kurios derinamos su toje vietovėje esančiais priklausomybės ligų specialistais. Be to, minėtos tvarkos 8 punkte nurodyta, jog į priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ligomis sergančių, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų reabilitacijos centrą nukreipiami nuteistieji pagal atrankos reabilitacijai kriterijus, jeigu jie raštu pareiškia norą atsisakyti žalingų įpročių ir yra pataisos įstaigos, kurioje jie atlieka laisvės atėmimo bausmę, gydytojo psichiatro, psichologo ir būrio auklėtojo rekomendacijos, kurioms pritarė pataisos įstaigos administracija. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog priešingai nei teigiama M. R. skunde, nuteistiesiems yra sudarytos tinkamos sąlygos bausmės atlikimo metu gydytis nuo narkomanijos, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo M. R. klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog bausmės atlikimo metu M. R. nesigydė nuo narkomanijos. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė sprendžiant M. R. pataisos proceso sėkmingumo klausimą, yra itin reikšminga, kadangi pats nuteistasis nurodo, jog daugeliu atveju jo nusikalstamas elgesys buvo nulemtas piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nagrinėjamu atveju nenustačius aplinkybių, objektyviai patvirtinančių, kad M. R. siekia išsigydyti nuo turimos priklausomybės, sprendžiama, jog egzistuoja didžiulė tikimybė, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas.

15. Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju stebimi teigiami nuteistojo pokyčiai – M. R. bausmės atlikimo metu dirba, iš gaunamo uždarbio dengia civilinį ieškinį, yra keturis kartus skatintas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamos atsvaros pagrįstai išvadai, jog M. R. jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu M. R. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Be to, sprendžiama, kad Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neleidžia konstatuoti, kad M. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.