- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- 1-262-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05725-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- A. G., A. M., A. Š.
- Nukentėjusysis
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai;
2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės;
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su papildomais įpareigojimais ir draudimais;
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta gautinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6, 8 punktais, A. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus bei draudimus;
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 8, 10 punktais, atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai), paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su draudimais ir įpareigojimais;
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą bei 286 straipsnį, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus bei draudimus;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent - jis, 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su A. Š. ir A. M. smurtavo A. J. atžvilgiu, tai yra jis, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį, o A. J. nukritus ant grindų, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkių smūgių pastarajam į nosį, po ko A. J. atsistojus, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį bei dešine ranka pasiėmęs keramikinį puodelį sudavė pastarajam vieną kartą puodeliu per galvą, o tuo metu A. Š. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius pastarajam į kairiąją veido pusę ir tuo metu A. M. spyrė du smūgius pastarajam į kairįjį šoną bei dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą pastarajam į nosį, taip bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. J. minkštųjų audinių patinimą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus dešiniajame antakyje ir pakaušyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
A. M. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent - jis, 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su A. Š. ir A. G., smurtavo A. J. atžvilgiu, tai yra jis, spyrė du smūgius pastarajam į kairįjį šoną bei dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą pastarajam į nosį, o tuo metu A. Š. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius pastarajam į kairiąją veido pusę ir tuo metu A. G. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį, o A. J. nukritus ant grindų, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkių smūgių pastarajam į nosį, po ko A. J. atsistojus, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį bei dešinė ranka pasiėmęs keramikinį puodelį sudavė pastarajam vieną kartą puodeliu per galvą, taip bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. J. minkštųjų audinių patinimą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus dešiniajame antakyje ir pakaušyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
A. Š. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent - jis, 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su A. G. ir A. M. smurtavo A. J. atžvilgiu, tai yra jis, dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius pastarajam į kairiąją veido pusę, o tuo metu A. G. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį, o A. J. nukritus ant grindų, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkių smūgių pastarajam į nosį, po ko A. J. atsistojus, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį bei dešine ranka pasiėmęs keramikinį puodelį sudavė pastarajam vieną kartą puodeliu per galvą ir tuo metu A. M. spyrė du smūgius pastarajam į kairįjį šoną bei dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą pastarajam į nosį, taip bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. J. minkštųjų audinių patinimą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus dešiniajame antakyje ir pakaušyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kartu detalizavo, kad trenkė nukentėjusiajam du kartus. Įvykio dieną jis nevartojo alkoholio, buvau blaivus. Įvykio vietoje buvo su A. M., vėliau atėjo A. Š. su draugu. Buvo visi kartu apie 30 minučių. J. S. paskambino nukentėjusiajam, pakvietė jį ateiti. Bendravimas vyko žodžiu, konfliktas kilo dėl A. Š. benzopjūklo. A. Š. reikalavo grąžinti pinigus, tuo metu jie klausė A. Š. ir nukentėjusiojo pokalbio. Jis neprisimena, kas pirmas sudavė smūgį. Fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo A. M., A. Š. ir jis, tačiau jis neatsimena kiek ir į kurią vietą smūgių sudavė A. Š., A. M. nukentėjusiajam spyrė iš kojos. Konflikto metu buvo patalpoje, išėjo parūkyti, vėliau į lauko tualetą. Kol jis buvo lauke, viskas pasibaigė, nukentėjusysis pasišalino. Įvykio dieną A. Š. ir jo draugas vartojo alkoholį, jis su A. M. buvo blaivas. Po to, kai pasišalino nukentėjusysis, jie laukė policijos pareigūnų, atvykę jie užsirašė visų įvykyje dalyvavusių asmenų duomenis, nufotografavo vietą, kurioje vyko konfliktas ir išvažiavo. Jis nematė kaip po įvykio atrodė nukentėjusysis. Kaltinamasis kartu detalizavo, kad 2022 m. vasario 16 d. susisiekė su A. Š. dėl darbo, todėl susitiko pakalbėti. Jie yra seniai pažįstami. Jis su A. M. atėjo pas A. Š. pasikalbėti dėl darbo, pokalbio metu A. Š. sugyventinė papasakojo apie prarastus pinigus už benzopjūklą. A. Š. sugyventinė J. S. pakvietė nukentėjusįjį užeiti, jis atvyko po 20 minučių, kalbėjosi su A. Š. dėl pjūklo. J. S. nukentėjusįjį pakvietė specialiai, kadangi buvo susirinkę daug žmonių, tikriausiai tam, kad jį sumuštų. Jis nežino kokia suma buvo prarasta, galimai apie 70 Eur. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis, fizinius veiksmus prieš nukentėjusįjį pradėjo A. Š. Savo veiksmais jis padėjo A. Š. suduodamas du smūgius nukentėjusiajam, kiti bute buvę asmenys sudavė nukentėjusiajam paeiliui. Nukentėjusysis gynėsi žodžiais, skambino draugams, prašė paskolinti jam pinigų. Vėliau kaltinamasis išėjo į lauką parūkyti, kiti asmenys liko bute. Jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, civilinį ieškinį pripažįsta (t. 2, b. l. 142-145).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirbo kartu su A. Š. Jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam spyrė du smūgius ir dešinės rankos kumščiu trenkė į galvą. Jis kaltinamąjį A. G. ir A. Š. pažįsta, anksčiau dirbo kartu. Nukentėjusiojo jis nepažįsta. Po darbo jis atvyko su A. G. pasikalbėti su A. Š., pastarojo namuose buvo jo sugyventinė J. S. Nukentėjusysis bute pasirodė vėliau. A. Š. pasakė apie tai, kad nukentėjusysis pasisavino pinigus, gautus už benzopjūklą. Atvykus nukentėjusiajam, visi kartu parūkė, A. Š. ir J. S. pasakė, kad A. J. neatidavė pinigų, gautų už pjūklą. Fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pradėtas naudotas vėliau, pirmas sudavė A. Š., tikslaus smūgių skaičiaus nepamena. Jis neprisimena, ar A. G. pataikė su stikline į galvą nukentėjusiajam, pastarasis nesipriešino. Kol buvo smurtaujama nukentėjusiojo atžvilgiu, jis buvo toje pačioje patalpoje, vėliau išėjo į virtuvę, kuomet grįžo, nukentėjusysis buvo tame pačiame kambaryje. Jis nepamena, kada tiksliai nukentėjusysis pasišalino iš įvykio vietos, jam išėjus, atvažiavo policija. Kaltinamasis taip pat parodė, kad pripažįsta byloje pareikštą civilinį ieškinį. A. M. taip pat detalizavo, kad kartu su A. G. pas A. Š. atvyko pasikalbėti dėl darbo, nukentėjusiojo nepažinojo, matė jį pirmą kartą. Apie benzopjūklą jis sužinojo atvykus į A. Š. butą. Atvykus nukentėjusiajam, jie pasėdėjo kartu, parūkė, tada A. Š. papasakojo apie pinigus už benzopjūklą, kuriuos jam turi atiduoti nukentėjusysis, kilo konfliktas. Jis sudavė nukentėjusiajam. Jie tikėjosi, kad nukentėjusysis atiduos pinigus. Su kaltinamuoju A. Š. anksčiau dirbo kartu. Po konflikto jis išėjo parūkyti, nematė kaip atrodė nukentėjusysis. Nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies. Jis jam davė jam šluostę nusivalyti, sužalojimų nepamena (t. 2, b. l. 142-145).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei akistatos metu duotus parodymus. Kaltinamuosius A. M. ir A. G. jis pažįsta seniai, kartu dirbo, su nukentėjusiuoju susipažino nakvynės namuose. Jo teigimu, pinigus, gautus lombarde už benzopjūklą pasiėmė nukentėjusysis, todėl pasikvietė jį į namus pasikalbėti dėl pinigų grąžinimo. Kartu su juo buvo ir kiti kaltinamieji. Smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjau naudoti jis, tačiau negali tiksliai pasakyti kur ir kiek kartų trenkė, taip pat neatsimena kiek smūgių ir į kokias vietas sudavė kiti bute buvę asmenys. Nepamena ką kalbėjo nukentėjusysis. Jis įvykio dieną vartojo alkoholį, prieš tai buvo neblaivus visą savaitę. Įvykio metu nukentėjusysis staigiai pabėgo iš buto, po to atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamasis taip pat parodė, kad pripažįsta byloje pareikštą civilinį ieškinį. Skola už benzopjūklą buvo 70 Eur. Jis neatsimena kaip viskas vyko, praėjo daug laiko. Pirmasis nukentėjusiajam trenkė būtent jis, tačiau neatsimena kokia buvo tolimesnė seka. Bute buvę žmonės išeidavo, kartu buvo jo sugyventinė J., draugas A. (t. 2, b. l. 142-145).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas A. J. parodė, kad jam paskambino A. Š. sugyventinė, pakvietė atvažiuoti į svečius. Jis neskubėjo važiuoti, turėjo savo reikalų. Atvykus į butą, atsisėdo prie stalo. A. Š. pradėjo kalbėti apie pjūklą, po to sudavė jam, tuo metu atėjo A. M. su A. G. ir taip pat jam sudavė. Jam lūžo nosis, bėgo kraujas. Jis nepaėmė pinigų už lombarde užstatytą benzopjūklą, pinigai buvo pas A. Š., kartu už juos pirko alkoholį, likusi suma buvo pavogta. Jis kalba apie 2022 m. vasario 16 d. įvykius bei tvirtina akistatos metu pateiktus parodymus. Kartu nukentėjusysis parodė, kad negali pasakyti, kodėl davė skirtingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio dieną buvo blaivus. A. Š. sugyventinė pakvietė jį atvažiuoti, sakė, kad jai reikia pagalbos. Jo kontaktus galimai gavo iš A. Š., o nukentėjusysis su juo susipažino nakvynės namuose. Dėl benzopjūklo nukentėjusysis parodė, kad pinigus turėjo A. Š., vėliau juos pavogė narkomanai stoties rajone. A. Š. bute buvo J. S., A. Š., jo vaikai, A. M., A. G. ir dar vienas asmuo. Pirmasis jo atžvilgiu smurtauti pradėjo A. Š., sudavė jam porą smūgių. Kiti bute buvę asmenys taip pat smūgiavo. Jis nežino kuris sulaužė jam nosį, jis pats nebandė priešintis. Vėliau išėjo iš buto, nuėjo į ,,Duomenys neskelbtini“, apsaugos darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu pasitaikė proga pasišalinti iš buto. Po šio įvykio jam lūžo nosis, ant veido atsirado kraujosruvos, gydymas užtruko apie mėnesį. Kartu nukentėjusysis detalizavo, kad iš jo atžvilgiu smurtavusių asmenų agresyviausias buvo A. Š., jis buvo neblaivus. Jis nežino ar kiti asmenys įvykio metu buvo blaivūs. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, iš nosies bėgo kraujas. Jis paspruko iš įvykio vietos pasinaudojęs proga, kuomet rūkė prie pečiaus. Jis priėjo prie durų, jas atidarė ir pabėgo. Po šio įvykio pasekmių sveikatai neliko, kaltinamiesiems neturi pretenzijų, atleidžia kaltinamiesiems (t. 2, b. l. 142-145).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta O. L. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pamena, kad įvykio dieną dirbo su kolega, buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini), atvyko prie prekybos centro ,,Duomenys neskelbtini“. Juos pasitiko nukentėjusysis, jis buvo neblaivus, nepamena ar jis buvo sumuštas. Nukentėjusysis papasakojo, kad tam tikrame bute vyko išgertuves, jis buvo apkaltintas pinigų pasisavinimu. Jie nuvyko nurodytu adresu, bute buvo penki asmenys, keturi vyrai ir viena moteris, buvo alkoholio, matėsi, kad vyko išgertuvės. Asmenys papasakojo įvairias įvykio versijas, asmenys minėjo, kad nukentėjusysis pardavė aparatą, nepamena kokį, neatidavė pinigų. Jie užsirašė duomenis, nufotografavo įvykio vietą, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Ji prisimena, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, galimai buvo sumušta nosis. Negali pasakyti dėl ko atsirado sumušimai ant jo nosies. Nukentėjusysis papasakojo, kad buvo apkaltintas pavogęs pinigus. Į įvykio vietą vyko dviese su kolega, apsilankymo įvykio vietoje metu, bute rasti asmenys buvo neblaivūs, visur mėtėsi alkoholio buteliai, apie smurtą niekas nekalbėjo. Policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusysis. Pranešime buvo nurodyta, kad pareigūnų asmuo lauks prie ,,Duomenys neskelbtini“ prekybos centro, kadangi iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Liudytoja dėl nukentėjusiojo neblaivumo įvykio metu detalizavo, kad akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjęs asmuo įvykio metu buvo neblaivus. Įvykio vietoje blaivumas nebuvo tikrinamas, tai, kad A. J. buvo neblaivus, matėsi akivaizdžiai (t. 2, b. l. 161-165).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad su kaltinamuoju A. Š. yra sugyventiniai, su kaltinamaisiais A. M. ir A. G. yra draugai, pažįsta nukentėjusįjį A. J. Ji nesutiko duoti parodymų dėl A. Š., tačiau nurodė, kad A. M. ir A. G. atėjo į jų namus. Ji papasakojo jiems apie tai, kad jos sugyventinis negavo pinigų už jam priklausantį pjūklą. Vėliau į butą atėjo A. J. ir A. Š. Visi bute buvę asmenys klausė A. J. dėl pinigų. Pastarasis nepaaiškino, kur yra pinigai. Ji nepamena ar buvo naudojamas fizinis smurtas nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu. Nukentėjusysis pripažino, kad paėmė A. Š. pinigus. Neatsimena, kiek kartų buvo suduota nukentėjusiajam A. J., mano, ne daugiau, kaip po vieną kartą, taip pat nepamena, į kurias vietas buvo suduota. Nukentėjusysis iš įvykio vietos pasišalino, vėliau atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad atvyko pagal A. J. iškvietimą. J. J. pasišalino iš buto dėl to, nes likti bute buvo nesaugu (t. 2, b. l. 161-165).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad 2022 m. vasario 16 d., apie 16.30 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) kartu su draugu A. M. Jis paskambino telefonu draugui A. Š., kadangi norėjau su pastaruoju pakalbėti dėl darbo. A. Š. pasakė, kad atvyktų adresu (duomenys neskelbtini) , kur galės pašnekėti namuose. Tuo metu A. Š. nebuvo namuose, o jis buvo (duomenys neskelbtini), netoli A. Š. namų, todėl A. Š. pasiūlė jam užeiti namo ir ten palaukti, kol sugrįš. Kartu su A. M. užėjus pas A. Š. namo, namuose tuo metu buvo A. Š. draugė J. S. Praėjus maždaug 10 minučių, į namus užėjo A. Š. kartu su draugu A. J. Visi užėjo į svetainę. A. Š. pradėjo pasakoti apie tai, kad susipažino su vyru (vėliau sužinojo, kad tai yra A. J.) ir su pastaruoju nuvažiavo į stotį priduoti į lombardą benzopjūklą. A. Š. su savimi neturėjo asmens dokumento, todėl paprašė A. J., kad pastarasis priduotų benzopjūklą savo vardu. A. J. gavo pinigus už benzopjūklą ir pabėgo, o A. Š. pinigų nepaliko. Kaip sužinojo vėliau, kadangi pats negirdėjo ir nematė, J. S. paskambino A. J. ir pakvietė pastarąjį į svečius. Praėjus maždaug 15 minučių, į namus atvyko A. J. Visi paklausė A. J., kur pinigai už benzopjūklą, o A. J. pasakė, kad pastarąjį apgavo ir pinigų neturi. A. Š. paklausė, kokiu būdu grąžins skolą - gražiuoju ar bloguoju. A. Š. pasakė, kad skolą turi grąžinti tą dieną. A. J. kažkam paskambino ir paprašė, kad paskolintų pinigų. Tas žmogus atsisakė padėti. Po to A. J. paskambino dar kitam žmogui, bet ir tas žmogus atsisakė padėti. Tarp visų vyrų prasidėjo žodinis konfliktas. A. Š. priėjo prie A. J., kuris tuo metu sėdėjo prie stalo, ir trenkė vieną kartą su koja (kurios pusės nepamena) į krūtinę. Jis priėjo prie A. J. kuris sėdėjo ant kėdės, ir dešinės rankos delnu trenkė per visą kairės pusės veidą, po šio smūgio A. J. nukrito ant žemės. Daugiau pastarojo nemušė. A. Š. pradėjo ieškoti pinigų A. J. kišenėse, bet nerado. A. Š. atėmė iš A. J. telefoną. Prie A. J., kuris tuo metu sėdėjo ant grindų, priėjo A. M. ir trenkė vieną kartą su koja (kuria koja nepamena), į veido sritį, tačiau į kurią veido dalį nepamena. Jis pasakė vyrams, kad nutrauktų savo veiksmus ir A. J. pasiūlė išeiti į koridorių parūkyti. Kas tuo metu vyko svetainėje jis nematė, kadangi buvo koridoriuje. Parūkęs, išėjo į lauko tualetą. Jam išėjus iš lauko tualeto, pamatė išbėgantį iš namo A. J., kuris šaukė, kad iškvies policijos pareigūnus. Praėjus maždaug 20 minučių, atvyko policijos pareigūnai, kurie užsirašė visų asmenų duomenis, visus nufotografavo ir išvažiavo. Papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas A. G. papildė, kad dėl pateikto įtarimo prisipažįsta iš dalies, nes kiek atsimena, sudavė nukentėjusiajam tik du kartus į veidą. Laikosi savo parodymų apklausos metu ir akistatos metu (t. 1, b. l. 160-162, 167-168).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad 2022 m. vasario 16 d., apie 16.30 val., jis buvau (duomenys neskelbtini), kartu su draugu A. G. Draugas telefonu paskambino A. Š., kadangi norėjo su juo pakalbėti dėl darbo. A. Š. pasakė, kad atvyktų pas pastarąjį namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir galės pašnekėti namuose. Tuo metu A. Š. nebuvo namuose, o jis buvo su A. G. (duomenys neskelbtini), netoli A. Š. namų, todėl A. Š. pasiūlė užeiti į namus ir ten palaukti, kol sugrįš. Jam kartu su A. G. užėjus pas A. Š. namo, namuose tuo metu buvo A. Š. draugė J. S. Praėjus maždaug 10 min., į namus užėjo ir pats A. Š. kartu su draugu A. J. Visi sėdėjo svetainėje ir bendravo. A. Š. pradėjo pasakoti apie tai, kad susipažino su vyru, (vėliau sužinojo, kad tai yra A. J.) ir su pastaruoju nuvažiavo į stotį priduoti į lombardą benzopjūklą. A. Š. su savimi neturėjo asmens dokumento, todėl paprašė A. J., kad pastarasis priduotų benzopjūklą savo vardu. A. J. gavo pinigus už benzopjūklą ir pabėgo, o A. Š. pinigų nepaliko. Kaip sužinojo vėliau, kadangi pats negirdėjo ir nematė, J. S. paskambino A. J. ir pakvietė pastarąjį į svečius. Praėjus maždaug 20 min., į namus atvyko A. J. Kažkas iš vyrų paklausė A. J., kodėl neatidavė pinigų A. Š. už benzopjūklą, o A. J. pasakė, kad pastarąjį apgavo ir pinigų neturi. Prasidėjo žodinis konfliktas tarp vyrų ir A. J. dėl negrąžintų pinigų už benzopjūklą. Tuo metu A. J. sėdėjo prie stalo ant kėdės, kuomet prie pastarojo priėjo A. G. ir trenkė vieną kartą į veidą (nematė, kaip trenkė ir į kurią veido dalį). Tuomet A. Š. barėsi su A. J. Jis pasakė A. J., kad grąžintų pinigus, A. J. pasakė, kad pinigų negrąžins. Po šių žodžių jis su kairės rankos, kumščiu, trenkė A. J. vieną kartą į dešinės pusės ausį. A. J. jį įžeidė rusiškais žodžiais, jis supyko, todėl trenkė vieną kartą su dešine koja į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą su dešine koją į kairės pusės pilvo šoną arba į ranką (tiksliai nepamena). Kiek pamena, po jo smūgių A. Š. trenkė kumščiu į nosį, ne daugiau kaip du kartus. Po to jis išėjo į lauką parūkyti. Stovėdamas lauke, rūkydamas, girdėjo riksmus, tačiau kas ten vyko nematė. Parūkęs, grįžo į svetainę, kur visi buvo ir pamatė, kaip A. G. trenkė stikline A. J. į galvą, stiklinė nesudužo, kraujo iš galvos nebuvo. Kaip A. G. trenkė su stikline A. J. į veidą, matė visi įvykio dalyviai. A. J. paprašė jo cigaretės, jis pasakė, kad neturi ir nuėjo paprašyti pas A. J., kuris tuo metu stovėjo laukė, bet kadangi A. J. neturėjo cigarečių, todėl pastarasis nuėjo į parduotuvę nusipirkti. Kadangi A. J. bėgo iš nosies kraujas, jis pastarajam padavė skudurą, kad nusivalytų kraują iš nosies. Tuo metu, kai A. J. buvo parduotuvėje, visi sėdėjo svetainėje, pamena, kad J. S. barėsi ant A. J. Kuomet A. J. grįžo su cigaretėmis, jis nuėjo rūkyti į virtuvę, ir nematė, kas vyko svetainėje. Kuomet parūkė, grįžo į svetainę ir jam pasakė, kad A. J. pabėgo ir negrįžo. Praėjus maždaug 30 min., pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie užsirašė visų asmenų duomenis, juos nufotografavo ir išvažiavo. A. M. papildomai detalizavo, kad įvykio diena nukentėjusiajam spyrė du kartus į šoną bei vieną kartą su ranka sudavė į veidą, nosį, dėl to labai gailisi (t. 2, b. l. 37-38, 43-44).