Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) P. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo P. Z. skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas (skolininkas) P. Z. 2018-03-26 antstolei Virginijai Meškauskienei pateikė skundą, kuriuo prašė nutraukti vykdomąsias bylas: Nr. 0015/07/08877, 0015/14/05151, 0015/14/04506, 0015/14/12868, 0015/14/12801, 0015/14/10546, 0015/14/10904, 0015/14/10174, 0015/14/11052, 0015/14/09905, 0015/14/18249, 0015/14/21950, 0015/14/21783, 0015/14/22692, 0015/14/22089, 0015/14/19953, 0015/14/26166, 0015/14/34537, 0015/15/08159, 0015/15/01738, 0015/15/04278, 0015/15/04456, 0015/15/04263, 0015/15/02411, 0015/15/03097, 0015/15/02979, 0015/15/00593, 0015/15/01100, 0015/15/10220, 0015/15/11252, 0015/15/10597, 0015/15/10941, 0015/15/11824, suėjus vykdymo senaties terminui. Pareiškėjas nurodė, kad jis didžiąją laiko dalį atlieka bausmę, dėl skolos nėra tinkamai informuotas. Savo prašymą grindžia teismų suformuota praktika dėl administracinių nuobaudų vykdymo senaties termino taikymo. Nuo 2014 m. iki 2015 m. gegužės mėn. pareiškėjas ieškojo darbo užsiregistravęs darbo biržoje ir jam buvo skirta socialinė pašalpa; nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. sausio mėn. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę; nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. pareiškėjas ieškojo darbo užsiregistravęs darbo biržoje ir jam buvo paskirta socialinė pašalpa; nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. atlikinėjo bausmę ir buvo bedarbis. Ir šiuo laikotarpiu valstybė ne mažiau kaip du metus neaprūpino pareiškėjo darbinėmis pajamomis. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjas neturėjo galimybės mokėti jam paskirtų baudų. Prašė atsižvelgti, kad jis nevengė mokėti jam paskirtų baudų.Antstolė V. Meškauskienė 2018-03-30 patvarkymu Nr. S1-35285 nutarė atsisakyti patenkinti skolininko skundą; nenutraukti vykdomųjų bylų; nestabdyti vykdomųjų bylų; skundą kartu su patvarkymu ir vykdomosiomis bylomis pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Antstolė nurodė, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, teikė užklausas skolininko buvimo laisvės atėmimo vietose, ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad skolos būtų išieškotos (areštai išviešinti, išieškota iš skolininko lėšų sąskaitoje, nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, patvarkymai dėl skolos išieškojimo išsiųsti į įkalinimo įstaigą). Vykdymo veiksmai, siekiant išvengti vykdymo išlaidų skolininkui didinimo, atlikti pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0015/08/01761.Antstolė pažymėjo, kad skolininkas klaidingai nurodo, jog nebuvo tinkamai informuotas apie skolas, kadangi pats skolininkas vykdymo procese teikė antstolei prašymus, be kita ko, 2016-05-02 prašyme nurodydamas gyvenamosios vietos adresą, kuriuo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, pažymas apie gaunamą socialinę pašalpą, skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje. Skolininkui buvo žinoma tiek apie įsiskolinimus, tiek apie antstolės vykdomą išieškojimo procesą. Tai, kad skolininkas tam tikru laikotarpiu atlikinėjo bausmę, nepateisina jo pasyvumo vykdymo procese. Skolininkas, atlikdamas bausmę ir būdamas darbingo amžiaus, turėjo ne tik galimybę susirasti darbą įkalinimo įstaigoje, tačiau ir iš artimųjų gaunamas pinigines lėšas paskirti įsiskolinimų dengimui. Skolininkas ir laisvėje būdamas turėjo galimybę susimokėti baudas, tačiau jų nemokėjo, būdamas darbingo amžiaus ir elgdamasis sąžiningai, turėjo imtis realių pastangų mažinti turimus įsipareigojimus, tačiau taip nesielgė.Antstolė laikė, kad išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės, o dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Skolininkas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti įsiskolinimus, ir aktyviai elgėsi tik siekdamas išvengti išieškojimo. Antstolė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus dviem metams nuo nutarimų gavimo, vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose atlikti sistemingai, vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų, todėl šiuo atveju taikyti senaties terminą nėra jokio pagrindo.Antstolė taip pat nurodė, kad, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcija, priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas nepateikė duomenų, jog turimos lėšos patenka į CPK 739 straipsnį, kuriame reglamentuota, iš kokių lėšų išieškojimas nėra galimas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo P. Z. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų tenkino iš dalies - nutraukė antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0015/07/08877 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2005 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 019844 dėl baudos išieškojimo iš skolininko P. Z. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai, suėjus išieškojimo senaties terminui. Likusios skundo dalies netenkino.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė V. Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/07/08877 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2005-10-17 nutarimą Nr. 019844 dėl baudos išieškojimo iš skolininko P. Z., kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Antstolis 2006-01-09 siūlymu siūlė pareiškėjui per 5 dienas nuo siūlymo gavimo dienos į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 20 Lt baudą ir 60 Lt vykdymo išlaidas, iš viso 80 Lt. Minėtas siūlymas siųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) ir 2006-01-21 įteiktas pareiškėjo broliui. Antstolis taip pat 2006-01-09 teikė užklausas dėl pareiškėjo turimų banko sąskaitų, o 2006-02-01 priėmė patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.

