- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 1A-210-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05725-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- A. G., A. M., A. Š.
- Kaltinamasis
- A. M., A. G., A. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, BK 140 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaitytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendyje nurodytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 19 d., 16.03 val. iki 2020 m. lapkričio 21 d. 12.10 val. (dvi paros).
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. M. ir A. Š., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 57,79 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų A. M., A. G. ir A. Š. solidariai priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 57,79 Eur bei solidariai priteista 5 procentai metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent - jis, 2022 m. vasario 16 d., apie 17.00 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su A. Š. ir A. M. smurtavo A. J. atžvilgiu, tai yra jis, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį, o A. J. nukritus ant grindų, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkių smūgių pastarajam į nosį, po ko A. J. atsistojus, jis, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį bei dešine ranka pasiėmęs keramikinį puodelį sudavė pastarajam vieną kartą puodeliu per galvą, o tuo metu A. Š. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius pastarajam į kairiąją veido pusę ir tuo metu A. M. spyrė du smūgius pastarajam į kairįjį šoną bei dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą pastarajam į nosį, taip bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. J. minkštųjų audinių patinimą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus dešiniajame antakyje ir pakaušyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria A. G. buvo paskirta galutinė terminuota 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; paskirti jam galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidėti iki 3 metų, bausmės atidėjimo laikotarpiu paskirti E. G. įpareigojimus bei draudimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 6, 7, 8, 9 10 punktuose bei paskirti 15-20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.1. Skunde aprašomos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, nurodoma teismų praktika, remiantis kuria individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Taip pat nurodoma, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
2.2. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti visiškai pasiekti jam paskyrus ne tokią griežtą bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu yra aiškiai per griežta, neteisinga ir neproporcinga jo nusikalstamai veikai, neatitinka BK 54 straipsnyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl yra pagrindas ją švelninti, skiriant sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę arba bausmės vykdymą atidėti. Įvertinus tai, kad jis yra darbingas, yra pagrindas manyti, kad jam, bausmės tikslams pasiekti, galėtų būti papildomai paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimai ir draudimai, o taip pat piniginė sankcija - įmoka į nukentėjusiųjų fondą.
2.3. Skunde pažymima, kad teismas ex oficio nustatė vienintelę apelianto atsakomybę sunkiančią aplinkybę, t. y. tai, kad nuskalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas ir iš esmės tai buvo lemiamas faktorius parenkant apeliantui bausmės rūšį ir paskiriant jam realų terminuotą laisvės atėmimą ir eliminuojant bausmės vykdymo atidėjimo galimybę. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis. Nors byloje teisingai nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ji turėjo būti vertinama bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).
2.4. Skunde nurodoma, kad spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, pasunkės vaikų išlaikymas, bus prarastas ryšys su jais ir šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015,2K-7-29-942/2016).
2.5. Apelianto teigimu, nuosprendyje visai nepasisakyta apie jo asmenybę. Nuosprendyje formaliai pažymėta, kad jis vedęs, vykdo individualią veiklą, administracine tvarka nebaustas, kas leidžia teigti, kad teismas nenustatė visų apeliantą charakterizuojančių duomenų. Dėl šios priežasties, apeliantas teikia papildomus duomenis apie šio skundo ir mano, kad jie yra reikšmingi konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad A. G. yra vedęs. Tačiau, apelianto manymu, ši teismo nustatyta jo šeimyninė padėtis įvertinta formaliai, nesiaiškinant detaliau ar jis turi išlaikytinių. Pažymi, kad jis yra vedęs daugiau nei penkiolika metų, santuokoje augina dvi nepilnametes dukras: gimusias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų neigiamas pasekmes šeimos pragyvenimo sąlygomis, ilgam laikotarpiui nutrauktų ir neigiamai paveiktų vaikų ir tėvo socialinius ryšius.
2.6. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad jis kaltinamiesiems pretenzijų neturi, atleidžia kaltinamiesiems (t. 2, b. l. 142-145). Teismas nagrinėdamas bylą šių A. J. parodymų detaliai nevertino ir nesiaiškino, kodėl nukentėjusysis neturi pretenzijų ir atleidžia kaltinamiesiems. Tokie parodymai suponuoja išvadą, kad nukentėjusysis su kaltinamaisiais susitaikė, kad kaltinamieji jo atsiprašė už neteisėtus veiksmus ir kompensavo patirtą žalą. Apelianto atsiprašymas nukentėjusiojo, susitaikymas su juo, žalos atlyginimas nukentėjusiajam iki teismo nuosprendžio priėmimo turėjo būti vertinamas kaip apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 3 punktas.). Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme apeliantas parodė, kad jis pripažįsta civilinį ieškinį, kuri buvo pareiškusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir tai taip pat turėjo būti vertinama kaip teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Pabrėžia, kad jis iki šio skundo padavimo apmokėjo visą sumą Vilniaus teritorinei kasai - 57, 79 Eur.
