- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e2-13552-1014/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08546-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant L. L., dalyvaujant ieškovo D. R. atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin, atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui vyr. teisininkui Kęstučiui Gedvilui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – U. E., R. Y..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, kurį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovės 644,81 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas yra transporto priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2021 m. sausio 12 d. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų U. E. vairuojamas ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalacimų R. Y. priklausanti transporto priemonė ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje atsitrenkė į ieškovo transporto priemonės kairės pusės šoną. Eismo įvykio metu ieškovo transporto priemonei buvo apgadintos kairės pusės vairuotojo durelės, kairės pusė galinės durelės, kairiųjų durų rėmas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų U. E. pripažino savo kaltę, todėl buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. Y. priklausanti transporto priemonė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta atsakovės. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo nustatyta tvarka atsakovė apie eismo įvykį buvo informuota, todėl pradėjo administruoti žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Žalos administravimo metu su atsakove vyko derybos dėl ieškovui atlygintinos žalos dydžio. Siekdamas įrodyti žalos dydį, ieškovas atliko savo apgadintos transporto priemonės vertinimą. UAB ,,Verlita“ kvalifikuotas vertintojas pateikė vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo nustatyta, kad ieškovo transporto priemonės atkuriamoji vertė po šio eismo įvykio, įvertinant ieškovo transporto priemonės nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu yra 4 160 Eur su PVM. Ši ataskaita buvo pateikta atsakovei, kuri su tokiu žalos dydžiu nesutiko. 2021 m. vasario 23 d. atsiuntė ieškovui pranešimą, jog ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti remonto įkainiai ir (ar) dalių kainos neatitinka realių rinkos kainų, todėl atsakovė dėl realios remonto kainos nustatymo kreipėsi į tris remonto įmones (t. y., UAB ,,Temis“, UAB ,,Autorigeka“ bei UAB ,,Auto bodyshop“), kurios pagal pateiktas sugadinimų nuotraukas nustatė faktinius remonto kaštus (atitinkamai) – 1 727,28 Eur, 1 817,59 Eur ir 2 790 Eur (be PVM), už kuriuos būtų sutvarkyta ieškovo transporto priemonė, atsakovė išmokėjo ieškovui 2 790,09 Eur dydžio draudimo išmoką, o ieškovo pateikta nepriklausomų vertintojų ataskaita nesivadovavo.
Atsiliepimas
2. Atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, atstovaujamos vyr. teisininko Kęstučio Gedvilo, atsiliepimu į ieškinį prašoma ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) draudžia transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. Apdrausta transporto priemonė 2021 m. sausio 12 d. susidūrė su kita transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Dėl eismo įvykio vadovaujantis eismo įvykio deklaracija atsakomybė kilo apdraustos transporto priemonės valdytojui. Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas – ieškovas kitą dieną po eismo įvykio 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovę dėl eismo įvykio metu padarytų nuostolių transporto priemonei atlyginimo. Atsakovė pradėjo įvykio tyrimą, telefonu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo kreipėsi į abu eismo įvykio dalyvius. Buvo nustatyta, kad apgadinimai iš esmės nėra didelės apimties, tačiau atsižvelgiant į apgadinimų pobūdį reikalingas kairės pusės priekinių ir galinių durelių keitimas, slenksčio remontas bei visų keičiamų detalių dažymas. Atsakovas iš UAB „Kėbulas plius“ per sąmatų derinimo sistemą gavo preliminarią remonto darbų sąmatą, pagal kurią remonto kaina be PVM 3 938,52 Eur. Atsakovė pateiktą sąmatą suderinti atsisakė ir nurodė sąmatos trūkumus, kurių ištaisymas būtinas tam, kad atsakovė sąmatą galėtų patvirtinti (buvo prašoma pateikti aiškias kairės pusės slenksčio sugadinimų nuotraukas, nurodoma, jog sąmatos (duomenys neskelbtini) pozicijoje tikslingas tik dalinis durų rėmo keitimas), UAB „Kėbulas plius“ nurodytų trūkumų nepašalino, sąmata suderinta nebuvo. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonės artimiausiu metu neremontuos bei paprašė draudimo išmoką išmokėti pagal jo pasirinkto serviso (UAB „Kėbulas plius“) parengtą remonto darbų sąmatą. Kadangi nurodyto serviso remonto darbų sąmata atsakovės nebuvo suderinta bei buvo ženkliai didesnė, nei pačios atsakovės vidinė sąmata nuostolio įvertinimui, atsakovė kreipėsi į kitus remontą atliekančius servisus tikslu išsiaiškinti transporto priemonės remonto kainą. Iš servisų buvo gauti pasiūlymai (remonto sąmatos), t. y. UAB „Autorigeka“ 1 817,59 Eur be PVM, UAB „Temis“ 1 727,28 Eur be PVM bei UAB „Auto bodyshop“ 2 790,09 Eur be PVM. Tuo pačiu metu iš ieškovo buvo gauta ir turto vertinimo ataskaita, kuri ieškovo prašymu parengta 2021 m. sausio 15 d. UAB „Verlita“. Turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad atkuriamasis remontas be PVM 3 437,90 Eur. Atsakovė nurodė, jog turto vertinimo ataskaita sudaryta kainomis ženkliai viršijančiomis rinkos kainas. Pavyzdžiui, atsakovės apklaustų servisų valandinis darbo įkainis svyruoja nuo 23 iki 26 Eur, o turto vertinimo ataskaitoje valandinis įkainis 30 Eur už valandą, kuris realiomis rinkos sąlygomis nepagrindžiamas. Dėl nurodytų priežasčių draudimo išmoka ieškovui išmokėta pagal atsakovės apklaustų servisų didžiausią remonto darbų kainą pasiūliusio serviso UAB „Auto bodyshop“ realią remonto darbų sąmatą.
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti , sumažinęs ieškinio reikalavimą nuo 6 proc. iki 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Paaiškino, kad šioje byloje yra kilęs ginčas tik dėl žalos, todėl prašoma priteisti skirtumą susidariusi tarp ieškovo pateikto į bylą vertinimo ir atsakovės išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovas pats savo jėgomis susiremontavo transporto priemonę po eismo įvykio, ginčijo atsakovės apskaičiuotų keičiamų kėbulo dalių, t. y. durelių, kainą (turto vertintojo remonto sąmatoje durų kaina 938,55 Eur, o pagal atsakovo pasirinkto serviso sąmatą 420 Eur). Baigiamojoje kalboje ieškovo atstovas pasisakė, kad atsakovo neginčijama, jog visose sąmatose ginčo durelių kainos įvestos (koreguotos) rankiniu būdu, tuo tarpu ieškovo turto vertintojas naudojasi sertifikuota sistema apskaičiuodamas kainą.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas vyr. teisininkas nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu bei palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, jog atsakovė žalą vertina remiantis realiais remonto subjektų pasiūlymais, kuriuose nurodama sugadintos transporto priemonės reali rinkos remonto kaina. Atsakovė abejoja ieškovo pateikta vertinimo ataskaita, jos objektyvumu, nes atsakovė pati kreipėsi į kelis remonto subjektus dėl ieškovo transporto priemonės remonto šiuo konkrečiu atveju kainos. Iš keturių pasiūlymų buvo nustatyta reali remonto kaina nuo 1 700 Eur iki 2 790 