Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4473-835/2017 pagal pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. K., skolininkei asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino antstolės patvarkymą ir nustatė skolininkei laisvai disponuojamų lėšų sumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Išieškotoja UAB „Kortas“ prašo apeliacinį procesą nutraukti, kadangi paduotas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, t. y atskirasis skundas nėra pasirašytas advokato. Teismas su šiais argumentais nesutinka ir atmeta prašymą kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. <...> Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Tačiau būtina pažymėti, jog CPK XVI skyriaus II skirsnyje nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios privalomai būti atstovaujam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo) pateikiant atskirąjį skundą. CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai (pvz., laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, bylos sustabdymas ir pan.). Todėl nebūtų pateisinama ir ribojimų nebūtų galima laikyti proporcingais, jei proceso eigoje skirtųsi tarpinių procesinių klausimų sprendimo tvarka iš asmens, turinčio teisę savo interesus ginti savarankiškai be advokato pagalbos, būtų pareikalauta būti privalomai atstovaujamam advokato. Privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas dar ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą, t. y. atskirasis skundas iš viso nėra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme (sprendžiant tarpinius procesinius klausimus) būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo advokato, o kitais to nereikėtų, nėra pateisinamas. Dėl šių priežasčių bylose, nagrinėjamose bylose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su teise į teisingą teismą.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0133/17/01047 duomenų nustatyta, kad antstolė A. K. vykdo Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2292-260/2017 dėl 88 930,31 Eur sumai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių skolininkės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ išieškotojos UAB „Kortas“ naudai. Nutartyje nurodyta, areštavus asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ pinigines lėšas, leisti atsakovei (skolininkei) iš jų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, einamuosius privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo fondo biudžetui, valstybės ir savivaldybių biudžetams, einamuosius komunalinius mokesčius, taip pat atsiskaityti su ieškove (išieškotoja). Nurodyti antstoliui, kad jis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės (skolininkės) asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ nurodytoms operacijoms atlikti.

Skolininkė asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ 2017 m. birželio 13 d. pateikė antstolei prašymą nustatyti laisvai disponuojamą 3 500,00 Eur sumą nutartyje nurodytiems mokėjimams atlikti. Antstolė 2017 m. birželio 15 d. patvarkymu skolininkei nustatė laisvai disponuojamą 2 100,00 Eur sumą. Skolininkė šio patvarkymo neskundė. Skolininkė 2017 m. liepos 12 d. pateikė papildomą prašymą antstolei dėl laisvai disponuojamos sumos padidinimo iki 4 500,00 Eur. Prašymą grindė pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis – darbuotojo įdarbinimu bei vadovo darbo užmokesčio padidėjimu. Kartu su prašymu skolininkė pateikė naujus dokumentus: 2017 m. birželio 28 d. darbo sutartį, kurios pagrindu J. M. priimta eiti projektų vadovės pareigas, 2017 m. gegužės 29 d. asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ įsakymą Nr. 2017/05/01, kuriuo asociacijos pirmininkui įsakyta mokėti 410 Eur atlyginimą per mėnesį, autorinių atlyginimų priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius, atlyginimų priskaitymo žiniaraščius, PVM deklaraciją, GPM deklaraciją, sąskaitų išrašus. Antstolė, atsižvelgusi į išieškotojos prieštaravimus dėl laisvai disponuojamos sumos skolininkei padidinimo, 2017 m. liepos 19 d. skolininkės prašymo netenkino, tačiau gavusi skolininkės pranešimą dėl nesumokėtų mokesčių, 2017 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17006690, padidindama laisvai disponuojamą sumą iki 4 500,00 Eur. Pareiškėja UAB „Kortas“ nesutiko su minėtu patvarkymu, prašė jį panaikinti ir nustatyti, kad skolininkė asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ turi teisę laisvai disponuoti ne didesne kaip 2862,00 Eur suma. Teismas skundžiama nutartimi patenkino pareiškėjos skundą.

Apeliantė asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ savo skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog šiuo atveju taikomas ne išieškojimas, o laikinosios apsaugos priemonės. Visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos nekilnojamajam turtui, kurio vertė apie 21 mln. eurų ir į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ar kilnojamajam turtui, kurio vertė beveik pusė mln. eurų.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Dėl to pirmiausia areštuojamas šalies nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuojamos piniginės lėšas bankuose ir (ar) turtinės teisės. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai areštuojamos asmens turimos ir gaunamos lėšos, apsunkinama galimybė sudaryti naujas sutartis, vykdyti veiklą, dalyvauti viešuosiuose konkursuose, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų ir nepagrįstai suvaržytų šalies teises. Akivaizdu, kad šaliai, kurios turtas areštuojamas, turi būti paliekama galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios paprastai naudojamos kasdieninei įmonės veiklai vykdyti ir kt. Tokių lėšų dydį teismas paprastai paveda nustatyti antstoliui.

Iš vykdomosios bylos medžiagoje esančio Turto arešto akto matyti, kad pirmiausia buvo areštuota skolininkei priklausanti nekilnojamojo turto dalis, ir piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose. Antstolė iš pateiktų dokumentų nustatė, jog skolininkei būtina palikti laisvai disponuojamą sumą 4 500,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokį suinteresuoto asmens interesą tokios sumos nustatymas varžo. Šiuo atveju išieškotoja UAB „Kortas“ nesutinka su antstolės nustatyta skolininkės laisvai disponuojama pinigų suma ir prašo ją sumažinti, tačiau išieškotoja nenurodo, koks jos interesas šiuo atveju yra pažeidžiamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad skolininkė po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sudarė naują darbo sutartį su viena iš asociacijos steigėjų J. M., nenurodžius ir neįrodžius tokio būtinumo, nepagrindė pirmininko atlyginimo padidinimo būtinumo, šiuo atveju negali būti pagrindas sumažinti skolininkės laisvai disponuojamų lėšų sumą. Skolininkė antstolei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kiek reikia kas mėnesį piniginių lėšų kasdieninei įmonės veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį, mokesčius ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolės priimtas skundžiamas 2017 m. liepos 27 d. patvarkymas Nr. S-17006690 atitiko ekonomiškumo principo reikalavimus (CPK 145 str. 2 d.), nes antstolė nustatė, kokia suma skolininkei reikalinga asociacijos kasdienei veiklai.

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.), tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdo teismo nutartį, kuria yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu, t. y. antstolė nevykdo teismo sprendimo dėl skolos išieškojimo iš asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“. Teismo vertinimu, šiuo atveju antstolės nustatyta skolininkės laisvai disponuojamų pinigų suma 4500,00 Eur jokių ieškovės UAB „Kortas“ interesų nepažeidžia. Juo labiau, jeigu bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, ieškovė turės teisę prašyti antstolio nukreipti išieškojimą į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kitą turtą.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, sutiktina su atskirojo skundo argumentais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas antstolės 2017 m. liepos 27 d. patvarkymą, kuriuo skolininkei laisvai disponuojamų lėšų suma padidinta iki 4500 Eur, netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos AB „Kortas“ skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos AB „Kortas“ skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.