Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties, savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Pareiškėjas pareiškimu nurodo, kad: Faktinės aplinkybės. A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (pridedama tapatybės kortelės kopija) (toliau - pareiškėja) kreipėsi dėl teisinės pagalbos tvarkyti visus teisinius klausimus, susijusius su pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiais sodo pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); atstovauti pareiškėjos interesus išperkant iš valstybės pareiškėjai suteiktus naudotis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); atstovauti VĮ registruose ir kitose valstybinėse įstaigose; vesti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos sutuoktiniui V. A., a.k. (duomenys neskelbtini); kreiptis į teismus ir pan. Pareiškėja paaiškino, kad pareiškėja A. A. su V. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (pridedamas santuokos liudijimas ir Gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos sutuoktiniui V. A. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) sodo namelio statybai (pridedamas Leidimas). Šio leidimo pagrindu, pareiškėjai ir jos sutuoktiniui pasistačius sodo namelį, esantį adresu sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjos sutuoktinis 1997-04-29 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta notaro, savo (duomenys neskelbtini) sodo namo ir kitų statinių, padovanojo sutuoktinei (pareiškėjai) (šias aplinkybes patvirtina pridedama Dovanojimo sutartis). Po šio dovanojimo sandorio, pareiškėja tapo vienintele šio sodo namelio ir kitų statinių savininkė (šias aplinkybes patvirtina pridedamas Kolektyvinio sodo techninės apskaitos byla/sodo namo techninis pasas bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Be to, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) akto dėl pastatyto valstybiniam kolektyvinio sodo namelio priėmimui, 5 punkte nurodyta, jog bendras pastato kokybės įvertinimas - tinka eksploatacijai (šias aplinkybes patvirtina pridedamas aktas bei ištrauka iš situacijos schemos). 1993-03-24 d. pareiškėja buvo priimta į (duomenys neskelbtini) narius ir šiai suteiktas nario bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedamas nario bilietas). Iš šio nario bilieto yra matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mokėjo nario mokestį. O pareiškėjos sutuoktinis buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) (pridedamas nario bilietas), kur iš šio nario bilieto matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis nario mokestį mokėjo nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis su (duomenys neskelbtini) valdyba pasirašė naudojimosi sodo sklypu sutartį, kur šios sutarties preambulėje yra nurodyta, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra pareiškėjos sutuoktinis V. A. (šias aplinkybes patvirtina pridedama sutartis). Tą pačią diena, t. y. 1993-11-25 d. ir pareiškėja su (duomenys neskelbtini) valdyba pasirašė naudojimosi sodo sklypu sutartį, kur šios sutarties preambulėje yra nurodyta, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra pareiškėja A. A. (šias aplinkybes patvirtina pridedama sutartis). (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas (pridedamas planas). (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba buvo parengusi sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įkainavimo aktą, kur šiame akte (3 punkte) buvo nustatyta šio sodo sklypo pardavimo kaina - (duomenys neskelbtini). Šis aktas yra pasirašytas komisijos narių. Su šiuo aktu pasirašytinai buvo supažindintas ir pareiškėjos sutuoktinis (šias faktines aplinkybes patvirtina pridedamas žemės sklypo įkainavimo aktas). Pažymėtina, kad pareiškėjos sutuoktinis už šį sodo sklypą (duomenys neskelbtini) grynais pinigais įmokėjo į Žemės ūkio banko operacinės valdybos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), kur šias aplinkybes patvirtina pridedama Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, nors tuo metu ši sutartis nebuvo patvirtinta notaro ir per vieną mėnesį neįregistruota Vilniaus miesto/rajono žemėtvarkos tarnyboje. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas (pridedamas planas). Pažymėtina, kad pareiškėja už šį sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo (duomenys neskelbtini) grynais pinigais į Žemės ūkio banko operacinės valdybos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), kur šias aplinkybes patvirtina pridedama Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, nors tuo metu ši sutartis nebuvo patvirtinta notaro ir per vieną mėnesį neįregistruota Vilniaus miesto/rajono žemėtvarkos tarnyboje. (duomenys neskelbtini) pažyma „apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre“ (pridedama) patvirtina, kad pareiškėja yra savininkas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar adresas (duomenys neskelbtini)); šis sklypas pareiškėjos įsigytas Vilniaus rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas archyve: sodas (duomenys neskelbtini); žemės sklypo bendras plotas - 6,00 arai; žemės sklypas įsigytas