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Š. parodė, kad su A. J. susipažino nakvynės namuose „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. sausio mėnesį ir nuo to laiko su pastaruoju bendrauja. 2022 m. vasario 14 d., jis paskambino A. J. ir pasiūlė atvykti pas jį namo į svečius. Jis su A. J. išgėrė, tačiau pritrūko alkoholio, todėl paėmė jam priklausantį benzopjūklą, kurį abu nuvežė į stotyje esantį lombardą. A. J. benzopjūklą pridavė savo vardu ir paėmė 70,00 Eur bei pasišalino iš stoties, o jis liko be pinigų. 2022 m. vasario 15 d., jis A. J. paskambino ryte ir abu susitiko stotyje. Su A. J. išgėrę alaus bare. Kadangi neturėjo pinigų, pridavė jo telefoną į lombardą. Už gautus abu vėl nuėjo gerti į barą. Po to A. J. išėjo ir daugiau pastarojo nematė. 2022 m. vasario 16 d., ryte jis buvo mieste su savo draugu A. J., kuriam pasiūlė nuvykti pas jį namo į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Abu atvyko į jo namus apie 12.00 val. -13.00 val. Namuose buvo J. S., A. G. ir A. M. J. S. jam pasakė, kad pastaroji paskambino ir pakvietė A. J. norėdama išsiaiškinti, kur dingo pinigai už benzopjūklą. Apie 14.00 val. atvyko į svečius A. J., kuris pats užėjo namo pas juos, tuo metu visi buvo kambaryje - svetainėje. A. J. atsisėdo prie stalo ant kėdės, kuri stovėjo iš kairės pusės žvelgiant į stalą. Jis A. J. pradėjo klausinėti, kur dingo pinigai. A. J. atsakė, kad pastarąjį apvogė narkomanai. Jis sėdėjo prie stalo iš dešinės pusės. Tuo metu jis atsistojo, priėjo prie sėdinčio A. J. ir vieną kartą su dešinės rankos kumščiu trenkė pastarajam į kairės pusės skruostą. Po to jis prisėdo prie stalo, prie A. J. priėjo A. G., kuris sėdėjo ant sofos, kuris priėjęs prie A. J. pasakė, kad pastarasis meluoja ir trenkė vieną kartą kairės pusės rankos kumščiu, kiek pamena, į skruostą. Jis A. G. pasakė, kad A. J. neliestų. Jis A. J. liepė išimti viską iš kišenių, kadangi norėjo patikrinti ar tikrai pastarasis neturi pinigų. Pamatė, kad A. J. turi cigaretes, todėl paprašė cigaretės ir nuėjo parūkyti. Jam grįžus iš lauko, A. J. kažkam skambino ir prašė, kad paskolintų pinigų. Nematė, kad A. M. būtų trenkęs A. J. A. M. su A. J. tik šnekėjosi, šaukė ant pastarojo, keikėsi, tačiau nemušė. Kiek pamena, A. J. nusprendė parūkyti ir nuėjo į lauką, o iš paskos nuėjo A. J., kas ten lauke vyko nežino, jis liko namie. Po to jam A. J. papasakojo, kad A. J. pabėgo. Papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas A. Š. parodė, kad laikosi savo duotų parodymų ankščiau ir parodymų akistatos metu, prisipažįsta, kad įvykio diena du kartus sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą (t. 1, b. l. 119-120, 125-126).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 18 d. nukentėjusiuoju apklaustas A. J. parodė, kad 2022 m. vasario16 d., apie 14.30 val. jam būnant nuomojamame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino J. S. ir pasakė, kad atvažiuotų pas pastarąją ir A. Š. išgerti šampano ir šiaip praleisti laiką. Jis atvažiuoti sutiko ir apie 16.00 val. -17.00 val. su autobusu nuvažiavo. Jo lauke niekas nepasitiko, jis užėjo į vidų, pasisveikino su J. ir A. A. tuo metu sėdėjo prie stalo, o J. stovėjo. Kambaryje taip pat buvo A. J. Jam tik pasisveikinus, iš kito name esančio kambario išbėgo A. M. ir A. G. A. M. išbėgęs nieko nepasakė, iš karto sudavė iš kumščio jam į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės. Tuomet sekė daugybė smūgių iš kojų ir iš rankų, kuriuos atliko A. M. ir A. G. Jis galvą ir veidą bandė saugoti, užsidegdamas rankomis ir buvo užsimerkęs, todėl nematė tiksliai, kuris vyras ir kiek smūgių atliko. Abu jį mušė tol kol visi nusprendė parūkyti. Tuomet jis kambaryje atsisėdo ant sofos. Kuomet A. M. parūkė, pastarasis vėl pradėjo jį mušti, smogė iš kumščio į veidą, tuomet jis vėl nugriuvo ant žemės ir A. M. pradėjo jį dusinti. Kažkokiu būdu jam pavyko išsilaisvinti ir, kai atsistojo, A. jam sudavė iš kumščio į veidą. Tada A. G. jį pradėjo gąsdinti, kad paskambins policijos pareigūnams, sužinos jo duomenis ir ar „už jį kažkas stovi“, jeigu niekas nestovi tuomet išveš, įmes į upę. Po tokių žodžių vėl prasidėjo A. M. smūgiai į įvairias kūno vietas. Tada J. iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino jo sesei ir pradėjo reikalauti pinigų už benzopjūklą, kurį jis kartu su A. prieš maždaug savaitę buvo pridavę į lombardą ir už kurį A. gavo maždaug 60,00 Eur -70,00 Eur. J. iš jo sesės tuo metu reikalo 70,00 Eur, tačiau sesė nesutiko duoti pinigų ir pokalbis su seserimi baigėsi. Tada jis pradėjo galvoti kaip iš tų namų pabėgti, kadangi suprato, jog niekas jo iš čia neišleis, nusprendė nueiti parūkyti prie durų. Jis parūkė ir pradėjo po truputį atidarinėti duris. Jį A. J. savo kūnu užstojo, kad kiti vyrai to nematytų. Atidarinėjant duris A. M. tai pastebėjo ir čiupo jį už džemperio gobtuvo, tačiau A. J. vis tiek nesitraukė ir stovėjo už jo, todėl jis išsinėrė iš džemperio ir pabėgo iš to namo. Pabėgo iki parduotuvės „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini) ir išsikvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 26-29).
Ikiteisminio tyrimo 2022 m. vasario 22 d. papildomos apklausos metu nukentėjusiuoju apklaustas A. J. parodė, kad nuomoja kambarį motelyje (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 12 d., jam paskambino geras pažįstamas A. Š., kuris pasiūlė jam išgerti. Jis sutiko ir nuvyko pas pastarąjį namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi abu neturėjo pinigų už ką nusipirkti išgerti alkoholio, A. Š. pasiūlė priduoti į lombardą benzopjūklą, todėl nuvyko į stotį priduoti benzopjūklo. Į kurį lombardą pridavė jis nepamena. Benzopjūklą pridavė savo vardu. Už pjūklą davė 70,00 Eur, kuriuos pasiėmė A. Š., taip pat pastarasis pasiėmė ir pridavimo kvitą. Gavę pinigus, abu nuėjo išgerti alaus į barą esantį stotyje (duomenys neskelbtini) paviljonuose. Išgėręs alaus, A. Š. nuėjo link autobusų stotelės laukti autobuso. 2022 m. vasario 13 d., jam paskambino A. Š., pasakė, kad yra negera, norėjo išgerti su juo, todėl atvyko pas jį į stotį ir abu nuėjo į barą, ten išgėrė po bokalą alaus. Kadangi trūko pinigų alkoholiui, kartu su A. Š. nuėjo į lombardą, kuris randasi (duomenys neskelbtini) paviljonuose, galimai (duomenys neskelbtini) eilėje, kuriame A. Š. pridavė savo telefoną. Pinigus už telefoną gavo A. Š. Gavę pinigus už telefoną, abu nuėjo į barą toliau gerti. Išgėrę, išsiskyrė - jis išėjo į motelį, o A. Š. išvažiavo namo. 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. vasario 15 d., jam niekas neskambino ir nerašė, su niekuo nebuvo susitikęs. 2022 m. vasario 16 d., jis buvo motelyje, negėrė. Apie 15,00 val. jam paskambino A. Š. sugyventinė J. ir pasiūlė išgerti šampano. Jis sutiko, atsisėdo į autobusą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykęs apie 16,00 val., jo niekas nepasitiko, todėl pats vienas nuėjo į namo kambarį - svetainę. Praėjo virtuvę, kurioje stovėjo J. ir atsidūrė svetainėje, kurioje pamatė A. Š. ir dar tris vyrus, kuriuos matė pirmą kartą. Jis pasisveikino su vyrais, bet su juo niekas nešnekėjo. A. Š. sėdėjo ant kėdės šalia televizoriaus iš dešinės pusės, o jis atsisėdo į kėdę, kuri stovėjo iš kairės pusės šalia televizoriaus. Kambaryje buvę du vyrai sėdėjo ant lovos. Kuomet jis atsisėdo, iš kito kambariuko, esančio už virtuvės išbėgo dar du vyrai, kurių jis nepažįsta ir vyrai nieko nepasakę, pradėjo jį mušti: vyras - A. G. dešinės rankos kumščiu jam trenkė du kartus į veido sritį - į nosį, nuo ko pajuto fizinį skausmą, o kitas vyras – A. M. sudavė ne mažiau dešimt kartų kumščiu į veidą. A. M. pirmą smūgį sudavė į nosį, po kurio pajuto stiprų fizinį skausmą, todėl mano, kad būtent dėl šio smūgio jam buvo sulaužyta nosis. A. M. į nosį sudavė kumščiu ne mažiau kaip aštuonis kartus, vieną smūgį sudavė į kaktą, vieną į tarpuakį. A. G. išėjo į kitą kambariuką. A. M. toliau tęsė jį mušti kumščiu į veidą, dar trenkė ne mažiau kaip dešimt kartų. Prie A. M. prisidėjo A. Š., kuris jam trenkė keturis kartus su kumščiu į veido sritį, pataikė į kaktą, tarpuakį, nosį, tačiau fizinio skausmo jis nepajautė, kadangi A. Š. smūgiai buvo nestiprūs. Po tų smūgių, visi pradėjo ieškoti jo telefono, telefonas buvo kairės pusės striukės kišenėje, vyrai telefoną išėmė ir atidavė J. Šie vyrai nutraukė jį mušti, todėl jis nuėjo atsisėsti ant lovos. Jam iš karto atsisėdus ant lovos, A. M. priėjo prie jo, apglėbęs jam kaklą dešine ranka paguldė jį ant grindų ir šia ranka spausdamas kaklą pradėjo smaugti. Kuomet jį smaugė, jis pradėjo dusti, jam trūko oro. Atitraukęs jo ranką, atitrūko nuo šio vyro. Kuomet atitrūko, jis atsitūpė įkvėpti oro. Tuo metu iš kambariuko išėjo A. G. ir kitiems vyrams pasakė, kad jį reikia išvežti į upę ir ten išmesti. A. M. pasakė tiems kitiems vyrams, kad jam reikia pirštus nupjauti. Tuo pat metu J. surado jo telefone jo sesers numerį ir paskambinusi pasakė, kad atiduotų 70,00 Eur ir tuomet jam viskas bus gerai. Sesuo pasakė, kad pinigų neduos ir padėjo ragelį. Jis toliau buvo pritūpęs prie lovos ir prie jo priėjo A. M., du kartus su dešine koja jam sudavė į kairės pusės šoną. Po to jam sudavė vieną kartą stikline į viršugalvį, kuri nuo smūgio sudužo ir sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį, kitą smūgį sudavė į kaktą. Nori parodyti, kad jam po šių vyrų smūgių skaudėjo, patyrė fizinį skausmą. Tuomet A. G. pasakė, kad užteks jį mušti. Kuomet šis vyras šnekėjo, jis paėmė cigaretę, įsidėjo į burną, nuo stalo paėmė savo telefoną ir nuėjo į lauką parūkyti. Iš paskos jo nuėjo A. M. ir dar vienas vyras – A. J., kuris nuolat sėdėjo ant kitos lovos, kuris jokių veiksmų neatliko ir nieko jam nesakė. A. M. norėjo jam sutrukdyti išeiti į lauką, todėl jam atidarius lauko duris, už nugaros jį paėmė už striukės ir džemperio, kurį buvo užsidėjęs po apačią. O A. J. prilaikė A. M. už pečių, kad jis galėtų atitrūkti nuo pastarojo. A. M. sugriebė jam už striukės ir džemperio, jis išsivadavo iš savo drabužių ir nuo šių vyrų pabėgo. Pretenzijų dėl striukės ir džemperio neturi. (t. 1, b. l. 30-33).