Eur be PVM. Ieškovo turto vertintojo nurodoma, kad iš viso remonto kaina 3 676,15 Eur be PVM, po išskaitymo už dalių būklės pagerinimą – 3 437,92 Eur be PVM. Atsakovės vertinimu ši ataskaita parengta išimtinai ieškovo interesais, remonto kainos valandiniai įkainiai nėra pagrįsti rinkos kainomis. Ieškovas suinteresuotas gauti draudimo išmoką, o ne realiai suremontuoti transporto priemonę pas trečiuosius asmenis. Pažymėta, jog ieškovas, kurio pagrindinis darbas yra gaisrininkas, gavęs išmoką, sugebėjo pats susiremontuoti transporto priemonę po eismo įvykio (t. y., pasikeisti transporto priemonės kairės pusės priekines ir galines dureles bei jas persidažyti). Abejonė, kad remonto subjektai, teikę atsakovei pasiūlymus, negalėtų suremontuoti ieškovo transporto priemonės už pasiūlytą kainą, nėra objektyvi. Nuotraukose yra užfiksuoti visi apgadinimai, dėl kurių nėra ginčo. Šiuo atveju ieškovo transporto priemonės remontas susideda iš kėbulo dalių (durelių) pakeitimo ir perdažymo, todėl nesvarbu, koks subjektas atliks remonto darbus, kadangi kėbulo dalių pakeitimo bei perdažymo technologija ta pati visoms transporto priemonėms. Be to, ieškovo transporto priemonė yra pargabenta aukciono būdu iš (duomenys neskelbtini) po didelio eismo įvykio, ši transporto priemonė buvo pirkta ne nauja, tad būtinybės remontuoti ją oficialioje „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje nebuvo būtinybės. Ieškovo transporto priemonė yra populiari, remonto subjektams gerai žinoma, taigi iš nuotraukų jiems nebuvo sunku parengti remonto kainų pasiūlymus. Baigiamojoje kalboje atsakovo atstovas akcentavo, jog atsakovė, išmokėdama ieškovui draudimo išmoką, rėmėsi individualiu pasiūlymu, kuriama nurodoma ginčo durelių kaina, atitinkanti pasyvios saugos reikalavimus, ieškovas nepateikė įrodymų, kokią sumą sumokėjo už realiai pakeistas dureles (atsižvelgiant į tai, kad ieškovas transporto priemonę susiremontavo pats, savo rankomis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. sausio 12 d. 19:40 val. įvyko eismo įvykis be sužalojimų ir liudininkų (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), sankryžoje), t. y. į ieškovo D. R. vairuojamos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairįjį šoną įvažiavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų U. E. vairuojama transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltę dėl eismo įvykio pripažino „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja U. E., ką patvirtina į bylą pateikta eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija (ieškinio 1 priedas). Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę (2020-11-06 Įprastinės transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo sutartis). VĮ „Regitra“ registracijos liudijime transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku nurodomas ieškovas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (atsakingas už žalos atlyginimą draudikas) 2021 m. vasario 23 d. žalos administravimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą atlyginti ieškovui 2790,09 Eur sumą. 2021 m. vasario 24 d. 8:52 val. mokėjimas patvirtina, kad iš atsakovės banko sąskaitos į ieškovo banko sąskaitą buvo pervesta 2 790,09 Eur (mokėjimo paskirtis – draudimo išmoka, sąmata, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
6. Iš žalos administravimo bylos nustatyta, kad ieškovas elektroniniu paštu buvo pateikęs atsakovei 2021 m sausio 15 d. išvadą apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę bei Automobilio vertinimo ataskaitą dėl 4160 Eur transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų, UAB ,,Kėbulas plus“ sąmatą (remonto kaina 3938,52 Eur be PVM).
