- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-65-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04083-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pran.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Mantas Liugas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL, t. y. 3 000 Eur, bauda,
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur, bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. G. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: būdamas 2020 m. kovo 13 d. sudaręs gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrovės Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. liepos 9 d. draudimo bendrovės Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2020 m. liepos 8 d. motociklu pervažiavo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 pro“, ir laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. spalio 13 d., kompiuteriu sumaketavęs netikrą 2020 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitą, jį pateikė 2020 m. spalio 13 d. 16.05 val. elektroniniu paštu draudimo bendrovei ir pareikalavo už telefono remontą pagal pateiktą suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitą sumokėti jam 505,78 Eur draudimo išmoką. Tokiu būdu V. G. pagamino netikrą dokumentą – kasos kvitą ir apgaule savo naudai pasikėsino įgyti 505,78 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes draudėjas V. G. nesikreipė į draudimo bendrovės nurodytas remonto įmones.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mano, jog nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Bylos nagrinėjimo metu nepašalintos abejonės, turinčios esminę įtaką nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl kasos kvito kopijos, kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko
2.1. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad tyrimui pateiktas kasos kvitas skiriasi tik grafiniais elementais, t. y. logotipu, spausdintų ženklų forma, išvaizda, šriftų dydžiu ir forma. Specialistas nedaro jokių kategoriškų išvadų, o pateikia tik, jo manymu, tikėtinas prielaidas ir pažymi, kad informacija pačiame kvite nėra pateikta vartotojo (nuteistojo). Ikiteisminio tyrimo institucija specialistui nusiuntė tik spausdintą šio kvito kopiją, nors savo žinioje turėjo ir elektroninę šio dokumento kopiją, o kitų kvitų kopijos, skirtos sulyginti, specialistui pateiktos išimtinai elektroniniu pavidalu. Ši svarbi aplinkybė yra pažymėta specialisto išvadoje, nurodant, kad „tirti pateikta kvito kopija yra nedidelio intensyvumu, dalis štrichų atsispausdinę nepilnai. Kaip nurodyta užduotyje, ji yra išspausdinta iš elektroniniu paštu gautos kopijos. Taigi pateikta kopija yra kartotinė, jos štrichuose neatsispindi pirminė štrichų mikrostruktūra, charakterizuojanti spaudos būdą/spausdinimo priemonę. Be to, tiriant kopiją neįmanoma ištirti originalo dažomųjų medžiagų savybių. Dėl šių priežasčių, nustatyti kokiu būdu buvo išspausdintas kvitas, kurio kopija pateikta tirti, nebuvo galima“.
2.2. Nurodo, kad specialistas, raštu atsakydamas į gynėjo 4 klausimą – „Jei 2020-07- 25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvito kopija buvo apdorota (modifikuota) tai kokiomis priemonėmis tai buvo atlikta (mechaniniu būdu ir/ar informacinių technologijų pagalba)?“, nurodė, jog „tyrimui pateikta 2020 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvito kopija nebuvo pagaminta montavimo būdu (mechaniniu ar skaitmeniniu) naudojant tikrą kvitą ar tikro kvito kopiją“; atsakydamas į 6 klausimą – „Ar 2020 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvito kopija galėjo buvo apdorota informacinių technologijų pagalba automatiniu būdu be vartotojo įsikišimo pvz., programiniu būdu keičiantis formatui iš vaizdinio į tekstinį? Jei 2020 m. liepos 25 d. kasos kvito kopija buvo apdorota (modifikuota) be vartotojo įsikišimo ar galima pagal byloje esančius duomenis nustatyti būdą ir/ar kompiuterines programas kurios buvo panaudotos apdorojant (modifikuojant) 2020 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” kasos kvite esančius grafinus ir vaizdinius duomenis?