Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, nuteistiesiems J. V., O. B., R. M., M. R., R. K., gynėjams advokatams Elenai Gylienei, Vaclovui Kaminskiui, Ričardui Girdziušui, Ramutei Budrytei, Alvydai Medišauskienei, Ramutei Noreikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. R., R. K., O. B., R. M., nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo, nuteistosios J. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. V. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir nuteista, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis – paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, tai yra prie griežčiausios 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį paskirtų švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę bausmę 9 (devynerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir nuteistas, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis – paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, tai yra prie griežčiausios 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį paskirtų švelnesnių bausmių ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 metų ir 9 mėn. laisvės atėmimu

M. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas 5 (penkerių) metų laivės atėmimo bausme.

R. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str.1 d. ir nuteistas, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis – paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę bausmę 5 (penkerius ) metus 6 (šešis ) mėnesius laivės atėmimo

R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., ir nuteistas, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis – paskirtas bausmes subendrinti su prie griežčiausios 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį paskirtų švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 metų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. 3 d., šią bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 10 mėn. laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę.

O. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. 3 d., šią bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistos R. Ž. ir J. B., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., A. K. ir R. M., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtai, turint tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: A. K. tikslu platinti perdavė J. V. 0,057 g susikristalizavusių miltelių, turinčių savo sudėtyje 0, 018 g narkotinės medžiagos – heroino, kuri šias medžiagas platinimo tikslu perdavė R. M., kuris 2008 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.50 val., prie namo Nr. 262, esančio Kaune, Savanorių pr., neteisėtai už 50 litų šią narkotinę medžiagą supakuotą viename plastikiniame maišelyje pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

J. V. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtai, turint tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: A. K. tikslu platinti perdavė O. V. 0,115 g susikristalizavusių miltelių, turinčių savo sudėtyje 0, 064 g narkotinės medžiagos – heroino, kuri 2008 m. rugpjūčio 20 d., apie 18.55 val., prie namo Nr. 9, esančio, Kaune, Pramonės pr., neteisėtai už 50 litų šią narkotinę medžiagą supakuotą viename plastikiniame maišelyje pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

J. V., O. B. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. neteisėtai, turint tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: A. K., tikslu platinti perdavė O. V. 0,115 g susikristalizavusių miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,014 g narkotinės medžiagos – heroino, kuri šias medžiagas platinimo tikslu perdavė O. B., kuri 2008 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.45 val., prie prekybos centro „Iki“, esančio Kaune, Kovo 11-osios gatvėje Nr. 22, neteisėtai už 50 litų šią narkotinę medžiagą supakuotą viename plastikiniame maišelyje pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tai yra veikdama bendrininkų grupėje su A. K. ir O. B. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti.

Taip pat J. V., R. K., M. R. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. neteisėtai, turint tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: A. K. tikslu platinti perdavė O. V. 0,085 g susikristalizavusių miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,025 g narkotinės medžiagos – heroino, kuri šias medžiagas platinimo tikslu perdavė R. K., o šis 2008 m. rugpjūčio 25 d., apie 17.00 val., prie prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, Baršausko g. Nr. 66 A, šias narkotines medžiagas platinimo tikslu perdavė M. R., kuris nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai už 50 litų šią narkotinę medžiagą supakuotą viename plastikiniame maišelyje pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

J. V. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. neteisėtai, turint tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: A. K., tikslu platinti perdavė J. V. 0,755 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,231 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,081 g gelsvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,050 g narkotinės medžiagos – heroino, kuri 2008 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.30 val., prie namo Nr. 11, esančio Kaune, Chemijos pr., neteisėtai už 90 litų šias narkotines medžiagas supakuotas trijuose plastikiniuose maišeliuose pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

J. V., R. M. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai, turint tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: A. K., tikslu platinti perdavė O. V. 0,155 g susikristalizavusių miltelių, turinčius savo sudėtyje 0,058 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,014 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, kuri šias narkotines medžiagas platinimo tikslu perdavė R. M., kuris 2008 m. rugsėjo 1 d., apie 13.40 val., prie namo Nr. 11, esančio Kaune, Chemijos pr., neteisėtai už 50 litų šią narkotinę ir psichotropinę medžiagą supakuotą viename plastikiniame maišelyje pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Taip pat J. V., pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. rugsėjo 22 d., turėdama tikslą platinti, laikė didelį kiekį 78,558 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 21,057 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 1,951 g rusvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,359 g narkotinės medžiagos - heroino, kurias neteisėtai laikė prie savęs iki 2008 m. rugsėjo 22 d., 14.35 val., kai šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos asmens kratos metu, taip pat tą pačią dieną neteisėtai laikė 3,090 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,996 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią neteisėtai laikė iki 2008 m. rugsėjo 22 d., 18.00 val., automobilyje Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Kaune, Riomerio g. prie namo Nr. 1, kai šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos, taip pat tą pačią dieną neteisėtai laikė vieną 0,225 g svorio rausvos spalvos tabletę, turinčią savo sudėtyje 0,082 g psichotropinės medžiagos - MDMA, kurią neteisėtai laikė iki 2008 m. rugsėjo 22 d. 17.30 val., bute, esančiame Kaune, Riomerio g. 2-3, kai ši psichotropinė medžiaga buvo kratos metu rasta ir paimta, taip pat tą pačią dieną neteisėtai laikė 22 vnt. tablečių, turinčių savo sudėtyje 0,025 g psichotropinės medžiagos - lorazepamo, 6 ir ½ vnt. tablečių, turinčių savo sudėtyje 0,013 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, kurias neteisėtai laikė iki 2008 m. rugsėjo 22 d. 19.45 val., bute, esančiame Kaune, Chemijos pr. 11-120/121, kai šios psichotropinės medžiagos kratos metu buvo rastos ir paimtos tai yra neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

R. K. ir J. B., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 21 d. neteisėtai, turint tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: J. B. turėdama tikslą platinti perdavė R. K. 0,235 g gelsvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0, 087 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris 2008 m. spalio 21 d., apie 22.30 val., prie namo Nr. 14, esančio Kaune, Partizanų g., neteisėtai už 80 litų šią narkotinę medžiagą supakuotą dvejuose plastikiniuose maišeliuose pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

R. K., J. B. ir R. Ž., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 23 d. neteisėtai, turint tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: J. B. tikslu platinti perdavė R. K. 0,068 g gelsvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0, 031 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris šias narkotines medžiagas platinimo tikslu perdavė R. Ž. 2008 m. spalio 23 d., iki 15.00 val., kuri nurodytu laiku prie namo Nr. 14, esančio Kaune, Partizanų g., neteisėtai už 50 litų šią narkotinę medžiagą supakuotą viename plastikiniame maišelyje pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

