Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2K-676/2012

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-18
Bylos Nr.: 2K-676/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00796-2008-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Pakeistas apygardos teismo nuosprendis.

Teisėjai: Tomas Šeškauskas (pirm.), Vytautas Piesliakas (pran.), Gintaras Goda
Nuteistasis: O. B.

Kategorijos

1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 2K-676/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00796-2008-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5; 1.2.23.3; (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu O. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme dvejiems metams (jas iš dalies sudedant), paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugpjūčio 25 d.) laisvės atėmimo bausme penkeriems metams, 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 21 d.) penkeriems metams ir mėnesiui, 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 23 d.) penkeriems metams, 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 20 d.) penkeriems metams ir trims mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 24 d.) šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, – paskirtas bausmes subendrinus su prie griežčiausios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtų švelnesnių bausmių, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ketverių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Įskaitytas į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu nuteistosios O. B. apeliacinis skundas atmestas, o R. K. iš dalies tenkintas - nuosprendis pakeistas, R. K. veika dėl 0,348 g psichotropinės medžiagos metamfetamino laikymo 2008 m. lapkričio 24 d., turint tikslą platinti, iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugpjūčio 25 d. veika), 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 21 d. veika), 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 23 d. veika), 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 20 d. veika), ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams.

Šioje byloje nuteisti ir J. V., A. K., M. R., J. B., R. M., R. Ž., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą ir susipažinusi su byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. nuteista už tai, kad kartu su J. V. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, turėdami tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: A. K., turėdamas tikslą platinti perdavė O. V. 0,115 g susikristalizavusių miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,014 g narkotinės medžiagos - heroino, kuri šias medžiagas platinimo tikslu perdavė O. B.. 2008 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.45 val., prie prekybos centro „I", , neteisėtai už 50 Lt šią narkotinę medžiagą, supakuotą viename plastikiniame maišelyje, pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. veikdama bendrininkų grupe su A. K. ir J. V. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turėdami tikslą ją platinti.

R. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupe su J. V., M. R. ir A. K., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. neteisėtai, turėdami tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: A. K. turėdamas tikslą platinti perdavė O. V. 0,085 g susikristalizavusių miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,025 g narkotinės medžiagos – heroino, kuri šias medžiagas platinimo tikslu perdavė R. K., o šis 2008 m. rugpjūčio 25 d., apie 17.00 val., prie prekybos centro „M“, A, šias narkotines medžiagas platinimo tikslu perdavė M. R., kuris nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai už 50 Lt šią narkotinę medžiagą, supakuotą viename plastikiniame maišelyje, pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Taip pat R. K. ir J. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 21 d. neteisėtai, turėdami tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: J. B. turėdama tikslą platinti perdavė R. K. 0,235 g gelsvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0, 087 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris 2008 m. spalio 21 d., apie 22.30 val., prie namo Nr. 14, esančio Kaune, Partizanų g., neteisėtai už 80 Lt šią narkotinę medžiagą, supakuotą dviejuose plastikiniuose maišeliuose, pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Taip pat R. K., J. B. ir R. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 23 d. neteisėtai, turėdami tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: J. B. perdavė R. K. platinti 0,068 g gelsvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,031 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris šias narkotines medžiagas platinimo tikslu perdavė R. Ž. 2008 m. spalio 23 d., iki 15.00 val., kuri nurodytu laiku prie namo Nr. 14, esančio K., neteisėtai už 50 Lt šią narkotinę medžiagą, supakuotą viename plastikiniame maišelyje, pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Taip pat R. K. ir J. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 20 d., neteisėtai, turėdami tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: J. B. perdavė R. K. platinti 0,124 g gelsvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,052 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris 2008 m. lapkričio 20 d., apie 15.20 val., prie pastato, esančio K, K g. 22, neteisėtai už 90 Lt šią narkotinę medžiagą, supakuotą dviejuose popieriniuose lankstinukuose ir maišelyje, pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

R. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 24 d., laikė 0,518 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,348 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai laikė ją prie savęs iki 2008 m. lapkričio 24 d., 16.40 val., Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate, Kaune, Islandijos pl. 209, kol ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir iš jo paimta asmens kratos metu, t. y. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistoji O. B. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, mano, jog teismai dėl to priėmė neteisingą nuosprendį bei neteisingai paskyrė bausmę.