7. Atsakovė iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 23 d. 9:45 val. išsiuntė ieškovui į el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) el. laišką, kuriame nurodoma, jog draudikas neturi pareigos nepriklausomų vertintojų atskaitomis vadovautis besąlygiškai ir vertino, kad pateiktoje ataskaitoje nurodyti įkainiai ir / ar dalių kainos neatitinka realių rinkos kainų, todėl dėl realios kainos nustatymo kreipėsi į tris remonto įmones (UAB „Temis“, UAB „Autorigeka“ bei UAB „Auto bodyshop“), kurios pagal ieškovo transporto priemonės sugadinimų nuotraukas sudarė remonto darbų sąmatas, už kurias būtų sutvarkyta ieškovui priklausanti transporto priemonė (atitinkamai 1 727,28 Eur be PVM, 1 817,59 be PVM ir 2 790,09 Eur be PVM). Atsakovė, gavusi minėtų remonto subjektų sudarytas remonto darbų sąmatas, ir ieškovui atsisakius remontuoti transport priemonę, priėmė sprendimą ieškovo pateikta nepriklausomo vertintojo ataskaita nesivadovauti ir išmokėti ieškovui 2 790,09 Eur be PVM dydžio draudimo išmoką pagal draudiko parinktų įmonių pateiktą didžiausią pasiūlymą.
Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
9. Pagal Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 85 dalį turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. DĮ 105 straipsnis nustato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). DĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga dedant reikiamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. DĮ 98 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (minėto įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).
10. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). TPVCAPD sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis). Ši sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, įvykus draudžiamajam įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.
11. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 pakeistų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) eismo įvykio dienai galiojusią 6 punkto redakciją eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.
12. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).
13. Taisyklių 14 punkte nurodyta, kad Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
14. Tiek Draudimo įstatyme, tiek TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas, tiek teisės doktrina suponuoja, kad turto draudimo tikslas yra realiai visiškai kompensuoti asmens patirtus nuostolius. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Draudimo teisiniuose santykiuose taikoma žalos dydžio nustatymo taisyklė, pagal kurią turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų išvadomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Ginčo atveju nuostolio dydį turi pareigą nustatyti draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) kaip tik patvirtina draudiko pareigą vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis būtų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, tiek, kiek tai leidžia privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 37 punktą).
15. Esminis šioje civilinėje byloje ginčo klausimas dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė. Atitinkamai, teismas pažymi, jog sprendžiant tokio pobūdžio ginčo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, o žalos dydis įrodinėjamas Civilinio proceso kodekso leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertinus aukščiau įvardytų teisės norminių aktų nuostatas, jau pažymėta, kad ginčo atveju nuostolio dydį turi pareigą nustatyti draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį; ieškovui pateikus draudikui įrodymus, kuriais jis grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui pereina pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos. Pareiga būtent draudikui nustatyti nuostolių dydį, įvykus eismo įvykiui, kyla teisės aktų pagrindu, o tuo tarpu, esant situacijai, kuomet nukentėjęs asmuo teikia įrodymus ginčo byloje dėl galimai esant didesnės draudimo išmokos negu ją apskaičiavo ir išmokėjo draudikas, akivaizdu, jog civiliniame procese egzistuojantis rungimosi principas sąlygoja ir atsakovės kaip draudiko pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jos nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos, atsiradimą. Atkreiptinas dėmesys, jog toks įrodinėjimo naštos paskirstymas, sprendžiant ginčo klausimą, atitinka ir kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, kurioje kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog ieškovai turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismui šalys pateikė penkias remonto įmonių parengtas ginčo automobilio remonto sąmatas (UAB „Temis“ (sąmatos suma 1727,28 Eur be PVM), UAB „Autorigeka“ (sąmatos suma 1817,59 Eur be PVM), UAB „Auto bodyshop“ (sąmatos suma 2790,09 Eur be PVM), UAB ,,Martonas“ (sąmatos suma 2704,04 Eur be PVM), UAB „Kėbulas plius“ (sąmatos suma 3 938,52 Eur be PVM) bei buvo pateikta ginčo automobilio turto vertinimo ataskaita.
17. Nuostolio suma parengtose ataskaitose apskaičiuota (duomenys neskelbtini) kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šalys byloje neginčijo, kad (duomenys neskelbtini) sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius, o būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus. Vartotojo rankiniu būdu įvesti duomenys sąmatoje žymimi žvaigždute (*). Tai patvirtina, kad sąmatos parengtos vadovaujantis viena iš įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto išlaidas (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatos).
