Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Žibutės Budžienės ir Dalės Burdulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims E. J., D. R. J., M. B., Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

18. Byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo teisėtumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo senelė M. M. mirė (duomenys neskelbtini), dėl jos palikimo į notarą niekas nesikreipė. Nustatyta ir tai, kad 2003 m. lapkričio 13 d. apskrities viršininko sprendimu M. M. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – grąžinant natūra 4,03 ha žemės bei už dalį išmokant piniginę kompensaciją. Iš į bylą pateiktų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad nuo 2004 m. sausio 31 d. M. M. nuosavybės teise priklauso: 48/111 ir 348/799 dalys žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir 348/799 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Valstybei, atstovaujamai VMI, 2020 m. kovo 12 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į 3 950,42 Eur kompensaciją.

20. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po senelės M. M. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, bei pripažinti 2020 m. kovo 12 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu. Ieškovas ieškinį motyvavo tuo, kad po senelės mirties perėmė jos asmeninius daiktus (rūbus, nuotraukas, laikrodį ir pan.), o apie kitą senelės turtą (žemės sklypus) nežinojo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad, nors ieškovas pasiėmė asmeninius palikėjos daiktus, tačiau kiti jo veiksmai nepatvirtina siekio įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, t. y. ieškovas nesurinko duomenų apie M. M. turtą, nesirūpino turtu, jo neprižiūrėjo ir juo nesinaudojo ilgą laiką.

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, fakto nustatymo

21. Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, todėl nepagrįstai sprendė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas, pasiimdamas senelės asmeninius daiktus, tik siekė atlaisvinti jai nepriklausančias patalpas. Pasak ieškovo, perimdamas senelei M. M. priklausiusį kilnojamąjį turtą jis perėmė visą palikėjos palikimą ir su perimtais daiktais elgėsi kaip savininkas, t. y. dalį šių daiktų atidavė savo mamai, dalį Caritui, o kitus išmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais.

22. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis pripažįstamas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, pripažįstamas priėmusiu visą palikimą.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Palikimo priėmimu paprastai nepripažįstamas palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir atliko aktyvius veiksmus, kurie išreiškė jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo (CPK 178 straipsnis).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui palikimo priėmimą grindžiant palikėjos turėtų kilnojamų daiktų paėmimu, byloje būtina įvertinti ieškovo paaiškinimų dėl įrodinėjamų aplinkybių nuoseklumą ir logiškumą bei jo elgesį po palikimo atsiradimo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas kartu su motina A. J. (duomenys neskelbtini) nuvyko į senelės M. M. paskutinę gyvenamąją vietą (mirusiam sutuoktiniui priklausiusį gyvenamąjį namą) ir pasiėmė jai priklausiusius asmeninius daiktus. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš senelės namų susirinko įvairius senelės daiktus, mamai atidavė laikrodį ir rožančių, sau pasiliko kelias nuotraukas, rūbus atidavė į Caritą, o kitus nereikalingus daiktus tiesiog išmetė (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min.). Pabrėžtina, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog būtent mama paprašė nuvežti ją į senelės namus surinkti jos daiktus (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 min.). Ieškovo mama A. J. apklausta teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, pažymėdama, kad su M. M. palaikė artimesnius ryšius, todėl ėmėsi iniciatyvos atlaisvinti namus, kuriuose ji gyveno, nes namai priklausė M. M. mirusio sutuoktinio šeimai. A. J. paaiškino ir tai, kad apie paveldėjimą nebuvo kalbama, nes manė, jog M. M. turtą paveldės jos sūnus A. J. (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 16 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovas savo mamos iniciatyva nuvyko į senelės namus ir pasiėmė jos asmeninius daiktus, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie ieškovo valią priimti palikimą. Asmeninių palikėjo daiktų paėmimas gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti tik tokiu atveju, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtintų, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti įpėdinio teises.

26. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, kiti ieškovo veiksmai nerodė, kad ieškovas laikė save įpėdiniu ir aktyviai siekė įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises. Kaip nurodyta šios nutarties 23 punkte, aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas su mama pasidalino senelės daiktus, dalį šių daiktų atidavė kitiems asmenims, kitus išmetė, sau pasilikdamas tik kelias nuotraukas. Taigi, asmeninių palikėjos daiktų paėmimas nelėmė tolimesnių ieškovo veiksmų, kurie patvirtintų palikimo priėmimą. Ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas išsaugoti perimtą turtą, rūpintis senelės daiktais, jais nesinaudojo. Priešingai nei teigia ieškovas, aplinkybė, kad ieškovas disponavo senelės daiktais (juos atiduodamas/išmesdamas), nepatvirtina palikimo priėmimo fakto, pradėjus faktiškai valdyti turtą, nes šie veiksmai nebuvo nukreipti į paveldėto turto išsaugojimą.

27. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovas, perėmęs palikėjos kilnojamus daiktus, nepasidomėjo senelės turtine padėtimi, t. y. nepatikrino informacijos apie jos turėtą nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar galimus įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovas, kuris turi aukštąjį išsilavinimą ir iki ligos (duomenys neskelbtini) dirbo vadovaujamą darbą, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, būdamas įpėdiniu bei siekdamas priimti palikimą, turėjo išsiaiškinti apie senelės turėtą nekilnojamąjį turtą (žemę). Juolab, kad šis faktas buvo išviešintas VĮ Registrų centre nuo 2004 m. sausio 31 d. (nutarties 19 punktas). Be to, pats ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad žinojo, jog dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas (duomenys neskelbtini) susirgo sunkia liga ((duomenys neskelbtini)), iki šiol jaučia ligos pasekmes ir turi tik 50 proc. darbingumą, tačiau iki ligos net 6 metus neįgyvendino savo, kaip įpėdinio, teisių ir senelės turėtu nekilnojamu turtu pradėjo domėtis tik 2019 m. pabaigoje, t. y. praėjus 8 metams po sveikatos pablogėjimo, nors, kaip pats teigė, reabilitacija truko apie šešis mėnesius. Be to, ieškovas, net ir sužinojęs apie palikėjos turėtą žemę (kaip pats teigia, 2019 metais), toliau elgėsi pasyviai ir nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į šį turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino žemės sklypais, jų neprižiūrėjo ir pan.). Pats ieškovas pripažino, kad nesiėmė jokių veiksmų siekdamas rūpintis minėtu turtu, teigė, jog prie minėtų žemės sklypų nuvažiavęs nebuvo, nežino, nei kur jie yra, nei kas juos eksploatuoja (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 41 min.). Liudytoja O. T. (viena iš ginčo žemės sklypų bendraturčių) teismo posėdžio metu patvirtino, kad M. M. priklausančios žemės sklypų dalys yra nenaudojamos, ten auga žolė ir niekas žemės sklypų netvarko (2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 26 min.).

28. Nustačius, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises, t. y. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, neišviešino palikimo priėmimo fakto, nėra teisiškai reikšmingas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nėra gavęs pranešimo apie mokėtiną žemės mokestį. Kaip minėta, M. M. nuosavybės teisė į atkurtų žemės sklypų dalis buvo įregistruota VĮ Registrų centre ir ieškovui nebuvo teisinių kliūčių paveldėti šį turtą, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pati M. M. galbūt galėjo nežinoti apie jai atkurtas nuosavybės teises, taip pat neturi įtakos sprendžiant dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

29. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo pažymėtina ir tai, kad ieškovo pozicija, jog jis nežinojo apie senelės turėtą nekilnojamąjį turtą, yra nenuosekli. Ieškovas tiek pradiniame pareiškime, tiek patikslintame pareiškime (ieškinyje) nurodė žinojęs, kad senelė rūpinosi nuosavybės atkūrimo į jos tėvo žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), reikalais. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad apie senelės turėtą žemę nežinojo, turto neieškojo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas po liudytojo A. S. parodymų savo poziciją dar kartą pakeitė ir pripažino žinojęs, jog senelei priklauso „kažkokia“ žemė, tačiau galvojęs, kad ši žemė priklauso jos sūnui A. J. Taigi pats ieškovas patvirtino manęs, kad M. M. įpėdinis yra jos sūnus A. J. (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 57 min.) (kaip minėta nutarties 25 punkte, taip pat situaciją nurodė vertinusi ir ieškovo mama). Pažymėtina, kad A. J. buvo aukštesnės eilės įpėdinis, kuriam įgyvendinus teises į palikimą ieškovas tokių teisių nebūtų įgijęs. Kitaip tariant, jeigu ieškovas manė, kad teises į žemės sklypus įgyvendino A. J., jis, pasiimdamas M. M. asmeninius daiktus, neturėjo pagrindo manyti priimantis palikimą, įgyvendinantis savo, kaip įpėdinio, teises.