R. K. ir J. B., veikdami bendrininkų grupėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 20 d neteisėtai, turint tikslą jas platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: J. B. tikslu platinti perdavė R. K. 0,124 g gelsvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0, 052 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris 2008 m. lapkričio 20 d., apie 15.20 val., prie pastato Nr. 22, esančio Kaune, Kovo 11-osios g., neteisėtai už 90 litų šią narkotinę medžiagą supakuotą dvejuose popieriniuose lankstinukuose ir maišelyje pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

R. K., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 24 d. turėdamas tikslą platinti laikė 0,518 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,348 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai laikė ją prie savęs iki 2008 m. lapkričio 24 d., 16.40 val., Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate, Kaune, Islandijos pl. 209, kol ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir iš jo paimta asmens kratos metu, tai yra neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga turint tikslą ją platinti.

Taip pat A. K., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 15 d. tikslu platinti, neteisėtai laikė augalinės kilmės medžiagą turinčią savo sudėtyje 0,206 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių); kietą, tamsiai rudos spalvos medžiagą turinčią savo sudėtyje 0,179 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos; 0,373 g baltos spalvos miltelių turinčių savo sudėtyje 0,121 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; 0,287 g rusvos spalvos miltelių turinčių savo sudėtyje 0,149 g narkotinės medžiagos – heroino; 0,390 g svorio keturias tabletes turinčias savo sudėtyje 0,008 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino; 0,154 g svorio tabletės fragmentą turintį savo sudėtyje 0,003 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino; 0,179 g svorio tabletės fragmentą turintį savo sudėtyje 0,004 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino; 0,097 g svorio tabletės fragmentą turintį savo sudėtyje 0,002 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino; 0,392 g svorio tabletę turinčią savo sudėtyje 0,008 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino, kurias neteisėtai laikė iki 2008 m. spalio 15 d., 13.15 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, Vydūno al. 3-1, kai šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos kratos metu, taip pat tą pačią dieną turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė sausą, dalinai susmulkintą, žalios spalvos, augalinės kilmės medžiagą, turinčią savo sudėtyje 0,222 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią neteisėtai laikė iki 2008 m. spalio 15 d., 14.50 val., automobilyje BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie namo Nr. 3, esančio Kaune, Vydūno al., kai ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta apžiūros metu, tai yra neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Taip pat A. K., pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 15 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo 7,62 mm kalibro pramoninės gamybos TT tipo šovinį ir .380 kalibro pramoninės gamybos Revolver tipo šovinį, kuriuos iki 2008 m. spalio 15 d., 13.15 val., laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, Vydūno al. 3-1, kai šie du šaudmenys buvo rasti ir paimti kratos metu, taip pat tą pačią dieną, neturėdamas leidimo, įgijo 9 mm kalibro pramoninės gamybos IŽ-79-9T modelio pistoletą Nr. 0633718574 ir du 9 mm kalibro šaudmenis, kuriuos iki 2008 m. spalio 15 d., 14.50 val., laikė automobilyje BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie namo Nr. 3, esančio Kaune, Vydūno al., kai šis šaunamasis ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti apžiūros metu, tai yra neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal nuteistos R. Ž. ir J. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, gailisi, teismas šių aplinkybių neįvertino kaip atsakomybę lengvinančių.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo 2012-01-11 teismo nuosprendį pakeisti- 2008-08-25 epizode jį pagal BK 260 str. 1 d. išteisinti, 2008-11-24 epizode jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į 259 str. 1 d., o pagal kitus epizodus sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino dėl trijų epizodų, tačiau kategoriškai neigia kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo dėl pas jį 2008-11-24 kratos metu rastos narkotinės medžiagos. Jis teismui paaiškino, kad šias narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms ir neketino jų platinti, jokių kitų įrodymų, kad jis būtų platinęs narkotikus nėra. Nors teismas 2008-08-25 epizode ir neperkvalifikavo jo veikos į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., tačiau apelianto nuomone, šiame epizode jį turėjo išteisinti. Jis teismui paaiškino, kad M. R. jokių narkotinių medžiagų nepardavė, tačiau teismas neįsigilino į jo paaiškinimus ir neteisingai pripažino jį kaltu šitame epizode. Dėl visų kitų epizodų savo kaltės neneigia, juos pripažino, nuoširdžiai dėl to galisi, ateityje žada daugiau nebenusikalsti. Teismas jo nuoširdų gailėjimąsi turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgti, kad augina nepilnametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai ir skirti daug švelnesnę bausmę.

Nuteistoji O. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-01-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi vienintelio liudininko įvardintu slaptu Nr. 1 paliudijimu, tuo tarpu BK 11 str. 2 d. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai, tuo tarpu byloje nėra nė vieno liudytojo, kas būtų patvirtinę šią aplinkybę, kad ji platino narkotikus ar žinojo apie vykdomus nusikaltimus. Vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2008-08-22 apie 12.50 val. paketėlio su narkotinėmis medžiagomis perdavimas liudytojui Nr. 1, šio liudytojo parodymų nepatvirtino. Ji paketėlio perdavimo metu visai su liudytoju Nr. 1 nekalbėjo. Vaizdo ir garso įrašus – turinčius įrodomąją galią, teismo prašo vertinti kritiškai, nes vaizdo ir garso įrašai buvo atlikti nekokybiškai, t. y., iš jų nebuvo galima nustatyti faktinių bylos aplinkybių, tuo tarpu teismas priimdamas nuosprendį, kaip įrodymų vadovavosi vaizdo ir garso įrašais, nustatant jos kaltę. Taip pat teismo prašo atsižvelgti į telefoninių pokalbių įrašus, kadangi nei viename pokalbyje nėra įvardinti narkotikai ar jų perdavimas. Baudžiamojoje byloje nėra liudytojų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ji žinojo, kad paketėlyje yra narkotinė medžiaga, kurį perdavė liudytojui J. V. prašymu. Tačiau teismas vis tiek, nesant jos kaltės įrodymų, jos duotais parodymais nepatikėjo ir vertino juos kaip siekimą išvengti laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BK normas, šio nutarimo 3,1.8. p nurodė, jog apkaltinamasis nuosprendis negali grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jos manymu, pirmos instancijos teismas nesiėmė visų Įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, todėl prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Nuteistasis R. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailis, davė nuoseklius parodymus, išdėstė nusikaltimo aplinkybes, už atliktus veiksmus jis negavo jokio atlygio. Taip pat prašo į bausmę įskaityti suėmime šioje byloje išbūtą laiką.

Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniu skundu prašo Kauno m. apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-183-801/2012 dalį, kuria A. K. nuteistas už šešias nusikalstamas veikas pagal BK 260 str. 1 d. ir kuria K. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d., panaikinti, bei priimti dėl šių veikų naują išteisinamąjį nuosprendį, dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rastų kratos metu jo gyvenamosiose patalpose ir automobilyje, pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. bei paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvė atėmimu. Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendyje A. K. kaltė grindžiama aprašomojoje dalyje išvardytais įrodymais, tačiau įrodymai nuosprendyje turi būti dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį taip, jog iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Teismas tik išvardijo įrodymus, tačiau nepateikė išvadų, kokias konkrečias aplinkybes įrodymų šaltinis patvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuotas nė vienas A. K. susitikimo su J. V. faktas, nekalbant apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo momentus. Nuosprendžio teiginiai grindžiami tuo, jog A. K. gyvenamojoje vietoje rastas vienas skaidrus polietileninis maišelis, kuriame sudėta 20 skaidrių, spaudžiamų polietileninių maišelių, tačiau iš motyvuojamosios teismo baigiamojo akto ir neaišku, ką bendro tie maišeliai turi su liudytojui Nr. 1 parduotomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Atlikus kratą 2008-10-15 A. K. gyvenamojoje vietoje, buvo rasta miltelių, 0,287 g rusvos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,149 g medžiagos – heroino, taip pat 0,373 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,121 narkotinės medžiagos – metamfetamino. Tačiau šis faktas iš tikrųjų neduoda pagrindo tvirtinti, kad V. platintos medžiagos susiję su A. K. namuose rastosiomis medžiagomis. Nenustatyta, kad A. K. gyvenamojoje vietoje rastųjų ir O. V. platintųjų medžiagų kilmės šaltinis yra vienas ir tas pats. J. V. nuteista už platinimą tokių medžiagų, kurių tyrėjai nerado K.namuose, be to, pastarajai inkriminuotas epizodas, dėl kurio A. K. nebuvo kaltinamas, o tai leidžia daryti išvadą, jog J. V. iš tiesų turėjo kitus narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiekėjus. Byloje nebuvo nustatytas nė vienas įrodymų šaltinis, kuris būtų kategoriškai patvirtinęs nuosprendyje esančių išvadų teisingumą. Pats A. K. nė vienos apklausos metu savo kaltės dėl šių nusikaltimų darymo nepripažino. Mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole nėra jokios informacijos, iš kurios būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog A. K. būtų bendravęs nuosprendyje minimu laiku, kai pagal kaltinimą turėjo atgabenti J. V. narkotines medžiagas, su J. V. ar kitais bendrininkais, taręsis apie narkotines medžiagas, jų pardavimą. Telefoninių kontaktų išklotinės tik rodo, kad asmenys tarpusavyje bendravo telefonais, tačiau jos neįrodo, jog buvo bendraujama dėl narkotinių medžiagų. Liudytojas M. D., parodė, kad J. K. tiekdavo J. V. narkotikus, o kiti asmenys parduodavo, tačiau nurodė, jog nepavyko betarpiškai tokių dalykų užfiksuoti, todėl savo nuomonę grindžia informacija, gauta iš telefoninių pokalbių. Taip pat jis pripažino, kad nebuvo nustatyta, iš ko K. gauna narkotines medžiagas. Apelianto nuomone, teismas kritiškai turėjo vertinti R. M. parodymus, nes jo paties parodymai nenuoseklūs, juos teismas vertino kritiškai. Jis parodė, kad jog žino, kad J. V. narkotines medžiagas gauna iš „Guziuko“, tačiau tuose parodymuose R. M. kategoriškai neigė pats platinęs narkotines medžiagas, nors teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 str. 1 d. Ši aplinkybė rodo, kad R. M. parodymai nenuoširdūs, kuriais nepatikėjo ir teismas. Teisiamajame posėdyje, R. M. pakeitė ankstesnius savo parodymus ir paaiškino, kad apkalbėjo A. K., nes tuo metu jį kankino abstinencija, jis norėjo būti paleistas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 276 str. nuostatas ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti kaltinamojo parodymai laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu, tačiau tokiu šaltiniu laikomi ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Kaltinimas teismui nepateikė jokių duomenų, leidžiančių besąlygiškai remtis ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais ir paneigiančių teisiamajame posėdyje duotų parodymų teisingumą. Byloje nebuvo nustatyta, jog R. M. buvo daromas poveikis, kad jis teisme duotų A. K. palankius parodymus. Nesant byloje duomenų apie tai, kad būtent A. K., perdavė kaltinime nurodytomis datomis kaltinime nurodytas narkotines medžiagas J. V., turėjo būti padaryta išvada, kad A. K. šių veiksmų neatliko, dėl ko apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kurioje A. K. pripažintas kaltu bendrininkų grupe su J. V. ir kitais asmenimis padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d., turėtų būti panaikinta ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant tas nusikalstamas veikas. Iš byloje esančios 2008-10-17 specialisto išvados matyti, kad A. K. šlapime rasti morfino pėdsakai. Teismui buvo pateiktas UAB „Gintarinė klinika“ raštas, kuriame pažymima, jog A. K. buvo gydomas nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. A. K. kategoriškai paneigė prekiavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis tomis. Jo versiją paneigiančių parodymų byloje nėra. Kratos metu pas jį rasti nedideli kiekiai narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Visos šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad namuose ir automobilyje rastosios medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, todėl A. K. veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d., nes jo padarytoji veika atitiko BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir yra procesinis pagrindas pakeisti apylinkės teismo nuosprendį. Tinkamai pritaikius A. K. veikai baudžiamąjį įstatymą, būtų pagrindas keisti jam skirtinos bausmė dydį, ir, atsižvelgus į veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Apelianto nuomone, nepagrįsta ir ta apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kurioje tvirtinama, kad A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados (t. 6, b. l. 150-154) matosi, jog pateiktas tirti 9 mm kalibro IŽ-79-9T modelio pistoletas Nr. 0633718574 yra pramoninės gamybos, aktyvios savigynos ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis, tačiau galinti šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais, taip pat tirti buvo pateikti du garsiniai ir vienas dujinis šovinys. Ši aplinkybė byloja, kad A. K. galėjo iššauti dujinį šovinį ir būti tikras, jog turi dujinį pistoletą, kuriam nereikia specialaus leidimo ir nėra šaunamasis ginklas.

