Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. L. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal I. J. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. L. (toliau – atsakovas), kuriame ieškovė prašė) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo kiekvienos nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukterų pilnametystės, pinigus pervedant į nurodytą ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15-os dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo nepilnametėms J. L. ir M. L. skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., sudarantį 3200 Eur; vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: šalys kaip šeima gyveno nuo 2017 metų, santuokos sudarę nebuvo. Gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) metais gimė dukra J. L., (duomenys neskelbtini) metais – dukra M. L.. Tėvystę vaikams atsakovas pripažino gražiuoju. Nuo 2022 metų sausio mėnesio šalys gyvena skyrium, atsakovas vaikais nesirūpina, išlaikymo neteikia. Kadangi ieškovė nuo gimimo rūpinasi vaikais, gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Ieškovės žiniomis, atsakovas darbingas, tačiau dabartinė jo darbovietė bei gaunamos pajamos ieškovei nežinomos. Ieškovė dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pamainos vadove, jos pajamos sudaro apie 600 Eur per mėnesį, taip pat gauna išmoką vaikams, kuri sudaro 383,54 Eur per mėnesį trims vaikams. J. L. ir M. L. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – (duomenys neskelbtini) metais gimusią dukrą. Ieškovės paskaičiavimais apytiksliai per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui turėčiau išleisti po 537,50 Eur (nuomos mokestis (vaiko dalis) – 87,50 Eur; komunalinės paslaugos – apie 40 Eur; maistas – apie 200 Eur; drabužiai, avalynė – apie 80 Eur; vitaminai, vaistai, dantų priežiūra – apie 10 Eur; higienos priemonės (sauskelnės, kremai, šampūnas, servetėlės ir pan.) – apie 30 Eur; ugdymo priemonės, knygos, žaislai – 30 Eur; mokestis už darželį – apie 40 Eur; pramogos – apie 20 Eur). Ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovo dalį visų vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų, tokią pinigų sumą, kurios užtektu patenkinti bent minimaliems vaikų poreikiams. Nuo 2022 metų sausio mėnesio atsakovas lėšų vaikų išlaikymui neskyrė, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už aštuomis mėnesius, po 200 Eur, t. y. po 1600 Eur kiekvienai dukrai. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais, ieškovė sutinka, kad atsakovas maksimaliai bendrautu su savo nepilnamečiais vaikais, prieš dieną įspėjęs apie planuojamą susitikimą. Savo poziciją grindė teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis ((2022 m. rugpjūčio 3 d. CBP-16233)).

3. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) buvo įteikti jam asmeniškai 2022 m. spalio 12 d., teismui paskelbus atsakovo paiešką per policiją. Atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta taip pat išsiunčiant procesinius dokumentus el. paštu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamajame teismo posėdyje, kuriame pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, nedalyvavo.