“, nurodė, kad minėtas klausimas dėl nesuprantamų priežasčių neįeina į dokumentų rekvizitų ir spausdintų dokumentų tyrimo eksperto kompetenciją; atsakydamas į 7 klausimą – „Ar keičiantis dokumento (2020 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvito) formatui iš analoginio (popierinio kvito) į elektroninį formatą galėjo atsirasti neatitikimai aprašyti 2021 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-57(21) pvz., dalies rekvizitų tarpusavio išdėstyme, šriftų formose ir pan. be vartotojo tiesioginio įsikišimo ?“, pateikė literatūrinio pobūdžio atsakymą, jog „eksperto praktikoje tokio atvejo, kad skenuojant ar fotografuojant dokumentų skaitmeninė kopija rekvizitų tarpusavio išsidėstymu, šriftų forma ir pan. skirtųsi nuo originalo nebuvo“. Iš tokių specialisto atsakymų, apelianto vertinimu, nėra aišku, kodėl minėti klausimai neįeina į jo kompetencijos sritį ir nėra asmeniškai pasitaikę jo praktikoje ar iš esmės negalimi. Gal tai tik specialisto, turinčio didesnį nei 25 metų ekspertinio darbo stažą, patirties „spraga“. Todėl specialisto išvada ir jo raštu patekti atsakymai nėra pakankami, išsamūs apelianto kaltės įrodymai. Taip pat neaišku, kodėl specialistas, turėdamas teisę koreguoti ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktus klausimus, juos keitė nenurodydamas klausimų galutinės redakcijos ir pasisakė dėl klausimų, kurie net nebuvo jam užduoti, apsiribodamas lakonišku pasisakymu, jog klausimai buvo suredaguoti, nekeičiant jų esmės. Specialisto išvadoje nėra suredaguotų klausimų, o yra tik „suredaguoti“ atsakymai (išvados), todėl nėra aišku, kokia iš tiesų buvo specialisto užduotis. Taip manyti verčia išvadų formulavimo būdas ir vartojamų žodžių reikšmės. Remiantis tyrėjos užduotais klausimais, specialisto buvo prašoma nustatyti, ar ginčo kasos kvitas buvo suklastotas. Žodis „suklastotas“ reiškia, kad kažkas nėra autentiška, o yra padirbta, sufabrikuota, fiktyvu. Tuo tarpu specialistas vartoja žodžių junginį „nėra tikras“, t. y. tinkamas, geras, toks pat. Akivaizdu, kad anksčiau nurodyti žodžiai negali būti vertinami kaip sinonimai ir reiškiantys tą patį. Tai iš esmės lemia tiriamojo objekto išvadų objektyvumą bei nešališkumą.
2.3. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teigia, jog negalima sutikti, kad tiriamo dokumento grafinių elementų skirtumas, šriftų dydžių ir formų skirtumas, logotipo nebuvimas yra esminė aplinkybė, kuri turi esminės įtakos juridinę reikšmę turinčiai informacijai ir gali nulemti teisinio santykio atsiradimo, modifikavimo ar pasibaigimo momentą. Byloje esanti specialisto išvada bei jo apklausa teismo posėdžio metu didžiąja dalimi buvo susijusi su tyrimui pateikto dokumento grafinių elementų aptarimu, o ne ten fiksuotų duomenų tikrumu ar išsamumu. Ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad kokie nors duomenys dokumente, kurie buvo pateikti specialistui, buvo iš dalies ar visiškai netikri. Ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu ne kartą buvo teismo atkreiptas dėmesys į tai, kad kasos kvitas buvo skenuotas mobiliojo ryšio telefonu, o ne kompiuteriu. Nuosprendyje ši aplinkybė iš viso neaptarta, apsiribojant tikėtina išvada, kad galbūt šriftai ir kiti grafiniai elementai buvo sumaketuoti kompiuteriu teksto redagavimo programa „Word“. Specialistas, teismo posėdžio metu paklaustas dėl jo užfiksuotų grafinių elementų skirtumo atsiradimo priežasties, t. y. ar galėjo jo nustatytus pakeitimus atlikti fizinis asmuo ar specializuota programa, negalėjo vienareikšmiškai atsakyti ir apsiribojo pasisakymu, kad kasos kvite užfiksuoti duomenys vartotojo, t. y. nuteistojo, nebuvo modifikuoti. Todėl daro išvadą, kad šiuo atveju specialisto tiriamas objektas nėra laikytinas dokumentu BK 300 straipsnio prasme. Grafinių elementų buvimas ar nebuvimas tirtame dokumente ir jame užfiksuotos informacijos tik vizualinis skirtumas nėra pakankamas pagrindas atsirasti, modifikuotis ar pasibaigti kokiems nors teisiniams santykiams. Be to, nuosprendyje nepašalintos abejonės dėl to, kokią juridinę reikšmę turinčią informaciją įtvirtina kasos kvito šrifto, o ne duomenų pasikeitimas.