Nuteistoji J. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad su A. K. neplatino narkotikų. Ji pati yra narkomanė ir neneigia, kad vartojo narkotikus, tačiau nei vieno iš kaltinamųjų byloje nėra prašiusi parduoti kam nors narkotikus. Ji tik kartą dukrai O. B. yra įdavusi ryšulėlį, perduoti žmogui, apie kurio turinį dukra negalėjo žinoti. R. M. yra pardavusi iš savo dozės, nes žinojo, kad jis irgi vartoja, tačiau prie jos jis nevartojo. Ji jam neliepdavo tų narkotikų perduoti dar kam nors, o duodavo paties R. M. poreikiams. Parduodama narkotikus vienintelį kartą nepažįstamam žmogui, kuriuos paprašė nunešti savo dukros, negalvojo, kad daro sunkų nusikaltimą, nesiekė pasipelnyti, tik norėjo padėti žmogui. Gailisi, kad įtraukė į nusikaltimą savo dukrą. Narkotikus ji gaudavo iš savo sugyventinio P. C.. Kai ją sulaikė su dideliu kiekiu miltelių, ji neseniai buvo nusipirkusi iš jo pigiau, pirko sau, parduoti nesiruošė, pirko tiek daug, nes pigiau, užtektų ilgesniam laikui, kita pas ją surasta narkotinių medžiagų dalis priklausė H. A., kuris, bėgdamas nuo policijos, ją ir paliko. Labai gailisi dėl padarytų veiksmų, suprato savo kaltę, pasižada daugiau nenusikalsti. Prašo atsižvelgti į jos sveikatą, kad reikalinga menisko operacija ir kiek galima sušvelninti bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia:

M. R. apeliacinis skundas tenkintinas. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies seka, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. R., veikdamas bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais, disponavo narkotinėmis medžiagomis ir šis disponavimas pasireiškė tuo, kad R. K. 2008-08-25, apie 17 val., jam perduotas narkotines medžiagas, t. y., 0,085 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,025 g heroino, jis, t. y., M. R., pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tokius nuteistojo nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę pirmosios instancijos teismas grindė iš esmės paties nuteistojo prisipažinimu, liudytojo N. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas protokolais, iš kurių seka, kad 2008-08-25 narkotines medžiagas (0,025 g heroino) M. R., tikslu jas perduoti pirkėjui, bei už tai paimti pinigus – 50 Lt, gavo iš kito nuteistojo, t. y., R. K.. Nuteistasis M. R. apie M. K. ne tik davė parodymus, bet jį ir atpažino iš pateiktų fotonuotraukų (t. 6, b. l. 12-13). Tokie nuteistojo parodymai iš esmės atitiko ir įslaptinto liudytojo parodymams, kuris patvirtino narkotinės medžiagos įsigijimą iš M. R. ir patvirtino, kad iki narkotinių medžiagų įgijimo netoli nusikaltimo vietos matė ir R. K.. Tad iš paminėto seka, kad faktiškai M. R. savo kaltę pripažino ir įvertinant R. K. paaiškinimus, kuriais jis neigė įvykdęs šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką, galima teigti, kad būtent savo parodymais, kuriais jis nurodė nusikaltimo bendrininką R. K., padėjo išaiškinti pastarojo dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Šios aplinkybės pripažintinos lengvinančia nuteistojo atsakomybę aplinkybe, ko nepadarė pirmosios instancijos teismas. Todėl, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į esamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos mastą, t. y., kad M. R. padarė tik vieną nusikaltimą, realiai juo nebuvo sukeltos sunkios pasekmės (narkotinės medžiagos platinimas buvo kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų ir į aplinką nepateko), paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nuteistajam švelnintina, sumažinant ją vieneriais metais.

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. padarė penkias nusikalstamas veikas, t. y., 2008-08-25 0,025 g narkotinės medžiagos – heroino, gautas iš nuteistosios O. V., platinimo tikslu perdavė M. R.; 2008-10-21 0,087 g narkotinės medžiagos heroino, gautas iš nuteistosios J. B., pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus; 2008-10-23 0,031 g narkotinės medžiagos heroino, gautas iš J. B., platinimo tikslu perdavė nuteistajai R. Ž.; 2008-11-20 0,052 g narkotinės medžiagos heroino, gautas iš nuteistosios J. B., pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus; 2008-11-24, turėdamas tikslą platinti, laikė prie savęs 0,348 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Kiekvieną iš šių padarytų nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2008-10-21, 2008-10-23, 2008-11-20 padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis R. K. savo kaltės neginčija ir sutinka, kad šios veikos kvalifikuotos tinkamai. Nuteistojo nurodomi argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių medžiagų platinimu 2008-08-25, kai šios medžiagos tikslu toliau platinti buvo perduotos nuteistajam M. R., nepagrįsti ir paneigti pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. R. K. kaltę padarius ir šią, inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina kitų nuteistųjų, įslaptinto liudytojo parodymai, byloje esantys atpažinimo protokolai, kuriais netikėti ir jais nesiremti teismas neturėjo jokio pagrindo. Būtent, kaip jau aptarta sprendžiant nuteistojo M. R. apeliacinio skundo argumentus, šio nuteistojo parodymai, atpažinimai, jų atitikimas kitiems, byloje esantiems, įrodymams, neginčijamai patvirtina, kad minimu laiku ir nustatytoje vietoje, tikslu toliau platinti, R. K. perdavė M. R. narkotinę medžiagą – heroiną. Nuteistojo teiginius, kad būtent šios veikos jis nepadarė, paneigia ir jo paties aiškinimas pirmosios instancijos teisme, jog jis tiksliai visų narkotinių medžiagų platinimo atvejų bei juose dalyvavusių asmenų, neprisimena. Apelianto argumentai dėl 2008-11-24 padarytosios veikos, t. y., 0,348 g psichotropinės medžiagos laikymo tikslu ją platinti, laikytini pagrįstais. Iš bylos medžiagos, šio ir kitų nuteistųjų paaiškinimų seka, kad pats nuteistasis ne tik platino narkotines medžiagas, bet ir pats jas vartojo. Būtent iš nuteistojo paaiškinimų seka, kad jis eilę atvejų įsigydavo didesnį kiekį (dozių) narkotinių medžiagų ir tik kai turėdavo jos atliekamos bei kai jo paprašydavo kiti asmenys jos perleisti, dalį šių medžiagų jis parduodavo. Tokie R. K. paaiškinimai nėra paneigti (todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo), bei bylos duomenimis nepatvirtinta, kad ir 2008-11-24 pas jį kratos metu surastas visiškai nežymiai nedidelį kiekį (pagal sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“) viršijantis psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekis, buvo skirtas perleisti tretiesiems asmenims, o ne jo paties vartojimui. Todėl, neesant pakankamai duomenų, kad 2008-11-24 pas save laikytą psichotropinę medžiagą R. K. ketino ir turėjo tikslą kam nors parduoti ar kitokiu būdu platinti, tokie jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinio skundo argumentas, kad jau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paneigta aplinkybė dėl medžiagų platinimo nėra visiškai tikslus, nes, kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas konstatavo ne aplinkybės, susijusios su narkotinės medžiagos platinimu, nebuvimą, bet įgijimo, turint tokį platinimo tikslą, fakto nebuvimą (nenustatymą). Nors viena iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikuotina pagal švelnesnį įstatymą, dėl tos pačios priežasties skirtina ir žymiai mažesnė bausmė, tačiau įvertinant padarytų nusikalstamų veikų mastą, bei kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė subendrintoji bausmė, nemažintina.

