- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1856-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13805-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, SĮ Vilniaus miesto
- Ieškovas
- L. Č., T. Č., G. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (pirmininkas ir pranešėjas), Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. Č., T. Č. ir G. Č. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje – SĮ Vilniaus miesto būstas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis – įpareigojimo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovais. Ginčas šioje byloje kilo ir dėl privatizuojamo buto kainos.
Šalies argumentai
2. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovais L. Č., T. Č. ir G. Č. už 51,70 Eur kainą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ buto įkainojimo akte ir konvertuota iš Rusijos rublių į eurus, per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei po 50 Eur baudos už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, ją sumokant ieškovams.
3. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 jiems pripažinta teisė privatizuoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir Vilniaus miesto savivaldybė įpareigota sudaryti su ieškovais buto pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, apskaičiuotą pagal Butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatytą tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2023-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-28-1097/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 paliko nepakeistą. 2023-05-25 atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 atsakovės prašymo netenkino. Atsakovei nevykdant sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, buvo kreiptasi į atsakovę ir trečiąjį asmenį su raginimu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ieškovai su atsakove nėra sudarę nuomos sutarties, tačiau atsakovė nepagrįstai pradėjo skaičiuoti nuomos mokestį už butą, vengia spręsti buto pardavimo klausimą, ignoruodama esančius privatizavimo dokumentus (įkainojimo aktą) ir nepagrįstai skaičiuodama didesnę buto pardavimo kainą. Civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 nustatyta, kad pradėjus Buto privatizavimo procedūrą, S. Č. buvo sumokėjęs už buto privatizavimo dokumentų įforminimą, buvo atlikta buto inventorizacija, surašytas privatizuojamo buto įkainojimo aktas, t. y. buto pardavimo kaina yra aiški. Butą 1992-02-13 inventorizavo Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras „Valda“ (inventorizacinis Nr. 12049). Jis buvo įkainotas Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktu, kuriame nurodyta, kad apskaičiuota bendra buto kaina – 17 850 rubliai (6 punktas). Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti (aktuali redakcija 2021-07-01 – 2021-12-31) 25 str. 1 d. 2 d. nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau - Butų privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai ieškinį dėl teisės pripažinti teisę privatizuoti butą pateikė 2021-12-09. Buto privatizavimo proceso metu, Aktu paskaičiuota buto kaina, atlikus valiutos konvertavimą pagal Lietuvos Banko išaiškinimą, yra 51,70 Eur. Buto kaina, pradėjus privatizavimo procedūrą 1992 metais, buvo nustatyta vadovaujantis Taisyklėmis, Akte nustatyta kaina nebuvo pakeista, nuginčyta ir teismui pripažinus ieškovams teisę privatizuoti butą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022, Akte nustatyta kaina neturi keistis (išskyrus infliacijos pokyčius), neatsižvelgiant į buto privatizavimo proceso trukmę.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu (2024-01-04 DOK-2788) nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl buto pardavimo ieškovams, atsakovė šį butą jo pardavimo procedūrų vykdymo ir administravimo tikslais 2023-04-03 Turto perdavimo-priėmimo aktu patikėjimo teise perdavė valdyti Savivaldybės įmonei. Klausimas dėl buto pardavimo ieškovams buvo nagrinėjamas Savivaldybės įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2023-05-04 posėdyje ir buvo nutarta užsakyti buto vertinimą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atlikusi užsakytą vertinimo paslaugą, UAB „Krivita“ Savivaldybės įmonei 2023-08-25 pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad buto vertė 1998-07-01 dienai buvo 1435 Eur, o atlikto vertinimo išlaidos sudarė 484 Eur. Savivaldybės įmonė 2023-09-20 raštu Nr. 1.35-23/5960 paprašė ieškovų ne vėliau kaip per 30 dienų informuoti Savivaldybės įmonę, ar jie sutinka su Komisijos nustatyta buto pardavimo kaina, taip pat rašte buvo nurodyta, kad per nustatytą terminą nesusisiekus su Savivaldybės įmone ir nepasirašius buto įkainojimo akto, pardavimo procedūra bus laikoma nutraukta be atskiro pranešimo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiame Teismo spendime nėra numatyta, kad butas ieškovams turi būti parduotas už kainą, gautiną konvertavus Įkainojimo akte nurodytą 17 850 rublių sumą. Priešingai - sprendimo rezoliucinėje dalyje yra numatyta, kad savivaldybė įpareigojama sudaryti su ieškovais Buto pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau - Privatizavimo įstatymas) galiojimo laikas su išlygomis buvo nustatytas iki 1998-07-01, o 2000-10-12 įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001-01-01, Privatizavimo įstatymas pripažintas netekusiu galios. Taigi, teismo sprendimo priėmimo metu Privatizavimo įstatymas buvo nebegaliojantis. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje atitinkamai buvo nurodyta, kad buto pardavimo kaina turi būti apskaičiuota vadovaujantis ne tik Privatizavimo įstatyme, tačiau ir jam įgyvendinti skirtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Nuo 2015-01-01 Savivaldybei priklausančių butų pardavimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau - Paramos įstatymas). Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra įtvirtinta aiški formulė, pagal kurią apskaičiuojama Savivaldybei priklausančių būstų pardavimo kaina – numatyta, kad „savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą“. Jokie kiti teisės aktai nei teismo sprendimo priėmimo metu, nei sprendimo vykdymo metu, nei šiuo metu nereglamentuoja savivaldybei priklausančių butų pardavimo tvarkos, įskaitant ir tai, kad nedetalizuoja Privatizavimo įstatyme galiojusios pardavimo kainos nustatymo tvarkos –vienintelis teisės aktas, kuriame tokia situacija yra aptariama, kaip minėta, yra tik Paramos įstatymas. Savivaldybės įmonė buto pardavimo kainą pagrįstai apskaičiavo pagal tvarką, įtvirtintą būtent Paramos įstatyme, kurio 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte būtent ir yra nuoroda į teismo sprendime nurodytą situaciją, t. y. kai butas parduodamas asmenims, kurių teisė privatizuoti būstą pagal Privatizavimo įstatymą yra pripažinta teismo sprendimu. Paramos įstatymo 26 straipsnis numato, kas(t. y. viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės) ir kaip(t. y. vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu) nustato pagal Paramos įstatymo 25 straipsnį parduodamo turto vertę. Tuo tarpu Aprašo V skyrius reglamentuoja parduodamo savivaldybės būsto pardavimo kainos nustatymą. Pagal Aprašo 21 punktą, Savivaldybės būsto, parduodamo pagal Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, kaina apskaičiuojama taip: turto vertintojas nustato nekilnojamojo turto rinkos vertę; turto vertintojas nustatytą nekilnojamojo turto rinkos vertę sumažina turto vertės nustatymo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis; vykdytojas (Savivaldybės įmonė) į kainą įskaito išlaidas, susijusias su parduodamo Savivaldybės būsto vertės nustatymu. Laikantis būtent šios tvarkos, buvo užsakytas buto vertinimas, kurį atliko UAB „Krivita“, nustačiusi, kad buto vertė 1998-07-01 dienai buvo 1435 Eur, o atlikto vertinimo išlaidos sudarė 484 Eur. Ši Vertinimo ataskaita yra galiojanti, ieškovai jos neginčija ir ieškinyje nė vienu argumentu nepasisako, kad buto vertinimas galimai buvo atliktas netinkamai, kad Vertinimo ataskaita yra klaidinga, nepagrįsta ar pan. Taip pat nesutiko su ieškovu reikalavimu skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodė iš esmės panašius argumentus, kaip ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: teismas nusprendė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovais L. Č., T. Č., ir G. Č. 51,70 Eur kainą, per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Reikalavimą dėl 50 Eur baudos skyrimo atsakovei už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, atmesti.