- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1710-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. F.
- Ieškovas
- R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. F. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. F. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, papildomų išlaidų vaiko išlaikymui priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-743/2015 priteisto išlaikymo dydį, padidinant atsakovo mokamą išlaikymo sumą iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šį turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo vienkartinę 755 Eur sumą, ieškovės patirtą nepilnamečio sūnaus specialiems poreikiams patenkinti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad nuo sprendimo priėmimo dienos atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, kurioms padengti nebepakanka ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamo 140 Eur išlaikymo per mėnesį. Kitokios materialinės paramos atsakovas vaikui neteikia, su vaiku visiškai nebendrauja ir yra nusišalinęs nuo jo priežiūros ir auklėjimo pareigų. Papildomos sūnaus V. priežiūros išlaidos yra atsiradusios dėl pasikeitusios vaiko sveikatos būklės. 2015 m. gegužės mėn. jam buvo diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, kuris pasireiškia specifiniu raidos sutrikimu bei kalbos išraiškos sutrikimu. Sūnui nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Išlaidos, reikalingos patenkinti vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, sudaro 2726,04 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos (vidutiniškai 600 Eur mėnesinis atlyginimas), gaunamos kitos išmokos (šalpos išmoka vaikui 224 Eur) ir iš atsakovo gaunamas 140 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį neužtikrina minimalių bei specialiųjų nepilnamečio vaiko poreikių, todėl iš atsakovo teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis keistinas, priteisiant didesnį išlaikymą. Ieškovė specialiesiems vaiko poreikiams (dantų gydymui) 2017 m. spalio – lapkričio mėn. yra išleidusi 755 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nekvestionuoja išlaidų, skirtų maistui, rūbams, avalynei, komunaliniams mokesčiams, tačiau visos šios būtinosios išlaidos buvo analizuojamos ir vertinamos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, kuriuo buvo nustatytas ir išlaikymo nepilnamečiui dydis. Ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad vaiko išlaidos avalynei, maistui, komunaliniams patarnavimams išaugo, lyginant su išlaidomis santuokos nutraukimo metu. Atsakovas nekvestionuoja medikų nustatytos diagnozės, neginčija nurodytų rekomendacijų dėl siūlomo gydymo, tačiau abejoja, kad ieškovės pateikti vaikui skiriamų paslaugų dydžiai yra pagrįsti, ar ieškovė moka už nepilnamečiui vaikui suteiktas paslaugas. Atsakovo nuomone, nėra įrodytas padidėjusių išlaidų faktas. Ieškovė neinformavo atsakovo apie vaiko ligą, nebendravo ir nesitarė, kokios terapijos, specialios medicininės paslaugos vaikui turi būti skiriamos. Byloje nėra duomenų, ar ieškovė kreipėsi į valstybės savivaldybės gydymo institucijas, galinčias suteikti nemokamas ar iš dalies mokamas paslaugas, būtinas tokio pobūdžio sutrikimus turintiems vaikams, taip pat nėra duomenų, ar vaikui buvo suteiktos rekomenduojamos paslaugos, kokia šiuo metu yra vaiko sveikatos būklė: ar ligos simptomai progresuoja, ar rekomenduojamos paslaugos yra veiksmingos ir būtinos šiuo metu. Atsakovas neturi registruoto turto, jo vidutinės pajamos yra 614,79 Eur darbo užmokestis. Ieškovės prašoma išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma yra neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai, todėl ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais.
Šalies argumentai
4. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Civilinio proceso eigoje šalys pateikė teismui sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prašė sutartį patvirtinti ir šią bylos dalį nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-743/2015 nepilnamečiam vaikui V. F. priteisto išlaikymo dydį ir nuo 2018 m. kovo 5 d. iki vaiko pilnametystės priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, gautomis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai. Priteisė iš atsakovo ieškovei jos patirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymo vienkartinių papildomų išlaidų kompensaciją 377,50 Eur. Civilinę bylą dėl priešieškinio dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukė, patvirtino šalių taikos sutartį dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Priteisė ieškovei iš atsakovo 111,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 98,66 Eur žyminio mokesčio. Grąžino ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio.
