Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. liepos 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6038-374/2025 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. B. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės IĮ „Aujama-credit“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

19. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1 263,47 Eur nuostolių (negautų pajamų) dalyje dėl 1 053,25 Eur negautų pelno palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2025 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 26 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios Sutarties termino pabaigoje (2026 m. spalio 26 d.) negali viršyti 640,87 Eur, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovo A. B. 2025 m. vasario 3 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 300 Eur vartojimo kreditas 630 dienų terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti 1 053,25 Eur pelno palūkanas (metinė palūkanų norma – 74,95 procento) ir 210,22 Eur administravimo mokestį iki 2026 m. spalio 26 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, administravimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas per 21 mėnesinę įmoką. Atsakovui neatlikus nei vieno mokėjimo pagal Sutarties mokėjimo grafiką, ieškovė Sutartį nutraukė nuo 2025 m. birželio 24 d.

21. Ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovo 1 263,47 Eur nuostolių (negautų pajamų), kurias sudaro 1 053,25 Eur negautų pelno palūkanų ir 210,22 Eur administravimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl 69,66 Eur negauto administravimo mokesčio bei 342,71 Eur negautų mokėjimo palūkanų iki Sutarties nutraukimo tenkino. Atsižvelgęs į tai, kad Sutartis yra nutraukta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog reikalavimas priteisti 140,56 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog, atsakovui tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką), ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, be to, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o, atsakovui grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį, sprendė, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 74,95 procento metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tačiau ne konkrečios sumos.

22. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nuostoliai (negautos pajamos), pasireiškę negautų pelno palūkanų forma, skaičiuojami po Sutarties nutraukimo, priteisti ne konkrečia 640,87 Eur suma, o 74,95 procentais negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2025 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 26 d.) nuo pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, jog: (1) remiantis Sutarties sąlygomis, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį; (2) šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios VKĮ teisės normos ir Sutarties nuostatos; (3) negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų forma) išmokėjimas negali būti priklausomas nuo Sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kadangi jis yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020).

24. Taigi, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020).

25. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys susitarė, jog kredito grąžinimo terminas yra 2026 m. spalio 26 d. Atsakovui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė nutraukė Sutartį nuo 2025 m. birželio 24 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šalių kreditavimo santykiai pasibaigė nutraukus Sutartį nuo 2025 m. birželio 24 d., todėl, remiantis nutarties 24 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė nebeturi teisės reikalauti pagrindinių prievolių pagal Sutartį įvykdymo natūra, o atsakovo atžvilgiu taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą. Tokiu būdu, nutraukus Sutartį, šalių sutartinius prievolinius santykius pakeitė civilinės atsakomybės santykiai – ieškovė įgijo teisę į netesybų ar nuostolių atlyginimą, tačiau neturi teisės reikalauti Sutartį vykdyti natūra (reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų).

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors šalys Sutartyje ir susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos bus mokamos iki visiško prievolių pagal Sutartį įvykdymo, tačiau, nutraukus Sutartį, tokia jos sąlyga nustoja galioti. Be to, kaip minėta nutarties 24 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Todėl šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtinta ieškovės teisė gauti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti aiškinama kitaip, kaip jos teisė jas gauti tik iki Sutarties nutraukimo, nes būtent toks aiškinimas atitinka teisės normų reikalavimus ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles dėl mokėjimo (pelno) palūkanų.

28. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020).

29. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas, esant normaliai veiklai, gauti anksčiau nei šalys susitarė Sutartyje. Kadangi normaliomis ir įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad, vykdant vartojimo kredito sutartį, gaus pajamas, išreikštas atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtomis mokėti mokėjimo (pelno) palūkanomis, atliekančiomis užmokesčio funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai (CPK 12 straipsnis, 177 – 178 straipsniai). Jei ieškovė manė, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos tinkamai neįvykdė (CPK 185 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negautų pajamų atitikimas realumo kriterijui sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nustatytas konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kredito mokėjimo grafikas (įvertinus sutarties terminą, vartotojo (atsakovo) teisę ankščiau termino grąžinti kreditą, sutarties nutraukimo pasekmes), kaip įrodymas, patvirtina, kad, esant normaliai veiklai, kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Taigi, ieškovė neįrodė, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

33. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog negautų pajamų (nuostolių) dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimas konkrečia suma nagrinėjamu atveju viršytų ieškovės teisėtus lūkesčius, kurie ginami atsakovui taikant civilinę atsakomybę, kadangi ieškovė, esant normaliai veiklai, negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti iš atsakovo iš karto visą palūkanų sumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 74,95 procento negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2025 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 26 d.) nuo pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus terminui (2026 m. spalio 26 d.), negali viršyti 640,87 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 74,95 procento negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sprendimo už akių priėmimo (2025 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 26 d.), ne konkrečia suma, o nuo pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas už akių priimtas tinkamai pritaikius palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimą reglamentuojančias teisės normas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, todėl ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

36. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. liepos 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.