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 ieškovams buvo pripažinta teisė privatizuoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame sprendime nurodyta, kad S. Č. ir A. Č., kurių palikimą priėmė ir reikalavimo teises perėmė bylos ieškovai L. Č., G. Č. ir T. Č., 1992 metais, t. y. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią ginčo butą privatizuoti ir atliko būtinus veiksmus šiai teisei realizuoti, tačiau buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. Minėtu sprendimu nėra konstatuota, kad buto privatizavimo procedūra buvo neužbaigta dėl S. Č. ir A. Č. kaltės. Priešingai, sprendime nurodoma, kad atsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės) teiginiai apie buto privatizavimo dokumentų ydingumą nesudaro pagrindo abejoti dėl S. Č. ir A. Č. išreikštos valios įsigyti butą lengvatine tvarka, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad pirkėjai nesutiko su buto įkainavimu bei pažymėta, kad būtent savivaldybei, kaip atsakingai už privatizaciją institucijai, kilo pareiga tinkamai informuoti pirkėjus apie tolimesnius jų veiksmus bei pabaigti pradėtą buto privatizavimą. Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, teisiniai privatizavimo santykiai bei S. Č. ir A. Č. subjektinė teisė privatizuoti ginčo butą atsirado Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o pasikeitus teisiniam reguliavimui ir teismo sprendimu tokią teisę pripažinus jų teisių perėmėjams ieškovams, turi būti įgyvendinama pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tvarką.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu jį detalizuojantis teisės aktas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, kurios, be kita ko, numatė parduodamų butų įkainojimo tvarką (6–11 punktai). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovai į civilinę bylą Nr. e2-3245-465/2022 pateikė buto techninės apskaitos bylą, iš kurios matyti, kad butas 1992-02-13 buvo inventorizuotas Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ (inventorizacinis numeris 12049) ir Buto įkainojimo aktą, iš kurio turinio matyti, kad jis atliktas remiantis minėtomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis. Minėtame akte yra apskaičiuota ir nurodyta ginčo buto kaina – 17 850 rublių. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė, kad byloje esančiame Buto įkainojimo akte ginčo buto kaina būtų nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl negalėtų būti taikoma. Atsakovės teiginiai apie tai, kad minėtu aktu negalima remtis, nes jis yra nedatuotas ir nepasirašytas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022, yra konstatuota, jog pradėjus buto privatizavimo procedūrą, S. Č. buvo sumokėjęs už buto privatizavimo dokumentų įforminimą, buvo atlikta buto inventorizacija, surašytas privatizuojamo buto įkainojimo aktas, o tai patvirtina, jog buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta valia butą privatizuoti ir atlikti būtini veiksmai šiai teisei realizuoti.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog argumentai, kuriais kvestionuojamas Buto įkainojimo aktas, neturi įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esant pateiktam ginčo buto įkainojimo aktui, sudarytam pagal Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nustatytą tvarką, atsakovei nebuvo teisinio pagrindo pakartotinai nustatyti buto pardavimo kainą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintą turto vertės nustatymo tvarką, t. y. taikyti įstatymą teisiniams santykiams, kurie atsirado dar iki jam įsigaliojant.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokios pačios pozicijos nagrinėjant analogišką bylą laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-20 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3426-294/2021 ir Vilniaus apygardos teismas 2022-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-785-430/2022. Teismai konstatavo, kad teisė ieškovui privatizuoti būstą buvo pripažinta teismo sprendimu, dėl to negali būti taikoma Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta taisyklė ir iš naujo įvertinama būsto kaina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir ieškovų L. Č., T. Č. ir G. Č. ieškinį atmesti visa apimtimi.
