Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kategoriškai neigia tvirkinęs a. J. N.. Kaltinamasis parodė, kad iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine J. N.. Gyvenamasis namas priklauso jam ir jo žmonai J. N.. Turi du sūnus - R. ir D., kurie gyvena užsienyje. (duomenys neskelbtini) apie tris metus gyveno ir jo anūkai L. N. ir J. N.. Jis su žmona anūkus prižiūrėjo, kadangi anūkų tėvai - D. su žmona R. yra emigravę iš Lietuvos, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau grįžta į Lietuvą aplankyti vaikų. Jis su sūnaus žmona nesutaria, konfliktuoja. Nuo to laiko, kai sūnus susituokė, jis nesutaria su sūnumi. Su abiem anūkais taip pat bardavosi, kadangi jie tinginiai, yra išlepinti, bijo jiems žodį pasakyti, nepadeda ūkyje, dėl to dažniausiai ir kildavo konfliktai. Jeigu jam reikėjo su jais bendrauti tai viską darydavo per žmoną. Su jo žmona anūkai sutaria geriau, jie jos klauso. Jo gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, jis miega savo kambaryje pirmame aukšte, jo žmona taip pat miega salone (pirmame aukšte), o anūkai turi atskirus kambarius, t. y. jų kambariai yra antrame namo aukšte, jie kiekvienas iš jų turi po atskirą kambarį. Jam ir žmonai priklausančiame name gyveno jis su žmona bei du anūkai. Sūnus D. N. su žmona į Lietuvą grįžta 2-3 kartus per metus ir tuo metu gyvena pas juos namuose. Jis su sūnumi ir marčia nesutaria, su jais pykstasi nuolat, bet priima atostogų metu gyventi pas save, kadangi jie neturi kur eiti. Butas, kuris jiems priklauso, esantis (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas, todėl ir neturi kur eiti gyventi, todėl ir priima juos pas save į namus, nors kiekvienu atveju kyla konfliktas. Jis su sūnaus šeima nesutaria, jis nenori tų anūkų auginti ir prižiūrėti, jis nori, kad jie su juo negyventų, bet apie tai jis nesakė savo sūnui D. N., nes jo bijojo. Sūnus būdavo, kad jį sumuša, bet jis į policiją nesikreipė, nes jam būna gėda. Jis yra senas boksininkas ir jam gėda, kad jį sumuša. Jį puola ir sūnus ir jo žmona. Prieš moterį jis rankos nekelia. Dėl jam pareikštų kaltinimų gali pasakyti, kad tai visiška nesąmonė, tai išgalvota istorija, norint užvaldyti jam priklausantį turtą. Mano, kad mergaitei taip papasakoti liepė jos mama R. N., kadangi ji yra buvusi palydovė, ji tuos dalykus žino ir išmano. Mergaitė yra primokyta, ji jau didelė ir daro ką liepia mama. Jis mano, kad to priežastis yra jam priklausantis namas, nes jo marčia nori to namo, o jis nesutinka jiems jo perrašyti. Mergaitei J. N. jis tikrai nieko nedarė, jos netvirkino, jai nelaižė lytinių organų. Jis pamena, kad penktadienį, t. y. 2017-07-14 jis pažįstamo paprašė, kad nufotografuotų jo mamos kapą, nes jis yra neprižiūrėtas, o buvo sutarta, kad kapą turės prižiūrėti anūkė J. N.. Kadangi jis turėjo išvažiuoti į parduotuvę, tai kol grįžo į namus, jis nespėjo sugrįžti ir tas jo pažįstamas nuotraukas padavė jo sūnui D. N. ir marčiai R. N.. Jam grįžus namo jį iš karto užsipuolė sūnus ir marčia, pradėjo jį mušti, suplėšė kapų nuotraukas, o po to baigė mušti. Jis nuėjo į namus ir užsidarė juose, įsijungė savo turimą diktofoną ir tuomet išėjo į kiemą, kada jį pradėjo mušti antrą kartą. Šis garso įrašas turi būti diktofone. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė.

2017-07-14 vakaro metu jis buvo namuose, kai įvyko konfliktas su sūnumi ir jo žmona, jis jiems papriekaištavo, kad netvarko kapų. Jis jiems parodė kapinių nuotraukas, tada jie jas suplėšė, įvyko žodinis konfliktas, sūnus girtas jį mušė. Konfliktą turėjo girdėti jo kaimynai. Su anūke joks konfliktas vakaro metu nebuvo įvykęs. Tuo metu namuose buvo visa šeima, išskyrus anūką. Po to jo marti iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė.

J. N. turi draugių, jos ateina į svečius pas juos dažnai, jis jas žino. Viena jos draugė I. gyvena priešais jų namus, dar viena mergaitė vardu B., bet jos pavardės jis nežino taip pat ateina pas juos. Kitų mergaičių jis nepažįsta. Apie 10 metų turi problemų su prostata ir yra visiškai nepajėgus atlikti lytinį aktą. Jam jokių emocijų nebūna nei žiūrint seksualinius filmus, jo lytinis organas nereaguoja. Vaistai „Viagra“ irgi jam nepadeda, gydytojas jam nepatarė jų vartoti. 10 metų jokių lytinių santykių su niekuo neturėjo, nes jis yra tam nepajėgus. Jis ankščiau turėjęs moterų, kurios norėjo su juo turėti lytinių santykių oraliniu būdu, bet jas jis iš karto mesdavo lauk, nes jam šlykštu tokie dalykai. Prie anūkės J. nelindo, jos netvirkino, jos neprievartavo ir savo lytinės aistros su ja netenkino. Jis niekada nevaikščiojo po namus nuogas savo mažametės anūkės ir jos jokios draugės akivaizdoje. To niekada nebuvo. J. viską išsigalvoja, ją primokė mama R. N.. Niekada jos lytinių organų nelaižė, taip pat niekada nesimasturbavo uždėjęs J. ranką ant savo lytinio organo Tai yra šmeižtas.

Mano, kad tuo jį apkaltino, kadangi jis nesutinka sūnui su jo žmona užrašyti savo turto. Jis taip nesielgė. Jis yra prastos sveikatos, yra penkis kartus operuotas. Ar anūkė J. N. lankosi pas psichologą jis nežino, ji turi sveikatos problemų, jis tai pastebėjo, kad ji yra nervuota, strese, jau tokia yra ilgą laiką.

Nors kaltinamasis R. N. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusios, nepilnametės nukentėjusios atstovų pagal įstatymą, liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. N. į teisiamąjį posėdį kviesta nebuvo, jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Nukentėjusioji J. N. parodė, kad jai yra septyniolika metų. Šiuo metu ji gyvena su savo močiute J. N. ir seneliu R. N.. Jos tėvai buvo (duomenys neskelbtini). Su seneliais ji gyvena septynis metus. Su močiute jos santykiai geri, su dieduku nėra patys geriausi. Diedukas prie jos mažytės priekabiavo. Tai buvo, kai ji buvo trečioje - ketvirtoje klasėse. Viskas vykdavo pas jį kambaryje. Ji nieko nesuprasdavo. Jis pasikviesdavo ją pas save, numaudavo jai kelnes, pasikeldavo ją ant savęs ir laižydavo jai lytinius organus. Taip buvo vieną kartą. Ji nežino kur tada buvo senelė. Tai buvo kai seneliai gyveno su jais (duomenys neskelbtini). Kitus kartus, kai nebūdavo močiutės, jis ją pasikviesdavo nusimovęs kelnes pasiimdavo jos ranką su savo ranka ir uždėdavo ant savo lytinio organo, ranką judindavo. Tada ji nieko nesuprasdavo. Apie tai ji niekam nepasakojo. Kai ji žaisdavo su drauge slėpynių, diedukas vaikščiodavo nuogas po namus, jas gaudydavo, pagavęs grabinėdavo, stengdavosi paimti už visų kūno vietų, tiesiog grabinėdavo. Ji nenori sakyti draugės vardo. Tai, kai diedukas uždėjo jos ranką ant savo lytinio organo buvo kokius du kartus. Dar buvo toks įvykis, kad kai ji buvo kokių 4 metų, jos mama buvo tik po operacijos, ją paliko prižiūrėti seneliams. Jie tada dar gyveno bute Kaune. Močiutė išėjo pasitikti mamos, kuri turėjo grįžti iš ligoninės, o senelis tuo tarpu liepė jai nusirengti už tai žadėdamas pinigų. Senelis jai nuėmė tik kelnes ir mėtė į ją pinigus, o ji juos rinko. Tada kai ji kartu su tėvais važiavo namo tėvai klausė jos iš kur pas ją pinigai, ji jiems viską papasakojo, tačiau tėvai neatkreipė į tai dėmesio. Maždaug kai ji buvo šeštoje klasėje, senelis nustojo su ja taip elgtis. Jau ir didesnė ji niekada su dieduku nekalbėjo apie tai kaip jis su ja elgėsi. Jau kokioje šeštoje - septintoje klasėje ji pradėjo suprasti ką diedukas su ja yra padaręs, labai dėl to išgyveno. Negalėjo niekam apie tai pasakyti, nes jai buvo gėda. Savo broliui ji nieko nesakydavo, diedukas prie jo nelįsdavo. Dieduką ji visada vadino „pedofilu“. Senai norėjo kažkam pasakyti. Vadindavo dieduką „prievartautoju“. Mama dėl kažko susipyko su dieduku, ji tai išgirdo. Atbėgusi prie dieduko ji pradėjo jį paniškai mušti, tada ji viską papasakojo. Papasakojo mamai, tėčiui visko nesakė. Labai sunku visa tai pasakoti. Diedukas jos ranką uždėjo ant savo lytinio organo todėl, kad jam būtų malonu. Ji tada nesuprasdavo, kad jam tai malonu, tai suprato tik dabar. Močiutė girdėdavo kaip ji vadina dieduką „pedofilu“, tačiau neklausė jos kodėl taip vadina. Mama girdėjo kai taip ji jį vadina. Diedukas į tai tik sakydavo, kad eina pasimatuoti spaudimą ir užsidarydavo savo kambaryje. Kiek prisimena tada, kai diedukas laikydavo jos ranką ant savo lytinio organo, sperma jam neišsiliedavo. 2016 metais gruodžio mėnesį ji susipjaustė sau riešus. Taip padarė todėl, kad ji nenorėjo ten gyventi su seneliais ir kiekvieną dieną matyti dieduką. Ji yra sakiusi mamai, kad nenori gyventi su dieduku. Riešus pjaustėsi nes negalėjo ten gyventi. Ir tada nepapasakojo mamai priežasties. Sakė, kad su dieduku pykosi, tačiau pagrindinės priežasties nesakė (t. 1, b. l. 34 - 35).