Nuteistosios O. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistoji neigia padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad ji, veikdama bendrai grupėje su J. V., 2008-08-22, apie 12.45 val., prie prekybos centro „Iki“, Kovo 11-osios g. 22, Kaune, neteisėtai, gavusi iš J. V., už 50 Lt pardavė 0,014 g narkotinės medžiagos – heroino liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, jos kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Iš nuteistosios J. V. paaiškinimų matyti, kad pastaroji minimu laiku tikrai perdavė O. B. narkotinę medžiagą, kurią pastaroji nunešė ir perdavė iki tol nepažįstamam asmeniui. Aplinkybes, apie motinos jai perduotą paketą bei šio nunešimą į sutartą vietą prie parduotuvės „Iki“ ir perdavimą nepažįstamam asmeniui, pripažįsta ir pati O. B..

Iš liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų seka, kad minimu laiku jis telefonu paskambino J. V. ir susitarė susitikti prie parduotuvės „Iki“, kovo 11-osios gatvėje. Sutartu laiku J. V. nepasirodžius, jis dar kartą susisiekė su ja telefonu ir ji jam pasakė, kad vietoj jos ateis „juodukė“ mergaitė. Netrukus prie parduotuvės atėjo dvi merginos, iš kurių viena jam perdavė polietileninį maišelį su ten esančia narkotine medžiaga – heroinu (gelsvos spalvos gabaliuku), o jis už tai merginai perdavė 50 Lt. Taip pat jis iš merginos kalbos suprato, kad pastaroji perduoda narkotinę medžiagą bei yra J. V. dukra. Taip pat minėtas liudytojas patvirtino, kad minėtą veiksmą jis filmavo ir darė garso įrašą, nupirktą narkotinę medžiagą iškart perdavė policijos pareigūnams, parodymų atpažinti metu, iš fotonuotraukos atpažino tą pačią merginą, kuri jam perdavė narkotinę medžiagą. Tokius liudytojo Nr. 1 patvirtina ir kita bylos medžiaga. Protokolas apie techninių priemonių panaudojimą ir prie jo pridėta stenograma (t. 1, b. l. 149-150) patvirtina apie liudytojo Nr. 1 ir merginos, su kuria jis susitiko 2008-08-22 įvykusį pokalbį, kurio metu minimas 50 litų perdavimas už mamos (J. V.) įduotą paketą. Iš parodymų atpažinti pagal fotonuotrauką protokolo (t. 2, b. l. 28-29) matyti, kad liudytojas Nr. 1 atpažino O. B., kaip tą patį asmenį, iš kurio nupirko heroiną. Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 147-148) matyti, kad 2008-08-22, 12.55 val., t. y., iškart po susitikimo su nuteistąja, liudytojas Nr. 1 policijos pareigūnui perdavė permatomą maišelį su jame esančia rudos spalvos medžiaga, kuri, pagal specialisto išvadą (t. 1, b. l. 154-155), yra narkotinė medžiaga – heroinas ir jo masę sudaro 0,014 g. Iš minėtų dokumentų taip pat akivaizdžiai matyti, kad perduodamo paketėlio turinys buvo aiškiai matomas ir dėl to O. B. negalėjo nesuvokti, jog tai yra narkotinė medžiaga. Tad nuteistosios kaltė byloje įrodyta ne tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, bet ir kitais, objektyviais, bylos duomenimis. Todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas, nėra pagrindo keisti ir jai paskirtąją bausmę, nes ją skiriant pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skiriant bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytas nusikalstamas veikas, į tai, kad padaryti keli sunkūs nusikaltimai, kad anksčiau R. M. yra teistas, kad paskirta bausmė nei už vieną nusikaltimą savo dydžiu neviršija įstatymo sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkio, BK 54 straipsnyje numatytieji bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti. Todėl, įvertinant šias aplinkybes, paskirtąsias bausmes ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę laikyti per griežtomis, nėra pagrindo. Tačiau teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, pažeidė BK 66 straipsnio reikalavimus ir nuteistajam, kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomas kardomasis kalinimas, jo neįskaitė į bausmės laiką. Iš bylos medžiagos (t. 5, b. l. 105, 102-121, 125-126, 101) matyti, kad R. M. šioje byloje buvo sulaikytas ir po to jam skirtas suėmimas nuo 2008-09-22 iki 2008-12-17, šis suėmimo terminas, nuosprendyje skiriant bausmę, jam nebuvo įskaitytas į bausmės laiką, todėl ši teismo klaida ištaisytina.

Nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. K. buvo kaltinamas tuo ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. V. ir kitais asmenimis, 2008-08-20, 17.50 val. ir 18.55 val., 2008-08-22, 2008-08-25, 2008-08-27, 2008-09-01, t. y., šešis kartus, turint tikslą platinti, perdavė J. V. šešis kartus narkotinę medžiagą – heroiną ir taip pat kartu, vieną kartą, psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurią vėliau J. V. tiesiogiai, ar per kitus bendrininkus, pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Kolegija daro išvadą, jog neįrodyta, kad nuteistasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Nuteistojo A. K. kaltė buvo grindžiama vieno iš nuteistųjų, R. M., parodymais, telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, pridėtomis telefoninių pokalbių suvestinėmis, liudytoju apklausto policijos pareigūno M. D. parodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, R. M., parodė, jog jam žinoma, kad narkotines medžiagas J. V. tiekė nuteistasis. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu tas pats nuteistasis šias aplinkybes jau paneigė ir nurodė, kad tokius ankstesnius parodymus davė įtakojamas policijos pareigūnų ir siekdamas greičiau išeiti į laisvę. Įvertinant tokias kito nuteistojo nurodytas, prieštaringas aplinkybes, jo nenuoseklumą bei atsižvelgiant ir į tai, kad pirminiuose parodymuose jis nebuvo konkretus, nenurodė, ar jis pats tas aplinkybes matė, ar jam jos tapo žinomos iš kito šaltinio, išsakė tik bendrą savo supratimą apie galimą narkotikų įsigijimą, be to, šioje apklausoje nedalyvavo ir A. K., tokie nuteistojo parodymai negali būti laikomi patikimu ir neginčijamai kito asmens kaltę patvirtinančiu įrodymu. Atsižvelgtina ir į tai, kad pats R. M. vykdė narkotikų platinimą ir, duodamas paaiškinimus apie padarytas veikas, nebuvo visiškai nuoširdus, stengėsi švelninti savo paties padėtį.

Kaip jau minėta, byloje yra užfiksuota eilė telefoninių pokalbių, vykusių tarp J. V. ir A. K., tarp A. K. ir O. B., tarp J. V. ir kitų, tame tarpe ir nenustatytų, asmenų (t. 1, b. l. 35-68). Šių pokalbių turinys nėra pilnai informatyvus, kad būtų galima padaryti neginčijamą išvadą, jog tarp nuteistojo A. K. ir J. V. vyko susitarimai dėl narkotinių medžiagų perdavimo ir kad būtent A. K. tiekė, kaip teigiama kaltinime, narkotines medžiagas. Iš šių pokalbių galima daryti išvadą, kad nuteistieji tarėsi dėl susitikimų, tačiau kad tokių susitikimų tikslas buvo tiekti narkotines medžiagas, galima tik spėti. Paminėtinas pokalbis, užfiksuotas 2008-08-27, iš kurio galima suprasti, jog J. V. parduos A. K. už 50 (galima spėti narkotinių medžiagų už 50 litų) ir kai šis privažiuos, jam jas atneš į apačią dukra (t. 1, b. l. 44-47). Tai daugiau atitinka objektyvias aplinkybes, kad pats A. K. vartojo narkotines medžiagas ir jas įsigydavo galimai iš nuteistosios J. V.. Byloje yra užfiksuotas ir pokalbis, vykęs tarp A. K. ir J. V. 2008-09-02, kurio metu J. V. teiraujasi dėl „šviesaus“, o A. K. atsako, kad bus galima tik sekančią dieną. Tad galima spėti, kad šiuo atveju vyko kalba dėl narkotinių medžiagų perdavimo, bet iš tokio pokalbio turinio visiškai neaišku, ar šiuo atveju nuteistasis A. K. atliko tiesioginį ar tarpininko vaidmenį, ar tokie veiksmai buvo pilnai įvykdyti, tuo labiau, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. buvo sekamas policijos pareigūnų, kaip ir kiti nuteistieji, pagal teismo nutartį buvo vykdoma jo telefoninių pokalbių kontrolė, tačiau nebuvo nustatytas nei vienas atvejis, kad nuteistasis būtų susitikęs ir perdavęs J. V. narkotines medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad šis pokalbis vyko 2008-09-02, t. y., po to, kai A. K. buvo inkriminuota paskutinė su J. V. padaryta nusikalstama veika. Byloje yra užfiksuota ir eilė kitų telefoninių pokalbių, kurie vyko tarp A. K., L. L., iš kurių turinio galima spėti, kad būtent pastarasis asmuo po J. V. sulaikymo, už pateiktas narkotines medžiagas pasiėmė iš pastarosios namų pinigus, ir kad tie pinigai gali priklausyti asmeniui, įvardintam „čiurka“, kuris kaip galima spėti ir tiekė narkotines medžiagas J. V.. Iš kitų byloje esančių telefoninių pokalbių tarp A. K. ir jam artimų asmenų matyti, kad A. K. save įvardija tik kaip narkotinių medžiagų pirkėją ir po J. V. sulaikymo visiškai nenumano apie galimą jo paties persekiojimą. Liudytoju apklausto policijos pareigūno M. D. parodymai, kuriuose jis A. K. įvardijo kaip narkotinių medžiagų pardavėją, yra pagrįsti tik subjektyviu tarp nuteistųjų vykusių telefoninių pokalbių vertinimu ir tokiu būdu susidarytos nuomonės pateikimu. Tad šis įrodymas yra išvestinis iš kitų, spėjamų ir pagrįstų tik prielaidomis, įrodymų. Šie liudytojo parodymai neturi įrodomosios reikšmės, tuo labiau, kad kaip parodė šis liudytojas bei ir kiti, liudytojais apklausti, policijos pareigūnai, nei vienas iš atvejų, kaip narkotines medžiagas įgydavo J. V., nebuvo užfiksuoti. Pati nuteistoji J. V., kaip narkotinių medžiagų tiekėją įvardino buvusį savo sugyventinį Chliebovą. Ši versija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta ar paneigta. Tad iš paminėto seka, kad A. K. dėl paminėtų inkriminuotų veiksmų kaltė buvo grindžiama tik prielaidomis, kuo nuosprendyje remtis negalima.

Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam A. K. buvo nepagrįstai inkriminuota ir pas jį surastų narkotinių medžiagų, t. y., 0,179 g kanapių dervos, 0,121 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,149 g heroino, 0,008 g psichotropinės medžiagos buprenorfino (4 tabletės), 0,017 g psichotropinė medžiagos buprenorfino (4 tablečių fragmentai), 0,22 g kanapių ir jų dalių, laikymas turint šias medžiagas platinti, įvertinant nedidelį šių medžiagų kiekį ir svorio, ir kiekybinę išraišką, įvertinant, kad pats nuteistasis aktyviai vartojo narkotines medžiagas, ką patvirtino ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, medicininiai duomenys, šlapimo tyrimas, taipogi laikytini pagrįstais. Kaip matyti iš surastųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio, jis yra žymiai mažesnis už sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatytą nedidelį šių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Tad, įvertinant šią aplinkybę, nuteistojo paaiškinimą, liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą, patvirtinančią, kad nuteistasis pats buvo aktyvus narkotinių medžiagų vartotojas, bei turint omenyje, kad nebuvo nustatyti atvejai, kad nuteistasis platina narkotines medžiagas kitiems asmenims, galima konstatuoti tik paminėtų, pas nuteistąjį surastų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą, kas atitinka BK 259 straipsnio 1 dalį. Dėl paminėto, nenustačius laikytų narkotinių medžiagų platinimo tikslo – platinti jas, ši nuteistojo padaryta nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis A. K. ginčija ir savo kaltę dėl 9 mm kalibro pramoninės gamybos IŽ-79-9T modelio pistoleto dviejų 9 mm kalibro šaudmenų įgijimo ir laikymo, bei vieno 7,62 mm kalibro pramoninės gamybos TT tipo šovinio ir 380 kalibro pramoninės gamybos Revolver tipo šovinio įgijimo ir laikymo iki 2008-10-15, kai šie daiktai buvo surasti jo gyvenamajame bute ir automobilyje. Apeliaciniame teigiama, kad nuteistasis, įgydamas pistoletą ir du jam skirtus šovinius, nežinojo, jog šie yra perdirbti ir priskirti prie šaunamųjų ginklų bei šaudmenų, kiti gi du bute surasti šoviniai jam nepriklausė ir buvo rasti buto, kuriame gyveno nuteistasis, bendro naudojimo patalpose – koridoriuje. Remtis tokiais nuteistojo argumentais pagrindo nėra. Iš kratos protokolo (t. 6, b. l. 95-96) seka, kad A. K. gyvenamojoje vietoje, Vydūno al. 3, Kaune, buvo rasti ir paimti du šoviniai. Iš specialisto išvados (t. 6, b. l. 114-115) seka, kad vienas iš tyrimui pateiktų šovinių yra šaudmuo, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro TT tipo šovinys; kitas tyrimui pateiktas šovinys taip pat yra šaudmuo, pramoninės gamybos, 380 kalibro Revolver tipo šovinys. Abu šoviniai yra tinkami šaudyti. Iš apžiūros protokolo (t. 6, b. l. 138-140) seka, kad iš automobilio, kuriuo naudojosi A. K., paimtas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, su dėtuve ir keturiais šoviniais, pateikus tyrimui šiuos daiktus specialisto išvada (t. 6, b. l. 150-154) nustatyta, kad 9 mm kalibro IŽ-79-9T modelio pistoletas yra pramoninės gamybos, aktyvios savigynos ginklas, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, šis ginklas yra tinkamas šaudyti. Taip pat specialisto išvada nustatyta, kad iš surastųjų automobilyje, du šoviniai yra pagaminti savadarbiu būdu iš 9 mm kalibro garsinių šovinių ir šie šoviniai yra šaudmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, virš paminėti ginklas ir keturi šaudmenys civilinėje apyvartoje yra draudžiami. Nuteistasis A. K. tokiam šaunamajam ginklui ir šaudmenims leidimo įgyti bei laikyti, neturėjo. Tad, įvertinant tokias aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad nuteistajam buvo žinoma šaunamojo ginklo, prie jo esančių dviejų šovinių, kurie savadarbiai perdirbti ir tuo faktiškai pakeista jų galia, esamos galimybės ir paskirtis. Tai, kad nuteistasis šį ginklą ir šaudmenis įgijo kaip teigia iš pažįstamo asmens, sprendžiant jo kaltės klausimą reikšmės neturi. Jo tyčia buvo nukreipta įsigyti būtent tokio pobūdžio ginklą ir šaudmenis, kurių laikymui reikalingas specialus leidimas. Tai, kad nuteistasis disponavo, t. y., laikė draudžiamus ginklą bei šaudmenis savo automobilyje, visiškai tikėtina, kad ir jo gyvenamajame bute, Vydūno al. 3-1, Kaune, surastieji du šaudmenys taip pat priklausė nuteistajam. Teigimas, kad šie šaudmenys galėjo priklausyti kitiems asmenims, kurie taip pat galėjo naudotis to paties buto bendro naudojimo patalpomis, laikytina tik nuteistojo gynybine versija.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėtus nuteistojo nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimu, laikymu, kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Už šį nusikaltimą nuteistajam paskirta bausmė nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų, t. y., įvertintas ir nusikaltimo pobūdis, sunkumas, keliamas pavojus visuomenei, nuteistojo asmenybė ir pagrįstai jam paskirta pati griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bei nustatytas jos dydis, didesnis negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Nuteistojo nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu, perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tas pačias, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į paties nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, taip pat skirtina pati griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį, didesnį negu įstatymo sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtąją bausmę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį A. K. atžvilgiu, įskaitė tik dalį suėmimo termino ir liko neįskaitytas suėmimas nuo 2008-10-15 iki 2008-11-21, bei taip pat neįskaitytas suėmimas, vykdytas pagal Europos arešto orderį ir nuteistojo ekstradiciją. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė nuteistajam bausmę ir ši klaida ištaisytina (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Nuteistosios J. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistosios teiginiai, kad tik vienintelį kartą ji perdavė narkotines medžiagas kitam asmeniui ir tai atliko per savo dukrą O. B., kuriai apie perduodamos medžiagos turinį neinformavo ir kuri to nežinojo, paneigti aukščiau aptartais argumentais. Gi kitos apeliantės nurodomos aplinkybės, kad nusikalstamų veikų 2008-08-20, 2008-09-01, kai medžiagos buvo perduotos nuteistajam R. M. ir po to parduotos įslaptintam liudytojui Nr. 1, 2008-08-25, kai narkotinės medžiagos buvo perduotos R. K., po to M. R., liudytojui Nr. 1, 2008-09-22, kai pas ją automobilyje buvo surasta 0,996 g metamfetamino, kad būtent šios medžiagos buvo perduotos vartoti tik R. M., be tikslo jas vėliau parduoti liudytojui Nr. 1, kad kitų veikų ji išvis nepadarė, paneigtos pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš pačios nuteistosios J. V. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme seka, kad daugeliu atvejų ji pardavinėjo savo pažįstamiems ar kitiems, nepažįstamiems, asmenims narkotines medžiagas, suprasdama, kad pastariesiems yra labai sunku ir reikalinga pagalba. Nuteistoji tiksliai negalėjo nurodyti visų atvejų, tačiau pripažino, kad daugeliu atvejų pardavė narkotines medžiagas nuteistajam R. M. ar liudytojui Nr. 1, ar R. K.. Kad iš J. V. įsigydavo narkotines medžiagas patvirtino ir nuteistasis R. M., ir liudytojas Nr. 1, bei liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie kontroliavo įslaptinto liudytojo veiksmus. Kiekvienu iš inkriminuotų nuteistajai atvejų, kai narkotinės medžiagos pasiekdavo galutinį gavėją – pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus veikusį liudytoją Nr. 1, buvo surašyti daiktų pateikimo protokolai, protokolai apie techninių priemonių panaudojimą ir tai vėl gi patvirtindavo, kad kiekvienu iš atvejų liudytojui Nr. 1 buvo parduotos narkotinės medžiagos. Tad šių įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad nuteistoji J. V., eilę atvejų veikdama viena (t. y., 2008-08-20, 18.55 val.; 2008-08-27) bei eilę atvejų veikdama bendrininkų grupėje su R. M. (2008-08-20, 17.50 val.; 2008-09-01), su O. B. (2008-08-22), su R. K. ir M. R. (2008-08-25), parduodant liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, platino narkotines medžiagas. Šie jos nusikalstami veiksmai teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neesant pakankamai tai patvirtinančių duomenų, inkriminavo J. V. aplinkybę, jog visas veikas ji padarė veikdama bendrininkų grupėje su nuteistuoju A. K.. Kaip jau aukščiau aptarta, byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų, neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis A. K. platino narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl ir nuteistajai J. V. negali būti inkriminuojamas bendrininkavimas su šiuo nuteistuoju.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad nuteistoji J. V. 2008-09-22, tikslu platinti, keliose vietose, t. y., savo automobilyje Opel Vectra, gyvenamajame bute Chemijos pr., bei prie savęs laikė visumoje didelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų, t. y., 21,057 g metamfetamino, 0,359 g heroino, 0,996 g metamfetamino, 0,025 g (22 tabletes) lorazepamo, 0,013 g (6,5 tabletes) klonazepamo. Nors nuteistoji neigia, kad būtų šias medžiagas laikiusi platinimo tikslu, tačiau jų itin didelis kiekis bei aukščiau aptarti įrodymai, patvirtinantys nuteistosios padarytas veikas platinant narkotines medžiagas, paneigia tokią nuteistosios gynybinę versiją. Atmestini ir nuteistosios teiginiai, kad dalis kratų metu jos automobilyje surastų narkotinių, psichotropinių medžiagų priklausė kitam asmeniui – H. A.. Tokių aplinkybių nepatvirtino apklaustas liudytoju H. A., be to, ir iš bylos aplinkybių matyti, kad narkotinės, psichotropinės medžiagos surastos nuteistajai priklausančiame automobilyje, daiktų dėtuvėje, kuriais ir disponavo tik nuteistoji. Šie nuteistosios padaryti nusikalstami veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalį.