7. Nustatė, kad šalys yra nepilnamečio V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu, be kita ko, patvirtino taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko V. F. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, jas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Po šalių ištuokos reikšmingai pasikeitė svarbios aplinkybės, 2015 metais vaikui nustatyti autizmo spektro sutrikimai, diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, specifinis judesių raidos sutrikimas, 2016 m. birželio 21 d. berniukui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nuo 2018 m. spalio 10 d. sunkus neįgalumo lygis bei specialieji poreikiai. Iš esmės pripažindamas, kad sūnui yra nustatyti būtini specialieji poreikiai, atsakovas neginčijo rekomenduojamos taikyti terapijos apimties, tačiau laikė, kad ne visos ieškovės pasirinktos gydymo ar ugdymo priemonės turėtų būti taikomos ieškovės pasirinktose gydymo ar ugdymo įstaigose, nes galima surasti tokių įstaigų, kuriose gydymas (ugdymas) vaikui galėtų būti suteiktas nemokamai. Kadangi atsakovas į bylą neteikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl vaikui taikytinų ugdymo priemonių ir nerekomendavo paslaugas teikiančių įstaigų, teismas rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis ir sprendė, kad ieškovės pasirinktos gydymo (ugdymo) įstaigos vaikui yra priimtinos, rekomenduotos žinių autizmo gydymo srityje turinčių specialistų, o jų teikiamų paslaugų poreikis būtinas siekiant nors kiek vaiką socializuoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų ar kitų duomenų, kad sunkaus neįgalumo vaikui būtų pakankamas mažesnio dydžio išlaikymas nei poreikių lentelėje nurodė ieškovė, jos pateiktų skaičiavimų iš esmės nenuginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovės nurodyta išlaikymo 2726,04 Eur suma yra reikalinga jo sūnaus išlaikymui, nes didžioji šių lėšų dalis reikalinga jo gydymui (ugdymui), su ieškiniu nesutiko tik dėl to, kad galimybės teikti prašomo 400 Eur dydžio išlaikymą yra labai ribotos dėl jo turtinės padėties. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas gali teikti sūnui didesnį išlaikymą, kadangi nepateikė duomenų bei įrodymų, jog turi sveikatos sutrikimų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių nėra galimybės gauti geriau apmokamo darbo. Atsakovas įgijęs išsilavinimą ir specialybę, todėl turi visas sąlygas siekti dirbti tokį darbą, kuris leistų gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu daugiau prisidėti materialiai prie savo neįgalaus nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas yra 35 metų amžiaus visiškai sveikas ir visiškai darbingas vyras, kitų išlaikytinių neturi, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad galėtų užtikrinti savo sūnaus padidintus neįgalumo apspręstus poreikius, gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas. V. F. dėl jam diagnozuoto autizmo suteikti dantų gydymo paslaugas gali ne kiekviena gydymo įstaiga, kadangi paslaugos vaikui teikiamos tik su narkoze. Teismas laikė, kad bet kuriam asmeniui, turinčiam odontologinių problemų, dantų gydymo paslaugos yra būtinos, priskirtinos prie pagrindinių poreikių, o sumokėta kaina pateisinama būtinaisiais vaiko poreikiais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Teismas nepagristai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, paaiškinimų, įrodymų visumos, sprendime nurodyti motyvai prieštarauja byloje nustatytiems faktams ir pateiktiems įrodymams. Vertinant VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo 2015 m. epikrizės turinį, priešingai, nei nurodyta skundžiame sprendime, gydytojai nenustatė ir nerekomendavo nepilnamečiam vaikui ABA terapijos kursų, todėl jai skiriamos išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinosios. Teismo vertinimu, ABA terapijos būtinumą patvirtina S. V. rekomendacija, tačiau VšĮ „Elgesio analizė“ nėra gydymo įstaiga, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad įstaigoje dirbantys asmenys yra kompetentingi teikti tokias paslaugas.
1.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas neteikė į bylą įrodymų, konkrečių pasiūlymų dėl vaikui taikytinų ugdymo priemonių ir nerekomendavo paslaugas teikiančių įstaigų, nepaneigė, kad ieškovės nurodyta 2726,04 Eur suma reikalinga vaiko išlaikymui. Byloje liko neįrodytas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams tenkinti 2726,04 Eur dydžio išlaikymo faktas. Šioje situacijoje buvo paneigta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas pateikė įrodymus (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 5 d. raštas Nr. IS-32; (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. raštas Nr. SD-4101(12.60); (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 17 d. raštas Nr. V1-141), pagrindžiančius, kad medikų nurodytos vaikui būtinos paslaugos yra teikiamos nemokamai.
1.3. Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl išlaidų ergoterapeutui, logopedui, kadangi nurodytos paslaugos teikiamos nemokamai, taip pat nepagrindė reikalavimo dėl išlaidų sensorikos kambariui. Apelianto teikti duomenys apie įstaigas, teikiančias arba galinčias suteikti nepilnamečiui vaikui rekomenduotinas paslaugas, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas neteikė į bylą duomenų apie alternatyvias įstaigas ir jose teikiamas rekomenduotinas vaikui paslaugas. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nepasinaudojo valstybės suteikiamu nemokamu VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų filialo 2015 m. rekomenduotu sanatoriniu gydymu. Byloje nėra duomenų, ar (duomenys neskelbtini) pagal jos veiklos pobūdį yra suteikta teisė teikti tokio pobūdžio paslaugas, todėl byloje pateiktas bendruomenės raštas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis būtinas nepilnamečio vaiko išlaidas. Nėra aišku, kas ir kokiu pagrindu nustatė konkrečių paslaugų - logopedo, ergoterapeuto, sensorikos kambario rekomenduojamas užsiėmimų su vaiku valandas, ar į nurodytas 4 val. įeina laikas, kuris skiriamas darželyje, ar gali būti skiriamas nemokamai valstybės/savivaldybės įstaigose. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad būtent 4 val. logopedo, ergoterapeuto, sensorikos kambario 140 Eur išlaidos yra būtinosios.