Ikiteisminio tyrimo 2022 m. balandžio 4 d. papildomos apklausos metu nukentėjusiuoju apklaustas A. J. parodė, kad 2022 m. vasario 16 d., 14.00 val. sulaukė žinutės iš nepažįstamo numerio, kurioje buvo rašoma rusiškai, kad jeigu šiandien negaus pinigų, penktadienį su juo kalbės kitaip. Šios žinutės telefone jis neturi, numerio, iš kurio jam buvo rašyta taip pat neišsaugojo. Šias žinutes jis suprato kaip grasinimus. Į šią žinutę jis nieko neatsakė. Daugiau iš šio numerio žinučių ir skambučių negavo. Po šios žinutės gavimo jis išsigando ir pradėjo bijoti dėl savo sveikatos ir gyvybės. Po šios žinutės tą pačią dieną jis sulaukė J. S. skambučio, kuri pakvietė jį į savo namus ir kuriuose buvo sumuštas, dėl šio įvykio ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Maždaug prieš dvi savaites, 2022 m. kovo viduryje, tikslaus laikotarpio nepamena, jam paskambino A. Š., kuris jį apkaltino, kad jis vaikšto prie pastarojo namų, nors tuo metu buvo hostelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. Š. jam pagrasino, kad iškvies policiją dėl to, kad vaikšto prie namų. Jis pastarajam pasakė, kad prie namų nevaikšto ir yra liudytojų, kurie gali tai patvirtinti, kadangi tuo metu buvo su draugais hostelyje. Jis po šio skambučio užblokavo A. Š. telefone ir daugiau pastarasis neskambino ir nerašė. Skambučio laiko telefone nėra išsaugojęs. Praeitą savaitę, tikslios dienos nepamena, kadangi skambučio telefone neišsaugojo, jam paskambino A. Š. draugė J. S., kuri pasakė, kad pastaroji laiko save kalta ir nori pakalbėti su juo, atvyks pakalbėti kartu su A. Š. Jis pastarajai pasakė, kad dirba ir nežino, kada gali susitikti. Po pastarosios skambučio, taip pat praeitą savaitę, telefonu bendravo su A. Š., kuris prašė jo, kad galima būtų atsiimti pareiškimą, kad nepasodintų draugų. Tiesioginių grasinimų sveikatai ir gyvybei prieš jį nenaudojo (t. 1, b. l. 35-36).
Akistatos tarp A. J. ir A. G. 2022 m. birželio 16 d. protokole nurodyta, kad akistatos metu buvo užduotas klausimas A. J.: „Kokie buvo A. G. smurto veiksmai 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., name (duomenys neskelbtini) ?“ A. J. atsakė: „Aš sėdėjau ant kėdės. A. G. dešinės rankos kumščiu man sudavė į nosį ir ją sulaužė. Aš nukritau ant grindų, paėmė mane už gobtuvo ir ne mažiau penkių kartų man su dešinė rankos kumščiu sudavė vėl į nosį. Po to A. G. atsisėdo už stalo. Aš nuėjau parūkyti, kai grįžau, A. G. sudavė man dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į nosį bei pasiėmė keramikinį puodelį, sudavė man per galvą, puodelis sudužo. Daugiau manęs A. G. nemušė. Akistatos metu buvo užduotas klausimas A. G.: „Ar girdėjote A. J. parodymus, ar supratote, ar sutinkate?“ A. G. atsakė: „Parodymus girdėjau, supratau, su A. J. parodymais nesutinku, nes aš su dešinės rankos delnu, labai stipriai sudaviau vieną kartą per veidą, ir A. J. nukrito. Daugiau A. J. nemušiau. Ar savo smūgiu galėjau pataikyti A. J. į nosį tvirtinti negaliu. Tą vakarą aš buvau labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, daug ko neatsimenu.“ Akistatos metu buvo užduotas klausimas A. J.: „Ar girdėjote A. G. parodymus, ar supratote, ar sutinkate?“ A. J. atsakė: „Parodymus girdėjau, supratau, tačiau nesutinku ir tvirtai laikausi savo parodymų“. Buvo užduotas klausimas A. G.: „Ar turite A. J. klausimų?“ A. G. atsakė: „Klausimų A. J. neturiu.“ Buvo užduotas klausimas A. J.: „Ar turite A. G. klausimų?“ A. J. atsakė: „ Klausimų A. G. neturiu.“ (t. 1, b. l. 60-63).
Akistatos tarp A. J. ir A. Š. 2022 m. birželio 16 d. protokole nurodyta, kad akistatos metu buvo užduotas klausimas A. J.: „Kokie buvo A. Š. smurto veiksmai 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., name (duomenys neskelbtini) ?“ A. J. atsakė: „Man A. Š. sudavė du kartus dešinės rankos kumščiu į kairiąją veido pusę, po to kai aš atsistojau nuo grindų po A. G. smūgių.“ Buvo užduotas klausimas A. Š.: „Ar girdėjote A. J. parodymus, ar supratote, ar sutinkate ?“ A. Š. atsakė: „Parodymus girdėjau, supratau, su A. J. parodymais sutinku, sudaviau du kartus dešinės rankos kumščiu į veidą. Tai buvo kai A. J. atsistojo, po A. G. smūgių. Buvau labai girtas, daug ko neatsimenu“. Buvo užduotas klausimas A. J.: „Ar girdėjote A. Š. parodymus, ar supratote, ar sutinkate?“ A. J. atsakė: „Parodymus girdėjau, supratau, sutinku.“ Buvo užduotas klausimas A. Š.: „Ar turite A. J. klausimų?“ A. Š. atsakė: „Klausimų A. J. neturiu“. Buvo užduotas klausimas A. J.: „ Ar turite A. Š. klausimų?“ A. J. atsakė: „Klausimų A. Š. neturiu.“ (t. 1, b. l. 66-69).
Akistatos tarp A. J. ir A. M. 2022 m. birželio 16 d. protokole nurodyta, kad akistatos metu buvo užduotas klausimas A. J.: „Kokie A. M. buvo smurto veiksmai 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., name (duomenys neskelbtini) ?“ A. J. atsakė: „A. M. spyrė du kartus į dešinį šoną bei su dešinės rankos kumščiu jam sudavė vieną kartą į nosį, tačiau nosis buvo lūžusi po A. G. smūgio. Daugiau manęs A. M. nemušė, sakė mane paleisti, bet kiti nesutikdavo. Buvo užduotas klausimas A. M.: „Ar girdėjote A. J. parodymus, ar supratote, ar sutinkate?“ A. M. atsakė: „Parodymus girdėjau, supratau, su A. J. parodymais sutinku, spyriau du kartus į kairįjį šoną bei su dešinės rankos kumščiu sudaviau vieną kartą į nosies sritį.“ Buvo užduotas klausimas A. J.: „Ar girdėjote A. M. parodymus, ar supratote, ar sutinkate?“ A. J. atsakė: „Parodymus girdėjau, supratau, sutinku“. Buvo užduotas klausimas A. M.: „Ar turite A. J. klausimų?“ A. M. atsakė: „Klausimų A. J. neturiu“. Buvo užduotas klausimas A. J.: „Ar turite A. M. klausimų?“ A. J. atsakė: „Klausimų A. M. neturiu“ (t. 1, b. l. 72-75).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad su savo sugyventiniu A. Š. ir savo dviem vaikais nuomojasi namą (duomenys neskelbtini) . Šiame name gyvena keturiese. 2022 m. vasario 16 d., jo vaikai buvo pas mamą (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Šią dieną maždaug apie 15.00 val. buvo viena namuose, norėjo pakūrenti namą, todėl namuose pradėjo ieškoti benzopjūklo nupjauti medieną, kuri netilpo į pečių. Benzopjūklas priklauso sugyventiniui A. Š. Nesurasdama namuose benzopjūklo, paskambino A. Š., kuris pasakė, kad važiuoja su A. J. priduoti benzopjūklo į kažkurį lombardą stotyje. Pastarasis ruošėsi priduoti benzopjūklą, kadangi su A. J. norėjo išgerti. A. J. yra geras A. Š. pažįstamas. Kur A. Š. tą dieną ir su kuo buvo prieš priduodamas benzopjūklą ji nežino, tą dieną ryte pastarasis pasakė, kad išvažiuoja į darbą. Prieš grįžtant sugyventiniui, pas ją į svečius atėjo išgerti kavos geri draugai A. G., A. M. Ne užilgo pas ją užėjo dar vienas geras draugas A. J. ir praėjus nedaug laiko užėjo namo A. Š. Tai buvo apie 17.30 val. -18.00 val. Sugyventinis grįžęs namo jai pasakė, kad A. J. pastarąjį apgavo, paėmė iš lombardo pinigus už benzopjūklą ir pabėgo. Artūras paskambino A. J. ir paklausė, ar atiduos pinigus už priduotą benzopjūklą. A. J. pasakė, kad pinigų negali atiduoti, kadangi pinigus kažkas pavogė. Iš kokio numerio jos sugyventinis skambino A. J., nepamena. A. Š. pasakė A. J., kad pastarasis atvažiuotų į svečius pakalbėti dėl benzopjūklo. Apie 19.00 val. A. J. užėjo pas juos namo. Kuomet A. J. užėjo, ji kartu su sugyventiniu ir visais svečiais buvo kambaryje (svetainėje), sėdėjo ir kalbėjosi. A. J. užėjo į kambarį. A. Š. iš karto paklausė A. J., kur pinigai už benzopjūklą. A. J. atsakė, kad iš pastarojo pinigus pavogė narkomanai. A. J. kambaryje atsisėdo ant kėdės, kuri stovėjo šalia televizoriaus. A. Š. atsistojo ir vieną kartą kumščiu (kurios rankos nepamena) A. J. trenkė kažkur į galvos sritį, galimai į kaktą. A. J. pasakė, kad yra kaltas dėl to, kad pavogė pinigus ir sakė, kad atiduos pinigus. A. G. paklausė A. J., kada atiduos pinigus. A. J. paskambino kažkokiai sesei ir dar kažkuriam asmeniui (kam nežino) ir prašė, kad paskolintų pinigų. Sesuo atsakė, kad pinigų neskolins. Kitas asmuo irgi atsakė, kad pinigų neskolins. A. G., kuris taip pat sėdėjo ant kėdės, toliau nuo A. J., atsistojo, priėjo prie pastarojo ir trenkė vieną kartą kumščiu (kuria ranka nepamena) A. J. į galvos sritį (kurios dalies nepamena). A. J. nieko nesiskundė, kad pastarajam skauda dėl gautų smūgių. A. J. paprašė parūkyti. A. J. kartu su visais vyrais išėjo rūkyti į virtuvę, o ji liko svetainėje. Kuomet rūkė, ji negirdėjo pokalbio. Kuomet parūkė, visi vyrai išėjo į lauką. Kodėl visi išėjo į lauką ji nežino. Kas ten vyko lauke ji nematė. Po to sužinojo, kad A. kažkur pabėgo ir negrįžo. A. J. pas ją namie paliko kažkokį raktą su užrašu (duomenys neskelbtini), kitų daiktų jos namuose nėra. Vyrai, prieš atvažiuojant A. J. pas ją į svečius, nieko apie tai nekalbėjo, kad A. J. bus mušamas, tai įvyko spontaniškai. Telefono iš A. J. ji neėmė ir niekam neskambino. Niekas iš vyrų A. J. negrasino. A. J. ir A. M. visą laiką sėdėjo svetainėje ir nuėjo rūkyti kartu su vyrais, pastarieji jokių veiksmų nebuvo atlikę, nei kumščiais, nei kojomis jokių smūgių A. J. nebuvo sudavę. A. J., kuomet pas ją atvyko į svečius, iš pastarojo išvaizdos ir kalbos matėsi, kad yra neblaivus (t. 1, b. l. 86-87).