18. Teisminio nagrinėjimo metu analizuojant šalių pateiktus įrodymus dėl automobilio atstatymo kaštų dydžio, matyti, kad šalių įrodymai esminiai skiriasi: Ieškovas pateikė UAB „Kėbulas plius“ sąmatą, kurios suma 3 938,52 Eur be PVM, iš jų remonto darbų kaina 459 Eur, dažymo kaina 500,80 Eur (dažymo darbų kaina 204,00 Eur (29,96 Eur / val., trukmė 6,8 val.), dažymo medžiagos 296,80 Eur ), dalių kaina 2 978,72 Eur (iš jų durys 938,55 Eur X 2 vnt., durų tarpinė 52,41 X 2 vnt., apsaugos plėvelės komplektas 28,23 Eur, durų rėmas 773, 09 Eur, statramstis 137, 07 Eur). Atsakovė pateikė UAB „Temis“ sąmatą, kurios suma 1727,28 Eur be PVM, iš jų remonto darbų kaina 468,00 Eur, dažymo kaina 463,68 Eur (dažymo darbų kaina 26 Eur / val, trukmė 6,6 val.), dalių kaina 795,60 Eur, iš jų durų kaina 250,00 Eur* X 2 vnt.), UAB „Autorigeka“ sąmatą, kurios suma 1817,59 Eur be PVM, iš jų remonto darbų kaina 451,50 Eur, dažymo kaina 576,61 Eur (dažymo darbų kaina 23 Eur / val, trukmė 9,2 val., medžiagos 365,01Eur), dalių kaina 789,48 Eur, iš jų durys 224,00 Eur *, durų A tarpinė 280,00 Eur *durų rėmas 224,00 Eur *), UAB ,,Martonas“ sąmatą, kurios suma 2704,04 Eur be PVM, iš jų remonto darbų kaina 456 Eur, dažymo kaina 434,25 Eur (dažymo darbų kaina 158,40 Eur ( 24 Eur / val., dažymo trukmė 6,6 val. ), medžiagos 275 Eur), dalių kaina 1813,79 Eur, iš jų 600*Eur x 2 vnt durys, durų tarpinė 28,23 Eur, durų rėmas 550,00* Eur), bei galop UAB „Auto bodyshop“ sąmatą, kurios suma 2790,09 Eur be PVM, iš jų remonto darbų kaina 687,50 Eur, dažymo kaina 542,57 Eur (dažymo darbų kaina 197, 50 Eur ( 25 Eur / val., trukmė 7,9 val.), medžagos 345,07), dalių kaina 1650,15 Eur, iš jų durys 420,00 Eur * x 2 vnt, durų tarpinė 52,41 Eur X 2 vnt, apsaugos plėvelės komplektas 28,23 Eur, laiptel.juost 48,31 ir 34,56 Eur, slenkstis 741,62 Eur) ir pastarąja iš esmės rėmėsi, įrodinėdamas išmokėtos išmokos dydžio pagrįstumą.
19. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio sugadintos dalys (durys) sudaro esminę remonto kaštų dalį. Vertinant keturias atsakovės pateiktas remonto įmonių UAB „Temis“ , UAB „Autorigeka“ , UAB „Auto bodyshop“, UAB ,,Martonas“ parengtas remonto sąmatas ir lyginant jas su ieškovo pateikta UAB „Kėbulas plius“ remonto sąmata ir turto vertintojo parengta ataskaita matyti, kad atsakovės pateiktuose sąmatose yra rankiniu būdu kainos pakoreguotos (įvesti duomenys sąmatoje žymimi žvaigždute (*)), pavyzdžiui, detalės „durys“ (kodas (duomenys neskelbtini)) gamintojo kaina nurodyta 938,55 Eur, o pakoregavus kainas, nurodoma atitinkamai 420 Eur (UAB „Auto bodyshop“); 250 Eur (UAB „Temis“ sąmatą), 224,00 Eur (UAB „Autorigeka“sąmata), 600,00 Eur UAB ,,Martonas“ sąmata, t. y. kaina nurodoma kelis kartus mažesnė nei gamintojo nurodyta. Tai atsakovo pateiktose sąmatose pastebėta ir kitų detalių atžvilgiu (pavyzdžiui, pavyzdžiui, detalės ,,rėmas“ atveju gamintojo kaina nurodyta 773,09 Eur UAB „Kėbulas plius“ sąmatoje, rankiniu būdu kainos pakoreguotos ir UAB ,,Martonas“ nurodyta 500,00 Eur , o UAB „Autorigeka“ sąmatoje – 224 Eur). Taip pat pastebėtina, kad rankiniu būdu koregavus sąmatos detalių kainas, skirtingų sąmatas sudariusių subjektų kainos skiriasi reikšmingai (pavyzdžiui, nuo 224 Eur iki 600 Eur už durų vienetą, kai gamintojo kaina nurodyta 938,55 Eur, nuo 224 Eur iki 500 Eur už rėmo vienetą).
20. Tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
21. Teismo vertinimu, be paaiškinimų, jog sąmatą sudarę ūkio subjektai prisiima atsakomybę atlikti remonto darbus už jų pačių nurodytą sumą, o konkrečiu atveju dalys (t. y. durys, rėmas, dėl kurių ir kilo esminis ginčas) gali būti keičiamos ne naujomis, o dėvėtomis, atsakovė nepateikė kvalifikuotų argumentų dėl rankinio sąmatos pakoregavimo: byloje nėra įrodymų, jog iš tiesų rinkoje buvo ūkio subjektų nurodytų detalių, parduodamų už jų parengtose sąmatose nurodytą kainą, o teismo jau akcentuoti reikšmingi kainos skirtumai (pavyzdžiui, nuo 224 Eur iki 600 Eur už durų vienetą, kai gamintojo kaina nurodyta 938,55 Eur), šie nurodomų pasiūlymuose kainų svyravimai leidžia teismui suabejoti, kad remonto subjektai, teikę atsakovei pasiūlymus, iš tiesų suremontuotų ieškovo transporto priemonę už pasiūlytą kainą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog sugadintos detalės ir (ar) dalys (t. y. durys, dėl kurių ir kilo esminis ginčas), pakeistos dėvėtomis, atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Teismo vertinimu, remontuojant automobilį, įskaitant ir durų keitimą, saugumą lemia automobilio gamintojo remonto technologijos ir jų laikymasis, taip pat remontą būtina atlikti griežtai tik pagal gamintojo remonto instrukcijas. Byloje nėra duomenų, jog pagal automobilio gamintojo (duomenys neskelbtini) sistemoje nurodytas remonto technologijas bei instrukcijas rekomenduojama transporto priemonės pažeistas detales keisti dėvėtomis dalimis. Teismo vertinimu, jeigu sąmatos parengtos vadovaujantis viena iš įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto išlaidas, ir šioje sąmatose rankiniu būdu atliekami tam tikri koregavimai, akivaizdu, jog tokiu atveju koregavimai turi būti pagrindžiami konkrečiais objektyviais duomenimis, sąlygojančiais galimybę mažinti kompiuterine programa apskaičiuotas sumas. Teismas sprendžia, jog atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, kuri nėra ginčo automobilio oficialus atstovas Lietuvoje, patvirtinimas, jog detalės (dėl kurių ir kilo esminis ginčas) gali būti remontuojami naudojant dėvėtas ir po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, šiuo atveju nėra laikoma pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog po remonto transporto priemonė atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Dėl atsakovo argumento, jog ieškovo transporto priemonė yra pargabenta aukciono būdu iš (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio, pastebėtina ir tai, jog automobilio techninė apžiūra atlikta 2019 m. lapkričio 13 d., taigi tikėtina, kad keičiamos dalys (detalės) sugadintoje transporto priemonėje prieš pat 2020 m. sausio 12 d. eismo įvykį buvo pakeistos naujomis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina jog ginčo atveju atsakovė nepateikė kvalifikuotų argumentų dėl rankinio sąmatos pakoregavimo. Dėl atsakovo argumento, jog ieškovas iš tiesų buvo suinteresuotas ne remontuoti transporto priemonę siūlytose remonto dirbtuvėse, o gauti kuo didesnę draudimo išmoką, teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo draudimo išmokos dydžio, daikto savininkas pats sprendžia dėl jam priklausančio daikto likimo, be kita ko, ir dėl to, ar savo automobilį apskritai remontuoti, ar ne, o jei remontuoti, tai kokiu mastu (atstatant į buvusią, ar prastesnę būklę), šioje gi byloje yra sprendžiama dėl draudimo išmokos dydžio.
22. Iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis (žalos dydis) kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 38 punktą).
23. Pažymėtina, kad ieškovas inicijavo sugadinto automobilio remonto išlaidų paskaičiavimą ir pateikė UAB „Kėbulas plius“ remonto sąmatą, kurioje keičiamų detalių kainos nėra koreguojamos rankiniu būdu, o žalos dydžiu laiko 3 437,92 Eur be PVM, t. y. po 238,25 Eur išskaitymo už dalių būklės pagerinimą (iš viso remonto kaina be PVM 3 676,15 Eur, iš jų remonto darbų kaina 459 Eur, dažymo kaina 500,80 Eur (dažymo darbų kaina 204,00 Eur (29,96 Eur / val., trukmė 6,8 val.), dažymo medžiagos 296,80 Eur ), dalių kaina 2 978,72 Eur (iš jų durys 938,55 Eur X 2 vnt., durų tarpinė 52,41 X 2 vnt., apsaugos plėvelės komplektas 28,23 Eur, durų rėmas 773, 09 Eur, statramstis 137, 07 Eur) ir turto vertintojo parengta ataskaita. Atsakovė teigia, kad turto vertinimo ataskaita sudaryta kainomis ženkliai viršijančiomis rinkos kainas, pavyzdžiui, atsakovės apklaustų servisų valandinis darbo įkainis svyruoja nuo 23 iki 26 Eur, o turto vertinimo ataskaitoje valandinis įkainis apie 30 Eur už valandą, kuris realiomis rinkos sąlygomis nepagrindžiamas. Atsakovės nurodytus argumentus, kad nepateikti įrodymai dėl vertintojo nurodytų dalių kainų ar kainų dydžio, darbų apimčių, paneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad šios kainos nustatomos automatiškai (duomenys neskelbtini) kompiuterinėje programoje, kurią naudojo ir pačios atsakovės nurodytos remonto įmonės. Teismas be kita ko pažymi, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų (sąmatų) akivaizdu, jog dažymo darbų kaina priklauso tiek nuo valandinio įkainio, tiek nuo planuojamo atlikti dažymo darbus laiko, tiek nuo planuojamų naudoti medžiagų, o UAB „Auto bodyshop“ sąmatoje, kuria iš esmės ir rėmėsi atsakovė, įrodinėdama išmokėtos išmokos dydžio pagrįstumą iš tiesų dažymo kaina nurodyta dargi didesnė 542,57 Eur (dažymo darbų kaina 197, 50 Eur ( 25 Eur / val., trukmė 7,9 val.), medžagos 345,07Eur, negu ginčijamoje UAB „Kėbulas plius“ sąmatoje, kur dažymo kaina atitinkamai nurodoma 500,80 Eur (dažymo darbų kaina 204,00 Eur (29,96 Eur / val., trukmė 6,8 val.), medžiagos 296,80 Eur ).