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2022 m. rugsėjo 19 d. išvadoje nurodyta, kad Tarnybos vertinimu, ieškovės reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vaikams atitinka vaikų interesus, Tarnyba neprieštarauja mažamečių gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis suma gali būti nepakankama patenkinti vaikų poreikius. Tarnyba nustatė, kad ieškovė gyvena adresu nuomojamame 2-ių kambarių bute su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikai turi atskirą jiems skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ieškovės gyvenamoje vietoje. Tarnybos atstovė su atsakovu bendravo telefonu. Vyras pokalbio metu paaiškino, kad Tarnybai žinomais adresais jis negyvena, tik laikinai svečiuojasi pas jį priėmusius draugus tol, kol jis susitaupys pinigines lėšas buto nuomai. Atsakovas paaiškino, jog su ieškove atskirai gyvena nuo 2022 m. sausio mėn.; jam skirtos kardomosios priemonės nesiartinti prie ieškovės gyvenamosios vietos. Vaikų tėvas pažymėjo, kad sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vyro teigimu, jis yra registruotas užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką (apie 300 Eur/mėn.); atsakovas vaikams išlaikymo neteikia dėl mažų pajamų. Tarnyba nustatė, kad J. L. ir M. L. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Mergaičių sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Vyresniajai dukrai, pasak ieškovės, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Tarnyba sprendė, kad vaikai dėl mažo amžiaus negali įvertinti susiklosčiusios situacijos šeimoje ir išsakyti savo nuomonės. Išvadoje pažymėta, kad šeima Tarnybai žinoma dėl smurtinių vaiko teisių pažeidimų nuo 2022 m. sausio 30 d., kai Tarnyboje buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo policijos komisariato apie tai, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 17:16 val. adresu: (duomenys neskelbtini) Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pranešėjo sesuo prašo pagalbos. Neblaivus vyras smurtauja. Atvykus nurodytu adresu ir aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 17:00 val. V. L. smurtavo prieš savo sugyventinę I. J. bei du jų bendrus mažamečius vaikus: M. L., J. L.. V. L. visiems būnant buto virtuvėje vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė per galvą sugyventinei. Dukrai J. L. būnant virtuvėje sugyventinis vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė per galvą, smilkinio – pakaušio srityje, koja spyrė į pilvo sritį. Vaikui būnant tualete sugyventinis suėmęs dviem rankomis už jos kaklo ją smaugė. V. L. visiems būnant virtuvėje dviem rankomis suėmė dukrai M. L. už kaklo, suėmęs už kaklo ją pakėlė ir smaugė. Dėl minėto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį. Tarnybos specialistai reagavo į gautą pranešimą, vaikų padėtis šeimoje buvo įvertinta remiantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nuo 2022 m. vasario 10 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė sudarė pagalbos šeimai planą, kurio bylos šalys laikosi iš šiol. Ieškovė vykdydama pagalbos plane nurodytus uždavinius iki šiol nesikreipė dėl psichologinės pagalbos sau, tačiau užtikrino dukterų lankymąsi pas psichologus; atsakovas registravosi apsilankymui pas psichologą, laukia eilėje paslaugai gauti. Bylos šalys noriai bendradarbiauja su atvejo vadybos proceso paslaugas teikiančiais specialistais. Sekantis atvejo vadybos pagalbos plano peržiūros posėdis numatytas 2023 m. vasario mėn. (2022 m. rugsėjo 19 d. DOK-152972).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

6. Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė I. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas V. L., gim. (duomenys neskelbtini), turi nepilnametę dukrą J. L., gim. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto CMS (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukrą M. L., gim. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto CMS (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat augina nepilnametę dukrą M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) amžiaus.

7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys pilnai. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

1. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Ieškovė prašė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, teigė kad ji nuo gimimo rūpinasi dukromis, užtikrina jų poreikius. Atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Tarnyba nurodė neprieštaraujanti vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

2. Teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, atsižvelgiant į šalių pozicijas ar jų nebuvimą, Tarnybos išvadą, nepilnamečių J. L. ir M. L. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina I. J..

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

8. Nustačius nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

9. Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

10. Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus bylos duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis, kurie liudija, kad atsakovas yra gavęs su darbo santykiais susijusių pajamų kaip samdomas darbuotojas, atsižvelgus į ieškovės procesinių dokumentų reikalavimą dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis.

11. Ieškovė prašė priteisti kiekvienai dukrai po 200 Eur kas mėnesį.

12. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 520 Eur atskaičius mokesčius. Įvertinus valstybės skiriamą išmoką vaikui (apie 80 Eur), laikytina, kad 440 Eur šiuo metu yra minimali suma, kuri būtina vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį.

13. Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pažymėtina, kad tėvams turint finansinių galimybių turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti ženkliau ribojamas, tėvai turėtų siekti rasti finansinių galimybių užtikrinti įprastinius vaiko poreikius, kurie buvo tenkinami tėvams gyvenant kartu. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

14. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad atsakovas 2022 m. sausio – balandžio mėnesiais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB, gaudavo nepastovų darbo užmokestį, nuo 600 iki 1000 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, yra gavęs išmoką iš Sodros. Per 2019-2022 m. atsakovas pakeitė 13 darboviečių. 2022 m. lapkričio 22 d. Sodros duomenimis, duomenų apie atsakovo darbinius santykius nėra. Bylos duomenimis, atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai antstolių vykdomosiose bylose. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