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad 2022 m. vasario 16 d., apie pietus, pas jį į darbą (duomenys neskelbtini), kuriame atliko (duomenys neskelbtini) darbus, atvyko draugas A. Š. Maždaug po valandos (tikslaus laiko nepamena) dviese sėdo į autobusą ir nuvažiavo pas A. Š. namo, (duomenys neskelbtini). Kuomet atvažiavo, namuose buvo J. S., A. G. ir A. M., kurie sėdėjo kambaryje ir vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Šiuos vyrus matė porą kartų. Iš vyrų pokalbio suprato, kad šie žmonės, laukė kažkokio žmogaus. To žmogaus, kurio laukė jis nepažįsta, po to sužinojo, kad vyrai laukė A. J. Vyrai sakė, kad A. J. negrąžino 50,00 Eur A. Š. už benzopjūklą ir nori su pastaruoju pakalbėti. Praėjus maždaug pusvalandžiui, 15.00 val. - 16.00 val. (tikslaus laiko nepamena), atvyko A. J. Tuo metu visi sėdėjo kambaryje – svetainėje. Nepamena, ar kažkas A. J. pasitiko, ar pastarasis užėjo vienas. Kuomet pastarasis užėjo, prie pastarojo priėjo A. G., kuris pradėjo klausinėti A. J. dėl 50,00 Eur, kuriuos skolingas A. Š. Tuo pat metu jis išėjo į virtuvę ir gėrė kavą, todėl, kas vyko kambaryje jis nematė. Sėdėdamas virtuvėje, girdėjo barnį, riksmus. Kadangi vyrų nepažįsta, todėl negali pasakyti, kurie iš tų vyrų konfliktavo su A. J. Jam išgėrus kavą, sėdint virtuvėje, A. J. praėjo pro virtuvę ir nuėjo rūkyti į lauką. A. J. praeinant matė, kad pastarojo viršugalvis yra kraujuotas. Kitų sužalojimų nematė. Kas vyko toliau nepamena, kadangi tą dieną buvo išgėręs ir visų įvykio aplinkybių nepamena. Kas sudavė A. J. nežino ir nematė. Maždaug po 10-15 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, užsirašė visų asmenų duomenis ir nufotografavo namo vidaus patalpas ir išvažiavo (t. 1, b. l. 93-94).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. L. parodė, kad 2022 m. vasario 16 d. dirbdama reagavimo pajėgose (duomenys neskelbtini), apie 18.20 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad pažįstami asmenys sumušė pranešėją, kuris lauks pareigūnų prie parduotuvės „Duomenys neskelbtini“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Duomenys neskelbtini“ jau buvo atvykusi greitosios medicininės pagalbos brigada ir sėdėjo pareiškėjas, kaip vėliau nustatyta – A. J., kuris iš pažiūros buvo neblaivus, sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Ant veido matėsi sumušimo žymės bei sumušta ir patinusi nosis. A. J. paaiškino, kad pastarąjį prieš 5 minutes sumušė pažįstami, kad gali parodyti namą, kur tai įvyko. A. J. nurodė, kad pastarąjį pakvietė į svečius, nes pažįstamas vardu A. pardavė savo benzino pjūklą, apkaltino pareiškėją, kad pastarasis paėmė pinigus ir dėl to ir sumušė. Sakė, kad pastarąjį mušė A. ir dar vienas, žemesnio ūgio vyriškis, kurio duomenų nenurodė. Kadangi nukentėjusysis nežinojo adreso, kuriuo viskas įvyko, nes buvo ten antrą kartą, sutiko nuvykti ir parodyti vietą. Kartu nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), nurodė įvykio vietą - namą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis nebuvo apsisprendęs, ar nori rašyti pareiškimą. A. J. su greitosios medicinos pagalbos brigada išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (Duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini), jame rado penkis asmenis. Buvo nustatyta asmenų asmenybė, tai buvo: J. S., A. Š., A. G., A. M., A. J. Minėti vyriškiai akivaizdžiai buvo apsvaigę, nuo vyrų sklido alkoholio kvapas, kambaryje buvo buteliai nuo alkoholinių gėrimų. Pastarieji aiškino, kad nieko blogo nedarė, kad ramiai sėdi. Asmenys visi paeiliui aiškino, kad A. J. pavogė pinigus, kurie buvo gauti už parduotą benzininį pjūklą, tačiau neminėjo, kad kas buvo sumušę A. J. (t. 1, b. l. 101-103).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 16 d., 18.20 val., registruotas pranešimas. Pranešėjas A. J. pranešė, kad jį adresu (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstami asmenys. Nustatyti asmenys, dalyvavę konflikte: A. M., A. J., A. Š., A. G., J. S. Pranešėjas A. J. su veido sumušimais išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (t. 1, b. l. 5).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 17 d., 06.39 val., registruotas pranešimas, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytoja S. informavo, kad 2022 m. vasario 16 d., 19.13 val. buvo pristatytas pilietis A. J., kuriam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžimas. Pastarasis paaiškino, kad 2022 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas asmuo (t. 1, b. l. 6-8).
A. J. 2022 m. vasario 18 d. protokole-pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., jis nuvyko pas J. S. ir A. Š., kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jam ten nuvykus ir užėjus į kambarį, iš kito name esančio kambario išbėgo du vyrai, o būtent A. M. ir A. G., kurie jį pradėjo mušti, jiems mušant, prie jų dar prisijungė ir A. Š. Jis buvo pastarųjų sumuštas, ko pasekoje jam buvo sulaužyta nosis bei sumušta galva (t. 1, b l . 13-15).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto gyvenamasis medinis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas yra vieno aukšto, dažytas oranžinės spalvos dažais. Į namą patenkama pro medines rudos spalvos duris. Užėjus į vidų, patenkama į namo verandą, praėjus verandą patenkama į namo koridorių, kurioje iš dešinės pusės įrengta virtuvėlė. Užėjus į šią virtuvėlę, iš dešinės pusės matome stovinčią viryklę, 1 metrą už jos - įrengtas šaldytuvas. Priešais save matome stalą, ant kurio stovi įvairūs virtuviniai indai. Virš spintelės ant sienos įrengta lentyna, kurioje stovi įvairūs buitiniai daiktai. Paėjus pro šią virtuvėlę tris metrus, patenkama į namo kambarį- svetainę. Iš dešinės matome stovinčią išskleistą sofą - lovą, Priešais save - stalą, ant kurios stovi televizorius. Stalo šonuose iš abiejų pusių stovi juodos spalvos kėdės. Iš kairės pusės stovi išskleista sofa, o už jos - fotelis. Prie pat kairės pusės sienos yra anga be durų - įėjimas į kitą kambariuką, kambariukas atskiras kabančiu bordinės spalvos audiniu. Pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta, nieko nepaimta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 17-22).
(Duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. vasario 16 d. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pacientui A. J. 2022 m. vasario 16 d. diagnozuotas nosies kalų lūžis (duomenys neskelbtini) bei kraujavimas iš nosies (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47).
Tarnybiniame pranešime dėl papildomų įvykio aplinkybių nurodyta, kad vykdant nukentėjusiojo A. J. apklausą, pastarasis paminėjo, kad buvo sulaukęs skambučių iš įvairių telefono numerių, o taip pat 2022 m. vasario 16 d. gavo SMS žinutę, kurioje grasinama, kad „jeigu šiandien pinigų nebus, penktadienį aš su tavimi kitaip kalbėsiu“ (t. 1, b. l. 48-49).
A. J. medicininių dokumentų 2022 m. kovo 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad A. J. nustatytas minkštųjų audinių patinimas nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai dešiniajame antakyje ir pakaušyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodomu laiku, t. y. 2022 m. vasario 16 d. ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus tyrimui pateiktas nosies rentgenogramas Nr. 320-321 (tyrimas atliktas 2022 m. vasario 16 d.), stebimas senas. Dalinai sugijęs nosikaulių lūžis. Ūmaus nosikaulių lūžio, atitinkančio sužalojimų padarymo laiką, nenustatyta, todėl kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mąstą į šią diagnozę neatsižvelgiama. Kada tiksliai padarytas rentgenogramose stebimas nosikaulių lūžis pasakyti nėra galimybės, tačiau galima teigti, kad pagal stebimus radiologinius požymius (lūžgalių kraštai užapvalinti, dalinai sklerozuoti), lūžis yra mažiausiai 1 mėnesio senumo (t. 1, b. l. 55-56).
Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. balandžio 6 d. pateikto 2022 m. kovo 31 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad VšĮ „(Duomenys neskelbtini) ligoninė“ 2022 m. vasario 16 d. A. J. suteikė otorinolaringologo ir radiologo paslaugas, kurios atitinkamai kainavo – 21,32 Eur bei 36,47 Eur, iš viso 57,79 Eur sumą (t. 1, b. l. 80).