12. Apeliantė – Savivaldybė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, nes jis priimtas netinkamai vertinus byloje buvusius įrodymus, tinkamai neįvertinus visų faktinių aplinkybių, galiojusio teisinį reglamentavimą ir dėl to klaidingai nustačius, kad ieškovams teismo sprendimu buvo pripažinta ne tik teisė privatizuoti Butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau ir nustatyta ginčo Buto kaina pagal Buto įkainojimo aktą, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Savivaldybė teikia apeliacinį skundą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-09-01 teismo sprendimu (toliau ir – teismo sprendimas) pripažino ieškovams teisę privatizuoti Butą pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigojo Savivaldybę sudaryti su Ieškovais Buto pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, apskaičiuotą pagal Butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatytą tvarką. Minėtame teismo sprendime nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra numatyta, kad ginčo Butas ieškovams turi būti parduotas už kainą, gautiną konvertavus Įkainojimo akte nurodytą 17 850 rublių sumą. Priešingai –teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai numatyta, kad Savivaldybė įpareigojama sudaryti su ieškovais Buto pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, apskaičiuotą pagal Butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatytą tvarką. Taigi, minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje atitinkamai buvo nurodyta, kad Buto pardavimo kaina turi būti apskaičiuota vadovaujantis ne tik Butų privatizavimo įstatyme, tačiau ir jam įgyvendinti skirtuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
12.2. Pažymėtina, kad atsakovė buvo atkreipusi pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog minimas Buto įkainojimo aktas, kuris pateiktas byloje kaip rašytinis įrodymas, yra ne tik be datos, bet galiausiai net ir nepasirašytas. Tuo labiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybę įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai su ieškiniu dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 kreipėsi 2021-12-09. Ginčui aktualios šio įstatymo redakcijos (2021-07-01 - 2021-12-31) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą.“
12.3. Tikslios Buto įkainojimo akto datos šioje byloje pateikta nėra, kitaip tariant aiškaus rašytinio įrodymo byloje nėra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo ir iš esmės nemotyvuotai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, minėtu Buto įkainojimo aktu pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis. Juo labiau, įsiteisėjusiame Teismo sprendime nėra numatyta, kad Butas Ieškovams turi būti parduotas už kainą, gautiną konvertavus Įkainojimo akte nurodytą 17 850 rublių sumą.
12.4. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas su išlygomis buvo nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., Butų privatizavimo įstatymas pripažintas netekusiu galios. Taigi, minimo Teismo sprendimo priėmimo metu Butų privatizavimo įstatymas buvo nebegaliojantis, dėl to Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje atitinkamai ir buvo nurodyta, kad Buto pardavimo kaina turi būti apskaičiuota vadovaujantis ne tik Butų privatizavimo įstatyme, tačiau ir jam įgyvendinti skirtuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
12.5. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Savivaldybei priklausančių butų pardavimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – Paramos įstatymas). Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra įtvirtinta aiški formulė, pagal kurią apskaičiuojama Savivaldybei priklausančių būstų pardavimo kaina.
12.6. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ginčo Buto pardavimo kainą pagrįstai apskaičiavo ir pagal tvarką, įtvirtintą Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame būtent ir yra nuoroda į teismo sprendime nurodytą situaciją, t. y. kai butas parduodamas asmenims, kurių teisė privatizuoti būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą yra pripažinta teismo sprendimu. Be to, Paramos įstatymo 26 straipsnyje nurodyti visi reikalavimai kas (t. y. viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės) ir kaip (t. y. vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu) nustato pagal šio įstatymo 25 straipsnį parduodamo turto vertę.
12.7. Pagal užsakytą vertinimo paslaugą 2023 m. rugpjūčio 25 d. atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 23-I- 039 (toliau – Vertinimo ataskaita), kurioje nustatyta Buto vertė 1998 m. liepos 1 dienai buvo 1435 Eur, o atlikto vertinimo išlaidos sudarė 484 Eur. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo nutarta pritarti ginčo Buto pardavimo kainai (1435 Eur) ir, gavus ieškovų sutikimus su nustatyta kaina, pavesti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rengti Savivaldybės tarybos sprendimą dėl Buto įkainojimo akto tvirtinimo ir Buto pardavimo ir už 1919 Eur (Buto vertė 1 435 Eur ir vertinimo išlaidos 484 Eur). Ieškovai 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 1.35-23/59606 buvo informuoti dėl Buto pardavimo kainos, tačiau per nustatytą terminą Ieškovai raštu nesusisiekė, Buto pardavimo procedūra buvo nutraukta.
