Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims E. J., D. R. J., M. B., Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei Rasytei Gudienei, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. CK. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šio palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reguliavusios 2000 m. CK normos (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija), galiojusios palikimo atsiradimo momentu.

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-398/2010).

Ieškovas, įrodinėdamas senelės palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad jis yra paėmęs dalį daiktų, likusių po senelės mirties. Dėl to nagrinėjamu atveju taip pat svarbi CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata – draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).

Byloje nustatyta, kad ieškovas kartu su motina A. J. 2005 m. sausio mėnesį, t. y. netrukus po M. M. mirties, nuvyko į jos gyvenamąją vietą ir iš ten pasiėmė jos daiktus – taures, lovatieses, nuotraukas, laikrodį, rožančių. Tačiau iš ieškovo ir liudytojos A. J. parodymų matyti, kad jų vykimo tikslas buvo atlaisvinti gyvenamąjį namą, iškraustyti mirusiosios daiktus, nes antrojo M. M. sutuoktinio šeimai priklausiusiuose namuose M. M. buvo leista gyventi tik iki mirties. Šį vykimą inicijavo A. J.. Kaip matyti iš ieškovo ir šios liudytojos parodymų dalį daiktų pasiėmė ir A. J., kuri nėra įpėdinė pagal įstatymą, ieškovui liko tik ne daugiau kaip dešimt nuotraukų, tarp nė vieno įpėdinio pagal įstatymą nebuvo jokios kalbos apie palikimo priėmimą, tolesnį domėjimąsi ir rūpinimąsi turtu. Toliau sekę ieškovo veiksmai taip pat nepatvirtina, kad jis atliko kokius nors veiksmus, kurie patvirtintų jo siekį įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Nors M. M. teisės į nekilnojamąjį turtą buvo išviešintos – registruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovas, be to, kad pasiėmė ne daugiau dešimties nuotraukų, nevykdė jokių kitokių kaip paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą: nesurinko duomenų apie M. M. turtą, nesirūpino turtu, jo neprižiūrėjo ir juo nesinaudojo ilgą laiką – penkiolika metų. Nors duodamas paaiškinimus ieškovas neigė žinojęs apie senelės turėtus žemės sklypus, tačiau po liudytojo A. S. duotų parodymų pripažino, kad žinojo apie tai, kad senelė turėjo žemės sklypus, tačiau esant gyvam M. M. sūnui A. J. manė, kad jis turėtų paveldėti M. M. turtą (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas – 1.57 val.). Ieškoti senelės turto pradėjo tik po to, kai paskatintas A. S., kreipėsi į NŽT prie ŽŪM ir sužinojo, kad M. M. turto niekas nepaveldėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. S. duoti parodymai.

Aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste šių ieškovo veiksmų negalima vertinti kaip paveldėto turto savininko veiksmų. Gali būti suprantamas ieškovo reikalavimų moralinis aspektas išlaikyti protėvių nuosavybę, tačiau vien šios aplinkybės kvalifikuoti ieškovo veiksmus kaip įpėdinio, priėmusio M. M. turtą po jos mirties faktiniu valdymu, kai yra kilęs dėl to ginčas, nepakanka.

Ieškovo atstovės argumentai, susiję su ieškovui 2011 m. kovo 24 d. diagnozuota liga, neturi teisinės reikšmės ieškovo veiksmų kvalifikavimui. Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, aštuonerius metus iki ligos dirbo vadovaujantį darbą, todėl, žinodamas apie M. M. turėtą žemę ir siekdamas ją paveldėti, subjektyviai suvokė savo teises ir galimybes. Ieškovas susirgo po daugiau nei šešerių metų po palikimo atsiradimo, todėl liga jam niekaip nesutrukdė priimti palikimo. Jo veiksmai patvirtina, per tris mėnesius po palikėjos mirties jis nesiekė priimti jos palikimo, šie ketinimai atsirado tik 2019 m. pabaigoje, sužinojus, kad palikimo nepriėmė A. J.. Nors po ligos ieškovui konstatuoti tam tikri sutrikimai, nedarbingumas, bet ieškovas savarankiškai dirba, teismo posėdžio metu galėjo detaliai paaiškinti aplinkybes, teismui nekilo abejonių dėl jo duodamų parodymų. Vien tai, kad ieškovas pamiršo, kas 2005 m. sausio mėnesį atrakino duris ir įleido juos su mama pasiimti M. M. daiktų, neleidžia abejoti jo parodymais apskritai.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymo po senelės M. M. mirties, negali būti nustatytas.

II. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Byloje nustatyta, kad ieškovas po senelės mirties palikimo pagal įstatymą nepriėmė. Nenustačius palikimo priėmimo fakto po jo senelės M. M. mirties, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Rasytės Gudienės 2020 m. kovo 12 d. išduoto pali­kimo perėjimo valstybei liudijimo į 3 950,42 Eur kompensaciją. Šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes šis liudijimas išduoti esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, nepažeidžiant jų reikalavimų.

Sutiktina su ieškovo atstovės argumentais, kad jau nuo 2020 m. vasario 13 d., dar iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, NŽT prie ŽŪM buvo žinoma apie pretenzijas į M. M. turtą reiškiantį įpėdinį, tačiau vien šis faktas nepakankamas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu.

Ieškovo atstovės argumentai dėl valstybės bei notarės veiksmų neteisėtumo neieškant M. M. įpėdinių, taip pat negali būti pripažinti pagrįstais, nes teisės aktai nenustato tokios jų pareigos, juolab, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas praėjus daugiau nei penkiolikai metų po M. M. mirties.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovo ieškinys ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 33,43 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,43 Eur (trisdešimt tris eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.