1.4. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko sveikatos būklė pablogėjusi, nustatytas kitas neįgalumo lygis, tačiau kartu su papildomais dokumentais nebuvo pateikta medicininių dokumentų, kad nepilnamečiui vaikui turi būti taikomas kitas gydymas arba gydymo intensyvumas. Priešingai, kartu su papildomais dokumentais buvo pateikta ta pati 2015 m. gegužės 15 d. epikrizė, kurioje nurodytos rekomenduotinos vaiko gydymui/vystymuisi reikalingos paslaugos.
1.5. Sprendime pakartoti ieškovės teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, susiję su vaiko vykimu į darželį, nepagrindžia nei papildomų vaiko poreikių, nei jiems tenkinti skiriamų išlaidų. Byloje esantis vienintelis medicininis dokumentas, patvirtinantis vaiko galimus padidėjusius poreikius, nepatvirtina, kad vaikui būtinas specialus maistas. Ieškovė teismo posėdyje negalėjo nurodyti, koks specialus maistas yra būtinas vaikui ir kas tokį poreikį nustatė. Ieškovės pateikti mokėjimų kvitai/čekiai nepatvirtina, kad vaikui būtų perkamas specialus maistas – didžiąją dalį perkamo maisto sudaro sausi pusryčiai, varškė, negazuotas gėrimas Kubus, vištienos filė, varškės sūreliai ir pan., tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas padidėjusius vaiko poreikius maistui, rūbams, to visiškai neanalizavo ir sprendime nepasisakė.
1.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.201 straipsnį, neatsižvelgė į teismų praktiką. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo metu abiejų tėvų galimybės išlaikyti sūnų yra lygios. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis pablogėjo, nutraukus darbo sutartį. Aplinkybė, jog darbo santykiai buvo nutraukti bendru susitarimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados apie apelianto neatskleistą tikrąją savo turtinę padėtį. Priešingai, kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai patvirtina, kad apeliantas siekia susirasti darbą (registruotas darbo biržoje), gauna nedarbo išmokas (šiuo metu 331,54 Eur per mėnesį). Net ir nutraukęs darbo santykius, atsakovas teikia sūnui išlaikymą. Iki darbo sutarties nutraukimo jo darbo užmokestis buvo 614,79 Eur, už gyvenamąjį būstą ir su juo susijusias paslaugas patiria 200 Eur išlaidas, be to, apeliantas iki 2019 m. kovo mėnesio vykdė pagal bendrą su ieškove prievolę dengti kreditą, mėnesio kredito įmoka buvo 70 Eur, taip pat teikė/teikia 145 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atskaičiavus išlaidas, apelianto kitiems poreikiams patenkinti lieka 235 Eur, kas sudaro tik pusę skundžiamu sprendimu priteistinos išlaikymo sumos. Todėl, turėdamas teikti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, apeliantas būtų priverstas bloginti savo finansinę padėtį - didinti įsiskolinimą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas, padidindamas nepilnamečio vaiko išlaikymą iki 350 Eur, pažeidė nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties proporcingumo principą.
1.7. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Bendros ieškovės pajamos per mėnesį, skaičiuojant gaunamą darbo užmokestį, neįgalumo šalpos pensiją, tikslinę kompensaciją ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, sudaro 1118 Eur. Ieškovė nurodo vaiko išlaikymui skirianti 2726,04 Eur. Įvertinus gaunamas ieškovės pajamas, vaiko išlaikymui skiriamų lėšų dydį, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis nėra proporcingas ieškovės turtinei padėčiai.
1.8. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė esminių bylos aplinkybių, t. y. neįvertino ir nepagrindė byloje esančiais rašytinais įrodymais nepilnamečio vaiko poreikių masto (turinio) ir jiems tenkinti reikalingų išlaidų sumų, taip pat nepagrįstai nevertino pasikeitusios apelianto turtinės padėties. Teismas, kuriam kyla pareiga būti aktyviam tokio pobūdžio bylose, nerinko įrodymų, galinčių pagrįsti, kaip apelianto pajamos pakito nuo išlaikymo priteisimo, nevisapusiškai vertino ir nustatė būtinus padidėjusius poreikius ir jiems tenkinti skirtinas išlaidas, todėl nepagrįstai iš dalies patenkino ieškinį.