Nepilnametės nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu J. N. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Prie jos mažos priekabiavo senelis, ji tiesiog pratrūko, nors tiek metų tylėjo ir to niekam nesakė. Pirmas kartas buvo, kai jai buvo gal 6 metai, jos mamai buvo kojos operacija ir ji buvo ligoninėje kartu su močiute, o ją paliko pas senelį, (duomenys neskelbtini). Namuose ji buvo viena su seneliu. Senelis ją mažytę pasikvietė pas save, jis jai sakė nusirengti, ji nusirengė. Tuo metu ji nieko nesuprato. Senelis jai davė pinigų, kad nusirengė. Kai grįžo jos mama po operacijos ir ją pasiėmė, ji sėdėdama mašinoje pradėjo barškinti tuos pinigus ir jos tėvai paklausė iš kur ji gavo tiek pinigų, ji jiems pasakė, bei paskambino seneliui, tuo metu jie pasikalbėjo, tėvai jį aprėkė ir viskas tuo užsimiršo. Čia buvo toks pirmas atvejis. Vėl buvo kitas atvejis, kai jai buvo gal kokie 6 metai ir (duomenys neskelbtini), kai nebuvo močiutės namie, senelis pasikvietė ją į savo kambarį. Nieko blogo nepagalvojusi ji atėjo ir senelis atsigulė ant lovos, numovė jai kelnes ir užsidėjo ant savo krūtinės, bei pradėjo laižyti jos lytinį organą. Tai buvo antras kartas. Paskui dar du kartai buvo, kai senelis ją pasikvietė į tą patį kambarį, tiksliai pasakyti kada tai buvo ji negali, tai buvo kai jai buvo maždaug 6 metai. Ji atėjo pas senelį į kambarį, jis jau, jai atrodo, kad buvo be kelnių ir uždėjo jos ranką ant savo lytinio organo ir ant jos rankos uždėjo savo ranką, kadangi ji nemokėjo nieko ir nežinojo, o jis norėjo masturbuotis. Tokie buvo du kartai. Visi šie įvykiai buvo panašiais metais. Kai pirmą sykį senelis pakvietė į savo kambarį ji nieko nežinojo kas bus, kai pasikvietė antrą kartą ji nieko nesuprato, gal jai buvo šokas, ji nežino. Tuo metu ji nieko nejautė. Apie šiuos įvykius ji niekam nepasakojo. Pirmas tas kartas buvo kai jai buvo šešeri metai. Tuomet jie gyveno (duomenys neskelbtini). Vėlesni įvykiai buvo, kai ji buvo 3 ar 4 klasėje. Tuo metu ji lankė pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini). Tai vykdavo dieną, kai senelis būdavo namuose, o močiutė kažkur išeidavo. Kartu su ja ir seneliais pas senelius gyveno ir jos brolis, tačiau kur tuo metu jis būdavo ji nežino, gal jis išėjęs kur buvo, ji nepamena. Jų kambariai buvo viršuje, o viskas vykdavo pirmame aukšte. Pirmą kartą senelis prie jos lindo bute pas senelius. Tuomet kiek ji pamena ji nusirengė pati ir visko nesuprato, jai davė pinigų ir tiek. Kai ji nusirengė, senelis prašė apsisukti ir šiaip pastovėti. Tuo viskas ir baigėsi, po to ji apsirengė, nuėjo į virtuvę pavalgyti ir laukti tėvų. Tuo metu ji nesuvokė kas ten įvyko. Buvo tik šitie įvykiai ir viskas. Apie šiuos įvykius ji pasako tik dabar. Ji visą laiką senelį vadindavo „pedofilu“, jai buvo viskas jau atsibodę. Tėvai jos paklausė, tuomet ji pradėjo rėkti, jie nuėjo į antrą aukštą ir ji jiems viską papasakojo. Tėvai iškvietė policiją. Kai viskas vyko ji nesuprato ką senelis su ja daro, viską suprasti ji pradėjo, kai ji mokėsi kažkur šeštoje klasėje. Buvo kalbėta apie tai mokykloje, ji prisiminė visus šiuos įvykius ir viską suprato. Apie visus šiuos įvykius pirma sužinojo jos mama. Kad prie jos senelis priekabiavo niekas nežinojo. Po to pirmo karto, kai jos mama skambino seneliui daugiau niekas to nežinojo. Ji mano kad niekas tiek nepatikėjo. Su seneliu ji visą laiką pykdavosi dėl menkiausių dalykų, nes ji senelio neapkęsdavo dėl to. Apie šiuos įvykius vieną sykį nesenai ji yra minėjusi seneliui, kai jie susipyko, o jis tą sykį viską neigė. Tuomet ji seneliui pasakė, kad jis yra „pedofilas“. Kai buvo pirmas įvykis, ką sakė senelis ji neprisimena, jis jai sakė, kad jeigu ji nusirengs jis jai duos pinigų. Kai ji nusirengė, pabuvo ir atvykus tėvams jie išvažiavo. Jeigu gerai pamena tą sykį senelis pinigus metė ant žemės, o ji juos surinko. Tą sykį ji nusirengė pati, kai senelis ją pasikvietė į savo kambarį masturbavosi jai buvo kažkur devyneri metai. Tuo metu ji mokėsi 3-4 klasėje. Buvo atvejis, kai pas ją buvo atėjusi jos vienmetė draugė. Tuo metu močiutės nebuvo namuose. Su drauge jos žaidė slėpynių. Senelis tuo metu vaikščiojo po namus nuogas, pasiėmęs atvirutę trynė į savo lytinį organą, o jos slėpdavos po džiovykle, jis jas gaudydavo. Tai buvo vienas kartas. Viskas vyko namuose, koridoriuje. Tuo metu jai buvo 7-8 metai. Tada senelis jas tik sučiupdavo ir paleisdavo, jokio kontakto nebuvo. Pagaudavęs ją ir draugę jis imdavo už rankų. Nukentėjusiajai atrodo, kad jis buvo paėmęs tik ją. Visais šiais atvejais ar galėjo būti senelis neblaivus ji pasakyti negali, tačiau jis dažnai gerdavo. Kai buvo pirmas įvykis ji buvo nusirengusi kelnes ir kelnaites, viršuje buvo kažkuo apsirengusi, jei gerai prisimena megztuku. Pirmas veiksmas truko maždaug 5 minutes. Tuo metu jai senelis liepė nusisukti, o jis sėdėjo prie stalo ant kėdės, pats tuo metu buvo apsirengęs, po to ji apsirengė. Antrą sykį, kai senelis laižė jai lytinius organus viskas truko apie dvi minutes, tuo metu senelis gulėjo ant lovos, jis buvo apsirengęs. Kai vyko laižymas lytinio organo, įsiskverbimo į vidų nebuvo. Tuo metu ji nenorėjo, kad jis taip elgtųsi, norėjo tik išeiti, tačiau to ji neparodė savo veiksmais. Šiuo atveju N. laižė pačius lytinius organus. Kai senelių namuose vyko gaudynės, kuomet ji buvo su drauge, jos su drauge buvo apsirengusios. Jos žaidė su drauge slėpynes ir tuomet senelis iš savo kambario atėjo nuogas, bei atvirute trynė savo lytinį organą. Jis jas vijosi, stengėsi pagauti. Ji nežino ar tuo metu joms senelis demonstravo lytinius organus. Tuo metu ji matė senelio lytinius organus. Apie tai kas nutiko namuose ji niekam nepasakojo, mokykloje savo mokytojams to nepasakojo (t. 1, b. l. 57 - 60).

Iš 2017 gruodžio 12–28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-240/2017 matyti, kad objektyvių duomenų, kad J. N. byloje tiriamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtu sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nėra. Byloje nagrinėjamų įvykių metu J. N., atsižvelgiant į jos individualias ir amžiaus ypatybes, negalėjo suprasti galimai nusikalstamų įvykių (galimai padarytų R. N.), savo ir įtariamojo veiksmų esmės (pobūdžio ir reikšmės), numatyti galimas pasekmes ir pasipriešinti įtariamojo veiksmams. Objektyvių duomenų, kad J. N. nusikaltimų padarymo metu būtu konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas, nėra. Šiuo metu J. N. supratimas apie lytinius santykius, jų fiziologinę, socialinę reikšmę per menkas, atsižvelgiant į tiriamosios amžių. Dėl dabartinės emocinės būsenos ir jai konstatuoto potrauminio streso sutrikimo J. N. negali dalyvauti ir būti apklausiama teismo posėdyje. Jai reikalinga savalaikė adekvati psichologinė – psichiatrinė pagalba. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės“ J. N. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio J. N. ekspertizės metu konstatuotas laikino pobūdžio, ilgiau nei 10 dienų trunkantis psichikos sutrikimas- potrauminio streso sutrikimas F43.1, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs, dėl byloje nagrinėjamų įvykių (LR BK 150 str. 4 d.). Šis sutrikimas prognostiškai gali užsitęsti daugelį metų ir tapti lėtiniu ar ateityje pasireikšti netgi stabilia asmenybės deformacija (t. 1, b. l. 81 - 88).

Iš 2017-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1962/2017(02) matyti, kad J. N. kūne konstatuoti šie sužalojimai: odos randai kairiame dilbyje ir odos randas kairėje blauzdoje. Odos randai kairiame dilbyje susidarė sugijus odos žaizdai. Tikėtina, kad tokio pobūdžio odos randai susidarė sugijus pjautinei žaizdai. Odos randas kairėje blauzdoje susidarė sugijus nudegiminei žaizdai. Nudegiminė žaizda galėjo gautis nudeginus odą liepsna. Pjautinė žaizda kairiame dilbyje ir nudegiminė žaizda kairėje blauzdoje, sugijusios odos randais, galėjo gautis vienų metų laikotarpyje iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimai padaryti skirtingais daiktais ar įrankiais. Sužalojimų būdingų griuviminei traumai J. N. kūne nekonstatuota. Sužalojimai J. N. padaryti dviejų (2) truminių poveikių pasėkoje. Nustatyti sužalojimų padarymo eilėškumą ir kūno padėtį sužalojimų padarymo laiku, nėra galimybės. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja tam, kad konstatuotus sužalojimus J. N. galėjo pasidaryti pati sau. Konstatuoti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. N. lytinių santykių nėra turėjusi. Kitų požymių būdingų lytiniams nusikaltimams nekonstatuota (t. 1, b. l. 98 - 99).

Liudytoja ir nepilnametės nukentėjusios atstovė R. N. parodė, kad ji nuo 2009 m. ar 2010 metų tikslaus laiko šiuo metu nurodyti negali, ji su vyru D. N., dukra J. N. ir sūnumi L. N. gyveno pas anytą J. N. ir jos vyru R. N., namuose adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 metų balandžio 16 dienos ji su vyru D. N. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Dirbant (duomenys neskelbtini) su vyru grįždavo 5-6 kartus namo į Lietuvą. Tuo metu vaikus prižiūrėdavo vyro mama J. N.. Prieš du metus jie dėl dukros kreipėsi į gydytojus, nes dukra pradėjo naktį šlapintis į lovą. Jokių fiziologinių sutrikimų gydytojai nenustatė, todėl jiems pasiūlė kreiptis į psichologus ir nervų gydytojus. Psichologo jos dukra nepageidavo, tačiau kreipėsi pas nervų gydytojus. Nervų gydytojas jai išrašė kažkokius vaistus, tačiau šiuo metu ji jų pavadinimo pasakyti negali. Kai jie su vyru grįždavo iš (duomenys neskelbtini) ir kai bendraudavo su dukra telefonu, dukra jai skusdavosi, kad nuolat pykstasi su seneliu. Pats R. N. yra sunkaus ir nesugyvenamo būdo jis pykstasi su visais, todėl ji tuo metu kai dukra sakydavo, kad jai negerai su seneliu, ji pasakydavo, kad dukra nekreiptų dėmesio į jį. 2016 m. jai sugrįžus Kalėdoms į namus, į Lietuvą, ant dukros rankos pastebėjo nestiprų įpjovimą. Ji dukros paklausė kas atsitiko ir dukra stipriai apsiverkė, tačiau kas atsitiko jai nepasakė, pasakė, kad viskas gerai ir, kad ji jos nesupras ir vis tiek nepatikės. Vėliau, visus kartus iki jos išvažiavimo į (duomenys neskelbtini), dukros paklausus kas atsitiko, ji atsakydavo, kad viskas gerai. Po švenčių ji su vyru išvyko į (duomenys neskelbtini) ir grįžo Velykoms. Jai grįžus dukra pasakė, kad nenori čia būti, sakė, kad užmuš senelį. Tuo jų pokalbis ir baigėsi, po Velykų ji su vyru vėl išvyko į (duomenys neskelbtini). 2017-07-02 ji su vyru vėl grįžo į Lietuvą. Iki , 2017-07-14 pastebėjo, kad dukra buvo streso būsenoje, matė, kad dukrai yra negerai. Jai būnant kieme ji išgirdo, kad jos dukra namuose sukonfliktavo su seneliu. Jai užėjus į dukros kambarį matė, kad dukra apsiverkusi, dreba. Ji paklausė kas atsitiko ir dukra pasakė, kad senelį užmuš. Dukra pradėjo bėgti žemyn laiptais, ji nubėgo iš paskos. Kambaryje dukra pradėjo mušti senelį. Ji paklausė, kas yra, ji pasakė, kad vis tiek nepatikėsit ir nubėgo atgal į antrą aukštą į savo kambarį. Ji nuėjo pas dukrą į kambarį ir paklausė kas atsitiko ir jos dukra pasakė, kad senelis ją buvo paguldęs į lovą, numovęs kelnes ir laižė jos lytinius organus, o jai paklausus kada tai buvo ji pasakė, kad tai vyko daug kartų ir nuo tada kai ji lankė trečią, ketvirtą ir penktą klasę. Taip pat jos dukra pasakė, kad ne jai vienai taip buvo, taip buvo ir draugei. Jai paklausus kokiai draugei dukra pasakė, kad tikrai nesakysianti. Ji apie tai sužinojusi pranešė policijai. Daugiau dukra jai nieko nepasakojo, ji buvo strese, kažko paklausus iškarto pradeda verkti.