Dėl tyčios, kaip būtinojo BK 300 straipsnio nusikaltimo sudėties elemento, (ne)buvimo
2.4. Teigia, jog apeliantui inkriminuotoje veikoje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nėra jo tyčios, nes kvito turinys pasikeitė dėl skenavimo. Su šiais argumentais teismas nepagrįstai nesutiko, argumentuodamas, kad būtent V. G. buvo suinteresuotas gauti draudimo išmoką už sugadintą, o vėliau prarastą telefoną, todėl draudimo bendrovei pateiktas netikras kasos kvitas galėjo būti pagamintas tik jo paties, o kvito turintys iš esmės pasikeisti dėl skenavimo negalėjo. Teismo vertinimu, kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtumą, numatė galinčius kilti padarinius – pagal šį kvitą gauti draudimo išmoką – ir norėjo taip veikti, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Su tokia teismo pozicija nesutinka, nes byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad apeliantas kvito turinio ir duomenų nekeitė (nemodifikavo), o yra užfiksuoti tik grafinių elementų pokyčiai, nedarantys jokios įtakos kvite užfiksuotai informacijai. Be to, byloje esanti specialisto išvada bei jo pasisakymai leidžia spręsti, kad tai nėra specialisto kompetencijos dalis ir jis nėra kompetentingas pasisakyti šiuo klausimu. Duomenų, kurie nurodytų kitus tyrimo rezultatus, nei juos buvo nurodęs specialistas, nėra, todėl nėra aišku, kuo buvo vadovaujamasi teigiant, jog skenavimo metu, t. y. keičiantis formatams iš popierinio į elektroninį, nėra galimi kasos kvito grafinių elementų pokyčiai. Teismas nepašalino minėtos abejonės, kuri, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, turi būti vertintina apelianto naudai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį
2.5. Nesutinka su nuosprendžio motyvais, jog: byloje nustatyta, kad pagaminto netikro dokumento – 2020 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvito – pagrindu buvo pateiktas prašymas išmokėti draudimo išmokas draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialui; akivaizdu, kad kaltinamasis veikė apgaule, t. y. siekė suklaidinti draudimo bendrovę apie įvykusį draudžiamąjį įvykį – telefono „Huawei P50 Pro“ sugadinimą, o vėliau ir praradimą; ši apgaulė buvo esminė; ir tik dėl to, kad draudimo bendrovė suabejojo pateikto dokumento tikrumu ir ėmėsi veiksmų jį patikrinti, taip pat nustačiusi, kad dokumentas gali būti netikras, atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nusikalstama veika nebuvo baigta. Draudimo bendrovė tik elektroninio susirašinėjimo metu pateikė savo poziciją dėl ginčo kasos kvito ir informavo apie savo planus dėl apelianto. Elektroninis susirašinėjimas vyko su neidentifikuotu draudimo bendrovės darbuotoju ar jų grupe, todėl nėra iki šiol aišku, kokio tai asmens ar asmenų pozicija ir jų galima techninė-ekspertinė kvalifikacija, jiems leidusi daryti tokio pobūdžio išvadas. Teismui iki šiol nebuvo pateiktas draudimo bendrovės sprendimas nemokėti apeliantui draudimo išmokos, o apsiribota 2020 m. gruodžio 1 d. elektroninio susirašinėjimo informacija, jog bendrovė nemokės apeliantui draudimo išmokos.