1.9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidu dydis - protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su apeliantu dėl odontologijos klinikos pasirinkimo, vaiko dantų gydymo nesitarė, pati nusprendė, kokią gydymo įstaigą pasirinkti. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad byloje nebuvo pateikti duomenys, galintys pagrįsti, kad papildomas priežiūros poreikis – šiuo atveju dantų gydymas – buvo objektyvus, gydymo įstaigos ir jos siūlomų paslaugų kainos protingos, teigtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš apelianto dalį papildomų išlaidų už dantų gydymą nepagrįstas.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Didesnio išlaikymo dydžio nustatymas yra grįstas esminiu vaiko poreikių pasikeitimu. Nors atsakovas kvestionuoja teismo išvadą dėl nepilnamečio sūnaus poreikių pasikeitimo, jokiais įrodymais nepaneigė išaugusių poreikių fakto. Apelianto samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovo siekis išvengti padidėjusios pareigos vykdymo. Apeliantas nurodo ne konkrečius pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu pareiškia savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
2.2. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neteikė konkrečių paskaičiavimų ar įrodymų, koks išlaidų dydis (išlaidos konkrečių poreikių tenkinimui) būtų pagrįstas, todėl atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai.
2.3. ABA terapija nėra gydymo metodas, todėl ji neteikiama medicinos įstaigų. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus turėtų būti ne kas tokias paslaugas teikia, bet jų efektyvumas ir nauda vaikui. Siekis nepilnametį V. F. integruoti į ugdymo įstaigas ir bendruomenę bei tokiu būdu palengvinti paties nepilnamečio socialinį gyvenimą yra pagrįstas pagrindas tokią terapiją vertinti kaip reikalingą, ir tai turėtų būti abiejų tėvų siektinas tikslas. Ieškovės pateiktas ABA terapijos paslaugų teikimo sutarties projektas, kuriame nurodyti paslaugų įkainiai, parodo kokių realių išlaidų galima tikėtis.
2.4. Nepilnamečiui V. F. 2015 metais nustatyti autizmo spektro sutrikimai, diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, specifinis judesių raidos sutrikimas, dėl ko jis turi specialiųjų poreikių nuolatinei priežiūrai bei sveikatos palaikymui. Berniukui 2018 m. spalio 10 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Vaiko būklės pagerinimas yra paremtas ne gydymu, bet visapusės raidos lavinimu, o jo sveikatos būklė tiesiogiai yra susieta su taikomos intensyvios terapijos kokybe, intensyvumu bei specialistų kompetencija, todėl nepilnamečiui reikalingi papildomi specialistai – logopedas, ergoterapeutas, ortopedas, gastrologas, psichologas, sensorinis gydymas, ABA (liet. taikomoji elgesio analizė) terapija. Ieškovė stengiasi ir pagal galimybes tenkina šiuos vaiko poreikius. Atsakovas kvestionuoja nepilnamečio sūnaus poreikių pokytį, nurodo, kad išlaidos turi būti planuojamos pagal gaunamas pajamas ir kad dalis išlaidų nėra pagrįstos ar būtinos, tačiau tokie atsakovo samprotavimai laikytini deklaratyviais ir vertintini kaip siekis išvengti padidėjusios pareigos vykdymo.
2.5. Atsakovas neteisingai interpretuoja ieškovės ieškinyje pateiktą išlaidų lentelę nurodydamas, kad ieškovės skiriamų lėšų sumą sudaro 2726,04 Eur. Iš esmės vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Antroji išlaidų dalis sąlygota pasikeitusių vaiko poreikių dėl nepilnamečiui diagnozuotos ligos. Šią išlaidų dalį sudaro sveikatinimo paslaugos (visapusis raidos lavinimas). Išlaidų dydžiai nurodyti atsižvelgiant į reikalingą paslaugų kiekį, t.y. rekomenduotiną maksimalų apsilankymų skaičių pas kvalifikuotus specialistus (ergoterapeutas, logopedas, sensorinis gydymas), atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus amžių bei raidos sutrikimo lygmenį. Tuo tarpu intensyvios terapijos (ABA) lankymas yra ieškovės siekiamybė pagal finansines galimybes. Išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo reikmėms, todėl ieškovės nurodytus sūnaus poreikius pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino racionaliais ir būtinais, taigi, pripažino ir būtinybę keisti išlaikymo dydį.