24. Iš UAB „Verlita“ 2021 m. sausio 15 d. atliko transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos (duomenys neskelbtini), kurios pageidavo ieškovas nuostolių vertės nustatymui draudimo nuostolių nustatymo tikslui, matyti, kad ją atlikęs turto vertintojas M. Ž. (kvalifikacinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2007 m. vasario 28 d. Transporto priemonių vertinimo pažyma (duomenys neskelbtini)) nustatė, jog ieškovo transporto priemonės pagamintos 2016 m. sausio 1 d. rinkos vertė, skaičiuojant lyginamuoju metodu 20 700 Eur (bazinė rinkos vertė 21 900 Eur). Atkuriamoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu 4 160 Eur (su PVM). Vertintojas apžiūrėjęs ieškovo transporto priemonę apžiūros – defektų akte, taip pat apgadinimų ir numatomo remonto protokole nurodė keičiamas dalis (priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, kairiojo durų rėmo dalinis keitimas) ir remontuojamas dalis bei papildomus darbus. Iš remonto sąmatos matyti, jog remonto darbų kaina 459 Eur (stendo permontavimas, transporto priemonės ant tempimo stendo užkėlimas, nukėlimas, kėbulo matavimas, akumuliatorių atjungimas, prijungimas, durų nuėmimas, durų korpuso keitimas, detalių permontavimas, durų įstatymas, atstatymai), dažymo kaina 500,80 Eur (priekinių ir galinių kairės pusės durų, kairės pusės slenksčio, dažymo darbų kaina 29,96 Eur/ val., trukmė 6,8 val., 296,80 Eur medžiagos metalo dažymui), dalių kaina 2 978,72 Eur (priekinės kairės pusės durys ir tarpinė, plėvelės komplektas, galinės kairės pusės durys bei tarpinė, kairės pusės durų rėmas, smulkios dalys). Iš viso remonto kaina be PVM 3 676,15 Eur, po išskaitymo už dalių būklės pagerinimą – 3 437,92 Eur be PVM.
25. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).
26. Teismas pažymi, kad vertinimo ataskaita šioje civilinėje byloje vertinama visų įrodymų kontekste kaip įrodymas, kuris, jį vertinant su kitais įrodymais, patvirtina ginčo atveju patirtų nuostolių sumą, kadangi būtent šiame dokumente nurodytas skaičiavimas nekelia abejonių dėl savo tikslumo, – įvertinus tai, jog ginčo situacijoje iš aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo remtis sąmatomis, kuriose atlikti rankiniu būdu koregavimai, naudojant (duomenys neskelbtini) sistemą, bei kurie nebuvo pagrįsti kvalifikuotais argumentais. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita, be abstrakčių svarstymų, jog ieškovas buvo suinteresuotas tokios atskaitos pateikimu, nepateikė įrodymų, kad ataskaita yra neteisinga ar kad dėl jos Priežiūros įstaiga priėmė atitinkamą sprendimą dėl jos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems reikalavimams, nesinaudojo savo procesine teise prašyti teismo skirti teismo ekspertizę byloje. Teismas konstatuoja, kad atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų.
27. Ieškovui (nukentėjusiai šaliai) pateikus draudikui įrodymus, kuriais ji grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos, šių įrodymų pateikimas perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei kaip atsakingam draudikui.
(LR CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus teismo motyvus, darytina išvada, kad ieškovas leistinais įrodymais pagrindė savo reikalavimą, o atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jos nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas dėl 644,81 Eur draudimo išmokos priteisimo tenkinamas (LR CK 6.245 – 6.249 straipsniai).
28. Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, palūkanas priteisiant nuo ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) teisme, t. y. 2021 m. kovo 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnyje, reglamentuojančiame bylinėjimosi išlaidas, nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 100 Eur išlaidos, susijusios su turto vertintojo ataskaitos parengimu, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios įvertinus jų apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, darbo laiko sąnaudas bylos nagrinėjimo metu, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, yra protingo dydžio, ir pagrįstos (CPK 88, 98 straipsniai).
30. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 644,81 Eur ( šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 81 euro centus), 5 proc. metines palūkanas už priteistą (644,81 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. kovo 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 615 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės valstybės naudai 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.