2.6. Teismų praktikoje akcentuojama, kad apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-331/2014). Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2021, Nr. 2K-559/2011). Apeliantas yra giliai įsitikinęs, kad, likus nepašalintų abejonių byloje, nėra neginčytinai įrodyta jo kaltė padarius inkriminuotą veiką, o tai tolygu įrodytam nekaltumui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis).
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras – atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – apklaususi teismo posėdyje specialistą A. M., konstatuoja, jog nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, jog V. G. veiksmuose yra BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys.
5. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-57(21) (toliau – Specialisto išvada) yra nepatikimas jo kaltės įrodymas (BPK 20 straipsnis); joje pateiktos tik tikėtinos, galbūt kompetencijos stokojančio specialisto išvados, o tirti pateiktas objektas – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kvito kopija – nėra laikytinas dokumentu BK 300 straipsnio prasme. Grafinių elementų buvimas ar nebuvimas tirtame dokumente ir jame užfiksuotos informacijos tik vizualinis skirtumas, apelianto manymu, nėra pakankamas pagrindas atsirasti, modifikuotis ar pasibaigti kokiems nors teisiniams santykiams.
6. Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-20-507/2015). Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų (kasacinės nutartys Nr. 2K-329-976/2017, 2K-368-489/2018). Specialisto išvada kaip įrodymų šaltinis yra lygiavertė ekspertizės aktui (kasacinė nutartis Nr. 2K-190/2009). Tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek formuojama teismų praktika neteikia prioriteto ekspertizės aktui (specialisto išvadai) kaip įrodymų šaltiniui. Todėl teismai, vertindami byloje esančias specialisto išvadas ir paaiškinimus, juos vertina pagal tas pačias taisykles kaip ir ekspertizės aktus, vadovaudamiesi bendraisiais įrodymų vertinimo principais (kasacinės nutartys 2K-484/2013, 2K-201-1073/2018).
7. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą specialisto išvadų, jog: 1. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 25 d. kasos kvitas, kurio kopija pateikta tirti, nebuvo išspausdintas tuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu, kurio kvitų pavyzdžių skaitmeninės kopijos pateiktos palyginti, ir nėra tikras; 2. Tikėtina, kad netikras UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 25 d. kasos kvitas buvo sumaketuotas kompiuteriu, tačiau nustatyti, kokiu būdu jis buvo išspausdintas, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių, vertinimą. Tačiau skunde nurodytos abejonės dėl specialisto išvados turiniui keliamų reikalavimų pašalintos teisiamajame posėdyje.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, kvestionuojamų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje ir dar kartą apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patvirtino jas rengęs specialistas A. M.. Šio specialisto teismui duoti paaiškinimai, jog: skenuojant dokumentą nedidelių jo iškraipymų gali būti, tai priklauso nuo aparato, tačiau tokie iškraipymai dokumentui reikšmės neturi; reikšmingų iškraipymų, kad pasikeistų vietomis eilutės, skaičiai, skenuojant taip pat negali būti; buvo lyginamas turinys, ženklų dydis, išdėstymas, visa sandara, kokios formos raidės, lyginta su atsiųstais palyginti kvitais, o palyginti buvo pateiktos įmonės kvitų elektroninės kopijos; tiriamajame kvite nenurodytas įmonės kodas, o pateiktuose pavyzdžiuose yra įmonės kodas, palyginamuosiuose kvituose yra logotipas, o tiriamajame nėra; ar logotipas būtinas, nežino, bet jei palyginamuosiuose pavyzdžiuose jis yra ir aparatas jį spausdina, jei jis užprogramuotas kasos aparate, tai turi būti; kvito kopija nebuvo pagaminta montavimo būdu naudojant tikrą kvitą, todėl davė tikėtiną versiją, kad buvo sumaketuotas; kokie yra kasos aparato ir kvito privalomi rekvizitai, atsakyti nėra jo kompetencija, dera su specialisto išvados tiriamojoje dalyje pateiktais motyvuotais atsakymais į užduotus klausimus ir padarytomis išvadomis dėl skundu kvestionuojamo kasos kvito pagaminimo būdo, jo turinio ir formos elementų vertinimo.