3. Kartu su apeliaciniu skundu A. G. pateikė dokumentus: mokėjimo nurodymo dėl žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai kopiją, A. G. ir V. G. gimimo liudijimų kopijas. 2023 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teisme gautas A. G. gynėjo advokato R. Garlausko prašymas prijungti prie bylos papildomus dokumentus: nukentėjusiojo A. J. pareiškimą, A. G. pajamų mokesčio pažymos kopiją, vartojimo kredito sutarties kopiją.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ojo skyriaus prokurorė Valentina Strokinienė prašo nuteistojo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 59-61 straipsnio nuostatas. Teismo paskirta bausmė yra proporcinga, atitinka visus jai keliamus tikslus.
4.2. Nurodo, kad remiantis teismų praktika, prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, negali užkirsti galimybės šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų, galima daryti išvadą, kad ši aplinkybė egzistuoja. Šiuo atveju kaltinamajame akte buvo aprašyti minėtą aplinkybę liudijantys faktai, teisiamojo posėdžio metu aptartas nuteistojo neišnykęs teistumas, apeliantui buvo žinoma kuo jis kaltinamas. Todėl konstatuotina, kad teismo pripažinta sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas būnant recidyvistu, gynybai nebuvo netikėta.
4.3. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino apeliaciniame skunde minimas aplinkybes. A. G. teistas 5 kartus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas 6 kartą. Teistumuose vyrauja smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui, kas iš esmės patvirtina jo asmenybės pavojingumą ir nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų. Prokurorės teigimu, ankstesni teistumai patvirtina, kad padaryta veika nebuvo atsitiktinė, priešingos teisei veikos daromos sistemingai.
4.4. Tai, kad nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą patvirtina ir tai, kad nuteistajam jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Pirmą kartą šis institutas pritaikytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs iš esmės analogišką veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Šios bausmės vykdymo atidėjimo metu, apeliantas padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams. Taigi, nepaisant teismo anksčiau suteikto pasitikėjimo, nuteistasis ir toliau sistemingai nepaiso visuomenėje galiojančių normų ir sistemingai nusikalsta.
4.5. Nors skunde teigiama, kad apeliantas susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, atlygino patirtą žalą, tačiau nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, civilinį ieškinį pateikė ligonių kasa, kuriai nuteistasis ar jo valia kiti asmenys žalos iki teismo nuosprendžio neatlygino. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. G. lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. neginčija padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su paskirta bausme.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, teismui pateiktais papildomais dokumentais ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmę A. G..
7. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
9. Apelianto teigimu, nors teismas teisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau ji buvo nebuvo vertinama visų aplinkybių kontekste, suteikiant jai dominuojančią reikšmę. Su tuo nesutiktina. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, nusikaltimo pobūdį – veika susijusi su fizinio smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu, nusikaltimo sunkumą – veika priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai. Vertino tai, kad baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybė sunkinanti aplinkybė – veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Vertindamas nuteistojo asmenybę atsižvelgė į tai, kad jis šiuo metu vykdo individualią veiklą, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 30-31, 33), anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 1-29). Praeityje laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai. Tvirtinti, kad byloje nustatytai sunkinančiai aplinkybei buvo teikiama dominuojanti reikšmė, nėra jokio pagrindo.
10. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis yra mažesnis už vidurkį.
11. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokią išvadą, apeliantas grindžia teisme išreikšta A. J. pozicija, jog pretenzijų kaltinamiesiems neturi ir jiems atleidžia. Su tuo nesutiktina. Aplinkybių, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų atlyginęs jam žalą, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, A. J. nenurodė. Vien tai, kad nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme neturėjo pretenzijų A. G. ir kitiems kaltinamiesiems, jiems atleido savaime nesudarė pagrindo konstatuoti, kad toks pareiškimas padarytas dėl pozityvaus A. G. elgesio. Juolab, kad A. J. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš. Iš byloje esančio nukentėjusiojo A. J. 2023 m. vasario 9 d. pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis patvirtino, kad A. G. jo atsiprašė ir atlygino neturtinę žalą. Tačiau šis pareiškimas surašytas jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir pateiktas apygardos teismui 2023 m. kovo 9 d. Duomenų, kad žala ligonių kasai buvo atlyginta iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, taip pat nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios lengvinančios aplinkybės, nes jokių duomenų jai konstatuoti nuosprendžio priėmimo metu nebuvo. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-534/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-115-648/2016, Nr. 2K-75-222/2020). Nukentėjusiojo pareiškimas ir prie skundo pridėti dokumentai patvirtina, kad neturtinę žalą nukentėjusiajam ir turtinę žalą ligonių kasai A. G. atlygino, žala atlyginta iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12. Tačiau teisėjų kolegija, konstatuodama šį faktą, nenustatė pagrindo keisti A. G. paskirtos bausmės. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų apimtis yra daug didesnė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. praeityje teistas penkis kartus, iš jų tris kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir du kartus dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam. Taigi A. G. dėl smurtinio nusikaltimo padarymo teisiamas jau ketvirtą kartą. Pirmąjį ir antrąjį kartus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, trečiąjį kartą skirta laisvė atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Už pirmą kartą padarytą nusikaltimą vairuojant neblaiviam jam buvo skirta arešto bausmė, antrąjį – laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nepateisino du kartus teismo suteikto pasitikėjimo, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtos tiek švelnesnės bausmės, tiek ir griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, jokios įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui neturėjo. Todėl net ir nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
13. Pagrindo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taip pat nėra. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. A. G. atitinka formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
14. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).
15. Kaip minėta, už iš esmės analogiškos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, paskutinį kartą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. A. G. minėto bausmės vykdymo atidėjimo metu vairavo transporto priemonę neblaivus (pastebėtina – antrą kartą), tuo padarydamas nusikaltimą transporto saugumui. Nepaisant to, jog tuo metu jis buvo teistas 4 kartus ir bausmės vykdymo atidėjimo metu pakartotinai padarė pavojingą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tačiau antrojo bausmės vykdymo atidėjimo metu, A. G. 4 kartą padarė iš esmės analogišką smurtinį nusikaltimą, taigi teismo dar kartą suteikto pasitikėjimo nepateisino. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra ne atsitiktinio, o sistemingo pobūdžio. A. G. gyvenimo būdo nekeičia, nepaiso visuomenėje galiojančių normų ir toliau daro analogiškus nusikaltimus. Pastebėtina, kad smurtas šioje byloje buvo panaudotas dėl menkavertės priežasties – kito nuteistojo pretenzijų nukentėjusiajam dėl nedidelės pinigų sumos pasisavinimo. Tokie nuteistojo veiksmai, bausmės vykdymo atidėjimo metu vartojant smurtą dėl visiškai menkavertės priežasties, patvirtina iš esmės nihilistinį A. G. požiūrį į įstatymų laikymąsi. Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo taikymą svarbus ir kaltininko elgesys po nusikaltimo padarymo, tai ar asmuo pripažįsta kaltę, kritiškai vertina savo elgesį. A. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, duodamas parodymus menkino savo vaidmenį, tvirtindamas, kad sudavė nukentėjusiam tik du kartus. Taigi pilna apimtimi kaltės nepripažino, kritiškai savo elgesio iš esmės nevertino.
16. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šios išvados nepaneigia ir apelianto nurodomos šeimyninės aplinkybės. Skunde teigiama, kad apeliantas yra vedęs ir turi dvi nepilnametes dukras, kurias privalo išlaikyti, pateikia dokumentus, jog žmonos vardu yra paimtas kreditas, tvirtinama, kad reali laisvė atėmimo bausmė neigiamai paveiks jo šeimos pragyvenimo sąlygas ir jo socialinius ryšius su šeima. Šios aplinkybės nėra išskirtinės. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas aplinkybes nuteistasis žinojo dar prieš padarydamas nusikalstamą veiką, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. A. G. anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn 5 kartus, paskutinius du kartus jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, taigi jis suprato, kad nusikaltus 6 kartą egzistuoja reali tikimybė, kad jam bus skirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismo suteikta galimybe pasitaisyti nepasinaudojo ir jos neįvertino.
17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendyje tinkamai įvertintos ir nustatytos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, tačiau atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį.
Pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.