Liudytoja taip pat parodė, kad dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini) ji ir jos sutuoktinis D. N. išvyko 2011-04-06. Savo mažamečius vaikus J. ir L., paliko gyventi tuo pačiu adresu, kur jie visada gyveno - (duomenys neskelbtini), tačiau vaikus prižiūrėti pas juos atsikraustė vyro tėvai J. ir R. N.. Ankščiau D. tėvai 7 metus gyveno (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), bute apie 3 metus. Kai D. tėvai grįžo iš (duomenys neskelbtini), J. buvo apie 7-8 metai, o kada atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) - 10-11 metų. Maždaug po trijų metų ji pastebėjo, kad dukra J. pradėjo skųstis senelio R. elgesiu, t. y., sakė, kad senelis J. erzindavo, provokuodavo, blogai kalbėdavo apie ją, kas iššaukdavo mergaitės nepasitenkinimą ir pyktį. J. labai dažnai skųsdavosi senelio elgesiu su ja. Skųsdavosi tiek telefonu, tiek jai atvykus į Lietuvą. Ji sakydavo J., kad nekreiptų dėmesio į senelį. Sūnus L. dėl senelio elgesio nesiskųsdavo, su juo nekonfliktuodavo, tik užstodavo seserį, kai kildavo konfliktai tarp jos ir senelio. Dukra pradėjo šlapintis į lovą dar jiems neišvykus gyventi į (duomenys neskelbtini). Dėl to jie kreipėsi pas gydytoją L. (duomenys neskelbtini). Gydytoja tada nenustatė priežasties, kodėl mergaitė pradėjo šlapintis į lovą. Pas psichologą J. nėra buvusi. Ji tiksliai neprisimena kada, ar jie jau buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), ar iki to, J. prasidėjo nerviniai priepuoliai. Jai užgniauždavo kvapą ir ji negalėdavo kvėpuoti. Šių priepuolių metu jai reikėdavo atsigulti, ramiai pagulėti ir kvėpavimas atsistatydavo. Dėl šių priepuolių mergaitė buvo vedama pas šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini). J. ambulatorinėje kortelėje turėtų būti visi lankymosi įrašai. Tada šeimos gydytojas davė siuntimą pas nervų gydytoją, pas urologą ir dar kažkokį gydytoją. Ji neprisimena ar gydytojai nustatė dėl ko J. būna tie nervų priepuoliai. Šiuo metu J. yra perrašyta į (duomenys neskelbtini) ir visa jos gydymosi istorija yra šioje poliklinikoje. Nuo 2015 m. vasaros J. labai pasikeitė. Ji pasidarė uždara, mažiau bendravo, daugiau sėdėjo namuose. Taip pat ji pastebėjo, kad dar blogiau pradėjo reaguoti į senelį, t. y., šaukti ant jo, atsikalbinėdavo, visada į senelį žiūrėdavo piktai. Taip pat maždaug prieš metus laiko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kurioje mokosi J., mokytoja N. K. jai pasakė, kad J. labai pasikeitusi, sakė, kad J. „tuoj sprogs“. Tuo metu ji manė, kad J. tokia darosi dėl paauglystės. 2016 m., per Kalėdas jie grįžo į Lietuvą. Tada ji pastebėjo, kad J. kairės rankos riešas įpjautas. Ji klausė J. kas atsitiko. J. sakė, kad nieko neatsitiko, užsidarė savo kambaryje. Jai pavyko pradėti pokalbį su J., kurio metu J. labai verkė. Jai prašant pasakyti, kas ją nuskriaudė, J. tik sakė, kad ji vis tiek ja nepatikės, prašė, kad ji paimtų ją iš šių namų, sakė, kad negali būti su seneliu, kurį vadino „pedofilu“ ir dar sakė, kad kitu atveju ji senelį užmuš. J. senelį „pedofilu“ pradėjo vadinti jau senai, būdama kokių 12-13 metų. Nevadindavo pastoviai, tačiau kartas nuo karto pasakydavo. Senelis vadindavo ją „S.“ todėl ji pamanė, kad dėl to J. ir vadina jį „pedofilu“. Į tai nesigilino. 2017-07-14 apie 20.00 val., namuose kilo konfliktas tarp jos ir senelio R. N.. Konfliktas kilo dėl to, kad kaimynas atnešė kapavietės nuotraukas ir senelis pradėjo priekaištauti, kad ji neprižiūri kapo. Ji klausė kodėl jis pastoviai konfliktuoja, ko jam maža ir kodėl jis nerimsta. Konfliktas vyko kieme. R. įėjo į namą ir ji įėjo į namą paskui jį. Tuo metu išgirdusi konfliktą iš namo antro aukšto atbėgo dukra J.. Ji iš karto puolė senelį mušti. Ji J. patraukė nuo senelio ir sakė, kad ji nesikištų. Tada J. sušuko „jūs nežinot ką man tas pedofilas padarė“. Ji pradėjo klausti ką senelis padarė. Tada J. pasakė, kad senelis savo kambaryje jai numovė kelnes, pasiguldė į lovą ir laižė lytinius organus. J. sakė, kad tai buvo kai ji buvo maža. J. šaukė „ar suprantat ką man reikėjo iškęsti su šiuo pedofilu“. Dar šaukė seneliui „atėjo tavo atpildo valanda“. J. visa tai šaukė prie senelio, kuris į J. žodžius visai nekreipė dėmesio. Tuos žodžius galėjo girdėti ir močiutė J., kuri tuo metu kaip tik įėjo į koridorių. Jos vyras D. to negirdėjo, ji tik po to jį pasikvietė į vidų. J. buvo labai didelis stresas. Ji vis verkė ir mušė senelį. Tada ji paskambino policijos pareigūnams. Atvažiavus policijos pareigūnams J. jai ir policijos pareigūnei pasakė „tu įsivaizduoji, jis pasisodino mane sau ant pečių ir laižė mano putę“. Daugiau tuo metu J. nieko nesakė, tik verkė. Vėliau, jau po apklausos policijoje, kada jie sėdėjo automobilyje J. jai dar papasakojo, kad kai jie palikdavo ją pas senelius, dar prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), senelis duodavo jai pinigų, nupirkdavo ledų ir už tai prašydavo, kad ji nusirengtų ir nuoga vaikščiotų po kambarį. J. dar sakė, kad „mama ar prisimeni, kai važiavom iš senelių iš K. namo, klausėt manęs iš kur pas mane pinigai“. Būdavo, kad senelė ir senelis duodavo anūkams pinigų, gal todėl to nesureikšmino. Dar J. pasakojo, kad senelis nusirengdavo nuogas, pasisodindavo ją šalia, uždėdavo jos ranką ant savo lytinio organo, ant viršaus uždėdavo savo ranką ir savo organą „tąsydavo“. Daugiau J. nieko jai nepasakojo, o ji pati bijo ką nors klausti, nes mato, kad mergaitė jaučiasi labai blogai. Nuo 2016 m. Kalėdų, kai ji pamatė kai tikrai jos dukra J. negali gyventi kartu su seneliu, jie suremontavo J. jai priklausantį butą K., kurį jai paliko prosenelė, vyro senelė. Kaip šiandien jie turėjo visi keturiese, t. y., ji, vyras, J. ir L., išvažiuoti į A.. J. nori pabaigti mokyklą Lietuvoje, tai suplanuota, kad ji grįš į Lietuvą prieš rugsėjo 1-ąją ir jau gyvens (duomenys neskelbtini), savo bute, prižiūrima jos brolio, taip pat ir senelės. Ji mano, kad tai, kad J. žinojo, kad ji išvažiuos iš namų (duomenys neskelbtini) ir daugiau į juos negrįš ir padrąsino mergaitę pasakyti kaip su ja pasielgė senelis R. N.. J. vis akcentavo kaip jai sunku buvo visus tuos septynis metus. Dar J. sakė, kad apie senelio elgesį su ja dar žino ir kažkokia jos draugė, tačiau J. nenori sakyti kokia, nes kaip J. sako, ta draugė prašė, kad apie ją nieko neminėtų. J. nėra konfliktiška. Ji su niekuo nekonfliktuoja nei mokykloje, nei kur kitur. Su visais gerai sutaria. Vienintelis žmogus, su kuriuo J. nesutaria yra tik senelis R..

Liudytojas D. N. parodė, kad J. yra jo dukra. Jis ir jo sutuoktinė R. N. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2011 metų. Jų nepilnamečius vaikus prižiūri ir kartu su jais gyvena jo tėvai J. ir R. N.. 2017-07-02 jis ir jo sutuoktinė grįžo iš (duomenys neskelbtini) namo, adresu (duomenys neskelbtini), atostogų. 2017-07-14 vakare, neprisimena kurią valandą, kilo konfliktas tarp jo tėvo R. N. ir sutuoktinės R. N.. Konfliktas kilo dėl to, kad kaimynas atnešė kažkokias kapų nuotraukas. Jis į tą konfliktą nesigilino, daugiau apie jį nežino. Konfliktas kilo kieme, po to tęsėsi namo viduje netoli durų. Jis liko kieme. Po kiek laiko jį žmona R. pakvietė į namo vidų. Įėjęs į namą jis pamatė, kad jo nepilnametė dukra J. muša jo tėvą R.. J. smūgiavo tėvui ir rankomis ir pasiėmusi lazdą. Jis matė, kad J. isterijoje, ji verkė ir trankydama R. šaukė ant jo „pedofilas“, „ką tu man padarei“. Matėsi, kad J. labai susijaudinusi, negalėjo sustoti. Jis patraukė J. nuo R.. Kai J. pradėjo šaukti ant R. „pedofilas“ jis iš kart suprato, kas galėjo atsitikti. J. jis tik patraukė nuo senelio R., nieko neklausė, nieko nesakė. Žmona R. J. nusivedė į namo antrą aukštą. J. vis dar balsu verkė ir šaukė ant R.. Jis klausė R. ką jis padarė J.. R. atsakė, kad jis nieko nepadarė. Po kiek laiko R. jam pasakė, kad R. lindo prie J. ir paklausė ką daryti. Jis pasakė, kad reikia kviesti policiją. Tai išgirdęs R. dar pasakė, kad dabar mes neišvažiuosim iš Lietuvos, nes jis mus „užtąsys“. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai. Vėliau jam žmona papasakojo, kad J. jai pasakė, kad senelis R. ją mažą numovęs kelnes guldėsi į lovą, bučiavo. Jis per daug nesigilino ką būtent senelis darė J., bet jau suprato, kad R. J. seksualiai prievartavo. Kada ir kokiu būdu tai vyko jis neklausinėjo nei savo žmonos, nei tuo labiau J.. Kai pamatė, kad J. šaukia ant senelio „pedofile“ ir jį tranko, jis iš karto suprato kas atsitiko ir nė minutės neabejojo J. žodžiais. J. niekada nemeluoja ir nefantazuoja, jai nėra jokio reikalo meluoti. Visai kitoks yra tėvas, jį galėtų apibūdinti kaip aferistą, melagį, visada šmeižia kitus žmones, visi aplink jį yra blogi, kvaili ir panašiai. Tėvas visą gyvenimą piktnaudžiavo alkoholiu, negeria tik dabar gal kokius metus laiko. Jis prisimena, kai jis buvo kokių 13 metų amžiaus, jo tėvas R. būdamas girtas bandė grabalioti jo sėdmenis. Tada jis gulėjo ant lovos, o tėvas girtas miegojo šalia. Prabudęs tėvas atsisuko į jį ir ranką uždėjo jam ant sėdmenų. Tada jis tėvo ranką nustūmė ir atsikėlęs iš lovos nuėjo toliau tėvo. Ar kažką panašaus yra patyręs jo vyresnis brolis R. N., jis nežino, brolis niekada nepasakojo. Kai R. buvo 16 metų, tėvas jį išvarė iš namų. Nuo tada R. su tėvu ne labai bendrauja. Kodėl tėvas išvijo R. jis dabar neprisimena. R. šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).

Liudytoja J. N. parodė, kad R. N. yra jos sutuoktinis, tačiau teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Su kaltinamuoju santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Buvo mažą laikotarpį išsiskyrę, tačiau po kiek laiko vėl susituokė. Turi du sūnus: D. ir R.. R. visą gyvenimą buvo baisus žmogus, ji nežino kodėl su juo gyveno. R. visada labai mylėjo moteris, pastoviai būdavo jai neištikimas, dažnai naudodavo smurtą jos atžvilgiu, ją žemindavo, kaltindavo nebūtais dalykais. Tais laikais policijos ji nekviesdavo. Dabar R. nesmurtauja, nes bijo užaugusių sūnų. Taip pat R. daug gerdavo. Gerti nustojo tik maždaug prieš metus laiko. Maždaug prieš dešimt metų ji ir R. išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Ten gyvena jos giminės. (duomenys neskelbtini) jie prabuvo apie šešis metus, po to grįžo į Lietuvą. Tik grįžę jie kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini) su sūnaus D. šeima, o maždaug po metų persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), į kito sūnaus butą. Kai gyveno pas D., anūkė J. tikriausiai ėjo į pirmą klasę, tiksliai ji neprisimena. Kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), D. atveždavo savo vaikus L. ir J. jai prižiūrėti. Vėliau, apie 2011 metais, sūnus D. su savo žmona išvyko dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini). Ji ir jos sutuoktinis grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), kad prižiūrėti anūkus. Nei bute (duomenys neskelbtini), nei gyvenant (duomenys neskelbtini), ji nepastebėjo ko nors keista, įtartino anūkės J. ir jos vyro R. santykiuose. Tuo metu R. labai daug gėrė. Iš pradžių J. ir senelio R. santykiai buvo kaip ir normalūs. Jie kartais pasibardavo, kartais gražiai bendraudavo. R. labai dažnai mėgdavo pašiepti, įžeisti j. savo žodžiais. J. labai jautriai į tai reaguodavo. Kokie 5 metai atgal, gal ir kiek daugiau, ji pastebėjo, kad J. jaučia seneliui neapykantą. Tuo metu ji manė, kad tai dėl J. paauglystės ir dėl to, kad R. įžeidinėja J.. Kažkokio kito R. elgesio J. atžvilgiu ji nepastebėjo. Pati ji nedirba, dažniausiai būna namuose. Tačiau būdavo, kad dar gyvenant bute, R. pasilikdavo vienas su abiem anūkais L. ir J.. Kartais ji išeidavo į parduotuvę ar turgų. Tačiau niekada nepagalvojo ir niekada nepastebėjo, kad R. galėtų tvirkinti ar seksualiai prievartauti j.. Dar gyvenant (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo, kad J. šlapinasi į lovą. Pirmą kartą J. pamelavo, kad tai šuniukas padarė, o po kiek laiko prisipažino, kad dažnai prišlapina į lovą. Po kažkiek laiko ji nuvedė dėl šios problemos j. į (duomenys neskelbtini), o vėliau perrašė ją į (duomenys neskelbtini). Gydytojai nerado priežasties, kodėl J. šlapinasi į lovą. Pas nervų gydytoją J. vedė dėl jos šlapinimosi. Neprisimena kada, gal kai J. buvo kokioje penktoje klasėje, J. buvo prasidėję priepuoliai, kai ji dusdavo ir krisdavo ant žemės. Tada ji J. nuvedė į (duomenys neskelbtini) pas šeimos gydytoją, kuri pasakė, kad čia paauglystė ir kad tai praeis. Šie priepuoliai J. jau kokie 3-4 metai kaip baigėsi. Per tuos metus kai J. augo su ja, ji nepastebėjo jos elgesyje jokių pokyčių. Mergaitė žingeidi, gerai mokosi. J. rami mergaitė, labai draugiška, mandagi, su niekuo nekonfliktuoja. Konfliktuodavo tik su seneliu R.. R. savo žodžiais pats išprovokuodavo konfliktus, todėl ji nekreipė dėmesio į jų konfliktus, sakydavo, kad nekreiptų į senelį dėmesio. 2017-07-14 vakare, valandų ji neprisimena, namuose R. eilinį kartą sukėlė konfliktą, dėl to, kad niekas nesutvarko jo mamos kapo. Konflikto metu ji matė kaip J. pagriebusi savo senelio R. lazdą, pradėjo jį ta lazda daužyti ir šaukti „dabar aš viską pasakysiu ką su manimi darei“, J. dar kažką verkdama šaukė ir vis lazda daužė senelį. Ji neprisimena ką dar šaukė J.. Ji dar niekada jos nematė tokioje būsenoje. Mergaitei buvo isterijos protrūkis. Tuo metu ji suprato, kad įvyko kažkas negero, baisaus, tačiau tada nesuprato kas būtent ir kada įvyko. Ji neprisimena ar tuo metu kambaryje buvo R. ar ne. Jai pačiai buvo šokas, ji smulkiai įvykių neprisimena. Prisimena, kad R. skambino policijai. Dar prisimena kad klausė R. ką jis mergaitei padarė. R. jai sakė, kad nieko nepadarė. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, R. ir J. išvažiavo į policiją. Prisimena, kad kai J. grįžo ji dar nemiegojo, nes negalėjo užmigti, ir klausė J., kodėl ji jai nieko nesakė. J. jai tik pasakė, kad jai buvo gėda. Daugiau ji J. nieko neklausė, ji jai nieko nesakė. Po to jai R. pasakojo, kad R. prašydavo J. kai buvo mažesnė, kad ji nusirengtų ir vaikščiotų po kambarį nuoga. Ji buvo šoke, nes nieko panašaus net negalėjo pagalvoti, niekada nieko panašaus nebuvo pastebėjusi ir net neįtarė, kad tokie dalykai galėjo vykti. Daugiau nei J., nei R. jai nieko nepasakojo ir ji nieko nežino.