9. Nors viena iš minėtų specialisto išvadų suformuluota kaip tikėtina, tačiau joje užfiksuoti duomenys ir padarytos abi išvados yra patikimos, pagrįstos tais duomenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu buvo objektyviai įmanoma surinkti. Byloje nėra duomenų, kad specialistui pateikti duomenys būtų aiškiai melagingi, kad specialistas turėtų išankstinį nusistatymą prieš apeliantą ar kad būtų kitų objektyvių pagrindų abejoti specialisto išvados teisingumu. Kartu pažymėtina, kad specialisto išvadą rengęs ekspertas A. M. turi aukštąjį techninį išsilavinimą, dokumentų rekvizitų teismo eksperto kvalifikaciją ir 25 metų ekspertinio darbo stažą (1 t., b. l. 53). Todėl, priešingai, nei teigia apeliantas, specialisto A. M. kompetencija atlikti kvestionuojamą kasos kvito tyrimą jokių abejonių teismui nekelia. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad aptariama išvada yra parengta pažeidžiant jos rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
10. Įrodymų visumos ištyrimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2012). Nors apeliantas akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo institucija specialistui nusiuntė tik spausdintą šio kvito kopiją, nors savo žinioje turėjo ir elektroninę šio dokumento kopiją, o kitų kvitų kopijos, skirtos sulyginti, specialistui pateiktos išimtinai elektroniniu pavidalu, tai nelemia kvestionuojamų išvadų nepagrįstumo. Specialistas A. M. aiškiai nurodė, jog tyrė tik tai, kas jam buvo pateikta su užduotimi, – kasos kvito kopiją ir lyginamąją kasos kvito kopiją. Visuma specialistui pateiktų duomenų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nekelia abejonių dėl apelianto kaltės pagaminus netikrą dokumentą – kasos kvitą ir apgaule savo naudai pasikėsinus įgyti 505,78 Eur draudimo išmoką. Akcentuotina, kad apeliantas nei kasos kvito originalo, nei telefono, kuriuo neva skenavo kvitą, ir skenavimo programėlės neišsaugojo ir negalėjo jų pateikti. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip apelianto bandymą išvengti atsakomybės.
11. Galiausiai specialisto išvadoje pateiktos išvados dera su kaip liudytojo apklausto UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. tyrėjams ir teismo posėdžio metu duotais nuosekliais parodymais, t. y. jog kasos identifikacijos kvitas yra ne jų įmonės, yra suklastotas, dalis informacijos kvite yra įdėta į jų rekvizitus, įmonės kasos aparato išduodami kvitai atrodo visai kitaip, palyginti su šiuo kvitu, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P30 Pro“, IMEI (duomenys neskelbtini), nebuvo remontuotas. Šie parodymai ir kartu apelianto susirašinėjimas su draudike „Swedbank P&C Insurance AS“ apie tai, jog 2020 m. liepos 8 d. jis motociklu pervažiavo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30Pro“, 2020 m. rugpjūčio 16 d. pranešimas draudikei, kad plaukiant kateriu šis telefonas iškrito į upę ir nuskendo, leidžia įsitikinti tuo, jog apeliantas, priremtas draudikės, išsigando gresiančios atsakomybės už tai, jog ketina neteisėtai gauti draudimo išmoką už telefono remontą. Tokie apelianto veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai, pavojingi ir nusikalstami, be kita ko, motyvuojant tuo, jog jis buvo suinteresuotas gauti draudimo išmoką už sugadintą, o vėliau prarastą telefoną, todėl draudimo bendrovei pateikė netikrą 2020 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitą, kurį pats pagamino, o šio kvito turinys iš esmės pasikeisti dėl skenavimo negalėjo.