15. Iš Sodros duomenų, bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė nuo 2016 m. gegužės 5 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. (grįžus po vaiko priežiūros atostogų) gavo apie 800-1000 Eur/mėn. darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, pastaraisiais mėnesiais (2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.) jos darbo užmokestis siekė apie 1200-1400 Eur, neatskaičius mokesčių. Taip pat ieškovė gauna socialines išmokas iš Sodros. Gavo socialinę išmoką iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (303 Eur/mėn.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai antstolių vykdomosiose bylose. Ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

16. Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo mokėtino išlaikymo dukroms dydžio, atsižvelgtina į tėvų gaunamas pajamas ir (ar) ankstesniais laikotarpiais gautų pajamų dydį, kuris nėra didelis, į abiejų tėvų pareigą dėti pastangas, kad gaunamos pajamos būtų pakankamos teikti vaikams išlaikymą, į šalių turimą turtą ar jo nebuvimą, skolinius įsipareigojimus, į vaikų amžių, Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad ieškovė gauna valstybės skiriamas išmokas vaikams. Todėl įvertinęs tai, kas aukščiau nustatyta, teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas po 200 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas kiekvienai dukrai kas mėnesį. Vertintina, kad toks išlaikymas nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

17. Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.). Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Į mokėtinas sumas įskaičiuotinos atsakovo sumokėtos (iš atsakovo išieškotos) laikino išlaikymo, priteisto 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi šioje byloje, sumos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo

18. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. pradžios iki kreipimosi į teismą dienos, taigi toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą.

19. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Ieškovė teigė, kad su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2022 m. pradžios. Remiantis bylos duomenimis, šeimos namuose 2022 m. sausio 26 d. vyko konfliktas, atsakovas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio galimai smurtavo prieš šeimos narius, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui pritaikyta kardomoji priemonė gyventi skyriumi nuo nepilnamečių vaikų ir jų mamos (ieškovės). Darytina išvada, kad šalys skyriumi gyvena nuo 2022 m. sausio 27 d. išlaikymas priteistinas nuo 2022 m. sausio 27 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.).

20. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas neteikė teismui paaiškinimų, įrodymų, kad gyvendamas skyriumi būtų prisidėjęs finansiškai prie vaikų išlaikymo. Išklausomas 2022 m. rugpjūčio 25 d. Tarnybos atstovo telefonu nurodė, kad išlaikymo neteikia dėl mažų savo pajamų. Laikytina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas išlaikymo vaikams neteikė.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

22. Ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nurodė, kad atsakovo mokėtinos sumos turėjo būti po 200 Eur per mėnesį. Apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo sumą teismas remiasi ieškovės nurodytu priteistinu išlaikymo dydžiu. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 27 d. (nustatytos šalių gyvenimo skyriumi dienos) iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (įskaitytinai; iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2022 m. rugpjūčio 3 d.) ir sudaro: (200 Eur x 2 x 6 mėn. 7 d.) = 2494 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę Ingridą Ivanovienę teikti šioje byloje ieškovei teisinę pagalbą. Aukščiau nurodytu sprendimu taip pat nustatyta, kad ieškovė yra 100 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

25. Ieškovei įstatymo ir aukščiau nurodyto sprendimu esant atleistai nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteistina 164 Eur ((200 Eur x 2 x 12 mėn. + 2494) x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio. Už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą mokėtinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 7 dalis; 82 straipsnis). Byloje patirta 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

26. Ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies, vertintina, kad ieškinys tenkintas 92 proc. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina (164 + 100 + 17,92) x 0,92 = 259,37 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

27. Į bylą pateikta VGTPT 2022 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-8830 liudija, kad už ieškovei suteiktą antrinę pagalbą patirta 436,60 Eur išlaidų, kurios baigus bylą nagrinėti priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 401,67 Eur (436,60 x 0,92).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies.

1. Nustatyti nepilnamečių J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. L. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta su ieškove (motina) I. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai J. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) iki dukros pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) iki dukros pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad išlaikymo suma turi būti sumokama iki einamojo mėnesio 15-os dienos į I. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB.

3. Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2494 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečių vaikų J. L. ir M. L. naudai.

4. Nepilnamečių vaikų J. L. ir M. L. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui padengti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną ieškovę I. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 259,37 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 37 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 401,67 Eur (keturis šimtus vieną eurą 67 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo šioje dalyje.

Panaikinti byloje 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.