Be to, liudytoja parodė, kad netiesa, kad R. N. kada nors būtų prašiusi R. N. perrašyti namą jai ar jos vyrui D. N., nes R. žino, kad visi namo nuosavybės dokumentai yra jos vardu ir namas priklauso tik jai. Taip pat ir jos R. N. niekada neprašė perrašyti jos vardu jai priklausantį namą. Visai tai R. N. išsigalvojo, namuose niekada apie tai jokios kalbos nebuvo, kaip tik niekas iš vaikų nenori gyventi tame name. Ji prisimena faktą, kai buvo išdaužtas R. N. automobilio langas. Tuo metu R. buvo (duomenys neskelbtini), jos Lietuvoje visai nebuvo. Ji tada buvo namuose. Jie net negirdėjo, kad dužo stiklas, tik kai į namus atvažiavo sūnaus D. draugas, jis pasakė, kad jų kieme stovinčio automobilio išdaužtas galinis stiklas. Tada dar R. N. apkaltino D. draugą, kad jis išdaužė, o po kelių savaičių pradėjo kalbėti, kad tai R. jam stiklą išdaužė, nors R. dar nebuvo grįžusi. R. N. R. niekada nepatiko, jis visada prie jos kabinėdavosi, įžeidinėdavo. R. su D. niekada nėra R. N. sumušę. R. N. pastoviai ieško priekabių prie R.. Tada R. jam taip pat atsikerta. R. niekada R. N. nėra grasinusi. R. N. pats išprovokuoja žmogų ką nors pasakyti ir tai užrašo į magnetofoną. Užrašinėja tik tai, ką sako kiti ir neįrašo ką prieš tai kalbėjo pats. R. N. po namus pastoviai vaikšto su diktofonu, provokuoja aplinkinius ir gaudo sakinių nuotrupas ką įrašyti. Netiesa, kad R. ir D. neprižiūrėjo savo vaikų. Kai ji ir R. N. buvo (duomenys neskelbtini), R. ir jos sūnus D. abu dirbo, tvarkingai gyveno name (duomenys neskelbtini). Ji niekada nėra girdėjusi, kad koks kaimynas būtų jais nusiskundęs. Kaimynas R. jau yra miręs prieš kokius 2-3 metus. Jis gyveno šalia jų kitoje kelio pusėje. Tokius dalykus, kad J. ir L. maži būtų verčiami šokti girtiems asmenims R. N. išsigalvoja, nes tokių dalykų tikrai nebuvo, tai yra šmeižtas. K. T. ir L. R. yra jų kaimynai. D. bendrauja tik su T., su kitais asmenimis nei D., nei R. niekada nebendravo. Ji nėra girdėjusi, kad R. ar Pečiuliai kada nors būtų atėję pas juos į namus. Su jos vaikais R. ir D. jie niekada nebendravo. Niekada nebuvo tokio fakto, kad vaikai bėgtų per stogą nuo kažko tai. Kaimynystėje gyvena A. G., tačiau jai niekada nepasakojo tokio fakto, kad būtų kažkaip išgelbėjęs jos anūkus j. ir L.. C. R. ji žino, ji gyvena kaimynystėje. R. ar D. niekada su ja nebendravo. R. santykiai su jos dukra J. yra labai gražūs, tarp jų yra didelis ryšys. Ji niekada nėra girdėjusi, kad R. šauktų ant J.. R. aplamai nešaukia. R. visada gražiuoju sutaria su J.. J. tikrai savo mamos R. nebijo, jos labai gražiai sutaria. Tą dieną kai J. garsiai išrėkė ką senelis su ja yra daręs, ji taip pat viską girdėjusi. Ji tiki J. žodžiais, J. niekada nemeluoja ir , jeigu ji pasakė, reiškiasi tai yra tiesa. Be to, iš to, kaip J. buvo skaudu tai sakyti ir gėda, nekyla jokių abejonių, kad ji sakė tiesą. R. N. galėjo taip padaryti. Taip ji sprendžia iš bendro ilgalaikio gyvenimo su juo. Jis visada mėgo moteris, dažnai jas keisdavo, buvo bjauraus charakterio, mušdavo ją, grasindavo, terorizuodavo. R. N. niekada nejautė meilės net savo sūnums D. ir R., tuo labiau jis nemylėjo savo anūkų L. ir J.. R. N. visada iš vaikų tik tyčiojosi.

Ji kartu su R. N. dirbti į (duomenys neskelbtini) išvyko apie 2001 m. vasario mėnesį. Prisimena, kad tada J. buvo apie 9 mėnesių amžiaus, L. dar nebuvo gimęs. (duomenys neskelbtini) jie prabuvo truputį daugiau kaip 5 metus, tikrai ne septynis. Grįžo jie 2006 metais. J. tada lankė nulinę klasę (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Ji ir R. N. grįžę iš (duomenys neskelbtini) apsistojo name (duomenys neskelbtini). Tada jie gyveno kartu su sūnumi D. ir jo šeima. Gyveno neilgai. Tų pačių metų rudenį ar žiemą, tiksliai neprisimena, ji ir R. N. išsikraustė į jų vyresniam sūnui R. N. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenant šiame bute, D. ir jo žmona R. beveik kiekvieną savaitgalį atveždavo į jų butą savo mažamečius vaikus j. ir L.. Vaikai praleisdavo pas juos visą savaitgalį. Bute (duomenys neskelbtini) jie, t. y., ji ir R. N. gyveno iki pat to laiko, kada D. ir R. išvažiavo gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Kuriais metais D. ir R. išvažiavo ji tiksliai neprisimena, galėjo būti 2010 ar 2011 metai. Tada ji ir R. N. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad tada J. dar lankė pradinę mokyklą, kurioje klasėje mokėsi neprisimena. Dar būdavo, kad kai gyveno (duomenys neskelbtini), ji ir R. N. vasaros metu kelioms dienoms važiuodavo į (duomenys neskelbtini), ten nakvodavo. Jau nuo pat to laiko kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) R. N. (duomenys neskelbtini) jų name turėjo savo kambarį, jis ten praleisdavo laiką, miegodavo, gerdavo alkoholį. Ji dabar tiksliai neprisimena, tačiau jai atrodo, kad kai ji grįžo iš (duomenys neskelbtini) R. išėjo iš darbo ir daugiau nebedirbo, būdavo namuose. D. eidavo į darbą.

Nepilnametės liudytojos B. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Nepilnametė liudytoja B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. N. ji susipažino vaikystėje, kartu ėjo į pirmą klasę. Iki 10 klasės jos mokėsi toje pačioje (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Ji ir J. buvo geriausios draugės. Dabar jos mokosi skirtingose mokyklose tačiau vis tiek bendrauja. Ji pažįsta J. šeimą, pažįsta ir tėvus ir senelius. J. tėvai emigravę, su močiute labai geri santykiai, J. labai gerbia ir myli močiutę, o su seneliu blogi. J. ankščiau sakydavo, kad ji jaučia neapykantą savo seneliui, jo nekenčia ir nenori su juo gyventi. Ji klausdavo J. kodėl, tačiau tai kvailas klausimas žinant kaip bjauriai senelis elgdavosi namuose. Senelis N., vardo ji neprisimena, gali būti R. ar R.. J. senelis rėkdavo ant močiutės, gerdavo, būdavo nestabilios psichikos, šaipydavosi iš močiutės ir J., žemindavo jas. Vieną kartą kai ji buvo pas j. ir laukė jos apačioje, atėjo jos senelis, pradėjo šaukti ant močiutės, tada jį užpuolė namuose buvę šunys ir pradėjo jį kandžioti. Senelis tada pradėjo labai keistai elgtis. Ji nemoka paaiškinti, tačiau J. senelis labai keistas, iš jo normalaus sakinio neišgirsi. Ji niekada nėra girdėjusi, kad jis normaliai kalbėtų, nesivaipytų. Jai J. yra pasakojusi apie senelį. J. sakė, su seneliu labai blogai sutaria. Ji kažkaip buvo pagalvojusi, kad gal J. senelis ją išprievartavo, taip galvojo todėl, kad J. dažnai sakydavo, kad nenori su seneliu gyventi, nesutaria su juo ir kartais būdavo taip, kad J. lyg ir norėdavo kažką pasakyti, tačiau nepasakydavo. Kalbant apie senelį J. iš kart labai susinervuodavo, todėl ji jos neklausinėdavo. J. visada buvo labai linksma, tokia kovinga, visada ją saugodavo. J. buvo labai atvira, tačiau niekada nėra pasakiusi kas atsitiko tarp jos ir jos senelio. Gal nuo penktos klasės J. pasidarė santūresnė ir šiek tiek uždara. Jai ir pačiai teko bendrauti su J. seneliu. Jis pradėdavo vaipytis ir J. jį išvarydavo. Senelis neklausydavo J., jis pradėdavo rėkti, tačiau tada ateidavo močiutė ir viską sutvarkydavo. Kažko netinkamo J. senelio elgesyje jai būnant pas J. ji nepastebėjo išskyrus tai, kad jis visą laiką buvo girtas. Jis visada gulėdavo pusnuogis lovoje prie televizoriaus, o aplink lovą būdavo bambaliai, kalbėdavo su televizoriumi. Kad J. senelis jas gaudytų ji neprisimena. Prisimena senelis kažkada jai ir J. siūlė eiti rinkti dobilus, tačiau J. nesutiko. Senelis dar siūlydavo žaisti kažkokias nesąmones, tačiau ji ir J. nežaisdavo, o išeidavo. Po 5 klasės J. dažnai išeidavo iš pamokos, nes pradėdavo verkti. Ji klausdavo J. kas jai yra, J. jai tik sakydavo, kad labai nori pasakyti, tačiau ji negali. J. nepaaiškino kodėl negali. Taip būdavo iki pat 10 klasės. Šių metų vasarą ji buvau pas I. ir važiuodama namo pro J. namus matė kieme policiją. Dar matė, kad pas J. mamą atėjo jos draugė A., matė, kad ji sunerimusi. Ji pagalvojo, kad kažkas negerai. Ji grįžusi namo parašė J.. J. pasakė, kad policija suklydo su adresu. Ji J. nepatikėjo. Tada ji nusprendė, kad J. jai viską papasakos vėliau. Rugpjūčio mėnesį jos mama grįžo namo ir pradėjo jai aiškinti, kad prieš 4 metus J senelis prievartavo. Tada ji šaukė ant mamos, kad ji nekalbėtų nesąmonių. Kada J. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ji jos apie tai paklausė, tačiau J. pradėjo labai verkti, tada ji pasakė nepasakok, nereikia. Tik maždaug prieš pora savaičių J. jai papasakojo, kad kai J. buvo maža, ji važiavo pas senelius ir ją paliko tenai, ir jinai liko viena su seneliu. Senelis su J. negražiai elgėsi. Jai liepė nusirengti ir pradėjo jai mėtyti pinigus. J. sakė, kad ji nieko nesuprato. Kitą kartą kai jinai buvo šiek tiek vyresnė ją pradėjo nepadoriai liesti. J. jai paaiškino kaip ją lietė, tačiau ji nenori dabar to sakyti. J. sakė, kad tai tęsėsi ne vieną kartą, kad ji šitiek laiko turėjo gyventi su juo, kad ji tik vėliau suprato kas su ja buvo daroma. B. S. visiškai neabejoja kad taip ir buvo. Ji ir seniau jau kažką panašaus įtarė ir ji nuo mažens pažįsta J. ir žino, kad ji tokių nesąmonių neišsigalvotų. Visa tai paaiškina, kodėl J. visą laiką nenorėjo gyventi su seneliu (t. 1, b. l. 114 - 115).