12. Be to, apeliantas, neigdamas kaltę, nutyli aplinkybę, jog būtent šį 2020 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitą jis teikė minėtai draudikei, siekdamas gauti draudimo išmoką už telefono „Huawei P30 pro“ remontą. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-385-942/2017, 2K-92-648/2019 ir kt.).
13. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-22-303/2021, 2K-145-495/2021 ir kt.). BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi, todėl nėra būtina konstatuoti, kad suklastojus tikrą dokumentą būtų padaryta žala, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, svarbu nustatyti, ar tokiais veiksmais yra realiai pažeidžiamas aptariamoje teisės normoje saugomas teisinis gėris.
14. Nagrinėjamu atveju minėtas kvitas, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, yra dokumentas, kuris sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. pagal šį kvitą apeliantui draudikė būtų išmokėjusi draudimo išmoką. Todėl apelianto skundo teiginys, jog aptariamas kvitas nėra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Apeliantas neigia kaltę dėl pasikėsinimo sukčiauti, teigdamas, jog teismui draudikė nepateikė sprendimo, jog nemokės apeliantui draudimo išmokos, o pasikėsinimo sukčiauti nusikalstama veika jam inkriminuota nepagrįstai, nes ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Tokius skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstus. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas sukčiavimas, svarbiausia nustatyti apgaulę, kadangi būtent šis požymis atskiria sukčiavimą nuo civilinio delikto. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė pasireiškia turtą turinčių asmenų suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti, be to, apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui veiksmams atlikti. Menkindamas aktualios dokumento suklastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti veikos pobūdį, apeliantas nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog būtent suklastotas kvitas už neva telefono remontą ir buvo tas dokumentas, kurį jis sąmoningai teikė draudikei, taip pat vėliau aiškino nebūtas telefono remonto ir jo praradimo aplinkybes ir tokiu būdu tikėjosi palankaus jam rezultato – gauti solidžią draudimo išmoką.
16. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aktualiu atveju byloje leistinais, patikimais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma yra įrodyta, kad apeliantas suprato jam inkriminuotų veiksmų neteisėtumą, numatė galinčius kilti padarinius – siekė pagal pateiktą draudikei pagamintą netikrą dokumentą – kvitą gauti iš draudikės draudimo išmoką už realiai nepatirtas išlaidas už telefono remontą ir norėjo taip veikti. Tačiau, apelianto telefono UAB „(duomenys neskelbtini)“ neremontavo ir tokio kasos kvito, kokį jis pateikė draudikei, neišrašė. Apeliantas pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 25 d. kasos kvitą ir pats jį elektroniniu paštu išsiuntė draudikei, todėl suprato, kad siunčia netikrą dokumentą, kurio turinys iš esmės pasikeisti dėl skenavimo negalėjo. Tai apelianto elgesyje atskleidžia tiesioginę tyčią sukčiauti. Sukčiavimo veikos jam nepavyko baigti savanoriškai, nes draudikė informavo policiją apie jo ketinimą gauti draudimo išmoką suklastoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvito pagrindu. Už tokį elgesį V. G. neturi likti nenubaustas. Nuosprendyje apylinkės teismo išvados yra pagrįstos įrodymų visuma, juridiškai motyvuotos. Nuosprendis priimtas išsamiai, objektyviai išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ginčijamų veikų pobūdį. V. G. skirta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl naikinti nuosprendžio remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.