2.6. Atsakovas iš esmės pripažino, kad nedėjo jokių pastangų išsaugoti savo darbo vietą, iš anksto nenumatė ir nepasirūpino, iš kokių lėšų vykdys savo pareigą teikti išlaikymą specialiųjų poreikių turinčiam sūnui. Teismų praktikoje yra pasisakoma, kad prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip lėšų, darbo neturėjimu, ir tokie argumentai nelaikyti teisiškai pagrįstais. Atsakovas nedirba, tačiau, būdamas jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, turi ne tik pareigą, bet ir visas realias galimybes pasirūpinti kvalifikacijos įgijimu bei didesnėmis pajamomis, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Atsakovo laikinas nedarbas ir gaunamos pajamos (nedarbo draudimo išmoka) negali būti priežastimi, pateisinančia mokėti mažesnį išlaikymo dydį, nei sprendimu nustatė teismas.
2.7. Atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nei jis deklaruoja. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, gauna nedarbo išmoką, kurios dydis sudaro 331,54 Eur per mėnesį, Vilniaus mieste nuomojasi butą, nuomai išleidžia 200 Eur (nors byloje nėra pateikta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis), moka mokesčius, taip pat disponuoja automobiliu, kurio kasdieniam išlaikymui taip pat turi būti skiriamos lėšos. Nors atsakovas teigia, kad jo finansinė padėtis bylos nagrinėjimo metu pablogėjo, tačiau pateikiant apeliacinį skundą atsakovą atstovauja advokatas, kai tokiu atveju apeliantas galėjo gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas nuo šių metų vasario mėnesio reguliariai nevykdė išlaikymo prievolės, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolį.
2.8. Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja sūnaus dantų gydymo būtinumą. Atsakovo argumentai nepagrįsti objektyviais duomenimis, juolab, kad atsakovas nedalyvauja nei vaiko auklėjime, nei jo auginime. Dėl to tokios nepagrįstos abejonės, kaip mėginimas paneigti odontologinio gydymo būtinumą, yra tik siekis išvengti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių nepilnamečiam neįgaliam sūnui padidintas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovas prašo priimti naujus įrodymus, pateiktus kartu su apeliaciniu skundu: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. birželio 28 d. pažymą Nr. KAPR1-3006, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. birželio 28 d. pažymą Nr. P59-2019-22.
13. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
16. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.
17. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl šalių nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo padidinimo antruoju pagrindu – dėl išaugusių vaiko poreikių. Savo reikalavimą ieškovė grindė aplinkybėmis, kad dėl sūnui diagnozuoto susirgimo bei vartojimo kainų padidėjimo jo išlaikymui reikalingų lėšų poreikis išaugo.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui iš apelianto buvo priteistas (duomenys neskelbtini)
19. rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-743/2015, kuriuo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį. Nuo minimo teismo sprendimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo pakankamas laiko tarpas (ketveri metai), be to, po teismo sprendimu 2015 m. gegužės 15 d. berniukui buvo diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas (F84.8), specifinis judesių raidos sutrikimas (F82), kalbos išraiškos sutrikimas (1 t., b. l. 11-14), nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 20 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b. l. 19-22), nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2020 m. spalio 8 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, (3 t., b. l. 50-53), nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2020 m. spalio 8 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (3 t., b. l. 55-56). Iš viešosios įstaigos Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų filialo Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. išduotos epikrizės matyti, jog vaikui rekomenduojama lankyti ugdymo įstaigą socialinių įgūdžių lavinimui; taikyti struktūruoto mokymo principus, atsižvelgiant į spec. pedagogo rekomendacijas; komunikacijai gerinti naudoti alternatyvią komunikacijos sistemą, skatinti abipusį kontaktą vaizdine medžiaga, lavinti kalbos supratimą kasdienės ir teigiamas emocijas keliančios veiklos metu, skatinti vaiką savo norus palydėti žodžiais; stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, skatinti bendravimą su bendraamžiais; skatinti ir motyvuoti vaiką jam patinkančiomis veiklomis, dažniau pagirti už atliktą darbą, įdėtas pastangas, kartu džiaugtis; lavinti savarankiškumo įgūdžius įvairių buitinių veiklų metu; sensomotoriniam lavinimui taikyti įvairių pojūčių stimuliaciją pagal ergoterapeuto rekomendacijas; taikyti elgesio terapijos principus namuose ir ugdymo įstaigoje. UAB (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, išduotas 2017 m. rugsėjo 6 d., patvirtina, kad V. F. reikalingi psichologo, logopedo užsiėmimai (1 t., b. l. 16). Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, kad jų sūnus turi specialiųjų poreikių, kita vertus, be specialiųjų poreikių, šalių vaikas turi ir būtinuosius, kiekvienam nepilnamečiam vaikui įprastus poreikius. 2015 m. šalių sūnui buvo dveji metai, ginčijamo sprendimo priėmimo metu šešeri metai, t.y. berniuko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų, drabužių, avalynės, komunalinių paslaugų mokesčių kainos. Šios faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, susiję su jo sveikatinimui, lavinimui skirtomis lėšomis, auklės paslaugomis vaikui sergant ar ieškovei dirbant, prekių ir paslaugų kainų išaugimu, kas turėjo įtakos būtinosioms išlaidoms maistui, drabužiams ir avalynei, higienos, prekėms, žaislams, komunaliniams mokesčiams ir kitiems poreikiams tenkinti.