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nepilnametė liudytoja B. S. parodė, kad ji yra B. S., šiuo metu jai yra 17 metų. J. N. pažįsta nuo 1 klasės, jos ėjo į tą pačią mokyklą 10 metų. Iki šiol bendrauja su J.. Kai J. kažkur 2-oje klasėje atvažiuodavo dažniau į kaimą, ji sužinojo daugiau apie ją. J. seneliai gyveno bute ir kartais ją nusiveždavo ten. J. nuo kokios 5-6 klasės pradėjo keistai elgtis, ji pasidarydavo liūdna, išeidavo iš klasės verkdama. Matėsi, kad ji nori kažką pasakyti, tačiau negali. Tai būdavo gan dažnai. Nuo 5-6 klasės pastebėjo, kad ji pradėjo pjaustytis rankas, kojas, liemenį, paklausus kodėl ji taip daro, jai pasakydavo, kad čia tik fizinis skausmas, kad psichologinis yra skausmingesnis. Kai J. tėvai emigravo, su J. kartu apsigyveno seneliai tame name. Kai ji matė visą laiką J. senelis gerdavo, nustojo gerti gal tik prieš metu ar du. Ji dažnai ateidavo pas J. į namus. J. visą laiką bandydavo nerodyti dieduko savo draugams, ji rodydavo tik močiutę. Būdavo, kad diedukas atėjus girtas ir pusnuogis gulėdavo ant sofos, prisikabindavo prie J., kalbėdavo nesąmones. J pradėjo labai keistai elgtis ir visą laiką ji keistai elgėsi. Ji įtarė, kad J senelis kažką padarė, nes kai ji būdavo su J. kartu, ši pasakodavo, kad ji labai nemėgsta senelio. Ji kai kalbėdavo apie senelį, visada kalbėdavo ir apie savižudybę. J ne kartą yra sakiusi, kad nori nusižudyti. J. sakydavo, kad nesutaria su seneliu, kad nenori su juo gyventi, kad nekenčia jo. Apie visą šitą situaciją sužinojo maždaug vasaros metu. Išeidama iš draugės ir važiuodama dviračiu pamatė, kad pas J kieme stovi policija. Parašė grįžusi namo J. ir ji pasakė, kad netyčia sumaišė adresus. Po to J. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Jai mama tuo metu pasakė, kad ėjo gandas, kad J. išprievartavo senelis prieš 3-4 metus. Kai grįžo J, ji bandė su ja kalbėtis, tačiau pirmą sykį ji pravirko ir ji neklausė nieko. Po kiek laiko ji J. prakalbino ir jai J. pasakė, kad kai ji buvo visai maža ir tėvai ją nuveždavo į butą, ją kelis kartus senelis išžagino. Jai J pasakojo, kad iš pradžių senelis jai liepdavo mažai nusirengti ir senelis mėtydavo jai pinigus. Kitais sykiais sakė, kad kai būdavo pas senelius jai liepdavo senelis, kad jam pasmaukytų, laižydavo jos vaginą ir kabinėdavosi visaip prie jos. J. buvo labai užgauliojama, tiksliai tų žodžių negali įvardinti, tačiau ji ir pati yra girdėjusi kaip ją užgauliodavo. Ji dažnai pas J būdavo namuose. Senelis pešdavosi su močiute, šaukdavo ant jos, keistai elgdavosi, jis nebuvo normalus. Įėjus pas J. į namus yra toks koridoriukas, einant juo matėsi ir senelio kambarys, kur jis būdavo ant sofos su apatiniais išsidrėbęs, gerdavo alų. Prieš metus ar du J. senelis nustojo gerti. Kartą, kai jos buvo pas J. kieme, sėdėjome terasoje, priėjo prie jų J. senelis ir kvietė jas eiti rinkti dobiliukus, tačiau J iš karto supyko ir sakė, kad niekur neis. Ji tik iš J pasakojimų apie senelį suprato, kad kažkas buvo, nes nuo 5-6 klasės ji pradėjo sakyti kaip jo nekenčia, kaip nenori ten gyventi. Pati pradžia, kai senelis liepdavo J. nusirengti ir mėtydavo pinigus mano buvo gal jai daugmaž 5 metai, ji tiksliai laiko neįsiminė. J sakė, kad kai ją nuveždavo pas senelius į butą ir ją palikdavo seneliui prižiūrėti ir buvo šie įvykiai. Tie įvykiai, kai žagino, lietė ir laižė buvo tuo pačiu metu, tik senelis tai darė palaipsniui. Ji suprato, kad viskas vyko bute, tačiau konkrečiai nieko nepamena. J. jai minėjo, kad senelis liepė jai smaukyti, tačiau kiek kartų darė nežino. J minėjo, kad senelis jai laižė ir kišo liežuvį į vaginą, ji minėjo, kad prie jos taip kabinėjosi ir tai daug kartų vyko. Ji to nesuvokė kai tai vyko, tik po kiek laiko suprato ir tuo metu J. prasidėjo depresija. J. ar jai sakė kiek laiko senelis jai tai darė neprisimena. Kai J. pradėjo pasakoti, kad ji nori išeiti iš gyvenimo ir nemėgsta senelio, kad jis yra šlykštus, sakė, kad močiutei bandė jį pedofilu vadinti. J. jai sakė visokias užuominas, tačiau negalėjo to pasakyti tiksliai, nes jai buvo trauma. Viską išsamiai jai J. papasakojo tik grįžusi iš (duomenys neskelbtini). Jai mama pasakė, kad J. senelis išprievartavo prieš 4 metus, ji tai iš kažkur išgirdo. J. tokių dalykų išgalvoti negalėtų. Ji visą laiką buvo labai atvira, tikrai nemano, kad ji meluotų. Tai, ką su ja darė senelis, paaiškina tai, kas su ja buvo negerai, nes ji merdėjo paskutiniu metu. J. save žalojo, ji pati matė tuos sužalojimus, tai buvo įpjautos žaizdos, ji įvardino, kad čia tik fizinis skausmas, psichologinis yra stipresnis, tačiau tuo metu ji neklausė jos koks yra jos psichologinis skausmas. J. savo senelį vadindavo dieduku. Jeigu ji kažką sakydavo apie jį, tai minėjo, kad jis šlykštus, kad iškrypęs (t. 1, b. l. 126 - 129).

Liudytoja A. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, matematikos mokytoja. Nuo 2014 metų ji buvo klasės, kurioje mokėsi J. N., auklėtoja. J. visada buvo gera mergaitė, niekada neišsišokdavo, klasėje daugiau buvo tylesnė mergaitė, nenorėdavo būti dėmesio centre, labai draugiška, noriai dalyvaudavo visose užklasinėse veiklose. Mokėsi vidutiniškai. Kai J. pradėjo eiti į septintą - aštuntą klasę ji pasidarė atviresnė, įsitraukdavo į įvairias veiklas. Iki to, nors ji ir nebuvo J. klasės auklėtoja, tačiau dėstė jai matematiką, J. buvo labai uždara, nedrąsi. Vėliau netgi ir J. mama džiaugėsi, kad J. tapo atviresnė. J. emocijų niekada nereiškė, visada buvo santūri. J. buvo ir kaip ir kitos mergaitės, nebuvo perdėtai tyli ar nervinga ar šiaip kažkuo išsiskirtų. Į mokyklą dažnai ateidavo J. močiutė N., vardo neprisimena. J. senelio niekada nemačiusi, jis į mokyklą niekada nebuvo atėjęs. Iš pačios J. ji žinojo, kad ji su savo seneliu nesutaria, o su močiute jos santykiai labai geri. J. nepasakojo kodėl ji su savo seneliu nesutaria. Kiek ji pažinojo J. ji niekada nemeluodavo, sunku patikėti, kad ji galėtų ką nors pameluoti. Ji kaip tik buvo kovotoja už tiesą. Šiais metais rugsėjo mėnesį prasidėjus mokslo metams ji išgirdo kalbas, kad J. N. tvirkino jos senelis. Tai išgirdusi ji pagalvojo, kad tai gali būti tiesa. Taip pagalvojo dėl to, kad ji yra girdėjusi iš kitų mokyklos darbuotojų, kurie lankėsi N. namuose, kad J. senelis yra neprognozuojamas. Kiek ji pažįsta j. tai tikrai ji negalėtų sukurti panašių dalykų. Pati J. jau mokosi kitoje mokykloje. Ji jos nuo šių metų pavasario, t. y. mokslo metų pabaigos, nematė ir su ja nekalbėjo.

Liudytoja N. K. parodė, kad ji nuo 2002 iki 2017 metų dirbo mokytoja (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. J. N. ji pažįsta. Jai dėstė dailę, technologijas, ji lankė pas ją dailės būrelį. Po pamokų J. dažnai būdavo pas ją kabinete su kitais vaikais. Užsiimdavo įvairia užklasine veikla. J. ji žino praktiškai nuo pirmos klasės. J. labai švelni, jautri, labai tvarkinga, netgi pedantiška. Jai kalbant apie bendravimą su klasiokais J. bendrauja tik su siauru rateliu vaikų. J. pradinėse klasėse buvusi labai švelni, paskutiniu metu išmoko už save pastovėti ir atsikirsti. Jautėsi iš jos elgesio, kad jei ką nors J. padarysi ji tikrai duos atgal. J. keistis pradėjo gal kokioje šeštoje ar septintoje klasėje. Kaip ir ji minėjo ankščiau J. buvusi labai švelni, pradėjo darytis atšiauresnė, pradėjo pastovėti už save. J. labai dažnai po pamokų likdavo pas ją, noriai dalyvaudavo visose užklasinėse veiklose. Dar J. jos nuomone yra atsakinga. Ji lankydavo būrelius, kad ir nenorėdama, tačiau žinodama, kad reikia pabaigti lankyti vis tiek lankydavo. J. jai yra sakiusi, kad ji jaučiasi vieniša. Šių metų pavasarį, prieš mokslo metų pabaigą J. atėjusi į kabinetą sakė, kad ji vieniša, kad po dešimtos klasės eis viena gyventi į butą (duomenys neskelbtini). Tada J. vos neverkė, jos akys buvo pilnos ašarų. Ji apsikabino J. ir ją nuramino, sakė, kad ji visada bus šalia jos, kad ji gali bet kada jai skambinti. Ji mano, kad tada J. norėjo jai išsipasakoti, tačiau ji jos nepaskatino ir mergaitė daugiau nieko nesakė. J. sakė, kad namuose turi nudirbti vyriškus darbus. Apie santykius su savo šeimos nariais J. jai nėra pasakojusi. Nuo pat pirmos klasės J. lankė pas ją madų būrelį. Nuo pirmos klasės ji pastebėjo, kad J. ne taip kaip kitos mergaitės, visiškai nesigėdijo prie kitų persirenginėti, nesigėdijo nusirengti, nesigėdijo savo pusnuogio kūno. Ji prisimena, kad dešimtoje klasėje, po to kai J. pas ją kabinete vos neverkė, ji sakė J. mamai R. N., kad J. tuoj sprogs. Apie J. santykius su jos seneliu ji nieko nežino ir pasakyti negali. Mano, kad su močiute ji sutaria gerai, nes matydavo jas kartu. Su seneliu J. niekada nėra mačiusi. Kiek yra girdėjusi iš (duomenys neskelbtini) gyventojų, J. senelis N. pusė gyvenimo stipriai gėrė. Gėrė dar dirbdamas mokykloje. Jai kartu su juo dirbti neteko. Ji prisimena, kad šių metų kovo mėnesį du kartus į (duomenys neskelbtini), kur ji dirbo, buvo atėjęs senis N. ir klausė kur yra sporto salė, nes jis nori sportuoti. Ji jam pasakė, kad čia sporto salės nėra. Salė buvo tik prieš kokius 20 metų. Atėjo du kartus tą pačią dieną. Tada N. buvo girtas. Dar mokyklos sekretorė sakė, kad N. dažnai ateidavo į mokyklą ir prašydavo sekretorės atšviesti kažkokius paveiksliukus ar rinkti kokią informaciją apie gyvūnus. N. savo prašymus išsakydavo naglai, yra labai įkyrus kol negauna ko nori. Daugiau apie N. nieko pasakyti negali, su juo nebendravo. Ji pasisakė, kad jai atrodo po J. devintos klasės, vasarą vaikai iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), į vaikų vasaros stovyklą. J. taip pat važiavo. Toje stovykloje J. su adata iki kraujų braižėsi riešus. Kodėl J. taip elgėsi niekas nežino, niekas mergaitės neklausė.