Kasatorė tvirtina inkriminuotos veikos nepadariusi, to nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, pabrėžia, jog jos parodymai apie tiriamas aplinkybes nuoseklūs. Taip pat ji tvirtina, kad perduodama vieną paketėlį nepažįstamam asmeniui, nežinojusi, jog jame yra narkotinė medžiaga.

Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi vienintelio liudininko, įvardyto slaptu, Nr. 1 paliudijimu, kai BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai, tuo tarpu byloje nėra nė vieno liudytojo, kuris būtų patvirtinęs aplinkybę, kad ji platino narkotikus ar žinojo apie savo mamos J. V. ir kitų nuteistųjų vykdomus nusikaltimus. Vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2008 m. rugpjūčio 22 d. apie 12.50 val. paketėlio su narkotinėmis medžiagomis perdavimas liudytojui Nr. 1, šio liudytojo parodymų nepatvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktuose slaptuose vaizdo ir garso įrašuose kasatorės nusikalstama veika neužfiksuota. Ikiteisminio tyrimo metu atlikti vaizdo ir garso įrašai, teismo nuomone - turintys įrodomąją galią, vertinti kritiškai, nes vaizdo ir garso įrašai buvo atlikti nekokybiškai, t. y., iš jų nebuvo galima nustatyti faktinių bylos aplinkybių. Tačiau teismas, nustatydamas kasatorės kaltę, vadovavosi šiais vaizdo ir garso įrašai kaip įrodymų visuma.

Šalies argumentai

Kasatorė mano, kad nesant įrodymų teismai nusprendė, jog ji žinojusi paketėlio turinį, nepagrįstai jos parodymus vertino kaip siekimą išvengti laisvės atėmimo bausmės. Taip teismai nesilaikė suformuotos teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BK normas“), kur nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Anot kasatorės, teismai nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Abejotini duomenys negali būti patikimas įrodymas, pagrindžiantis kaltę ir paneigiantis parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių dalyvavimą nusikaltime, baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta. Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, kasatorės, kaip nuteistosios parodymus (alibi), paneigė ne konkrečiais ir kategoriškais duomenimis, o tikėtinais samprotavimais, prielaidomis, dėl galimumo tikrai žinoti, jog liudytojui Nr. 1 perduotame viename paketėlyje buvo narkotinė medžiaga. Pažeista konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pažeista BPK 20 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Kasaciniame skunde nuteistasis R. K. nesutinka su galutiniu nuosprendžiu, nes, pervalifikavus nusikalstamą veiką ir paskyrus mažesnę bausmę, jo nuomone, turėtų būti sumažinta ir galutinė subendrinta bausmė. Kadangi bausmės buvo bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, sumažinus bausmę, skirtą už 2008 m. lapkričio 24 d. įvykdytą veiką, už kurią pirmosios instancijos teismas skyrė šešerius metus laisvės atėmimo, perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir paskyrus šešis mėnesius laisvės atėmimo, turėjo bendrinant į tai atsižvelgti, t. y. BK 63 straipsnio 1 dalyje paaiškinta, kad bausmes gali teismas visiškai ar iš dalies sudėti, 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Todėl, griežčiausią šešerių metų bausmę sumažinus iki šešių mėnesių, visiškai keičiasi griežčiausia bausmė: ji tampa penkeriais metais, tai metais mažesnė, o tai leidžia teismui galutinę subendrintą bausmę sumažinti metais. Žinant, kaip buvo pridedamos kitų bausmių dalys, galutinė subendrinta bausmė turėtų mažėti nuo septynerių iki penkerių metų ir šešių mėnesių už veikos įvykdymą 2008 metais. Šią bausmę bendrinant su 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, teismas turėjo vadovautis principu, jog asmens teisinė padėtis negali būti bloginama priklausomai nuo valstybės (teisėsaugos institucijų) vykdomo baudžiamojo persekiojimo efektyvumo, pasirinktos bylos nagrinėjimo eigos.

Kasatoriaus nuomone, teismas, kvalifikavęs kitas baudžiamąsias veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat nenustatė, kokią dalį narkotinių medžiagų jis siekęs suvartoti, o kokią platinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistųjų O. B. ir R. K. kasacinius skundus atmesti.