10. Nors antstolė V. Meškauskienė teigė, kad visi vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš pareiškėjo P. Z. pagal aukščiau nurodytus vykdomuosius dokumentus, atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0015/08/01761, tačiau iš šios vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad po 2006-02-01 patvarkymo dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą priėmimo iki Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-578-535/2008 gavimo antstolių kontoroje (2008-04-07) jokie vykdymo veiksmai, išieškant iš P. Z. nebuvo atlikti. Vykdomojoje byloje Nr. 0015/08/01761 bei kitose vykdomosiose bylose nėra pateikta duomenų apie objektyvias priežastis, trukdžiusias vykdyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2005-10-17 nutarimą Nr. 019844 laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2008-02-01, t. y. per dvejų metų laikotarpį nuo paskutinio veiksmo atlikimo vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/08877. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu būtų trukdęs įvykdyti vykdomąjį dokumentą ar kokiais nors būdais būtų vengęs jį įvykdyti, byloje taip pat nėra pateikta.

11. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolė V. Meškauskienė, perėmusi vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/07/08877, neatlikusi jokių vykdymo veiksmų iki 2008 m. vasario mėn., neturėjo teisės joje atlikti tolesnių vykdymo veiksmų, nes buvo pasibaigęs 2 metų terminas, per kurį ji galėjo vykdyti nutarimą. Antstolė, perėmusi vykdymui vykdomąją bylą Nr. 0015/07/08877, turėjo nutraukti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymą, tačiau to nepadarė, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas nutraukti šią vykdomąją bylą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

12. Teismas taip pat nustatė, kad antstolė bei jos padėjėjai vykdomojoje byloje Nr. 0015/08/01761 (kurioje atliekami vykdymo veiksmai visose aukščiau minėtose vykdomosiose bylose) nuo 2014-03-20 (po SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimų Nr. 60009884, 60010761, 60018363, 60017967, 60019410, 60019105 dėl baudos išieškojimo iš P. Z. pateikimo antstolei vykdyti), nedarydami dvejų metų pertraukos, nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį, užklausinėjo VSDFV, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą, VĮ „REGITRA“, Gyventojų registrą dėl skolininko buvimo vietos ir kt., vykdė turto ir lėšų paiešką, areštavo skolininko lėšas, atliko kitus vykdomuosius veiksmus, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė dėl antstolės aplaidumo, neveikimo ar netinkamų kitų antstolės pareigų vykdymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti išieškojimo senaties terminą nėra pagrindo.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas į vykdomąją bylą teikė duomenis apie gaunamas lėšas, teikė prašymus, skundus, taigi žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Taigi pareiškėjas, žinodamas apie faktą, kad jo atžvilgiu yra priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, kurie pateikti antstolei V. Meškauskienei vykdyti, privalėjo aktyviai domėtis tolesniu išieškojimo procesu ir bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančia antstole.

14. Pareiškėjas (skolininkas) P. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutartį ir pareiškėjo prašymą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir nevertino skunde nurodytos teismų praktikos, o būtent: Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-941-852/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-01-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-666-577/2018, Kauno apygardos teismo 2017-11-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2488-413/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1674-613/2017. Be to nurodo, kad veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0015/08/01761 nėra skundžiami, todėl šioje byloje atlikti veiksmai negali būti taikomi visom kitom bylom.

16. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad sistemingas vykdymo veiksmų atlikimas vienoje, pagrindinėje byloje ne tik užtikrina proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimą, bet ir apsaugo skolininko interesus - išvengiama vykdymo išlaidų skolininkui didinimo. Šiuo atveju vykdymo procese skolininko teisės ir teisėti interesai, negali būti iškeliami aukščiau nei teisėtas išieškotojo interesas atgauti skolą.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir vertino, ar yra pagrindas nutraukti pareiškėjo nurodomas vykdomąsias bylas, suėjus senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies ir nutraukė vieną vykdomąją bylą Nr. 0015/07/08877, nustatęs, jog šioje vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo neatlikti ilgiau nei dvejus metus. Šioje dalyje apeliantas teismo nutarties neskundžia. Kitą skundo dalį teismas atmetė, konstatavęs, jog skolininko nurodomos aplinkybės, kad jis nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, negali būti pagrindu nutraukti vykdomąją bylą suėjus terminui, nes antstolė vykdymo eigoje atliko aktyvius veiksmus.