Liudytojas K. T. parodė, kad jis yra J. N. krikšto tėvas, mergaitę pažįsta nuo jos kūdikystės. Taip pat pažįsta ir jos senelį R. N.. J. nuo pat mažumės buvo tyli, uždara mergaitė. Per visą laiką, kol pažįsta J. jis jos elgesyje pokyčių nepastebėjo. Jis niekada nematė kaip ji bendrauja su seneliu R., todėl negali pasakyti kokie jų santykiai. Kai jis atvažiuodavo pas J. tėvą savo draugą D. N. į svečius, R. N. su jais kartu nebūdavo, užsiimdavo savo reikalais. Būdavo, kad ateidavo ko nors paprašyti. R. mėgsta kitų žmonių prašyti pagalbos bet kokios smulkmenos, nors galėtų pasidaryti pats. O jei jam padedi, jis tada pradeda labai dažnai prašyti pagalbos. Toks R. elgesys truputį erzina ir todėl kiti nelabai nori su juo bendrauti. Taip pat R. dėl kokių nors jam įvykusių nelaimių mėgsta kaltinti kitus žmones, nors tie žmonės nekalti. Pavyzdžiui pats jo paprašė, kad vairuotų R. automobilį ir važiuotų į miškus, jis pats važiavo kartu. Jau važiuojant jis girdėjo kad netvarkoje yra automobilio duslintuvas. Po kiek laiko, kelių dienų ar savaičių, tiksliai jis neprisimena, R. paprašė jo sutvarkyti automobilio duslintuvą, o jam atsisakius, pasakė, kad jis tą duslintuvą ir sugadino kai vairavo jo automobilį. Taip panašiai R. elgiasi visada. Pažįstami R. vengia, nes jai jam ir padėsi, vėliau jai kas atsitiks, jis apkaltins tą žmogų, kuris jam padėjo. R. yra linkęs fantazuoti, gali pripasakoti nebūtų dalykų. J. mažai kalbanti, nebuvo pastebėjęs kad ji fantazuotų ar sakytų netiesą. Taip pat buvo atvejis kai J.i buvo apie 5-6 metai, D. su žmona R. ir savo vaikais J. ir L. buvo atvažiavę pas juos į svečius. Tada jis buvau vonioje, kur nusirenginėdamas pastebėjo, kad sujudėjo vonios užuolaida. Jis pasižiūrėjo kas ten yra ir pamatė stovinčią j.. Tada jam buvo keista kodėl maža mergaitė taip smalsauja ir nori žiūrėti. Jis tada tik paklausė J. ką ji čia veikia, J. nusišypsojo ir jis ją iš vonios išvijo. Jis nusirengęs dar nebuvo. Daugiau kažko keisto mergaitės elgesyje jis nėra pastebėjęs

Iš 2017-07-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. E. pateikė šiuos daiktus, priklausančius R. N.: vairuotojo pažymėjimą, Asmens tapatybės kortelę, Swedbank banko kortelę, 10 eurų, 74 euro centus, Diktofoną „Sony“, juodą piniginę, juodą medžiaginį krepšį, akinių dėklą, akinius (t. 2, b. l. 109 - 111).

Iš 2018-02-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš R. N. asmens kratos metu paimtas diktofonas „Sony“ su kasete. Kasetės turinys perrašytas į kompaktinį diską (t. 2, b. l. 1 - 6).

Iš 2017-08-24 valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-810/2017 matyti, kad nėra duomenų, kad R. N. įtariamos nusikalstamos veikos laikotarpiu ar šiuo metu būtu sirgęs ar sirgtų psichikos būklės sutrikimu turinčiu įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2 , b. l. 46).

Iš 2017-11-08 valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK- 1125/2017 matyti, kad esant konstatuojamiems psichikos sutrikimams R. N. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę- psichologinę ekspertizę (t. 2, b. l. 53).

Iš 2018 m. sausio 23-31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-60/2018 matyti, kad įtariamajam R. N. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu nekonstatuojama jokio psichikos sutrikimo, yra psichiškai sveikas (000). Įtariamasis R. N. nusikaltimo padarymo suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, supranta ir gali juos valdyti ir šiuo metu. Įtariamajam R. N. taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones nereikalinga. Įtariamajam R. N. nereikalingas priverstinis gydymas, su juo galima atlikti tyrimo veiksmus(t. 2 ,b. l. 74 - 76).

Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui

Kaltinamasis R. N. kaltu neprisipažino ir parodė kad jis siuntė laišką savo sutuoktinei J. N., kuriame rašė, kad J. nueitų į teismą ir parašytų, kad ji truputį prifantazavo. Rašė, kad R. nieko nesakytų, nes R. nereikia sakyti, nes ji darys neigimą poveikį J.. Rašė J., kad nesakytų R. kada teismo posėdžiai, kad J. parašytų teisme, kad ji prifantazavo. Neprisimena ar rašė J., kad jei nepadarys ką reikia tai bus pratęsta šlyšti istorija. Rašė J., kad padarytų kaip jis sako, rašė, kad paduos J. skyryboms, jei ji nenuves J. į teismą ir jei J. neparašys teisme, kad ji prifantazavo. Prašydamas, kad J. atsiimtų melagingus parodymus jis rašė laišką ir savo sūnui D. N.. D. rašė ant Kalėdų, taikė kada jis atvažiuoja į Lietuvą. Tuos laiškus rašė siekdamas teisybės, nes čia viskas yra melas, siekimas užvaldyti turtą, jam priklausantį. R. siekia užvaldyti jo turtą. Ji tikisi, kad jis kalėjime numirs. Jis pripažįsta, kad laiškus J. ir D. rašė, tačiau savo kaltės nepripažino visiškai, nes rašydamas laiškus jis siekė, kad jie atsiimtų melagingus parodymus, o ne pakeistų teisingus. Šiais laiškais jis jokio poveikio J. padaryti nenorėjo. Jis galvoja, kad J. parodymus davė įtakota savo motinos R. N., kuri nori užvaldyti jam priklausantį butą adresu Chemijos g. 9a-5, Kaunas.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina liudytojos J. N. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Liudytoja J. N. parodė, kad gaudavo iš R. N. grasinančio pobūdžio laiškų. Šiuose laiškuose R. N. liepė įtakoti J. pakeisti parodymus, pasakyti, kad ji prisifantazavo, išsigalvojo, priešingu atveju jai bus blogai ir gėda. Taip pat prašė jos, kad nepraneštų R., kada bus teismo posėdžiai. Prašydamas, kad J. atsiimtų savo parodymus, jis rašė laišką ir sūnui D.. R. N. reikalavo, kad jei nepadarys tai, ko jis prašo, bus pratęsta ši šlykšti istorija. Laiškuose buvo minėtas ir turto klausimas. Jei jo reikalavimai bus įvykdyti, šis klausimas bus išspręstas jos naudai.

Iš 2017-09-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. N. pateikė šiuos R. N. laiškus: 1. Laišką adresuotą G. Z.. Išsiųstas 2017-08-14, gautas 2017-09-16. Voke yra 1 vnt. A4 formato lapas prirašytas iš abiejų pusių, 3 vnt. mažų lapelių prirašytų iš abiejų pusių; 2. Laišką adresuotą J. N.. Išsiųstas 2017-08-24 gautas 2017-08-26. Voke yra 1 vnt. A4 formato lapas prirašytas iš abiejų pusių; 3. Laišką adresuotą J. N.. Išsiųstas 2017-09-05 gautas 2017-09-07. Voke yra 2 vnt. A4 formato lapai prirašyti iš abiejų pusių, 3 vnt. mažų lapelių prirašytų iš abiejų pusių (t. 1, b. l. 172).

Iš 2018-03-23 savanoriško daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad liudytoja J. N. pateikė laišką adresuotą D. N.. Išsiųstas 2017-12-17 gautas 2017-12-29. Voke yra 1 vnt. A4 formato lapas prirašytas iš abiejų pusių (b. 1, b. l. 185).

Iš 2018-03-26 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus liudytojos J. N. 2018-03-23 pateiktą laišką nustatyta, kad 2017-12-27 nepilnametės nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą D. N., adresu (duomenys neskelbtini)., išsiųstame laiške parašyta „<...> Bet man atrodo, kad visais klausimais galima taikiai protingai išspręsti. Jūs atsiimat iš teismo melagingus parodymus, nes aš J. šlapimtakio nelaižiau, nes tai yra šlykštu ir žema. Tai grynas šmeižtas. Aš dabar jaučiuosi šiek tiek palauštas ir nekelsiu pretenzijų į motinos butą ir neparduosiu (duomenys neskelbtini). Jeigu jūs dar sykį kartoju atsiimat melagingus parodymus iš teismo. Tą reikalą būtina sutvarkyti šiais metais, nes paskui gali būti vėlu. Jei ne rašau dėl skyrybų su Jane ir pradedam jums visiems nenaudingas turto dalybas“ (t. 1, b. l. 186 -190).

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 153 str. ir 150 str. 4 d., nes kaltinamasis tvirkino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją J. N. suvokdamas, kad ji yra mažametė.

BK 153 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam asmeniui, kuris atliko mažamečio asmens tvirkinamuosius veiksmus. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio mažamečiui.

Pagal suformuotą teismų praktiką, lytinės aistros tenkinimas baudžiamąją atsakomybę asmenims užtraukia tuomet, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią laikomas tuomet, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių tenkinant lytinę aistrą. Asmuo savo nesutikimą gali išreikšti žodžiais (tiesiogiai pasakydamas apie lytinių santykių nenorą, šaukdamasis pagalbos ir pan.) arba kitokio pobūdžio veiksmais (verkdamas, atstumdamas kaltininką, stengdamasis nuo jo pabėgti, naudodamas prieš jį fizinį ar psichinį poveikį (įtikinėdamas) ir pan.). Taip pat nesutikimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Asmens bejėgišką būklę gali lemti ne tik jo amžius, neįgalumas ar fizinė liga, dėl kurių jis negali tinkamai pasipriešinti kaltininkui, bet ir jo psichinė liga, protinio vystymosi atsilikimas ar socialinė branda, dėl kurios jis nesuvokia arba ne visiškai suvokia su juo atliekamų veiksmų pobūdį ar jų esmę. Todėl lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu šiuo atveju vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokių seksualinio pobūdžio veiksmų su J. N. neatliko, kad tai yra pramanai ir, jog visa tai inicijavo jo marti R. N. ir sūnus D. N., nes nori užvaldyti jo namą (duomenys neskelbtini). Kas liečia dėl laiškų rašymo, tai jis neneigė, kad tokius laiškus rašė, tik neigė, kad jais darė įtaką, grasino ir, kad prašė priversti J. parašyti tiesą. Kaltinamojo parodymus teismas atmeta kaip neatitinkančius byloje surinktų įrodymų visumai ir vertina kaip gynybos būdą, siekiant išvengti bausmės.