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, daryti priešingas išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta išsamia šalių sūnaus poreikių analize bei išvada, kad šalims tenkanti sūnaus išlaikymo išlaidų dalis yra 700 Eur per mėnesį (į šią sumą įeina tiek išlaidos vaiko specialiesiems poreikiams, kurių nepadengia iš valstybės gaunamos lėšos, tiek išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams). Apeliantas neįrodė, kad tokios lėšos jo sūnui nebūtinos, nereikalingos, objektyviai per didelės, taip pat nepaneigė ir tokių aplinkybių įrodinėjimo pareigos. Atsakovas neteisingai interpretuoja ieškovės ieškinyje pateiktą išlaidų lentelę nurodydamas, kad ieškovės skiriamų lėšų sumą sudaro 2726,04 Eur. Išlaidų dydžiai joje nurodyti atsižvelgiant į reikalingą paslaugų kiekį, t.y. rekomenduotiną maksimalų apsilankymų skaičių pas kvalifikuotus specialistus, o ieškiniu ieškovė prašė padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 400 Eur.
21. Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovė vaiko ugdymui turėtų naudotis tik valstybės finansuojamomis paslaugomis.
22. Nors V. F. lanko (duomenys neskelbtini) darželį-mokyklą, tačiau šioje ugdymo įstaigoje teikiamos tik tam tikro pobūdžio nemokamos paslaugos (logopedas ir spec. pedagogas dirba su vaiku du kartus per savaitę po 20 min., kineziterapeutas – du kartus per savaitę) (1 t. b. l. 129). Jos neužtikrina specialių ir individualių, atsižvelgiant į berniuko sveikatos būklę, poreikių. UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 17 d. rašte (1 t., b. l. 165) nurodė, kad poliklinikoje logopedas nedirba. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad šalių neįgaliam vaikui pakanka tokio intensyvumo paslaugų, kokios nemokamai yra teikiamos vaiko darželyje. Be to, ieškovė 2018 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad vaikas dažnai serga, darželį lanko retai (teismo posėdžio garso įrašas 13 min. 8 sek.). Tai, kad šiuo metu valstybės parama tokių vaikų sveikatos priežiūrai ir ugdymui yra nepakankama, patvirtina ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. V-499/V-487/A1-225 patvirtintas pagalbos vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, 2019–2020 metų veiksmų planas, kuriame antruoju tikslu numatytas siekis užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros, socialinių ir ugdymo paslaugų prieinamumą autizmą ar kitus raidos sutrikimus turintiems vaikams.
23. Nesutiktina su apeliantu, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo epikrizėje nenurodžius rekomendacijos dėl vaikui taikomosios elgesio terapijos (toliau – ir ABA terapija) kursų, šiems kursams skiriamos išlaidos negalėjo būti vertinamos kaip būtinosios, bei kad (duomenys neskelbtini) nėra gydymo įstaiga, kompetentinga teikti tokias paslaugas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ABA terapijos reikalingumą patvirtina S. V. rekomendacija. Joje nurodyta, kad intensyvios terapijos metu yra ugdomos vaiko elgesio formos, kurios padeda prisitaikyti kasdieniniame gyvenime, socialiniai gebėjimai, savarankiškumo įgūdžiai, taip pat verbaliniai bei neverbaliniai gebėjimai, akademiniai pasiekimai bei prisitaikymas ir integravimasis į socialinę aplinką. Akivaizdu, jog dėl sutrikusios raidos šalių vaikui būtina lavinti tuos įgūdžius, kuriuos turi jo amžiaus sveiki vaikai. Tai, kad taikomoji elgesio terapija ABA terapija nėra gydymo metodas ir nėra finansuojama valstybės lėšomis, nepaneigia tokios terapijos reikalingumo šalių sūnaus ugdymui, lavinimuisi ir vystymuisi. Kad ABA terapijos metodas yra vienas labiausiai taikomų įrodymais grįstas psichoterapinis-pedagoginis metodas, specialiai sukurtas asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, komunikacijai ir elgesiui gerinti, nurodyta ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro parengtame leidinyje „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?“ (https://www.upc.smm.lt/projektai/bendal/metodiniai-leidiniai/ASS_internetas.pdf). Viena iš šio leidinio autorių yra L. M., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, gydžiusi šalių nepilnametį vaiką. Ieškovė 2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad su sūnumi jau lankėsi pas ABA specialistę Kaune, lankė apie 9 mėnesius ir pajuto tokių vizitų naudą, tačiau dėl lėšų stygiaus negalėjo daugiau lankytis (teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 15 sek. iki 26 min. 45 sek.). Siekis nepilnametį V. F. integruoti į įprastą gyvenimą ir tokiu būdu palengvinti paties nepilnamečio socialinį gyvenimą yra pagrįstas pagrindas tokią terapiją vertinti kaip reikalingą. Apeliantas nepateikė duomenų, paneigiančių, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ir S. V. neturi kompetencijos teikti ABA terapijos paslaugų. Priešingai, byloje esantis raštas patvirtina, kad S. V. dirba taikomosios elgesio analizės (arba ABA) antro lygio specialiste-terapeute Sidnėjaus mokykloje bei tyrimų centre Australijoje (angl. Woodbury Autism Education and Reserch). Byloje esantis pasiekimų pažymėjimas patvirtina, kad S. V. yra baigusi Woodbury autizmo mokykloje ir tyrimų centre 1 serijos 2 lygio mokymus ir įrodė, kad yra kompetentinga teikti pagrindinio lygmens taikomojo elgesio analizės terapiją šiose srityse: taikomojo elgesio analizės pagrindai, ankstyvoji intervencija, atskirų bandymų mokymas, mokymas grupėse, natūralistinis mokymas (3 t., b. l. 48).