12.8. Byloje nurodyta Vertinimo ataskaita yra galiojanti, Ieškovai jos neginčija ir ieškinyje nė vienu argumentu nepasisakė, kad Buto vertinimas galimai buvo atliktas netinkamai, vertinimo ataskaita yra klaidinga ar nepagrįsta. Tačiau pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir, skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę Savivaldybę sudaryti ginčo Buto pirkimo - pardavimo sutartį su ieškovais už 51,70 Eur kainą, tuo aspektu sudarydamas prielaidas ieškovų neteisėtam ir nepagrįstam praturtėjimui atsakovės sąskaita.
12.9. Skundžiamame sprendime (dalyje, kurioje ieškinys patenkintas) teismas nuspręsdamas įpareigoti Savivaldybę sudaryti ginčo Buto pirkimo-pardavimo sutartį už 51,70 Eur kainą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kuri taip pat lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Šiuo aspektu Ieškovų reikalavimas turėjo būti atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jis pažeidžia ne tik Paramos įstatymo 25, 26 straipsnius, kuriuose yra imperatyviai reglamentuojama Savivaldybės parduodamo turto kainos nustatymo tvarka, tačiau ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme numatytą viešosios teisės principą, kurio pagrindu dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas iš esmės nurodė panašius argumentus, kaip ir apeliantė.
14. Ieškovai L. Č., T. Č. ir G. Č. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė šiuos argumentus:
Šalies argumentai
14.1. Sprendime pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ieškovų pateikto ieškinio dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 pareiškimo metu galiojusi tvarka numatė, jog būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. (2021-07-01 –2021-12-31 redakcija). Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu jį detalizuojantis teisės aktas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, kurios, be kita ko, numatė parduodamų butų įkainojimo tvarką.
14.2. Ieškovams teisė privatizuoti Butą pagal Butų privatizavimo įstatymą pripažinta teismo sprendimu, todėl sprendžiant dėl Buto kainos šios bylos kontekste aktualūs tie Butų privatizavimo įstatymą įgyvendinantys aktai, kurie buvo aktualūs ir galiojo privatizavimo procedūros metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Butų privatizavimo įstatymo įgyvendinimo tvarka buvo numatyta Taisyklėse, o ne Paramos įstatyme, kaip teigia Atsakovė.
14.3. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Buto kaina turi būti apskaičiuojama vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatomis, t. y. taikant tuos teisės aktus, kurie galiojo iniciavus privatizavimo procedūrą ir jos nebaigus ne dėl S. Č. ir A. Č. kaltės.
14.4. Ieškovų pateikto ieškinio dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 pareiškimo metu galiojusi tvarka numatė, jog būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. (2021-07-01 - 2021-12-31 redakcija). Taigi, Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ginčui neaktualią Paramos įstatymo redakciją. Pabrėžtina, kad atsakovės nurodytos Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija įsigaliojo 2022-01-01, todėl šio ginčo kontekste nėra taikytina.
14.5. Šiuo konkrečiu atveju, Buto kaina jau buvo apskaičiuota Įkainojimo aktu – 17 850 rublių. Vadinasi, netgi vadovaujantis Paramos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Buto kaina šiuo atveju yra visiškai aiški. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo teisinės prielaidos jau nustatytą Buto kainą perskaičiuoti iš naujo, ypač ignoruojant Taisyklėse nustatytą kainos apskaičiavimo tvarką ir kainą nustatinėjant lyginamuoju metodu.