Nuteistosios O. B. skundo argumentas, kad nėra nė vieno liudytojo, kuris patvirtintų aplinkybę, jog ji žinojo, kad perduoda paketėlį su narkotine medžiaga, nepagrįsti. Įrodymai surinkti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismų sprendimuose padaryta išvada, kad O. B. veikdama bendrininkų grupe neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turėdama tikslą ją platinti, o būtent 2008 m. rugpjūčio 22 d. neteisėtai už 50 Lt narkotinę medžiagą - heroiną, supakuotą viename plastikiniame maišelyje, kurį jai perdavė motina J. V., pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, patvirtinta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir išdėstyti motyvai, kuriais atmetami kiti įrodymai. Prokurorės nuomone, jos išdėstyti argumentai patvirtina tai, kad nuteistosios O. B. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir ne vienintelio liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais (specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, pokalbių išklotinėmis, vaizdo - garso įrašu, stenograma, liudytojo Nr. 1, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymais ir kitais bylos duomenimis). Nuteistosios paaiškinimai ir iškelta versija apie tai, kad ji nežinojo, kas yra plastikiniame maišelyje, perduotame liudytojui Nr. 1, taip neigiant veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, paneigtas faktais, nustatytais teisėtais būdais gautų duomenų, kurių pakankamumas ir patikimumas įvertinti.

Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pagrįstai pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, teisingai nustatė O. B. nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistosios O. B. dalyvavimo kartu su A. K. ir J. V. padarant nusikaltimą, dėl kurio jie nuteisti, ir šie teismų ištirti ir įvertinti įrodymai paneigia kasacinio skundo argumentą, kad dėl O. B. priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Nors kasatorė skundo pradžioje teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), tačiau nenurodo nė vieno argumento, kodėl mano, jog skirta neteisinga bausmė. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės pasisakyti dėl kasatorei skirtos bausmės.

Prokurorės nuomone, skiriant bausmę įstatymo taikymo klaida nepadaryta, bausmė skirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Prokurorės teigimu, nuteistasis R. K. nepagrįstai kasaciniame skunde nurodė, kad Kauno apygardos teismas, pakeitęs apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 0,348 g psichotropinės medžiagos metamfetamino laikymo 2008 m. lapkričio 24 d., turint tikslą platinti, ir veiką perkvalifikavęs pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskyręs bausmę šešis mėnesius laisvės atėmimo, turėjo paskirti galutinę subendrintą bausmę švelnesnę, nei buvo paskyręs apylinkės teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, iš naujo paskyrė bausmę, kuri yra švelnesnė, negu pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už 0,348 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino laikymą 2008 m. lapkričio 24 d., turint tikslą platinti. Iš naujo paskyręs bausmę už vieną iš nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas dalinio sudėjimo būdu subendrino ją su kitomis laisvės atėmimo bausmėmis, paskirtomis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už kitas nusikalstamas veikas, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė septynerius metus laisvės atėmimo.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2005, aiškindamas BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodė, kad teismas, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Šiuo atveju griežčiausia R. K. paskirta bausmė liko penkeri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, o ne penkeri metai, kaip nurodė kasatorius. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių. Kauno apygardos teismas prie griežčiausios - penkerių metų trijų mėnesių bausmės - pridėjo po dalį bausmių, paskirtų už likusias padarytas keturias nusikalstamas veikas, ir nustatė galutinę subendrintą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. K. net už trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, už vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą - penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą - šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės (penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo) pridėjo tik nedideles kitų bausmių dalis. Todėl kasacinio skundo teiginiai dėl nuteistajam paskirtos pernelyg griežtos bausmės ir nurodymas, kad jam turėjo būti paskirta galutinė penkių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra nepagrįsti. Taikant bausmių subendrinimo būdą teismas tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, taip pat laikėsi BPK 320 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios O. B. kasacinis skundas netenkintinas, o nuteistojo R. K. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl O. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi vienintelio liudininko, įvardyto slaptu, Nr. 1 paliudijimu. Tuo tarpu BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Kasatorė mano, kad nesant įrodymų teismai nusprendė, jog ji žinojusi paketėlio turinį.

Nors nuteistoji abejoja teismų sprendimų teisėtumu, byloje yra pakankamai įrodymų, liudijančių, kad O. B. padarė jai inkriminuotą veiką. Ji nuteista už tai, kad veikdama bendrai grupe su J. V., 2008 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.45 val., prie prekybos centro „I“,), neteisėtai gavusi iš J. V. už 50 Lt pardavė 0,014 g narkotinės medžiagos – heroino liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Iš nuteistosios J. V. parodymų matyti, kad ji minėtu laiku tikrai perdavė O. B. narkotinę medžiagą, kurią ši nunešė ir perdavė iki tol nepažįstamam asmeniui. Pati kasatorė pripažįsta, kad motina jai perdavė paketą, kurį ji nunešė į sutartą vietą prie parduotuvės „I“ ir perdavė nepažįstamam asmeniui.

Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad minėtu laiku jis telefonu paskambino J. V. ir susitarė susitikti prie parduotuvės „Iki“, Kovo 11-osios gatvėje. Sutartu laiku J. V. nepasirodžius, jis dar kartą susisiekė su ja telefonu ir ši jam pasakė, kad vietoj jos ateis „juodukė“ mergaitė. Netrukus prie parduotuvės atėjo dvi merginos, iš kurių viena jam perdavė polietileninį maišelį, o jis už tai merginai perdavė 50 Lt. Iš merginos kalbos suprato, kad ji yra J. V. dukra ir perduoda jam narkotinę medžiagą. Šis liudytojas gautą paketėlį iškart perdavė policijos pareigūnams. Daiktų pateikimo protokole nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d., 12.55 val., t.y. iškart po susitikimo su nuteistąja, liudytojas Nr. 1 policijos pareigūnui perdavė permatomą maišelį su jame esančia rudos spalvos medžiaga. 2008 m. spalio 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(6788)-IS1-7855 nustatyta, kad rudos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, kuriuos 2008 m. rugpjūčio 22 d. liudytojas Nr. 1 įsigijo iš narkotinių medžiagų platintojos, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė 0,014 g. Taigi O. B. nuteisimas pagrįstas ne vien įslaptinto liudytojo parodymais, bet ir kita bylos medžiaga, o būtent specialisto išvada, kad paketėlyje yra narkotinė medžiaga - heroinas. Be to, 2008 m. gruodžio 16 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu nustatyta, kad telefono numeriu 8 672 02037, kuriuo naudojosi J. V., vykę pokalbiai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tarp jų ir su R. M., ir su O. B., apie galimus susitikimus ir narkotines medžiagas. Mobiliojo ryšio telefonų, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių informacija su celėmis IMEI numeriais, abonentų sujungimo analize nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki spalio 15 d. nuolat įvykdavo sujungimai tarp telefono abonento 8 6672 02037, kuriuo naudojosi J. V., telefono abonento 8 600 70916, kuriuo naudojosi A. K., ir telefono abonento 8 679 44151, kuriuo naudojosi O. B..

Kadangi iš bylos dokumentų akivaizdžiai matyti, kad perduodamo paketėlio turinys buvo aiškiai matomas, teismai pagrįstai padarė išvadą, jog O. B. negalėjo nesuvokti, kad jame yra narkotinė medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė O. B. apeliacinį skundą.

Dėl R. K. paskirtų bausmių bendrinimo

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugpjūčio 25 d.) laisvės atėmimo bausme penkeriems metams, 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 21 d.) penkeriems metams ir mėnesiui, 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 23 d.) penkeriems metams, 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 20 d.) penkeriems metams ir trims mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 24 d.) šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus su prie griežčiausios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtų švelnesnių bausmių, R. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ir paskirta ketverių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu apylinkės teismo nuosprendis dėl R. K. pakeistas, t. y. nuosprendžio dalis, kurioje R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 0,348 g psichotropinės medžiagos metamfetamino laikymo 2008 m. lapkričio 24 d., turint tikslą platinti, pakeista, veiką perkvalifikuojant į BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugpjūčio 25 d. veika), 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 21 d. veika), 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 23 d. veika), 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 20 d. veika) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams.

BK 63 straipsnis nustato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas, bendrindamas bausmes, jas privalo visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalis nustato, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal šio straipsnio taisykles. BK 63 straipsnio 9 dalis numato vieną iš nusikaltimų sutapties atvejų. BK 63 straipsnio 9 dalyje žodžiai „pagal šio kodekso taisykles“ reiškia, kad bendrinamos paskirtos už atskirus nusikaltimus bausmės, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. Taigi paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis už atskirus nusikaltimus bausmėmis. BK 63 straipsnio 6 dalis numato tik tuo pačiu nuosprendžiu paskirtų bausmių dvigubą bendrinimą, bet tik tuo atveju, jei vienas paskirtas bausmes reikia apimti, o kitas sudėti. Nei BK 63 straipsnio 6, nei 9 dalys nenumato skirtingais nuosprendžiais paskirtų ir subendrintų bausmių dvigubo bendrinimo. Įstatymas nenumato skirtingais nuosprendžiais subendrintų bausmių bendrinimo būdo. Skirtingų nuosprendžių bendrinimas numatytas tik BK 64 straipsnyje, kai bausmės bendrinamos, esant nusikaltimų recidyvui.

