Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties atmesti skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) O. K. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, išieškotojai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantė O. K. Vilniaus apygardos teismui su atskiruoju skundu pateikė VšĮ “Apsisprendimas” 2017-06-13 raštą ir Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus 2017-06-07 pažymą. Vilniaus apygardos teisme 2017-09-13 taip pat gauti apeliantės papildomi paaiškinimai ir prašymas prijungti prie bylos tuos pačius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai teismui pateikti kartu su atskiruoju skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino kiti byloje dalyvaujantys asmenys bei turėjo galimybę pasinaudoti teise teikti paaiškinimus dėl jų savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas ir išnagrinėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nesuteikdamas galimybės skolininkei pateikti atsiliepimą. Tačiau CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui ir yra neskundžiamas (CPK 510 str. 3 d.).Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 6 p.), rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. (CPK 153 str. 2 d.). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kurioje numatyta, kad, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos O. K. 2017 m. gegužės 31 d. skundas dėl antstolio veiksmų skirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2017 m. birželio 28 d., 16.00 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A), 438 kab. Sistemoje nurodyta, kad teismo pranešimas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą yra paskelbtas 2017-06-13, o teismo posėdis įvyko ir byla išnagrinėta 2017-06-28, taigi nepažeidžiant Civilinio proceso kodekse nustatytų terminų.Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK normų, nors apeliantė atsiliepimo į antstolio patvarkymą ir nebuvo pateikusi, kadangi tokio atsiliepimo pateikimo įstatymas nenumato. Be to pareiškėja (skolininkė), paduodama skundą dėl antstolio veiksmų, jame nurodė, kad, atsisakius skundą tenkinti, perduoti jį nagrinėti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi apeliantei buvo žinoma skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka.Apeliantė laikosi pozicijos, jog ji nevengė mokėti skolų (baudų), nes to daryti negalėjo dėl objektyvių aplinkybių – nuo 2015 metų gydosi ir yra nedarbinga, ką patvirtina jos kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog vykdomosios bylos apeliantės atžvilgiu būtų nutrauktos, kaip prašo pareiškėja (skolininkė) savo skunduose.Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.Pastarojo formuojama teismų praktika yra tokia, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.Apeliantė atskirajame skunde neteigia ir neįrodinėja, kad antstolė Virginija Meškauskienė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo ir per vykdymo laikotarpį yra dviejų metų terminas, per kurį nebuvo atliekami vykdymo veiksmai. Apeliantė tiesiog nurodo aplinkybes, kuriomis ji teisina savo, kaip skolininkės, skolų nesumokėjimo priežastis - nesislapstė, neturėjo pinigų skolai sumokėti, yra nedarbinga ir išlaikoma valstybės, gauna bedarbio pašalpą. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nepateikia objektyvių ir pakankamų įrodymų.Darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato darbingumo lygį ir išduoda atitinkamus dokumentus (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., 16 str. 2 d. 5 p.). Tokių dokumentų apeliantė nepateikė (CPK 12 str., 178 str.), o jos pateiktas VšĮ “Apsisprendimas” 2017-06-13 raštas vertintinas kaip nuomonė.Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad antstolė vykdo įvairius vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš apeliantės, pateiktus vykdyti 2004-2014 metais, tuo tarpu skolininkė gydosi tik nuo 2016-05-06. Vykdomųjų bylų duomenys tvirtina, kad apeliantei skirtos nuobaudos yra nedidelės, o skolininkė, žinodama apie jai už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtas baudas ir kad, laiku jų nesumokėjus, išieškojimą vykdys antstolis, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad skolos būtų sumokėtos. Taigi, akivaizdu, kad baudų išieškojimo procesas užsitęsė ne dėl antstolės, bet dėl pačios pareiškėjos (skolininkės) pasyvaus elgesio - vengimo sumokėti paskirtas baudas. Tai, kad skolininkė yra registruota darbo biržoje, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ji neturėjo lėšų dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Tiek ši aplinkybė, tiek faktas, kad apeliantė gydosi nuo priklausomybių ir yra laikinai nedarbinga, neatleidžia jos nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.