14.6. Ieškovams yra pripažinta teisė privatizuoti Butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau atsakovės pozicija bei teisės aktų aiškinimo modelis leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, jog ieškovams teismo sprendimu yra pripažinta teisė privatizuoti Butą, t. y. pabaigti privatizavimo procedūras ir įsigyti Butą tokia tvarka, kokia buvo nustatyta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, atsakovė ieškovams siekia taikyti taisykles, kurios iš esmės yra susijusios su savivaldybei priklausančio būsto įsigijimo lengvatine tvarka. Tokiu būdu iš esmės yra neigiama teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti Butą ir teismo sprendimo privalomumo principas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 pripažino ieškovų teisę privatizuoti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais buto pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, apskaičiuotą pagal Butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2023-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-28-1097/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimą paliko nepakeistą. 2023-05-25 atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-06-06 nutartimi šio atsakovės prašymo netenkino. Atsakovei nevykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovų atstovas 2023-07-02 kreipėsi į atsakovę ir trečiąjį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su raginimu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių komisija 2023-08-31 posėdyje pritarė UAB „Krivita“ Vertinimo ataskaitoje nustatytai buto pardavimo kainai 1 919 Eur, kurią sudaro 1 435 Eur buto vertė 1998-07-01 dienai ir 484 Eur vertinimo išlaidos. Savivaldybės įmonė 2023-09-20 raštu Nr. 1.35-23/5960 paprašė ieškovų ne vėliau kaip per 30 dienų informuoti Savivaldybės įmonę, ar jie sutinka su Komisijos nustatyta buto pardavimo kaina, taip pat rašte buvo nurodyta, kad per nustatytą terminą nesusisiekus su Savivaldybės įmone ir nepasirašius buto įkainojimo akto, pardavimo procedūra bus laikoma nutraukta be atskiro pranešimo. Kadangi per nurodytą terminą ieškovai raštu nesusisiekė su Savivaldybės įmone dėl Komisijos nustatytos buto kainos ir ieškovų atstovui informavus, kad nustatyta buto kaina netinka, atsakovė buto pardavimo procedūra suėjus 30 dienų terminui laiko nutraukta.
18. Ieškovai pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais už 51,70 Eur kainą, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ buto įkainojimo akte ir konvertuota iš Rusijos rublių į eurus per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, o šio įpareigojimo neįvykdžius – skirti po 50 Eur baudos už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Atsakovė ir tretieji asmenys teigė, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas su išlygomis buvo nustatytas tik iki 1998-07-01, o 2000-10-12 įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001-01-01, Privatizavimo įstatymas pripažintas netekusiu galios. Nuo 2015-01-01 Savivaldybei priklausančių butų pardavimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuriame ra įtvirtinta aiški formulė, pagal kurią apskaičiuojama savivaldybei priklausančių būstų pardavimo kaina ir jokie kiti teisės aktai nei teismo sprendimo priėmimo metu, nei sprendimo vykdymo metu, nei šiuo metu nereglamentuoja savivaldybei priklausančių butų pardavimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta taisyklė ir iš naujo įvertinama būsto kaina ir atsakovas turi teisę įgyti būstą už kainą, kuri yra nustatyta vadovaujantis butų privatizavimo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. už ieškovų pateiktame Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ buto įkainojimo akte nurodytą 51,70 Eur kainą.
20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovų argumentais, neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, nepagrįstai konstatavo, kad negali būti taikoma Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta taisyklė ir iš naujo įvertinama būsto kaina. Apeliantės nuomone, byloje nebuvo vertinamos ir aplinkybės, jog ieškovų pateiktas buto įkainojimo aktas turi esminių trūkumų, todėl kaina turi būti nustatoma pagal prašymo padavimo metu galiojančius teisės aktus, t. y. pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 (ankstesnė redakcija) ar 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 26 straipsnio 1 dalį. Apeliantės įsitikinimu, ieškovai neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė apskaičiuotų ginčo buto privatizavimo kainą, remdamasi negaliojančiais teisės aktais.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017; 2015-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).
22. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Tačiau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jame įtvirtinta teisė asmenims, atitinkantiems sąlygas, privatizuoti savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas nepasibaigė. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012).
23. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybę įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas.
24. 2021 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIV-809 „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo XII-1215 pakeitimo“ 13 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad savivaldybės būsto pardavimo procedūros, pradėtos iki 2022 m. sausio 1 d., baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių nuostatų nustatyta tvarka. Taigi bylai aktualius teisinius santykius reglamentuoja minėto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.
25. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnyje (redakcija, galiojusi ieškinio pateikimo metu ir iki 2022 m. sausio 1 d.) buvo įtvirtinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.
26. Nagrinėjamu atveju Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu jį detalizuojantis teisės aktas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, kurios, be kita ko, numatė parduodamų butų įkainojimo tvarką (6–11 punktai). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovai į civilinę bylą Nr. e2-3245-465/2022 pateikė buto techninės apskaitos bylą, iš kurios matyti, kad butas 1992-02-13 buvo inventorizuotas Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ (inventorizacinis numeris 12049) ir Buto įkainojimo aktą, iš kurio turinio matyti, kad jis atliktas remiantis minėtomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis. Minėtame akte yra apskaičiuota ir nurodyta ginčo buto kaina – 17 850 rublių. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė, kad byloje esančiame Buto įkainojimo akte ginčo buto kaina būtų nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl negalėtų būti taikoma. Atsakovės teiginiai apie tai, kad minėtu aktu negalima remtis, nes jis yra nedatuotas ir nepasirašytas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3245-465/2022 yra konstatuota, jog pradėjus buto privatizavimo procedūrą, S. Č. buvo sumokėjęs už buto privatizavimo dokumentų įforminimą, buvo atlikta buto inventorizacija, surašytas privatizuojamo buto įkainojimo aktas, o tai patvirtina, jog buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta valia butą privatizuoti ir atlikti būtini veiksmai šiai teisei realizuoti. Todėl argumentai, kuriais kvestionuojamas Buto įkainojimo aktas, neturi įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui.
27. Kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog byloje esant pateiktam ginčo buto įkainojimo aktui, sudarytam pagal Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nustatytą tvarką, atsakovei nebuvo teisinio pagrindo pakartotinai nustatyti buto pardavimo kainą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintą turto vertės nustatymo tvarką, t. y. taikyti įstatymą teisiniams santykiams, kurie atsirado dar iki jam įsigaliojant.
28. Pažymėtina, jog kad tokios pačios pozicijos nagrinėjant analogišką bylą laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-20 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3426-294/2021 ir Vilniaus apygardos teismas 2022-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-785-430/2022. Teismai konstatavo, kad teisė ieškovui privatizuoti būstą buvo pripažinta teismo sprendimu, dėl to negali būti taikoma Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta taisyklė ir iš naujo įvertinama būsto kaina.
29. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Buto įkainojimo aktu buvo apskaičiuota ir nustatyta buto pardavimo kaina – 17 850 rublių. Ieškovų nurodoma Aktu paskaičiuota buto kaina, atlikus valiutos konvertavimą pagal byloje esantį 2023-11-29 Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento pateiktą išaiškinimą, sudaro 51,70 Eur. Minėtos sumos dydis bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nuginčytas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pats Buto įkainojimo aktas būtų pripažintas negaliojančiu, todėl esant aiškiai jame nustatytai buto pardavimo kainai, konvertuotai į eurus, atsižvelgiant į tai, kad teisė privatizuoti butą pripažinta teismo sprendimu, dėl to buto kaina turi būti nustatoma vadovaujantis buto privatizavimo metu galiojančiais teisės aktais, ieškovų reikalavimas yra pagrįstai patenkintinas ir atsakovė įpareigotina sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais už 51,70 Eur kainą, per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Atmetus apeliacinį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovai pateikė įrodymus, kad jie patyrė 3509 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl teismas ją sumažina iki maksimalios sumos – 2809,30 Eur. Taigi, ši suma – 2809,30 Eur ir priteisiama ieškovams iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 111109233) ieškovams L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2809,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.