Dėl vienos tabletės, savo sudėtyje turinčios 0,082 g psichotropinės medžiagos MDMA laikymo, turint tikslą platinti, J. V. išteisintina, nes, kaip matyti iš bylos aplinkybių, ši psichotropinė medžiaga buvo surasta bute Riomerio g. 2-3, Kaune, kuriame nuteistoji negyveno, o šiuo butu naudojosi H. A.. Pati nuteistoji kategoriškai neigė, kad būtų kada nors įsigijusi ir laikiusi tokios rūšies psichotropinę medžiagą, kad ši medžiaga būtų priklausiusi jai, nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas H. A., kuris tik darė prielaidą, kad tokią tabletę pas jį galėjo palikti ar pamesti bute apsilankiusi nuteistoji. Tad, dėl šios psichotropinės medžiagos laikymo kaltinimas buvo grindžiamas tik prielaidomis ir todėl, neįrodžius kaltės, J. V. išteisintina.

Skiriant bausmę nuteistajai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visą nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų mastą, jų pobūdį ir sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, pačios nuteistosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė bausmes, už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Tad švelninti nuteistajai paskirtas bausmes ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę, pagrindo nėra.

Esant paminėtoms aplinkybėms, t. y., nustačius, kad atskirais atvejais netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė, nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas), kitu atveju, nustačius, kad neįrodyta, jog nuteistieji dalyvavo padarant atskiras nusikalstamas veikas, nuosprendis toje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas), nenustačius pagrindų, dėl ko nuosprendis turėtų būti keičiamas ar naikinamas, atskirų nuteistųjų apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors nuosprendyje ir pažymėjo, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis baudžiamojo įstatymo dispozicijoje išvardintomis alternatyviomis veikomis (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu), kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, tačiau nebuvo nuoseklus ir eilėje atvejų, apibūdinant nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, tiksliai jų nekonkretizavo, nurodant visus atvejus apimančią veiką – disponavimą. Toks veikos traktavimas nėra teisingas, bet apeliacinės instancijos teismas jo tikslinti ar keisti negali, nes būtų peržengtos apeliacinių skundų ribos, o, kitu atveju, ir pabloginta nuteistųjų padėtis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsniu, 324 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuosprendį dalyje, kurioje M. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendį dalyje, kurioje R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 260 straipsnio 1 dalį dėl 0,348 g psichotropinės medžiagos metamfetamino laikymo 2008-11-24, turint tikslą platinti, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-08-25 veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-10-21 veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-10-23 veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-11-20 veika) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2009-03-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo.

Nuosprendį dalyje, kurioje R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, pakeisti ir į bausmės laiką įskaityti pirmos instancijos nuosprendyje neįskaitytą kardomojo kalinimo laiką nuo 2008-09-22 iki 2008-12-17.

Nuosprendį dalyje, kurioje A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-08-20, 17.50 val. veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-08-20,18.55 val. veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-08-22, 12.45 val. veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-08-25, 17 val. veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-08-27, 16.30 val. veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2008-09-01, 13.40 val. veika), panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Pagal šiuos kaltinimus A. K. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nuteistojo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl 2008-10-15 laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti A. K. bausmę 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalimi paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir tokiu būdu paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat nuosprendį pakeisti ir į bausmės laiką įskaityti pirmos instancijos nuosprendyje neįskaitytą kardomojo kalinimo laiką nuo 2008-10-15 iki 2008-11-21 ir pagal Europos arešto orderį paskirtą suėmimo laiką.

Nuosprendį dalyje, kurioje J. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, kad šias nusikalstamas veikas ji padarė veikdama bendrininkų grupėje su A. K.. Dėl vienos tabletės, savo sudėtyje turinčios 0,082 g psichotropinės medžiagos MDMA laikymo 2008-09-22, turint tikslą platinti, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį J. V., išteisinti.

Nuteistosios O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.