30. Nenuoseklus ir patikslintame pareiškime (ieškinyje) nurodytas argumentas, kad 2019 m. gruodžio mėn. tarp senelės daiktų ieškovas rado dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir tuomet kreipėsi į NŽT. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog 2019 m. lapkričio mėn. pas jo mamą atvažiavęs A. S. paragino pasidomėti M. M. priklausiusios žemės teisiniu statusu (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 37 min.). Šią aplinkybę teisme nuosekliai patvirtino tiek liudytoja A. J., tiek liudytojas A. S. Be to, liudytojas A. S. patvirtino, kad jis žinojo apie M. M. turėtą žemę, apie tai buvo kalbėjęs su ieškovo mama A. J., tokiame pokalbyje yra dalyvavęs ir ieškovas (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 42 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, liudytojų A. J. ir A. S. parodymai bei ieškovo paaiškinimų nenuoseklumas, leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, jog ieškovas žinojo, kad senelei atkurtos nuosavybės teisės į žemę, tačiau manė, jog palikimą priėmė aukštesnės eilės įpėdinis (palikėjos sūnus), t. y. suvokė negalintis pretenduoti į palikimą, kas paneigia ir jo argumentus, jog paimdamas M. M. daiktus po jos mirties ieškovas elgėsi kaip įpėdinis.

31. Nustačius, kad ieškovas daugiau nei 15 metų elgėsi pasyviai, neįgyvendino savo subjektinės teisės ir nesidomėjo paveldėtinu turtu, vien jo nurodyta aplinkybė, kad kiti galimi įpėdiniai (M. M. sūnaus A. J. dukra M. B.) ieškovą vertino kaip M. M. įpėdinį, savaime nėra pagrindas tokį faktą nustatyti.

32. Apibendrindama aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo veiksmai, kuomet jis po palikėjos mirties pasiėmė kelias jos nuotraukas, o kitus asmeninius daiktus atidavė, nesidomėjo palikėjos turtu, kuris buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre, nesiaiškino, ar palikėja yra užbaigusi nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, apie kurias ieškovui buvo žinoma, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl savo, kaip įpėdinio, teisių įgyvendinimo, nes, labiausiai tikėtina, laikė, kad palikėjos turtą paveldėjo aukštesnės eilės įpėdinis, šių konkrečių aplinkybių kontekste nėra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo

33. Kaip nustatyta šios nutarties 19 punkte, 2003 m. lapkričio 13 d. apskrities viršininko sprendimu M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant dalį nacionalizuoto turto natūra, o už dalį išmokant kompensaciją. Iš bylos duomenų matyti, kad NŽT 2019 m. spalio 19 d. pateikė VMI pranešimą, kuriame nurodė, jog palikėjai M. M. priklauso 3 950,42 Eur dydžio kompensacija už valstybės išperkamą turtą pagal minėtą apskrities viršininko sprendimą, paveldėjimo byla nėra užvesta. VMI prašymu 2020 m. kovo 12 d. notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą į 3 950,42 Eur kompensaciją. Ieškovo teigimu, teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl ginčijamo palikimo perėjimo valstybei pripažinimo negaliojančiu, nes trečiajam asmeniui NŽT nuo 2020 m. vasario 13 d. buvo žinoma apie tai, kad ieškovas yra M. M. įpėdinis, priėmęs palikimą. Be to, ieškovo teigimu, teismo išvada, kad įstatymai nenumato pareigos valstybės institucijoms išsiaiškinti galimus įpėdinius, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, suformuotai civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014.

34. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Asmeniui, kuris šios teisės neįgyvendina, tenka tokio elgesio pasekmės – paveldėjimo teisės praradimas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso. Nagrinėjamu atveju, ilgą laiko tarpą (15 metų) niekam nepriėmus palikimo, nepaisant to, ar yra galimų įpėdinių, palikimas pagrįstai perėjo valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir nenustačius, kad ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas pažeidžiant paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, šis ieškinio reikalavimas buvo pagrįstai atmestas. Šių aplinkybių kontekste neturi teisinės reikšmės, ar trečiasis asmuo NŽT nuo 2020 m. vasario 13 d. žinojo apie ieškovą, kaip galimą M. M. įpėdinį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nėra nustatyta įpareigojimo nei palikimo atsiradimo vietos notarui, nei valstybę atstovaujančiai institucijai VMI informuoti visus įpėdinius pagal įstatymą apie jų teisę priimti palikimą įstatyme nustatytu būdu ir terminais.

36. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad teismas skundžiamu sprendimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Pagal kasacinio teismo praktiką, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-684/2021). Ieškovo nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl atsakomybės už palikėjo skolas, kai palikimas pereina valstybei, ir kasacinis teismas išaiškino, kad, tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. Šioje byloje sprendžiama dėl palikimo perėjimo valstybei teisėtumo ir pagrįstumo, kuomet palikimas yra nepriimtas daugiau nei 15 metų po palikėjos mirties, todėl minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.