25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo dalies dėl išlaidų logopedo, sensorikos kambario ir ergoterapeuto paslaugoms (140 Eur) apmokėti. ABA terapijos specialistės S. V. rekomendacijoje nurodyta, kad ši terapija yra intensyvi ir efektyvi tik tuomet, jei yra taikoma vaikui mažiausiai 20 valandų per savaitę. Tam, kad būtų ugdomas kalbinis suvokimas bei pats kalbos vystymasis, kartu su ABA terapeutais dirba kalbos specialistai, logopedai, kurie rekomenduoja tiesiogiai dirbti su kalba mažiausiai vieną valandą per savaitę. Logopedų pagalba yra mankštinami kalbos aparatai, garsų mokymasis bei skatinama kuo dažiau vartoti kalbą, garsus, o ne judesius. Tam, kad palengvintų elgesį bei ugdytų sensorinius pojūčius, tėvams yra rekomenduojama vesti vaikus į sensorinius kambarius, kuriuose visi pojūčiai yra mankštinami vienu metu (1 t., b. l. 17-18). Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) kvitai patvirtina, kad 2018 m. balandžio 13 d. buvo suteikta paslaugų už 18 Eur; 2018 m. balandžio 16 d. – 18 Eur, 2018 m. balandžio 17 d. – 72 Eur, 2018 m. balandžio 24 d – 72 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. – 90 Eur. Nors apeliantas kvestionuoja (duomenys neskelbtini) kompetenciją, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, paneigiančių, kad (duomenys neskelbtini) neteikia/negali teikti tokio pobūdžio paslaugų.
26. Nesutiktina su apeliantu, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, jog vaikui būtinas specialus maistas. Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, įprastai yra sujautrėjusi sensorika, o tai reiškia, kad skonio, kvapo, lytėjimo ir regos pojūčiai yra pernelyg jautrūs. Ieškovė 2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad vaikas yra išrankus maistui (teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. 43 sek. iki 11 min. 11 sek.), ieškovė į darželį sūnui neša maistą, nes darželio maisto vaikas nevalgo, valgo tik iš namų atsineštų dėžučių (teismo posėdžio garso įrašas 13 min. 8 sek.). Abejoti šiais ieškovės parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, juo labiau įvertinus tai, kad atsakovas su vaiku po (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo priėmimo bendravo tik keletą kartų - „du kartus matė vaiką paskutiniu metu“ (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 33 min. 10 sek.) ir tai įvyko pagal mediatorės įpareigojimą. Akivaizdu, kad esant tik epizodiniam bendravimui, apeliantas negali žinoti vaiko poreikių maistui ir tam patiriamų išlaidų. Be to, atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 96) atsakovas nurodė, kad jis „nekvestionuoja išlaidų, skirtų maistui, rūbams/avalynei, komunaliniams mokesčiams“, „atsakovo nuomone, ieškovės nurodytos maisto (90,70 Eur per mėnesį), rūbų, avalynės (66 Eur), išlaidos komunaliniams patarnavimams (82,34 Eur per mėnesį), higienos prekės (16 Eur), bendros sveikatos priežiūros išlaidos (20 Eur), bendra šių nurodytų išlaidų suma sudaro 275,04 Eur, kas iš esmės atitinka (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydį (140 Eur * 2 = 280 Eur) (1 t., b. l. 96-102).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti padidėję vaiko poreikiai yra pagrįsti, o ieškovės sūnui skiriamos lėšos jo ugdymui, tobulėjimui, sveikatinimui, aktyvesniam socialiniam gyvenimui nevertintinos kaip perteklinės. Apeliantas nenurodė kitokių konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pagrįstai padidino iš atsakovo priteistą šalių neįgalaus sūnaus išlaikymui reikalingą sumą iki 350 Eur.
28. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apelianto turtinę padėtį, nevertino, jog jis yra bedarbis.
29. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2015 metais pardavė dovanojimo sutarties pagrindu anksčiau įsigytą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Jo paaiškinimu, iš sandorio jis gavo 8000 Eur pajamų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovas savo vardu turi 1999 metų laidos transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nors 2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad automobilio neturi (teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 9 min. 57 sek.).
31. Apeliacinės instancijos teismas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad apeliantas nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis už 2019 m. sausio, vasario mėn. buvo – 1153,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. – 1153,52 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. – 3200,23 Eur. Apeliantas už 2019 m. gegužės mėn. gavo 331,54 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, už 2019 m. birželio, liepos - 685,19 Eur, už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 631,37 Eur, rugsėjo, spalio mėn. – 573,95 Eur. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikta Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2019 m. balandžio 24 d. yra registruotas Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas turi paklausią darbo rinkoje profesiją – transporto vadybininko, sprendžia, kad per septynis mėnesius, kuomet yra bedarbis, jis turėjo visas galimybes susirasti darbą ir gauti pakankamas sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas. Be to, nėra aišku, kodėl jis pasirinko darbo ieškoti ne Vilniuje, kur nurodė faktiškai gyvenantis ir kur tokio darbo pasiūla objektyviai yra didesnė, o (duomenys neskelbtini). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis intensyviai ieškojo darbo, tačiau dėl kažkokių priežasčių to negalėjo padaryti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra 35 metų amžiaus visiškai sveikas ir visiškai darbingas vyras, kitų išlaikytinių neturi, šių aplinkybių apeliantas ir neneigia. Be to, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs duomenis juridinių asmenų registre, nustatė, kad apeliantas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, nors 2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad akcijų neturi (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 10 min. 1 sek.).
32. Iš visų šių duomenų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad apeliantas teismui neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, o sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkintų šiuo metu esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiui vaikui būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
33. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, paaiškinimų, įrodymų visumos, kad sprendime nurodyti motyvai prieštarauja byloje nustatytiems faktams ir pateiktiems įrodymams. Apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tai, kad jis turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeistos įrodinėjimo procesą įtvirtinančios teisės normos.
34. Dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
Dėl papildomų odontologinio gydymo išlaidų
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-291-969/2016). Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.
36. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė papildomas vaiko odontologinio gydymo išlaidas.
37. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. V. T. ir J. J. odontologijos klinikoje (duomenys neskelbtini) sudarytas gydymo planas, nurodyta preliminari viso gydymo kaina 692 Eur (priklausomai nuo gydymo eigos) (2 t., b. l. 42). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (kvitus), patvirtinančius, kad už odontologines paslaugas ji sumokėjo 755 Eur (1 t., b.l. 27-28). Pažymėtina, kad tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Ieškovė 2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje paaiškino (teismo posėdžio garso įrašas 55 min. 50 sek.), dėl kokių objektyvių priežasčių buvo pasirinkta ši gydymo įstaiga – nepilnamečiui sūnui nepažįstami žmonės ir aplinka kelia baimę ir stresą, dėl ko vaikas tampa dirglus, o jo elgesys neprognozuojamas, todėl reikalingas gebėjimas dirbti su tokiais vaikais, nesukeliant neigiamų emocijų. V. T. ir J. J. odontologijos klinikos (duomenys neskelbtini) aplinka pritaikyta vaikams, dantys berniukui buvo sutvarkyti taikant narkozę. Atsakovas apie ieškovės priimtą sprendimą gydyti vaiką būtent šioje gydymo įstaigoje buvo neinformuotas, nes tuo laiku joks bendravimas su atsakovu nevyko, atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalių vaikui tokios paslaugos nebuvo reikalingos ar kad jas buvo galima atlikti pigiau ar nemokamai.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
38. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje bei nepilnamečio neįgalaus vaiko poreikius, teisingai nusprendė padidinti šalių sūnui priteistą išlaikymą bei priteisti papildomas odontologinio gydymo išlaidas. Apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados nei dėl išlaikymo dydžio, nei dėl papildomų odontologinio gydymo išlaidų, nei dėl šalių turtinės padėties. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. rugpjūčio 20 d. ataskaita už atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorių, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus, 2019 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 739, 4 t. b. l. 21-22) patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 508,20 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 970,30 Eur). Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 508,30 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 508,30 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.