žemės ūkio veiklai; registracijos valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre data: (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (visas šias aplinkybes patvirtina pridedama (duomenys neskelbtini) pažyma). Taip pat (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos sutuoktiniui buvo išduota pažyma „apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre“ (pridedama) patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis yra savininkas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); šis sklypas pareiškėjos sutuoktinio įsigytas Vilniaus rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas archyve: sodas (duomenys neskelbtini); žemės sklypo bendras plotas - 6,00 arai; žemės sklypas įsigytas žemės ūkio veiklai; registracijos valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre data: (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (visas šias aplinkybes patvirtina pridedama (duomenys neskelbtini) pažyma). (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pažymi, kad pareiškėjos sutuoktiniui, kaip (duomenys neskelbtini) nariui išskirtas 6,00 arų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o šiame sodo sklype esantys pastatai priimti į eksploataciją (pridedama pažyma). VĮ Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedamas) patvirtina, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra registruotas respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure asmeninės nuosavybės teisėmis pareiškėjos sutuoktinio vardu, tačiau kaip aukščiau buvo nurodyta, kad pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi sodo namą ir kitus statinius padovanojo pačiai pareiškėjai. Vilniaus miesto/rajono migracijos tarnybos (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens deklaruotos gyvenamosios vietos“ patvirtina, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) (pridedama pažyma). 2008 metais pareiškėja kreipėsi VĮ „Registrų centras“ su prašymu dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus (sklypo (duomenys neskelbtini)) įregistravimo, tačiau VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) sprendimais „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymų, kur šiuose sprendimuose buvo nurodyta, jog pareiškėjos pateiktos 1993 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu prašoma įregistruoti pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybės turtines teises į 0,06 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t.y. šios sutartys nepatvirtintos įstatymų nustatyta tvarka (šias aplinkybes patvirtina pridedami du VĮ „Registrų centras“ sprendimai). Remiantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (duomenys neskelbtini) išrašais, iš kurių yra matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,0600 ha (6 arai), ir kurio kadastro duomenų nustatymo data yra (duomenys neskelbtini); o žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0600 ha (6 arai), ir kurio kadastro duomenų nustatymo data yra 1993-04-26 d. (šias aplinkybes patvirtina pridedami NT registro išrašai). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėjos sutuoktinis miręs santuokoje su sutuoktine- pareiškėja A. A.. Vaikų pareiškėja su sutuoktiniu apskritai neturėjo (šias faktines aplinkybes patvirtina 2018-11 -27 d. Gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir mirties liudijimas). Pažymėtina, kad pareiškėjos sutuoktinis nuosavybės teise jokio turto neturėjo, todėl po jo mirties pareiškėja su pareiškimu ir nesikreipė į vietos notarą po šios mirties dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis nebuvo sudaręs testamentų, palikimo faktų priėmimo nėra, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra įregistruota, palikimo atsisakymų faktų taip pat nėra įregistruotų ir kt. (šias aplinkybes patvirtina pridedamas Testamentų registro išrašas). 2018-09-07 d. pareiškėjos įgaliotinė M. M. su prašymu pakartotinai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių įregistravimo į, aukščiau nurodytus du žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau VĮ „Registrų centras“ 2018-09-14 d. d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė netenkinti šio prašymo, t. y. atsisakydama įregistruoti pareiškėjos A. A. ir V. A. nuosavybės teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus (pridedamas sprendimas). (duomenys neskelbtini) su prašymu buvo kreiptąsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių dėl, aukščiau įvardintų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo pas notarą, kur 2019 m. kovo mėn. NŽT Vilniaus rajono skyrius raštu (pridedamas) nurodė, o būtent kokie konkrečiai dokumentai turi būti pateikti NŽT Vilniaus rajono skyriui dėl šių sandorių sudarymo pas notarą. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius šiame rašte nurodė, jog atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, informavo, kad valstybiniai žemės sklypai (duomenys neskelbtini) yra suprojektuoti ir pažymėti (duomenys neskelbtini) išplanavimo projekte (generaliniame plane) bei atkreipė dėmesį, jog pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono valdybos (duomenys neskelbtini) yra skirtas pareiškėjos sutuoktiniui V. A., o valstybinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) skirtas pačiai pareiškėjai. Todėl, atsižvelgiant į tai, t. y. valstybiniai žemės sklypai (duomenys neskelbtini) gali būti parduoti tik tiems asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka šie valstybiniai žemės sklypai yra skirti. Atsižvelgiant į šį NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštą, pažymėtina, jog pareiškėjai dar 1992 metais buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos sutuoktiniui žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tačiau pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos sutuoktiniui, o pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė su pareiškimu į vietos notarą dėl palikimo priėmimo, todėl negalinti įgyvendinti mirusio pareiškėjos sutuoktinio turtinės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai pastatai, kuriuos dar 1994 metais jai padovanojo sutuoktinis, t. y. būtent šie ir yra ant pareiškėjos sutuoktiniui išskirto žemės sklypo. Taip pat, pažymėtina, kad pareiškėja dėl jai išskirto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) jau kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl sandorio sudarymo pas notarą už tą pačią kainą, kuri pareiškėjos buvo sumokėta 1992 metais, bei pateikė visus reikalingus dokumentus šiam sandoriui sudaryti. Teisiniai pagrindai: CK 5.1 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą (Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-01-10 d. nutartis c.b. Nr. 2-494-130/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11­13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2014; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Vilniaus energija “ v. Lietuvos valstybė , bylos Nr. 3K-7-18/2014). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnyje nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. 2 dalimi, kur nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 str. 1 d. yra nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2007-04-06 d. nutartyje Nr. 3K-3-171/2007 konstatavo, kad pagal LAT suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą yra suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr. pvz., LAT 2003-03-31 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2003; LAT 2004­01-07 d. nutartis Nr. 3K-3-8/2004). 2007-12-21 d. LAT nutartyje Nr. 3K-3-586/2007 konstatavo, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė - jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau (2007-12-21 d. LAT nutartis Nr. 3K-3- 586/2007). Pagal CK 5.67 str. 1 d. nuosavybės teisė į paveldimą turtą įforminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris išduodamas įpėdiniui suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šioje normoje nenustatyta termino, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nenustatyta nuosavybės teisės pasibaigimo ar išnykimo dėl to, kad nuosavybės teisė per tam tikrą laiką neįforminta. Iš to išplaukia, kad per tris mėnesius faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tuo pagrindu savininku tapęs įpėdinis gali bet kada po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o šis turi išduoti įpėdiniui liudijimą, jeigu nėra abejonių dėl faktinio palikimo priėmimo ir jeigu šio fakto niekas neginčija (žr. LAT 2007­12-21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-586/2007). Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad Pareiškėja, aukščiau įvardintus abu žemės sklypus ik šiol faktiškai valdo, prižiūri, moka mokesčius ir naudojasi jais nuo 1993 metų, kur šiuos valdo kaip savo nuosavybę. Be to, testamentų registre nėra įregistruotų pareiškėjos sutuoktinio sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui ir nėra įregistruotų palikimo atsisakymų faktų (šias aplinkybes patvirtina, aukščiau pridedamas VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir įrodymais patvirtintas faktines aplinkybes bei į įstatyminį reglamentavimą, LAT formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, susijusią su paveldėjimo teisiniais santykiais, yra konstatuotina, kad mirus pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėja po mirusio sutuoktinio palikimo dalį priėmė faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis (tvarkė turtą, prižiūri, moka už jį mokesčius, ir toliau valdo bei naudoja likusius sutuoktinio buitinius įrankius, įrenginius ir kitus naminius daiktus) bei laiko save turto savininke. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d., t. y. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje “ 13 p., Teismų praktika Nr. 24, psl. 188). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pareiškimas turi būti tenkintinas, t.y. juridinis faktas nustatytinas, tačiau nenurodant paveldimo turto kiekio, jo dalių ir vietos (Žr. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-01-15 d. sprendimą civilinėje bylos Nr. e2YT-1287-860/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-16 d. sprendimas ir 2018­11-08 d. papildomas sprendimas civ. b. Nr. e2YT-33837-845/2018).