Nagrinėjamu atveju teismas nemato kliūčių remtis mažametės nukentėjusiosios J. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kuriuos patvirtina įstatyminių atstovų R. N. ir D. N., liudytojų J. N., A. K., N. K., K. T., B. S. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusiosios J. N., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais nustatyta, kad prie jos mažos priekabiavo senelis, ji tiesiog pratrūko, nors tiek metų tylėjo ir to niekam nesakė. Pirmas kartas buvo, kai jai buvo gal 6 metai, jos mamai buvo kojos operacija ir ji buvo ligoninėje kartu su močiute, o ją paliko pas senelį, Kaune. Namuose ji buvo viena su seneliu. Senelis ją mažytę pasikvietė pas save, jis jai sakė nusirengti, ji nusirengė. Tuo metu ji nieko nesuprato. Senelis jai davė pinigų, kad nusirengtų. Kai grįžo jos mama ir ją pasiėmė, ji sėdėdama mašinoje pradėjo barškinti tuos pinigus ir jos tėvai paklausė iš kur ji gavo tiek pinigų, ji jiems pasakė, bei paskambino seneliui, tuo metu jie pasikalbėjo, tėvai jį aprėkė ir viskas tuo užsimiršo. Čia buvo toks pirmas atvejis. Po to buvo kitas atvejis, kai jai buvo gal kokie 6 metai ir (duomenys neskelbtini), kai nebuvo močiutės namie, senelis pasikvietė ją į savo kambarį. Nieko blogo nepagalvojusi ji atėjo ir senelis atsigulė ant lovos, numovė jai kelnes ir užsidėjo ant savo krūtinės, bei pradėjo laižyti jos lytinį organą. Tai buvo antras kartas. Paskui dar du kartai buvo, kai senelis ją pasikvietė į tą patį kambarį, tiksliai pasakyti kada tai buvo ji negali, tai buvo, kai jai buvo maždaug 6 metai. Ji atėjo pas senelį į kambarį, jis jau, jai atrodo, kad buvo be kelnių ir uždėjo jos ranką ant savo lytinio organo ir ant jos rankos uždėjo savo ranką, kadangi ji nemokėjo nieko ir nežinojo, o jis norėjo masturbuotis. Tokie buvo du kartai. Visi šie įvykiai buvo panašiais metais. Kai pirmą sykį senelis pakvietė į savo kambarį ji nieko nežinojo kas bus, kai pasikvietė antrą kartą ji nieko nesuprato, gal jai buvo šokas, ji nežino. Tuo metu ji nieko nejautė. Apie šiuos įvykius ji niekam nepasakojo. Pirmas tas kartas buvo kai jai buvo šešeri metai. Tuomet jie gyveno (duomenys neskelbtini). Vėlesni įvykiai buvo, kai ji buvo 3 ar 4 klasėje. Tuo metu ji lankė pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini). Tai vykdavo dieną, kai senelis būdavo namuose, o močiutė kažkur išeidavo. Kartu su ja ir seneliais pas senelius gyveno ir jos brolis, tačiau kur tuo metu jis būdavo ji nežino, gal jis išėjęs kur buvo, ji nepamena. Jų kambariai buvo viršuje, o viskas vykdavo pirmame aukšte. Pirmą kartą senelis prie jos lindo bute pas senelius. Tuomet kiek ji pamena ji nusirengė pati ir visko nesuprato, jai davė pinigų ir tiek. Kai ji nusirengė, senelis prašė apsisukti ir šiaip pastovėti. Tuo viskas ir baigėsi, po to ji apsirengė, nuėjo į virtuvę pavalgyti ir laukti tėvų. Tuo metu ji nesuvokė kas ten įvyko. Buvo tik šitie įvykiai ir viskas. Apie šiuos įvykius ji pasako tik dabar. Ji visą laiką senelį vadindavo „pedofilu“, jai buvo viskas jau atsibodę. Tėvai jos paklausė, tuomet ji pradėjo rėkti, jie nuėjo į antrą aukštą ir ji jiems viską papasakojo. Tėvai iškvietė policiją. Kai viskas vyko ji nesuprato ką senelis su ja daro, viską suprasti ji pradėjo, kai ji mokėsi kažkur šeštoje klasėje. Buvo kalbėta apie tai mokykloje, ji prisiminė visus šiuos įvykius ir viską suprato. Apie visus šiuos įvykius pirma sužinojo jos mama. Kad prie jos senelis priekabiavo niekas nežinojo. Po to pirmo karto, kai jos mama skambino seneliui daugiau niekas to nežinojo. Su seneliu ji visą laiką pykdavosi dėl menkiausių dalykų, nes ji senelio neapkęsdavo dėl to. Apie šiuos įvykius vieną sykį nesenai ji yra minėjusi seneliui, kai jie susipyko, o jis tą sykį viską neigė. Tuomet ji seneliui pasakė, kad jis yra „pedofilas“. Kai buvo pirmas įvykis, ką sakė senelis ji neprisimena, jis jai sakė, kad jeigu ji nusirengs jis jai duos pinigų. Kai ji nusirengė, pabuvo ir atvykus tėvams jie išvažiavo. Jeigu gerai pamena tą sykį senelis pinigus metė ant žemės, o ji juos surinko. Tą sykį ji nusirengė pati, kai senelis ją pasikvietė į savo kambarį, masturbavosi, jai buvo kažkur devyneri metai. Tuo metu ji mokėsi 3-4 klasėje. Buvo atvejis, kai pas ją buvo atėjusi jos vienmetė draugė. Tuo metu močiutės nebuvo namuose. Su drauge jos žaidė slėpynių. Senelis tuo metu vaikščiojo po namus nuogas, pasiėmęs atvirutę trynė į savo lytinį organą, o jos slėpdavosi po džiovykle, jis jas gaudydavo. Tai buvo vienas kartas. Viskas vyko namuose, koridoriuje. Tuo metu jai buvo 7-8 metai. Tada senelis jas tik sučiupdavo ir paleisdavo, jokio kontakto nebuvo. Pagaudavęs ją ir draugę, jis imdavo už rankų. Nukentėjusiajai atrodo, kad jis buvo paėmęs tik ją. Visais šiais atvejais ar galėjo būti senelis neblaivus ji pasakyti negali, tačiau jis dažnai gerdavo. Kai buvo pirmas įvykis, ji buvo nusirengusi kelnes ir kelnaites, viršuje buvo kažkuo apsirengusi, jei gerai prisimena megztuku. Pirmas veiksmas truko maždaug 5 minutes. Tuo metu jai senelis liepė nusisukti, o jis sėdėjo prie stalo ant kėdės, pats tuo metu buvo apsirengęs, po to ji apsirengė. Antrą sykį, kai senelis laižė jai lytinius organus viskas truko apie dvi minutes, tuo metu senelis gulėjo ant lovos, jis buvo apsirengęs. Kai vyko laižymas lytinio organo, įsiskverbimo į vidų nebuvo. Tuo metu ji nenorėjo, kad jis taip elgtųsi, norėjo tik išeiti, tačiau to ji neparodė savo veiksmais. Šiuo atveju kaltinamasis laižė pačius lytinius organus. Kai senelių namuose vyko gaudynės, kuomet ji buvo su drauge, jos su drauge buvo apsirengusios. Jos žaidė su drauge slėpynes ir tuomet senelis iš savo kambario atėjo nuogas, bei atvirute trynė savo lytinį organą. Jis jas vijosi, stengėsi pagauti. Ji nežino ar tuo metu joms senelis demonstravo lytinius organus. Tuo metu ji matė senelio lytinius organus. Apie tai kas nutiko namuose ji niekam nepasakojo, mokykloje savo mokytojams to nepasakojo.

Išanalizavus nukentėjusios J. N. parodymus, daroma išvada, kad buvo keli seksualinės prievartos atvejai - kai R. N. nuogas vaikščiojo ir demonstravo savo lytinius organus, kai jis laižė mažametės lytinius organus bei kai jos ranka masturbavo savo lytinį organą. Kadangi šie įvykiai vyko senai, todėl yra natūralu, kad J. N. negali prisiminti tikslių įvykių datų - vienu atveju nurodo, kad jai buvo 6 metai, kitu atveju nurodo, kad ji buvo 3-4 klasėje, t. y., jai buvo 10-11 m. Ji tik tiksliai atsimena, kad viskas vyko iki 6 klasės, t. y., ji kalba apie įvykius, nuo kurių praėjo apie 7-8 ar net 10-12 metų. To neneigia ir specialistai. Iš 2017 gruodžio 12 - gruodžio 28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-240/2017 matyti, kad ekspertams peržiūrėjus J. N. apklausų vaizdo įrašus, juos apibendrinus buvo nustatyta, kad tiriamoji geba aiškiai papasakoti ką prisimena, tačiau dėl ilgo laiko tarpo tarp įvykių ir apklausų nebeprisimena visų detalių, koks buvo tikslus įvykių laikas, byloje nagrinėjami įvykiai sukėlė tiriamajai psichologinę traumą, dėl kurios kalbėjimas apie įvykius tiriamajai yra skausmingas. Be to, kaip matyti iš šio ekspertizės akto, konstatuojama, jog J. N. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio J. N. ekspertizės metu konstatuotas laikino pobūdžio, ilgiau nei 10 dienų trunkantis psichikos sutrikimas- potrauminio streso sutrikimas F43.1, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs, dėl byloje nagrinėjamų įvykių (BK 150 str. 4 d.). Šis sutrikimas prognostiškai gali užsitęsti daugelį metų ir tapti lėtiniu ar ateityje pasireikšti netgi stabilia asmenybės deformacija. Tai reiškia, kad tokie veiksmai J. N. sukėlė ilgalaikes ir sunkias psichines pasekmes. Be to, byloje yra duomenų, kad dėl šių veiksmų J. N. save žalojosi ir, kad jai atsirado kitokių sveikatos problemų - atsirado nevalingas šlapinimasis į lovą, ką patvirtina ir liudytojų R. N. bei J. N. parodymai. Iš 2017-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1962/2017(02) matyti, kad J. N. kūne konstatuoti šie sužalojimai: odos randai kairiame dilbyje ir odos randas kairėje blauzdoje. Odos randai kairiame dilbyje susidarė sugijus odos žaizdai. Tikėtina, kad tokio pobūdžio odos randai susidarė sugijus pjautinei žaizdai. Odos randas kairėje blauzdoje susidarė sugijus nudegiminei žaizdai. Pjautinė žaizda kairiame dilbyje ir nudegiminė žaizda kairėje blauzdoje, sugijusios odos randais, galėjo gautis vienų metų laikotarpyje iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja tam, kad konstatuotus sužalojimus J. N. galėjo pasidaryti pati sau. J. N. parodymus apie patirtą seksualinę prievartą patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Liudytojos ir įstatyminės atstovės R. N. parodymais nustatyta, kad kai D. tėvai grįžo iš (duomenys neskelbtini), J. buvo apie 7-8 metai, o kada atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) - 10-11 metų. Maždaug po trijų metų ji pastebėjo, kad dukra J. pradėjo skųstis senelio R. elgesiu, t. y., sakė, kad senelis J. erzindavo, provokuodavo, blogai kalbėdavo apie ją, J. mamą, kas iššaukdavo mergaitės nepasitenkinimą ir pyktį. J. labai dažnai skųsdavosi senelio elgesiu su ja. Skųsdavosi tiek telefonu, tiek jai atvykus j Lietuvą. Ji sakydavo J., kad nekreiptų dėmesio į senelį. Dukra pradėjo šlapintis į lovą dar jiems neišvykus gyventi į (duomenys neskelbtini). Dėl to jie kreipėsi pas gydytoją. Gydytoja tada nenustatė priežasties, kodėl mergaitė pradėjo šlapintis į lovą. Pas psichologą J. nėra buvusi. Ji tiksliai neprisimena kada, ar jie jau buvo išvykę j Angliją, ar iki to, J. prasidėjo nerviniai priepuoliai. Jai užgniauždavo kvapą ir ji negalėdavo kvėpuoti. Šių priepuolių metu jai reikėdavo atsigulti, ramiai pagulėti ir kvėpavimas atsistatydavo. Dėl šių priepuolių mergaitė buvo vedama pas šeimos gydytoją Jonavos poliklinikoje. Nuo 2015 m. vasaros J. labai pasikeitė. Ji pasidarė uždara, mažiau bendravo, daugiau sėdėjo namuose. Taip pat ji pastebėjo, kad dar blogiau pradėjo reaguoti j senelį, t. y., šaukti ant jo, atsikalbinėdavo, visada į senelį žiūrėdavo piktai. 2016 m., per Kalėdas jie grįžo į Lietuvą. Tada ji pastebėjo, kad J. kairės rankos riešas įpjautas. Ji klausė J. kas atsitiko. J. sakė, kad nieko neatsitiko, užsidarė savo kambaryje. Jai pavyko pradėti pokalbį su J., kurio metu J. labai verkė. Jai prašant pasakyti, kas ją nuskriaudė, J. tik sakė, kad ji vis tiek ja nepatikės, prašė, kad ji paimtų ją iš šių namų, sakė, kad negali būti su seneliu, kurį vadino „pedofilu“ ir dar sakė, kad kitu atveju ji senelį užmuš. J. senelį „pedofilu“ pradėjo vadinti jau senai, būdama kokių 12-13 metų. Nevadindavo pastoviai, tačiau kartas nuo karto pasakydavo. 2017-07-14 apie 20.00 val., namuose kilo konfliktas tarp jos ir senelio R. N.. Tuo metu išgirdusi konfliktą iš namo antro aukšto atbėgo dukra J.. Ji iškart puolė senelį mušti. Ji J. patraukė nuo senelio ir sakė, kad ji nesikištų. Tada J. sušuko: „jūs nežinot ką man tas pedofilas padarė“. Ji pradėjo klausti ką senelis padarė. Tada J. pasakė, kad senelis savo kambaryje jai numovė kelnes, pasiguldė į lovą ir laižė lytinius organus. J. sakė, kad tai buvo tada, kai ji buvo maža. J. šaukė „ar suprantat ką man reikėjo iškęsti su šiuo pedofilu“. Dar šaukė seneliui „atėjo tavo atpildo valanda“. J. visa tai šaukė prie senelio, kuris į J. žodžius visai nekreipė dėmesio. J. buvo labai didelis stresas. Ji vis verkė ir mušė senelį. Tada ji paskambino policijos pareigūnams. Atvažiavus policijos pareigūnams, J. jai ir policijos pareigūnei pasakė „tu įsivaizduoji, jis pasisodino mane sau ant pečių ir laižė mano putę“. Daugiau tuo metu J. nieko nesakė, tik verkė. Po kiek laiko J. pasakojo, kad senelis nusirengdavo nuogas, pasisodindavo ją šalia, uždėdavo jos ranką ant savo lytinio organo, ant viršaus uždėdavo savo ranką ir savo organą „tąsydavo“. Daugiau J. nieko jai nepasakojo, o ji pati bijojo ką nors klausti, nes matė, kad mergaitė jaučiasi labai blogai.