Vaizdo įrašų 2022 m. kovo 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi keturi 2022 m. vasario 16 d. BodyCam vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini). Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0216_183705_004“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas VLN_3PK_5FB7A6, antroje eilutėje yra užrašas „2022/02/16 18:37:04“. įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia - 18:37:04 val. Vaizdo kamera fiksuoja automobilyje važiuojančius policijos pareigūnus. 18:37:48 pareigūnai privažiuoja prie parduotuvės „Duomenys neskelbtini“, esančios (duomenys neskelbtini), išlipa iš tarnybinio automobilio. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis, pareigūnus pasitinka medikas. Pareigūnai prieina prie medikų automobilyje sėdinčio vyro (tyrimo metu nustatytas A. J.). Pareigūnė sako „(Duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai. Daromas vaizdo ir garso įrašas“. A. J. atsako „Pareigūnai, aš jums parodysiu, kur mano striukė, <...> (žodžiai nėra aiškūs), kaip kas, tą namą parodysiu, <...> (žodžiai nėra aiškūs)“. Pareigūnas klausia „Tai dabar važiuojat į ligoninę?“. A. J. atsako „Taip, į ligoninę, aš jums parodysiu, čia netoli, čia į apačią biški nusileisti“. Pareigūnas klausia „O adreso nežinai?“. A. J. atsako „Adreso aš nežinau, aš ten tik antrą kartą buvau“. Pareigūnė klausia „Tai ten pažįstami?“, A. J. atsako „Ten buvo pažįstami, taip“. Pareigūnė klausia „Už ką sumušė?“. A. J. atsako „Pakvietė į svečius. A. pardavė savo benzopjūklą ir pasakė, kad aš pinigus paėmiau, aš pinigų neėmiau) mane taip primušė, sakau, aš nieko nežinau, aš nieko neėmiau, <...> (žodžiai nėra aiškūs), sakau) jeigu tu pardavei, prie ko čia aš, ir mane pakvietė į svečius, mane ten mušė“. Pareigūnas klausia „Bet ten ne pirmą kartą tame bute?“, A. J. atsako „Aš ten tik antrą kartą ten buvau“. Pareigūnas klausia „Pats atėjai, ar kartu...?“, A. J. atsako „Mane pakvietė“. Pareigūnas klausia „Pakvietė, bet kartu kažkas parodė tą adresą ar jau žinojai kur eiti?“ A. J. atsako „Aš žinojau, vieną kartą ten jau buvau. Ten yra vaikų, ten visi girti. Ir striukė mano ten liko ir megztinis“. A. J. sako „Aš galiu parodyti tik tai kur ir viskas“. Pareigūnas sako „Tai parodysi ir paskui į ligoninę važiuosi. Kur čia, toli?“. A. J. atsako „Ne, aš baigsiu <...> (žodžiai nėra aiškūs), parodysiu <...> (žodžiai nėra aiškūs). Pareigūnas sako „Gal luktelkit, jis parodys pirštu į tą butą. Tada mes pavažiuosim su juo, jis ten parodys <...> (žodžiai nėra aiškūs). Pareigūnai kartu su A. J. sėdasi į tarnybinį automobilį ir važiuoja pagal A. J. rodomą kelią. Pareigūnė klausia „Kiek ten žmonių?“ A. J. atsako „Trys, keturi, su vaikais šeši“. Pareigūnė klausia „Šeši žmonės, taip? O buto savininkas kas?“. A. J. atsakymas nėra aiškus. Pareigūnas klausia „O tai kas sumušė?“. A. J. atsako „Ten tokie pažįstami“. Pareigūnė klausia „O tai vienas mušė?“. A. J. atsako „Abudu“. Pareigūnas klausia „Tai kas abudu? Tai kas tas mažiukas, vardas? Kur važiuot?“. A. J. atsako „Tiesiai. A jus pamatysit patys <...>(žodžiai nėra aiškūs), aš vardo nežinau, tiktai A. žinau vardas, pats ten gyvena. Jis irgi mane mušė“. Pareigūnas klausia „A.?“, A. J. atsako „Taip“. Pareigūnas klausia „Tai tas aukštesnis bus A.?“ A. J. atsako „Aha“. Pareigūnas klausia „O tas žemesnis?“, A. J. atsako „M.“. Pareigūnas sako „Pristatysim visus du“. Įrašas baigiasi 18:42:05 val. Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0216_184206_005“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „VLN_3PK_5FB7A6, antroje eilutėje yra užrašas „2022/02/16 18:42:05“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia - 18:42:05 val. Vaizdas fiksuojamas judančiame tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas sako „Aišku galės pareiškimą rašyti“. A. J. atsako „Tai aš parašysiu“. Pareigūnas sako „Dabar į ligoninę gi vis tiek važiuos“. Pareigūnė klausia „Į dešinę, į kairę?“, A. J. atsako „Į dešinę. Va čia, va čia. Aš parodysiu tik namą“. Pareigūnas klausia „O ten nuosavas namas?“, A. J. atsako „Taip, nuosavas“. Pareigūnė klausia „Nuomoja namą?“, A. J. atsako „Taip“. A. J. sako „Matote šituos vartus?“, Pareigūnė klausia „Šitie?“, A. J. atsako „Taip”. A. J. atsako „Taip, va šitas namas“. Pareigūnas klausia „O kur užeiti?“, A. J. atsako „Užeinate <..> (žodžiai nėra aiškūs)“. Pareigūnas klausia „Šuo yra?“, A. J. atsako „Nėra“. 18:43:12 val. automobilis sustoja. Pareigūnė klausia „Jūs A., taip?“, A. J. atsako „Taip“. Pareigūnė klausia „Pavardė“, A. J. atsako „J.“. Pareigūnė klausia „Gimimo metai?“, A. J. atsako „(duomenys neskelbtini)“. Toliau kalba A. J., bet žodžiai nėra aiškūs“. Pareigūnė jam atsako „O jūs į greitąją, taip“. A. J. klausia „O jūs kur?“, pareigūnė atsako „O mes ten“. Pareigūnai ir A. J. išlipa iš tarnybinio automobilio. A. J. nueina į greitosios medicinos pagalbos automobilį. A. J. sako „Juoda striukė turi būti“. Pareigūnė sako „Nežinau, jam reikalinga ar ne, A.?“. Fone girdisi vyro balsas, tačiau žodžiai nėra aiškūs“. Pareigūnė sako „<...> (žodžiai nėra aiškūs), reikalinga ta striukė, jeigu mes pateksim ten“. Pareigūnai eina link nurodyto gyvenamojo namo. 18:44:30 val. pareigūnai prieina prie metalinių vartų, juos atidaro ir eina prie namo įėjimo durų. Pareigūnas bando atidaryti duris, tačiau jos yra užrakintos. Pareigūnė stuksenasi į duris. 18:45:25 val. namo duris atidaro moteris (tyrimo metu paaiškėjo J. S.). Pareigūnai sako „Laba diena. (Duomenys neskelbtini) policijos komisariatas, daromas garso ir vaizdo įrašas. Užeiti norim“. J. S. įleidžia pareigūnus į namo vidų, praeina koridorių, virtuvėlę ir patenka į kambarį. Tiesiai priešais kambario įėjimą stovi medinis stalas, ant kurio stovi televizorius, iš abiejų pusių prie stalo ant kėdžių sėdi du vyrai. Iš kairės pusės ant sofos sėdi dar vienas vyras (tyrimo metu nustatytas A. G.), o iš dešinės pusės įrengta lova, prie kurios taip pat sėdi dar vienas vyras (tyrimo metu nustatytas A. J.). Kambaryje ant grindų stovi keturi buteliai su žydros spalvos etikete, prie sofos stovi skardiniai buteliai. Vyrai prie stalo vartoja alkoholinius gėrimus. Pareigūnas sako „Kas čia per išgertuvės pas jus vyksta?“, J. S. atsako „Tai o ką negalima išgerti?“. Pareigūnė atsako „Galima. Mušti žmonių negalima“. J. S. sako „A jeigu...jeigu mane norėjo išprievartauti, tai galima?“. Pareigūnė klausia „Visi?“, J. S. sako „Kodėl visi? Šitas vyras, kuris iškvietė“. Pareigūnai klausia „O ką kiti darė, sėdėjo žiūrėjo?“ J. S. atsako „Čia vyras, jis norėjo mušti jį. A.“. Pareigūnė sako „Jūs A. būsit?“ Pareigūnas sako „Gerai, padarome taip. Striukė kur jo yra ir megztinis?“, fone girdisi vyro balsas, tačiau žodžiai nėra aiškūs. Pareigūnas dar kartą klausia „Striukė kur jo yra?, J. S. atsako „Iš kur mes žinome“. A. G. sako „<...> (žodžiai nėra aiškūs), ko jūs norit?“, pareigūnas atsako „Žmogus turi pretenzijų“. Toliau kalba J. S. „<...>(žodžiai nėra aiškūs), palaukit, aš pasakysiu, gerai sakykit“. Įrašas baigiasi 18:47:03 val. Atidarius trečią vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0216_184705_006“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas “VLN_3PK_5FB7A6, angoje eilutėje yra užrašas „2022/02/16 18:47:04“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia - 18:47:04 val. Vaizdo kamera filmuojama (duomenys neskelbtini) esančiame name. Vienu metu šneka A. G. ir A. Š., jų žodžiai nėra aiškūs. Toliau kalba J. S. „A., palauk, aš pasakysiu“ ir parodo ranka ant sofos iš kairės pusės sėdintį vyrą. Vyras, sėdėjęs prie stalo iš kairės pusės atsistoja ir prieina prie pareigūno. Pareigūnas jam sako „Prisėskit, prašau. Nusiraminkit“. Vyras atsisėda ant kėdės. Pareigūnas tęsia „Aš noriu pasakyti tiek. Rytoj išsiaiškinsit, kai išsiblaivysit, aš užsirašysiu visų duomenis“. J. S. sako „Gerai, galiu pasakyti savo versiją?“. Vienu metu šneka daug žmonių, todėl jų žodžiai nėra aiškūs. Pareigūnas sako „Todėl, kad jis sumuštas“. J. S. sako „O sumuštas, o, kai pas mane iš namų benzopjūklą išneša, aš irgi sumušta, taip išeina? Jam galima, o man nieko negalima?“, A. G. atsistoja. Pareigūnas prašo, kad jis prisėstų. A. G. sako „Aš į tualetą“. A. Š. atsistoja, prieina prie pareigūno ir paduoda asmens dokumentą. Šis vyras sako „Nėra ko pyktis, nesąmonė“. Pareigūnė atsako „Rytoj išsiblaivysit, nu ir viskas“. Toliau pareigūnai tikrina asmenų dokumentus. Toliau įrašas tyrimui nėra reikšmingas, įrašas baigiasi 18:52:02 val. Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0216_185204_0067“, ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „VLN_3PK_5FB7A6, antroje eilutėje yra užrašas „2022/02/16 18:52:03“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia - 18:52:03 val. Vaizdo kamera filmuojama (duomenys neskelbtini) esančiame name. Pareigūnas fotografuoja name esančių asmenų veidus. Pareigūnė klausia J. S. duomenų. J. S. klausia „Tai bus ikiteisminis tyrimas?“, pareigūnė atsako „Taip, ant visų iš karto“. J. S. klausia „O jeigu mes pradėsim savo ikiteisminį tyrimą?“ Pareigūnė klausia „Pradėki! Gimimo metai?“, J. S. atsako „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas toliau fotografuoja viduje esančių asmenų veidus. Tolesnis įrašas tyrimui nėra reikšmingas. Įrašas baigiasi 18:55:28 val. (t. 1, b. l. 105-107).