20. Iš esmės pareiškėjo (skolininko) atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir nesirėmė skunde nurodyta teismų praktika, konkrečiai Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-941-852/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-666-577/2018, Kauno apygardos teismo 2017-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2488-413/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1674-613/2017. Tačiau sutikti su apelianto argumentais nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, atsižvelgė į teismų praktikos nuostatas aktualiu klausimu.

21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-941-852/2018 pareiškėjo P. Z. atskirąjį skundą tenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų tenkino ir vykdomąsias bylas Nr. 0011/15/01887, Nr. 0011/15/00608, Nr. 0011/14/08926, Nr. 0011/14/08660, Nr. 0011/14/02832 dėl baudų išieškojimo iš skolininko P. Z. nutraukė, suėjus vykdymo senaties terminui. Šioje byloje teismas nustatė, kad nuo 2014 m. iki 2015 m. gegužės mėnesio pareiškėjas ieškojo darbo užsiregistravęs darbo biržoje ir jam buvo skirta socialinė pašalpa; nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę; nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio pareiškėjas ieškojo darbo užsiregistravęs darbo biržoje ir jam buvo paskirta socialinė pašalpa; nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki dabar pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi teismas laikė, kad pareiškėjas nesiėmė kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Priešingai, teismas nurodė, kad baudos vykdymo senaties eiga nebuvo sustojusi, bauda per dvejus metus nuo nutarimo priėmimo vykdyti nebuvo išieškota, todėl vykdymo procesas buvo nutrauktas, suėjus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui (CPK 629 str. 4 p.). Taigi apeliantas prašo remtis šioje byloje nustatytomis ir konstatuotomis teismo aplinkybėmis.

22. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Šiame nutarime teismas pažymėjo, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

23. Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, kt.

24. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės remiasi tuo, kad jo nurodomos tapačios aplinkybės skirtingose civilinėse bylose, kurių ratio decidendi sutampa, buvo įvertintos skirtingai. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo nurodoma teismų praktika, nes rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d.), taip pat rėmėsi apygardos teismo formuojama praktika, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-353-467/2018, kuri yra naujesnė ir aktualesnė nei apelianto minima Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-941-852/2018. Vadinasi, taikant anksčiau paminėtas taisykles, kai susiduriama su precedentų konkurencija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi naujesne teismų praktika, taip pat įvertino argumentacijos įtikinamumą ir išsamumą.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kurios, beje, nėra ginčijamos, jog aplinkybes, kuriomis apeliantas teisina savo, kaip skolininko, skolų (baudų) nesumokėjimo priežastis, t. y. pareiškėjas teigia, kad nuo 2014 m. iki 2015 m. gegužės mėn. ieškojo darbo užsiregistravęs darbo biržoje ir jam buvo skirta socialinė pašalpa; nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. sausio mėn. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę; nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. pareiškėjas ieškojo darbo užsiregistravęs darbo biržoje ir jam buvo paskirta socialinė pašalpa; nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. atlikinėjo bausmę ir buvo bedarbis, ir šiuo laikotarpiu valstybė ne mažiau kaip du metus neaprūpino pareiškėjo darbinėmis pajamomis, nesudaro pagrindo spręsti, jog jis nevengė mokėti baudos.

26. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad baudų išieškojimo procesas užsitęsė ne dėl antstolės, bet dėl paties pareiškėjo (skolininko) pasyvaus elgesio. Duomenų, kad skolininkas būtų nedarbingas, byloje nėra. Beveik visos antstolės vykdomos apelianto atžvilgiu vykdomosios bylos yra dėl sumų, neviršijančių 30 EUR. Duomenų, kad skolininkas būtų dengęs turimas skolas bent iš dalies, byloje nėra. Priešingas aiškinimas, kai skolininkas piktybiškai pažeidinėja teisės aktus (nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra pateiktos 33 vykdomosios bylos, kuriose skolininkas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį (važiavimas be bilieto), daugiau nei dvejus metus nemoka baudų, o vykdomosios bylos būtų nutrauktos suėjus senaties terminui, reikštų bausmės išvengiamumą, kas sąlygotų nebaudžiamumą ir paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2488-413/2017 sprendė klausimą dėl skolininkės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ laisvai disponuojamų lėšų sumos. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1674-613/2017 nagrinėjo klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-666-577/2018 sprendė pareiškėjo P. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi kitos apelianto minimos civilinės bylos nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi minėtose civilinėse bylose buvo nagrinėjami kiti klausimai nei šioje civilinėje byloje, minėtų civilinių bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa.

28. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.