Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui ir 4 MGL dydžio bauda; 2017 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 4 MGL bauda pakeista areštu 2 paroms;

2) 2012 m. sausio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams; Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 4 metų laisvės atėmimo.

2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2012 m. sausio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 dienai.

Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 12 d.

Nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. M. R. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose.

2018 m. birželio 15 d. nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 48).

Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2018 m. gruodžio 12 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį M. R. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Už nepriekaištingą elgesį tris kartus paskatintas, paskutinis paskatinimas skirtas po ankstesnės Komisijos posėdžio, kas nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Dirba. Buvo vieną kartą baustas už alkoholio vartojimą, tačiau sugebėjo padaryti išvadas, daugiau pažeidimų nepadarė. Pripažįsta alkoholio neigiamą įtaką, tvirtai pasiryžęs spręsti šią problemą laisvėje. Pataisos namuose lanko savitarpio pagalbos grupes. Stebima stabili jo emocinė būsena. Apie ateitį kalba pozityviai, laisvėje planuoja gyventi pas draugą, kuris padės buityje ir įsidarbinti. Vykdo finansinius įsipareigojimus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 80 balų iki 74 balų, iš jų 35 balai yra statiniai veiksniai, kurių pokytis neįmanomas. Nurodytų aplinkybių pagrindu Komisija sprendė, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino. Jis atsižvelgė į ankstesnės Komisijos rekomendacijas, dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, išklausė paskaitą „Streso valdymas“, dalyvavo narkomanijos prevencijos programoje ir lankė priklausomų asmenų „Įžanginę grupę“, lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus ir socialinių įgūdžių lavinimo grupę. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus. Bausmės atlikimo metu dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus. Jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo M. R. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 74 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli nuteistojo pažanga ją mažinant. Tačiau teismas, įvertinęs vis dar nustatomus net keturis kriminogeninius veiksnius (finansiniai sunkumai, ankstesni teistumai, emocinė gerovė, narkotikų vartojimas), sprendžia, kad tokia nuteistojo pažanga nenustatyta ir pirmiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo M. R. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos 74 balų kintami yra net 39 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. M. R. yra teistas aštuonis kartus, šiuo metu jis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis), kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad nuteistojo ankstesni teistumai yra kriminogeninis veiksnys. Šiame kontekste būtina įvertinti socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis gan atlaidus sau, kaltę minimalizuoja ir dėl paskutinio nusikaltimo ją pripažino tik iš dalies, į ankstesnius nusikalstamus veiksmus iki šiol žvelgia gan atlaidžiai, per daug jų nesureikšmina, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Nepakankamą nuteistojo elgesio bei mąstymo korekciją patvirtina ir aplinkybės, kad nuteistojo elgesyje iki šiol stebimas impulsyvumas, spontaniškumo proveržiai, pasidavimas emocijai, jis yra įtaigus, stebimas atsakomybės trūkumas, polinkis rizikuoti. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistojo emocinė būsena stabili, tačiau socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo emocijos išlieka labilios, t. y. jam būdingas greitas emocijų kitimas, nuotaikos nepastovumas, jis yra dirglus, ir šią aplinkybę taip pat būtina įvertinti, nes vienas iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių yra emocinė gerovė. Nuteistasis laisvėje vartojo narkotines medžiagas, pripažįsta, kad dauguma nusikaltimų padaryti dėl narkotikų vartojimo, ir nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo narkomanijos prevencijos programoje, lankė priklausomų asmenų „Įžanginę grupę“, lanko savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, narkotikų vartojimas išlieka kriminogeniniu veiksniu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo nubaustas už šiurkštų vidaus tvarkos pažeidimą – alkoholinių gėrimų vartojimą. Nuobauda negalioja, tačiau tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Jau minėta ir teigiamai įvertinta, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus, tačiau vertinant nuteistojo pastangas keisti elgesį teigiama linkme, atsižvelgiama į tai, kad bausmę jis atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir toks paskatinimų skaičius, kuomet jis jau atlikęs didesnę dalį paskirtos bausmės, bei įvertinus skirtą jam drausminę nuobaudą, nerodo jo išskirtinai pavyzdingo elgesio. Po drausminės nuobaudos jis buvo paskatintas du kartus, t. y. 2018 m. kovo 29 d. jam prieš terminą panaikinta nuobauda, o 2018 m. rugsėjo 24 d. pareikšta padėka. Tokiu būdu, daroma išvada, kad nuteistasis savo elgesį kryptingai koreguoja teigiama linkme tik po nuobaudos paskyrimo. Taigi, nurodytos aplinkybės nerodo itin pavyzdingo nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, kas leistų konstatuoti akivaizdų jo nuostatų bei mąstymo pasikeitimą, leidžiantį daryti išvadą, kad jam taikoma probacija bus sėkminga ir laisvėje jis laikysis nustatytų draudimų ir pareigojimų. Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama yra svarbus kriterijus vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Šiuo gi atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis palaiko ryšius su sutuoktine, sūnumi, seserimi, draugu, tačiau pataisos namuose jis artimųjų nelankomas, taigi, spręsti apie tvirtus nuteistojo socialinius ryšius ir artimųjų palaikymą, nėra pagrindo. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis savo būsto neturi ir laisvėje tikisi gyventi su sutuoktine kaime pas draugą, o tai kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pastovios gyvenamosios vietos, tuo tarpu aplinka ir gyvenimo sąlygos yra taip pat reikšmingos aplinkybės sėkmingai probacijai.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. R. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.