Bendrojo pagalbos centro 2022 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai dėl 2022 m. vasario 16 d. įvykio. Įrašų pavadinimai: BPC skambu io ra as (1D 91539552454, skambu io prad ia 2022-02-16 18 25 00); BPC skambu io ra as (1D 91539552454, skambu io prad ia 2022-02-16 18 36 00). Įrašė BPC skambu io ra as (ID 91539552454, skambu io prad ia 2022-02-16 18 25 00) kalba BPC operatorius (toliau – ir BPC ) ir vyras (toliau – ir V.): BPC - 112. V - (duomenys neskelbtini) aš busiu, A. J. Prie „(Duomenys neskelbtini)“. BPC - Čia (duomenys neskelbtini) miestas? V - taip, taip., (duomenys neskelbtini), čia kaip į (duomenys neskelbtini) važiuoti. BPC - (Duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). V - Tai aš nežinau. Sakė (duomenys neskelbtini) ar koks kitoks. „(Duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). V - Aš pas apsauginius nueisiu. BPC - Nueikit. V - (duomenys neskelbtini). BPC - Aš supratau, Jūsų pranešimas perduotas. Laukit, gerai? V - Gerai. Įraše BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2022-02-16 1.8 36 00) kalba BPC operatorius (toliau - ir BPC ) ir vyras (toliau - ir V ): BPC – 112. V - Labas vakaras, Vilniaus greitoji. Čia kai buvo sumuštas (duomenys neskelbtini), „Duomenys neskelbtini“, ir jis žino kas sumušė, ir galėtų parodyti policijai kur ji ten sumušė. Ilgai policija dar važiuos? Mažų vaikų ten yra ir visi girti. BPC - Yra išvykę, kad atvyks negaliu pasakyti. V - Supratau. Pokalbis baigiasi. Kiti sakiniai ikiteisminiam tyrimui nėra reikšmingi arba negirdim (t. 1, b. l. 110-112).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo postinio A. L. 2023 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. teismo nutartį dėl A. J. atvesdinimo į teismo posėdį, šio atvesdinti nepavyko. Minėtoje nutartyje nurodytu adresu A. J. nerastas. Bendrauta su buvusia jo žmona G. B., kuri nurodė, kad jie išsiskyrė apie (duomenys neskelbtini) metus, jie kartu negyvena. Kur šiuo metu pastarasis galėtų gyventi ji nurodyti negalėjo, kadangi jie nebendrauja. Teismo nutartyje nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu su A. J. susisiekti nepavyko. Nustatyta, kad A. J. nuo 2022 m. kovo 30 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. 2023 m. sausio 9 d. papildomo patikrinimo metu A. J. nerastas (t. 2, b. l. 166).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia kito asmens mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Teismų praktikoje pripažinta, jog jeigu nustatoma, jog asmuo sudavė smūgius ir taip nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai reiškia BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamiesiems A. M., A. G. ir A. Š. inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , tarp pastarųjų ir nukentėjusiojo A. J. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl kurio A. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios kaltinamiesiems inkriminuoto nusikaltimo sudėties dalies ginčas nekilo.
Viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis A. J. tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje visi kaltinamieji pastarojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl kurio jis patyrė kūno sužalojimus, priskirtinus nežymaus sveikatos sutrikdymo mastui (t. 1, b. l. 26-29, 30-33, 35-36; t. 2, b. l. 142-145). Šios aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir patys kaltinamieji, pripažinę, kad A. J. atžvilgiu kaltinamojo A. Š. gyvenamojoje vietoje 2022 m. vasario 16 d. naudojo fizinį smurtą. Jie taip pat neginčijo, kad būtent dėl jų atliktų veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimus, prilyginamus nežymiam sveikatos sutrikdymui (t. 1, b. l. 119-120, 125-126, 160-162, 167-168, t. 2, b. l. 37-38, 43-44, 142-145). Šių proceso dalyvių pateiktus parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta J. S., kuri neneigė, kad jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamieji pastarojo atžvilgiu naudojo smurtą (t. 1, b. l. 86-87, t. 2, b. l. 161-165). Faktą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu 2022 m. vasario 16 d. kaltinamiesiems inkriminuotomis aplinkybėmis buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtina ir viso baudžiamojo proceso metu nuosekliais išlikę liudytojos O. L. parodymai bei nukentėjusiojo A. J. sveikatos būklę po 2022 m. vasario 16 d. įvykių apibūdinantys medicininiai dokumentai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta O. L. parodė, kad atvykus pagal nukentėjusiojo A. J. iškvietimą, matėsi pastarojo nosies sumušimas (t. 1, b. l. 101-103, t. 2, b. l. 161-165). Iš VšĮ „Duomenys neskelbtini ligoninės“ A. J. 2022 m. vasario 16 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad pastarajam diagnozuotas nosies kaulų lūžis bei kraujavimas iš nosies (t. 1, b. l. 7). Be to, specialistui 2022 m. kovo 22 d. apžiūrėjus šį apsilankymo aprašymą, nustatyta, kad A. J. nustatytas minkštųjų audinių patinimas nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai dešiniajame antakyje ir pakaušyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodomu laiku, t. y. 2022 m. vasario 16 d. ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 55-56).
Taigi, minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, taip pat jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog 2022 m. vasario 16 d., (duomenys neskelbtini), kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Teismui pripažinus įrodyta minėtą aplinkybę, pabrėžtina ir tai, jog anksčiau aptarti kaltinamųjų veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais, o būtent – nežymiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Svarbu ir tai, kad kaltinamieji konflikto metu atlikę smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį pasirinkdami smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jų veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų nukentėjusysis gali patirti sužalojimų, tačiau veikė nesukonkretindami, kokį poveikį turės jų veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Be anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių pabrėžtina, jog iš kaltinamiesiems inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties matyti, kad A. M., A. G. bei A. Š. yra kaltinami 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), atlikę skirtingus smurtinius veiksmus, nukreiptus į nukentėjusįjį A. J., dėl kurių pobūdžio ir kiekio ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu buvo teikiamos skirtingos aptariamo įvykio versijos.
Teismas, prieš kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kontekste aptardamas anksčiau minėtus prieštaringus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pabrėžia, byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiųjų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, vaizdo įrašai, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, Nr. 2K-67-699/2018).
Kaltinamasis A. M. yra kaltinamas tuo, kad anksčiau minėtu, jam inkriminuotu laiku ir vietoje spyrė A. J. du smūgius į kairįjį šoną bei dešinės rankos kumščiu pastarajam vieną kartą sudavė į nosį. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek kartu, tiek atskirai, minėtus A. M. inkriminuotus bei objektyvioje tikrovėje pasireiškusius veiksmus pripažįsta įrodytais.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. M. pripažino savo kaltę bei nurodė, kad nukentėjusiajam A. J. spyrė du smūgius ir dešinės rankos kumščiu trenkė į galvą (t. 2, b. l. 142-145). Šie pastarojo parodymai esminėse aplinkybėse, o būtent - smūgių skaičiumi ir lokacija, atitiko ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamasis A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kairės rankos kumščiu trenkė A. J. vieną kartą į dešinės pusės ausį, vieną kartą trenkė su dešine koja į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą su dešine koja į kairės pusės pilvo šoną arba į ranką (t. 2, b. l. 37-38, 43-44). Iš esmės pastarasis parodė, kad vieną kartą nukentėjusiajam trenkė į galvos sritį ir du kartus spyrė su koja, kas atitinka ir pastarojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų parodymų, susijusių su suduotų smūgių skaičiumi, turinį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. taip pat patvirtino, kad A. M. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą bei kartu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu akistatoje su A. M. duotus parodymus, o būtent tai, kad pastarasis nukentėjusiajam spyrė du kartus į dešinį šoną ir dešinės rankos kumščiu trenkė į galvą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. M. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdį, o būtent – spyrius kojomis, patvirtino ir kaltinamuoju apklaustas A. G. (t. 2, b. l. 142-145).
Teismas, negali nesutikti su tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. J. duoti parodymai, susiję su kaltinamojo A. M. jo atžvilgiu atliktais smurtiniais veiksmais, nebuvo nuoseklūs. Pirminės apklausos metu nukentėjusysis A. J. tvirtino, kad kaltinamasis A. M. iš karto jam sudavė į veidą, dėl ko jis nukrito, ir toliau sekė didelis skaičius kaltinamųjų A. M. ir A. G. smūgių. Po tam tikro laiko A. M. ir vėl pradėjo jį mušti, smogė kumščiu į veidą, o jam nugriuvus, A. M. pradėjo ji dusinti. Praėjus tam tikram laikui, A. M. ir vėl pradėjo smūgiuoti į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 26-29). Vėlesnių apklausų metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad kaltinamasis A. M. nebuvo pirmasis, kuris pradėjo jį mušti. Pastarasis jam sudavė ne mažiau dešimties smūgių į veidą, po to, kai pirmas jam smūgiavo A. G. A. M. sudavė kumščiu į nosį ne mažiau kaip aštuonis kartus, vieną smūgį sudavė į kaktą, o vieną į tarpuakį. Išėjus A. G., A. M. ir toliau tęsė smurtą ir dar trenkė ne mažiau dešimties kartų. Jam atsisėdus ant lovos, A. M. apglėbė jam kaklą dešine ranką, paguldė ant grindų ir šia ranka spausdamas kaklą pradėjo smaugti. Vėliau, jam būnant pritūpusiam prie lovos, prie jo priėjo A. M. ir du kartus su dešine koja jam sudavė į kairės pusės šoną, po to jam sudavė vieną kartą stikline į viršugalvį, kuri nuo smūgio sudužo, ir viena smūgį kumščiu į nosį, kitą smūgį sudavė į kaktą (t. 1, b. l. 30-33). Nukentėjusysis A. J. bylos nagrinėjimo teisme metu paklaustas apie savo pateiktų parodymų kaitą ikiteisminio tyrimo metu priežasčių, sąlygojusių iš esmės skirtingų parodymų pateikimą, nurodyti negalėjo.
Teismas, anksčiau aptartų nukentėjusiojo A. J. prieštaringų parodymų kontekste, sugretinęs jo paties akistatos ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus parodymus su kaltinamojo A. M. viso baudžiamojo proceso metu pateiktais parodymais, kurie pagal suduotų smūgių kiekį bei pobūdį buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, pripažįsta, kad šioje dalyje neturi pagrindo netikėti šia nukentėjusiojo A. J. bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų dalimi. Teismo vertinimu, A. M. inkriminuoti nusikalstami veiksmai yra įrodyti paties kaltinamojo A. M. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais parodymais, atitinkančiais pastarojo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, taip pat nukentėjusiojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais parodymais, atitinkančius jo akistatos metu duotus paaiškinimus, ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. Š. yra kaltinamas tuo, kad 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius pastarajam į kairiąją veido pusę. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek kartu, tiek atskirai, minėtus A. Š. inkriminuotus bei objektyvioje tikrovėje pasireiškusius veiksmus pripažįsta įrodytais.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad neprisimena kur ir kiek kartų trenkė nukentėjusiajam A. J., tačiau patvirtino savo ikiteisminiame tyrime akistatos metu duotus parodymus, o būtent tai, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko jam inkriminuotus fizinio smurto panaudojimo veiksmus – dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius A. J. į kairiąją veido pusę (t. 2, b. l. 142-145). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. J. taip pat patvirtino savo parodymus duotus akistatoje su kaltinamuoju A. Š. Be to, jis taip pat nurodė, kad pirmasis jo atžvilgiu fizinį smurtą pradėjo naudoti būtent kaltinamasis A. Š. (t. 2, b. l. 142-145). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis A. M. taip pat parodė, kad pirmasis smūgį nukentėjusiajam sudavė būtent A. Š., tačiau tikslaus pastarojo suduotų smūgių kiekio jis detalizuoti negalėjo, kadangi neprisiminė (t. 2, b. l. 142-145). Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. M. nenurodė, kad kaltinamasis A. Š. pirmasis smūgiavo nukentėjusiajam, tačiau patvirtino, kad šis A. J. trenkė kumščiu ne daugiau kaip du kartus į nosį (t. 2, b. l. 37-38, 43-44).