R. K. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pakeistu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už keturis nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir vieną nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. už keturis sunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų. Be to, ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu jis nuteistas už vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ketveriems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus šias bausmes, paskirta ketverių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taigi kasatorius nuteistas iš viso už septynis nusikaltimus, sudarančius nusikaltimų sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsniu, tačiau bendrindamas bausmes neteisingai taikė BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalyje numatytas nuostatas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (sankcija laisvės atėmimas iki dvejų metų), BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kiti nusikaltimai yra sunkūs. BK 63 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Tuo tarpu apygardos teismas neįvertino BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos, kad jeigu padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (nesunkus ir sunkus nusikaltimai), teismas, bendrindamas bausmes, jas apima. Taigi teismas bendrindamas bausmes turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 6 dalimi.

Apygardos teismas šioje byloje paskirtas bausmes iš pradžių turėjo sudėti, o po to taikyti bausmių apėmimą. Netinkamai įvertinęs padarytų nusikaltimų pavojingumą apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas bausmes, apsiribodamas paskirtų bausmių sudėjimu ir netaikydamas bausmių apėmimo. Apygardos teismui pakeitus apylinkės teismo nuosprendį, griežčiausioji iš paskirtų bausmių yra penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 20 d. veika). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, būtent prie šios bausmės turėjo būti iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, t. y. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugpjūčio 25 d. veika), 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 21 d. veika), 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 23 d. veika), 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 20 d. veika) paskirtos bausmės ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų keturių mėnesių ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o ne subendrinta bausmė, kaip tai padarė apylinkės ir apygardos teismai. Po to subendrinta bausmė bausmių apėmimo būdu bendrintina su pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmių apėmimo būdas taikomas todėl, kad BK 259 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus, o visi kiti, išskyrus nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte (jis yra apysunkis), yra sunkūs nusikaltimai.

Kasatorius laiko neteisinga, kad bendrinant bausmes su Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, teismai nesivadovavo principu, jog asmens teisinė padėtis negali būti bloginama priklausomai nuo valstybės (teisėsaugos institucijų) vykdomo baudžiamojo persekiojimo efektyvumo, pasirinktos bylos nagrinėjimo eigos. Iš tikrųjų Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pakeistu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, bendrinant bausmes, prie griežčiausios paskirtos bausmės buvo pridėta vidutiniškai po tris mėnesius laisvės atėmimo nuo kiekvienos paskirtos švelnesnės bausmės, kai tuo tarpu nuo ankstesnio Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtų ir subendrintų už du nusikaltimus bausmių buvo pridėti dveji metai, nors už vieną nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą buvo paskirta tik vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. po vienerius metus už kiekvieną nusikaltimą. Tai gali pasirodyti neteisinga, nes jei bylos dėl visų padarytų nusikaltimų būtų nagrinėjamos vienu metu, galimai galutinė bausmė galėtų būti švelnesnė. Tačiau tai tik prielaidos. Be to, teismas, nagrinėjantis bylą, neturi teisės bendrinti kito teismo anksčiau paskirtas bausmes kitaip, negu bendrino šis teismas, t. y. pridėti mažesnį bausmės dydį, negu pridėjo teismas bendrindamas bausmes(kasacinė nutartis 2K-282-2005).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktu,

nutaria:

Nuteistosios O. B. kasacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nuosprendį R. K. byloje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 ir 9 dalimis, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 20 d. veika) paskirtos penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugpjūčio 25 d.) paskirtą laisvės atėmimo penkeriems metams, pagal 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 21 d. ) laisvės atėmimo penkeriems metams ir mėnesiui, pagal 260 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 23 d.) laisvės atėmimo penkeriems metams, taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą ketverių metų keturių mėnesių ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes ir paskirti subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2007 m. rugsėjo 23 d. iki 2007 m. rugsėjo 25 d., nustatytą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, ir laiką nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatytą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11d. nuosprendžiu.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiTomas ŠeškauskasGintaras GodaVytautas Piesliakas