Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. (P. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. Z. (P. Z.) (toliau ir – skolininkas) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M. (toliau ir – antstolė), SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Bitė Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas P. Z. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties (įvardindamas apeliacinio skundo papildymu) ir nurodė, kad jis neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo, atlieka bausmę Alytaus Pataisos namuose, todėl neturi galimybės žinoti CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų ir negali teisingai parengti atskirojo skundo arba pasisamdyti advokatą. Teigia skundo paruošimui parašęs prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau nespėja pašalinti skundo trūkumų. Prašo priimti nagrinėti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Atsisakius priimti nagrinėti apeliacinį skundą, prašo apskundimo terminą atidėti iki to laiko, kada bus paskirtas advokatas. Teismas rezoliucija priėmė apeliacinio skundo papildymą, jį laikė atskiruoju skundu dėl 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties bei nusprendė jį siųsti Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas. Kaip minėta, skundžiama nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui įrodymus, jog jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba pateikti atskirąjį skundą, kuris būtų surašytas ir pasirašytas nutartyje išvardintų asmenų.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK XVI skyriaus II skirsnyje nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios privalomai būti atstovaujamam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo) pateikiant atskirąjį skundą. Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CPK 306 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. (...) Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Pažymėtina, kad nors CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų. Laikomasi nuomonės, kad profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas. Manoma, kad privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo advokato, o kitais to nereikėtų, nėra pateisinamas.Toks aiškinimas taikomas ir dėl atskirųjų skundų, kuriais apskųstos nutartys, priimtos bylose dėl antstolio veiksmų, t. y. tokius skundus išnagrinėjus iš esmės (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2488-413/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1674-613/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-705-198/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atskirojo skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis naikintina ir apelianto atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. Z. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.