Liudytojo ir įstatyminio atstovo D. N. parodymais nustatyta, kad 2017-07-14 vakare, kilo konfliktas tarp jo tėvo R. N. ir sutuoktinės R. N.. Po kiek laiko jį žmona R. pakvietė į namo vidų. Įėjęs į namą jis pamatė, kad jo nepilnametė dukra J. muša jo tėvą R.. J. smūgiavo tėvui ir rankomis ir pasiėmusi lazdą. Jis matė, kad J. isterijoje, ji verkė ir trankydama R. šaukė ant jo „pedofilas“, „ką tu man padarei“. Matėsi, kad J. labai susijaudinusi, negalėjo sustoti. Jis patraukė J. nuo R.. Kai J. pradėjo šaukti ant R. „pedofilas“ jis iš karto suprato, kas galėjo atsitikti. J. jis tik patraukė nuo senelio R., nieko neklausė, nieko nesakė. Žmona R. J. nusivedė į namo antrą aukštą. J. vis dar balsu verkė ir šaukė ant R.. Jis klausė R. ką jis padarė J.. R. atsakė, kad jis nieko nepadarė. Po kiek laiko R. jam pasakė, kad R. lindo prie J. ir paklausė ką daryti. Jis pasakė, kad reikia kviesti policiją. Tai išgirdęs R. dar pasakė, kad dabar mes neišvažiuosim iš Lietuvos, nes jis mus „užtąsys“. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai. Vėliau jam žmona papasakojo, kad J. jai pasakė, kad senelis R. ją mažą numovęs kelnes guldėsi į lovą, bučiavo. Jis per daug nesigilino ką būtent senelis darė J., bet jau suprato, kad R. J. seksualiai prievartavo. Kada ir kokiu būdu tai vyko jis neklausinėjo nei savo žmonos, nei tuo labiau J.. Kai pamatė, kad J. šaukia ant senelio „pedofile“ ir jį tranko, jis iš karto suprato kas atsitiko ir nė minutės neabejojo J. žodžiais. J. niekada nemeluoja ir nefantazuoja, jai nėra jokio reikalo meluoti. Visai kitoks yra tėvas, Jį galėtų apibūdinti kaip aferistą, melagį, visada šmeižia kitus žmones, visi aplink jį yra blogi, kvaili ir panašiai. Po visko jis dar kartą klausė J., ar ji tikrai sako teisybę, nes tai yra rimti reikalai, į ką ji atsakė, kad sakė taip kaip buvo. Jis tiki savo dukra ir mano kad tokie dalykai tikrai buvo.

Liudytojos J. N. parodymais nustatyta, kad 2017-07-14 vakare, namuose R. eilinį kartą sukėlė konfliktą. Konflikto metu ji matė kaip J. pagriebusi savo senelio R. lazdą, pradėjo jį ta lazda daužyti ir šaukti „dabar aš viską pasakysiu ką su manimi darei“, J. dar kažką verkdama šaukė ir vis lazda daužė senelį. Ji neprisimena ką dar šaukė J.. Ji dar niekada jos nematė tokioje būsenoje. Mergaitei buvo isterijos protrūkis. Tuo metu ji suprato, kad įvyko kažkas negero, baisaus, tačiau tada nesuprato kas būtent ir kada įvyko. Jai pačiai buvo šokas, ji smulkiai įvykių neprisimena. Prisimena, kad R. skambino policijai. Dar prisimena kad klausė R. ką jis mergaitei padarė. R. jai sakė, kad nieko nepadarė. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, R. ir J. išvažiavo į policiją. Prisimena, kad kai J. grįžo ji dar nemiegojo, nes negalėjo užmigti, ir klausė J., kodėl ji jai nieko nesakė. J. jai tik pasakė, kad jai buvo gėda. Daugiau ji J. nieko neklausė, ji jai nieko nesakė. Po to jai R. pasakojo, kad R. prašydavo J. kai buvo mažesnė, kad ji nusirengtų ir vaikščiotų po kambarį nuoga. Ji buvo šoke, nes nieko panašaus net negalėjo pagalvoti, niekada nieko panašaus nebuvo pastebėjusi ir net neįtarė, kad tokie dalykai galėjo vykti. Pažymėjo, kad J. N. santuokos metu buvo nuolat jai neištikimas, būnant Amerikoje naudodavosi prostitučių paslaugomis.

Nepilnametės liudytojos B. S. parodymais nustatyta, kad J. nuo kokios 5-6 klasės pradėjo keistai elgtis, ji pasidarydavo liūdna, išeidavo iš klasės verkdama. Matėsi, kad ji nori kažką pasakyti, tačiau negali. Nuo 5-6 klasės pastebėjo, kad ji pradėjo pjaustytis rankas, kojas, liemenį, paklausus kodėl ji taip daro, jai pasakydavo, kad čia tik fizinis skausmas, kad psichologinis yra skausmingesnis. J. senelis nuolat gerdavo. J. visą laiką bandydavo nerodyti dieduko savo draugams, ji rodydavo tik močiutę. Būdavo, kad diedukas girtas ir pusnuogis gulėdavo ant sofos, prisikabindavo prie J., kalbėdavo nesąmones. J pradėjo labai keistai elgtis ir visą laiką ji keistai elgėsi. Ji įtarė, kad J senelis kažką padarė, nes kai ji būdavo su J. kartu, ši pasakodavo, kad ji labai nemėgsta senelio. Ji kai kalbėdavo apie senelį, visada kalbėdavo ir apie savižudybę. J ne kartą yra sakiusi, kad nori nusižudyti. Apie visą šitą situaciją sužinojo maždaug vasaros metu. Jai mama tuo metu pasakė, kad ėjo gandas, kad J. išprievartavo senelis prieš 3-4 metus. Kai grįžo J, ji bandė su ja kalbėtis, tačiau pirmą sykį ji pravirko ir ji neklausė nieko. Po kiek laiko ji j. prakalbino ir jai J. pasakė, kad kai ji buvo visai maža ir tėvai ją nuveždavo į butą, ją kelis kartus senelis išžagino. Jai J pasakojo, kad iš pradžių senelis jai liepdavo nusirengti ir senelis mėtydavo jai pinigus. Kitais sykiais sakė, kad kai būdavo pas senelius, tai senelis jai liepdavo, kad jam pasmaukytų, laižydavo jos vaginą ir kabinėdavosi visaip prie jos. J. buvo labai užgauliojama, nes ji pati yra girdėjusi kaip ją užgauliodavo. Tie įvykiai, kai žagino, lietė ir laižė buvo tuo pačiu metu, tik senelis tai darė palaipsniui. Ji suprato, kad viskas vyko bute, tačiau konkrečiai nieko nepamena. J minėjo, kad senelis jai laižė ir kišo liežuvį į vaginą, ji minėjo, kad prie jos taip kabinėjosi ir tai daug kartų vyko. Ji to nesuvokė, kai tai vyko, tik po kiek laiko suprato ir tuo metu J. prasidėjo depresija. J. ar jai sakė kiek laiko senelis jai tai darė neprisimena. Viską išsamiai jai J. papasakojo tik grįžusi iš Anglijos. J. tokių dalykų išgalvoti negalėtų. Ji visą laiką buvo labai atvira, tikrai nemano, kad ji meluotų. .

Apie tai, kad J. N. paskutiniu metu buvo emociškai labai sunku, patvirtino ir liudytoja N. K., kuri apie tai buvo informavusi R. N..

Iš to seka, kad dėl savo amžiaus šioje situacijoje J. N. negalėjo suprasti su ja daromų veiksmų esmės ir aktyviai šiems veiksmams priešintis. 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 49 „ Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 10 p. 2 dalyje nurodyta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Todėl šioje byloje yra neabejotinai įrodyta, kad R. N. laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2012 m., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo mažametės anūkės J. N. akivaizdoje, vaikščiojo po namus nuogas atvirute trindamas ir demonstruodamas savo lytinį organą, bei žinodamas, kad J. N., yra mažametė ir negali teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės bei jiems adekvačiai priešintis, taip pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip tris kartus tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra, ne mažiau kaip vieną kartą numovęs mažametei kelnes, pats atsigulęs į lovą ir užsikėlęs mažametę sau ant krūtinės liežuviu laižė mažametės lytinius organus bei ne mažiau kaip du kartus paėmęs mažametės J. N. ranką, ja lietė savo lytinį organą ir jos ranka masturbavo savo lytinį organą, tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę J. N., kas sukėlė neigiamus padarinius mažametės J. N. psichikai - potrauminio streso sutrikimą (F43.1), t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Neteisėti veiksmai prieš mažametę, kaip jos lytinių organų laižymas, kūno lietimas savo lytiniu organu, bučiavimas, jų pobūdis, intensyvumas ir ilgalaikiškumas atitinka ne tvirkinimo, o BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto seksualinio prievartavimo oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu požymius. Tai rodo, kad mažametės lytinių organų laižymas yra prilyginamas oraliniam lytiniam aktui.

Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu pagal BK 150 straipsnį paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kitos asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. ir taip siekiant patenkinti savo lytinę aistrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K-725/2007, 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014, 2K-421/2013).

Įvykių metu J. N. buvo mažametė (6-12 m.), todėl pagal savo psichinį ir fizinį išsivystymą bei socialinę brandą ji negalėjo suprasti daromų su juo veiksmų esmės ir reikšmės bei adekvačiai jiems priešintis. Akivaizdu, kad J. N. žinojo, kad jo anūkė yra mažametė, todėl jis pilnai suprato, kad seksualinio prievartavimo veiksmus jis atlieka su mažamečiu asmeniu, kuris dėl mažametystės ir protinio išsivystymo negali suprasti su juo daromų veiksmų esmės ir prasmės, todėl negali adekvačiai tokiems veiksmams pasipriešinti.

Byloje įrodyta, kad R. N. su J. N. tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu (t. y., laižė jos lytinius organus) ir kitokio sąlyčio būdu (paėmęs jos ranką, ja masturbavo savo lytinį organą).

Apie seksualinio prievartavimo požymių buvimą ar nebuvimą, esant kitokiam fiziniam sąlyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sąlyčio panašumą į natūralų, analinį ir oralinį lytinį aktą; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sąlytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiškai kitokį neigiamą poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sąlytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrą (pvz., sąlytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sąlyčio prasmės); į panaudotos prievartos intensyvumą (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sąlytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sąlytis buvo tik fragmentiškas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.). Konstatuojant buvus kitokį fiziniam sąlyčiui, būdingam seksualiniam prievartavimui, be kita ko, būtina nustatyti tokio sąlyčio sąsajumą su lytinės aistros tenkinimu, taip pat įvertinti jį pagal pavojingumo kriterijų. Be to, seksualinį prievartavimą BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris: 1) geba tenkinti lytinę aistrą; 2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma. Šioje byloje nustatyta, kad tokius veiksmus J. N. atliko mažametei savo anūkei, kuri buvo priklausoma nuo jo ir gyveno pas jį namuose, jos tėvai buvo išvykę į užsienį, toks sąlytis akivaizdžiai tenkino lytinę aistrą, nes kitokių motyvų šiems veiksmams nebuvo, toks sąlytis buvo nevienkartinis, nuoseklus ir tikslingas, jis truko ilgą laiko tarpą, įvykio vieta - jo namai, kuriuose tuo metu nebuvo pašalinių asmenų - buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, masturbavimo metu J. N. buvo pilnai apnuoginęs savo lytinius organus. Tai akivaizdžiai rodo, kad tokiu būdu J. N. tenkino savo lytinę aistrą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tokie veiksmai, kaip masturbavimas lytinio organo buvo prilyginami kitokio fiziniam sąlyčiui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. N. savo neteisėtais veiksmais kėsinosi į itin pažeidžiamo asmens – mažamečio vaiko, kuris buvo tėvų patikėtas jam prižiūrėti ir pasitikėjo juo kaip savo šeimos nariu - seksualinį neliečiamumą. Nusikaltimo padarymo vieta - nukentėjusiosios gyvenamoji vieta buvo labai palanki lytinės aistros tenkinimui, o kaltinamuoju, kaip artimu nukentėjusios J. N. giminaičiu, buvo labai pasitikima, dėl to vaikas paliktas jo ir močiutės J. N. priežiūrai, todėl R. N. galėjo netrukdomai tenkinti aistrą.

Todėl tokie jo veiksmai, kaip lytinių organų laižymas, mažametės ranka jo lytinio organo masturbavimas, padarytas mažamečio atžvilgiu, turi būti kvalifikuojamas pagal BK 150 str. 4 d.

Taip pat lytinių organų demonstravimas, jų trynimas mažametės akivaizdoje buvo pagrįstai kvalifikuotas kaip tvirkinamieji veiksmai. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Todėl tokie R. N. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 153 straipsnį. Kaltinamojo R. N. nusikalstama veika padaryta nuo 2007 m. iki 2009 m. Tuo metu galiojo BK 153 straipsnio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija. Minėto laikotarpio įstatymo redakcijoje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Už tai buvo numatytos sekančios bausmės rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nuo 2014. kovo 25 d. galioja nauja įstatymo redakcija, kurio BK 153 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinamuosius veiksmus, už ką baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Įstatymas numato šio straipsnio 2 dalyje baudžiamąją atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Iš to seka, kad 2014 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija yra griežtesnė, o pagal BK 3 straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo R. N. atžvilgiu taikoma 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi BK 153 straipsnio redakcija. Kadangi kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės ir kvalifikacija nesikeičia, tai teismas daro išvadą, kad keisti kaltinimo nėra pagrindo (BPK 256 straipsnis).