Kaltinamasis A. G. yra kaltinamas tuo, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. J. į nosį, o šiam nukritus ant grindų, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkių smūgių pastarajam į nosį, po ko A. J. atsistojus, jis dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį bei dešine ranka pasiėmęs keramikinį puodelį sudavė pastarajam vieną kartą puodeliu per galvą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. G. neneigė, kad nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tačiau nesutiko su jam inkriminuoto panaudoto fizinio smurto kiekiu ir pobūdžiu. Jo teigimu, jis nukentėjusiajam trenkė du kartus, daugiau jo nemušė (t. 2, b. l. 142-145). Pabrėžtina, jo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. G. pateikė parodymus, kurie pagal savo turinį neatitiko bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų parodymų. Pirminės ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu jis parodė, kad priėjo prie A. J., kuris sėdėjo ant kėdės, ir dešinės rankos delnu trenkė per visą kairės pusės veidą, po ko A. J. nukrito ant žemės. Daugiau jis pastarojo nemušė (t. 1, b. l. 160-162, 167-168). Kaltinamojo A. G. ir nukentėjusiojo A. J. akistatos metu kaltinamasis nesutiko su nukentėjusiojo pateiktais parodymais ir nurodė, kad jis su dešinės rankos delnu, labai stipriai sudavė vieną kartą A. J., po ko šis nukrito. Dagiau jis pastarojo nemušė, o ar savo smūgiu galėjo pataikyti A. J. į nosį, jis patvirtinti negalėjo (t. 1, b. l. 60-63). Juo labiau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. G. nuosekliai teigė, kad įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir daug ko neatsiminė (t. 1, b. l. 60-63). Tuo tarpu, bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis nurodė, kad įvykio dieną alkoholio nevartojo ir buvo visiškai blaivas (t. 2, b. l. 142-145). Šiuos pastarojo, teisiamojo posėdžio metu išsakytus parodymus paneigė tiek liudytoja apklausta O. L., patvirtinusi, kad visi įvykio vietoje buvę asmenys buvo neblaivūs (t. 2, b. l. 161-165), tiek teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas įvykio vietos vaizdo įrašas, iš kurio matyti nekoordinuoti kaltinamojo A. G. veiksmai bei nerišli pastarojo kalba (t. 1, b. l. 105-107).
Tarpusavyje sugretinus šiuos kaltinamojo A. G. viso baudžiamojo proceso metu pateiktus parodymus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo A. G. parodymai pasižymėjo nuoseklumu. Pastarojo parodymai keitėsi viso baudžiamojo proceso metu, be to, jie neatitiko kitų proceso dalyvių pateiktų parodymų, todėl teismas pagrindo jais remtis, aptariant A. G. nukentėjusiojo atžvilgiu atliktus veiksmus, neturi.
Teismas kartotinai negali paneigti ir to fakto, kad nukentėjusiojo A. J. viso baudžiamojo proceso metu pateikti parodymai pasižymėjo tam tikra kaita. Kita vertus, išanalizavus pastarojo parodymus kitų baudžiamojo proceso metu surinktų įrodymų kontekste, juos sujungus į vientisą įrodymų grandinę, teismas neturi pagrindo juos pripažinti nepatikimais ir jais nesiremti sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto intensyvumo.
Prieš aptariant nukentėjusiojo A. J. parodymus, sietinus su kaltinamojo A. G. jo atžvilgiu atliktais veiksmais, pabrėžtina, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016).
Ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirminės nukentėjusiojo A. J. apklausos metu pastarasis paklaustas apie A. G. jo atžvilgiu atliktus veiksmus, parodė, kad po to, kai jam pirmas smūgiavo A. M., sekė daugybė smūgių iš kojų ir iš rankų, kuriuos atliko A. M. ir A. G. Šios apklausos metu A. J. nedetalizavo kokius tiksliai smūgius atliko ir į kokias jo kūno vietas pateikė kaltinamasis A. G., tačiau nurodė, kad sekė daugybė pastarojo ir A. M. smūgių (t. 1, b. l. 26-29). Vėlesnės apklausos metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad jį pradėjo mušti būtent A. G., kuris dešinės rankos kumščiu jam trenkė du kartus į veido sritį – į nosį. Daugiau A. G. veiksmų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu jo atžvilgiu, nukentėjusysis nenurodė ir akcentavo, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu daugiausiai naudojo A. M. (t. 1, b. l. 30-33). Galiausiai akistatos, atliktos su kaltinamuoju A. G., metu, nukentėjusysis A. J. detalizavo jo pirminės apklausos metu minėtą didelį kaltinamojo A. G. jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdį, nurodydamas, kad A. G. įvykio metu dešinės rankos kumščiu sudavė jam į nosį ir ją sulaužė. Jis nukrito ant grindų, po ko kaltinamasis jį paėmė už gobtuvo ir ne mažiau penkių kartų jam su dešine rankos kumščiu sudavė vėl į nosį. A. J. nuėjo parūkyti, o jam grįžus, A. G. sudavė jam dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į nosį bei pasiėmęs keramikinį puodelį, juo jam sudavė per galvą, po ko, puodelis sudužo (t. 1, b. l. 60-63). Šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 2, b. l. 142-145). Pabrėžtina, jog nors bylos nagrinėjimo teisme metu kiti kaltinamieji A. M. ir A. Š. negalėjo nurodyti kokį tikslų skaičių smūgių A. J. sudavė kaltinamasis A. G., tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. patvirtino, jog matė, kaip A. G. trenkė A. J. su stikline į galvą (t. 2, b. l. 37-38, 43-44).
Visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog nors baudžiamojo proceso metu buvo teikiamos skirtingos versijos dėl kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto intensyvumo, tačiau tiek prieštaringi kaltinamojo A. G. parodymai, tiek nukentėjusiojo pirminės ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu pateikti paaiškinimai, jo akistatos bei bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti parodymai, dalinai atitinkantys ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktus kaltinamojo A. M. paaiškinimus, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad nukentėjusysis A. J. apkalba kaltinamąjį A. G. ir siekia iškraipyti objektyvioje tikrovėje pasireiškusių aplinkybių turinį. Teismo vertinimu, nors nukentėjusiojo A. J. parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, tačiau jie atitiko kitų kaltinamųjų A. M. ir A. Š. parodymus, sietinus su jiems inkriminuotais nusikalstamais veiksmais. Be to, nukentėjusysis A. J. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, jiems atleido, prašė jiems taikyti kuo švelnesnę atsakomybę, o informuotas apie jam tenkančią teise pareikšti civilinį ieškinį, šia teise nepasinaudojo. Visos šios teismo aptartos aplinkybės, kartu su kitais byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo.
Teismas, apibendrinęs nuosprendyje aptartus ir išanalizuotus įrodymus, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamasis A. G. jam inkriminuotu laiku ir vietoje kartu su A. Š. ir A. M. smurtavo A. J. atžvilgiu, tai yra jis, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį, o A. J. nukritus ant grindų, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkių smūgių pastarajam į nosį, po ko A. J. atsistojus, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį bei dešine ranka pasiėmęs keramikinį puodelį sudavė pastarajam vieną kartą puodeliu per galvą, o tuo metu A. Š. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius pastarajam į kairiąją veido pusę ir tuo metu A. M. spyrė du smūgius pastarajam į kairįjį šoną bei dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą pastarajam į nosį, taip bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. J. minkštųjų audinių patinimą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus dešiniajame antakyje ir pakaušyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie kaltinamųjų veiksmai atitinka jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jų kaltė įrodyta visiškai.
Dėl skirtinų bausmių
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).
Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis A. Š. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu, kuri yra priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, baustas administracine tvarka, baudos neapmokėtos (t. 1, b. l. 129-153), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. Š. anksčiau teistas du kartus už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu, teistumas yra išnykęs. Pabrėžtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte bei 286 straipsnyje, padarymo buvo paskirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti ir tai, kad pastarojo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 17 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį A. Š. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padarinys. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant praeityje už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą priimtų teismų sprendimų, įskaitant ir pastarajam suteiktą teismo pasitikėjimą, jam taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po praeityje priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių ir jų pagrindu paskirtų bausmių atlikimo, išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo. Priešingai, nepaisant šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos ir įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos, jis išvadų nepasidarė bei padarė naują, pavojingesnę ir 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. Š. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos minimui – 4 mėnesius. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis ir jos trukmė atitinka kaltinamojo A. Š. asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą. Pagrindų atidėti paskirtos bausmės vykdymą nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis A. M. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu, kuri yra priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, administracine tvarka nebaustas, vedęs (t. 2, b. l. 66), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre byloje nėra. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 59-65).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. M. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis – 1 metus ir 6 mėnesius be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis ir jos trukmė atitinka kaltinamojo A. M. asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis A. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu, kuri yra priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus teistumui - būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) Pabrėžtina, jog recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė ir prokuroras. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo klausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistas. Kaltinamasis šiuo metu vykdo individualią veiklą, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 30-31, 33).
Kaltinamasis A. G. anksčiau yra ne kartą teistas, įskaitant ir už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 1-29). Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO matyti, kad kaltinamajam du kartus buvo pritaikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Pirmąjį kartą šis institutas pastarajam buvo pritaikytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo kaltinamasis A. G. buvo pripažintas kaltu padaręs iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam paskiriant 8 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 2 metams. Minėtos bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažinta įrodyta. Šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Tai reiškia, kad nepaisant anksčiau teismo kaltinamajam paskirtų bausmių ir teismo pastarajam bausmės vykdymo atidėjimo forma suteikto pasitikėjimo, A. G. ir toliau tęsia su įprastą gyvenimo būdą – nepaiso visuomenėje galiojančių normų ir sistemingai nusikalsta. Minėtų aplinkybių kontekste teismas kartu atkreipia dėmesį į minėtoms aplinkybėms aktualią teismų praktiką, kurioje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Taigi, teismas, įvertinęs anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, taip pat duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, daro išvadą, kad kaltinamajam A. G. tikslinga skirti būtent su laisvės atėmimu susijusią bausmę bei bausmės vykdymo atidėjimo pastarajam netaikyti.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. G. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis ir jos trukmė atitinka kaltinamojo A. G. asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.
Kaip jau buvo minėta šioje nuosprendžio dalyje kaltinamasis A. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis A. G. šio nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują, šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, laikytina, kad jis neatliko visos 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.
BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendriną bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šios normos 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam A. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, prie šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. G. skirtinos bausmės prideda dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kaltinamajam paskirdamas galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaitytinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendyje nurodytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 19 d., 16.03 val. iki 2020 m. lapkričio 21 d. 12.10 val. (dvi paros).
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamųjų A. G., A. M. ir A. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 57,79 Eur žalą dėl nukentėjusiojo A. J. gydymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas A. J. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 57,79 Eur (t. 1, b. l. 77-78).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
CK 6.279 straipsnis numato, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais. Kaltinamieji A. G., A. M. ir A. Š. neginčijo žalos dydžio, o taip pat tarp jų nusikalstamos veikos ir civilinio ieškovo patirtos žalos, susijusios su nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidomis, yra priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į anksčiau teismo nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir solidariai priteisiamas iš kaltinamųjų A. Š., A. M. ir A. G.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą kaltinamųjų veiksmais civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamųjų A. G., A. M., A. Š. civilinio ieškovo naudai solidariai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško žalos atlyginimo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu kaltinamajam A. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 127-128). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. kovo 25 d. nutarimu kaltinamajam A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 169-170). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 45-46). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Procesų išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 19 d., 16.03 val. iki 2020 m. lapkričio 21 d. 12.10 val. (dvi paras).
A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią A. Š. ir A. G. skaičiuoti nuo faktinio nuteistųjų sulaikymo ar atvykimo į pataisos įstaigą, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, pradžios.
Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 57,79 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt devynių euro centų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų A. M., A. G. ir A. Š. solidariai priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 57,79 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt devynis euro centus) bei solidariai priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.