Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-221-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: e2A-221-372/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: R. R., (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.6.8.9Sutarčių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2A-221-372/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00096-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ir atsakovų R. R. bei (duomenys neskelbtini) parapijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4731-674/2020 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) parapijai ir (duomenys neskelbtini) R. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams (duomenys neskelbtini) parapijai ir (duomenys neskelbtini) R. R. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. R. 13677,90 Eur skolos už atliktus darbus, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje su (duomenys neskelbtini) R. R. buvo sudaryta rangos sutartis dėl darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą sutartį sutarta darbų kaina – 8700,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad pradėjus vykdyti sutartį paaiškėjo, jog darbų apimtis yra žymiai didesnė, todėl papildomu abipusiu žodiniu susitarimu sutartis dėl darbų apimties ir kainos buvo pakeista, buvo susitarta, jog objekto darbų kaina pagal sutartį yra 22377,90 Eur.

3. Ieškovas nurodė, jog sutartį įvykdė ir visus sutartimi aptartus, kokybiškai atliktus darbus atsakovui perdavė 2018 m. liepos 30 d. Už sutartus, atliktus ir atsakovo priimtus darbus atsakovas R. R. apmokėjo tik dalį sumos – 8700,00 Eur, likusią pinigų sumą (13677,90 Eur) jis įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau įsiskolinimas už atliktus darbus yra nepadengtas.

4. Ieškovas nurodė, kad 2019-10-23 pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašė per protingą 5 dienų terminą nuo reikalavimo gavimo dienos įvykdyti piniginę prievolę ir sumokėti likusią nesumokėtą sumą. Taip pat pateikė atsakovui atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 dviem egzemplioriais, PVM sąskaitas-faktūras (serija AJ Nr. 0041 ir serija AJ Nr. 0043), kurių po vieną pasirašytą egzempliorių prašė grąžinti. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas ne tik, kad neįvykdė piniginės prievolės, bet šmeižikišku ir nepagrįstu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, apkaltindamas ieškovą tariamu sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir kitais išgalvotais dalykais, siekdamas išvengti piniginės prievolės įvykdymo. Atsakovas melagingai teisėsaugos institucijoms nurodė atliktų remonto darbų kiekius, nors jam buvo pateikti atliktų darbų aktai. Ieškovas siūlė prieštaravimus pašalinti, leisti ekspertui, dalyvaujant kurijos atstovui, užsakovui ir rangovui, atlikti ekspertizę objekte, kad būtų nustatytas ne tik sunaudotų medžiagų kiekis, bet ir darbų mastas, tačiau atsakovas tokio siūlymo atsisakė. Ieškovas nurodė, kad atsakovo kviestas specialistas (ieškovui nedalyvaujant) sudarė lokalinę darbų sąmatą, kurios suma 10434,80 Eur, dirbtinai sumažino atliktų remonto darbų apimtį bei vertę, tačiau ir ši sąmata patvirtina apie ieškovo atliktų darbų didesnį kiekį, negu atsakovas yra apmokėjęs.

5. Ieškovo vertinimu, atsakovas naudojasi situacija, jog rašytinė sutartis kiekvienam žodžiu aptartam, atliktam bei priimtam darbui nebuvo pasirašyta, ir vengia pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus, vykdyti finansinius įsipareigojimus. Ieškovas pažymėjo, jog teismui pateikti darbų aktai atitinka vienašalio akto reikalavimus, atsakovai tokius aktus gavo, aktai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Ieškovo vertinimu, atsakovų visiškai nepagrįstas ir niekuo nepateisinamas neveikimas (atliktų darbų kainos neapmokėjimas) vertintinas kaip grubus sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir teisės normų, įtvirtintų CK, nevykdymas ir jų pažeidimas.

Atsiliepimas

6. A. B. (duomenys neskelbtini) parapija atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paskirti ieškovui už piktnaudžiavimą penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei (duomenys neskelbtini) parapijai.

7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ne tik neįrodinėja konkrečių aplinkybių apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini) parapijos įsiskolinimą, bet ir nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti bent jau prielaidą, jog ieškovas buvo sudaręs susitarimą su juridiniu asmeniu. Atsakovės vertinimu, visas pretenzijas ieškovas reiškia tik fiziniam asmeniui – atsakovui R. R.. Atsakovės įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) parapijos įtraukimas į šią civilinę bylą buvo sąmoningas ieškovo žingsnis ir akivaizdus jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes kartu su ieškiniu ieškovas pareiškė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti parapijos turtą. Atsakovės nuomone, tai yra nuoseklus ieškovo veikimas, siekiant šantažu ir kitomis neleistinomis priemonėmis psichologiškai paveikti parapijos (duomenys neskelbtini), kaip fizinį asmenį, kad šis sumokėtų ieškovo reikalaujamą pinigų sumą.

8. A. B. (duomenys neskelbtini) R. R. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. gegužė mėnesį buvo žodinis susitarimas dėl remonto darbų atlikimo už 8700 Eur. Šie darbai buvo atlikti, ieškovas juos pridavė, o atsakovas juos priėmė 2018 m. liepos mėnesį ir visiškai atsiskaitė su ieškovu 2018 m. gruodžio 6 d.

10. Atsakovas nurodė, kad nėra gavęs ieškovo pranešimo, kad būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti jų susitarimo kainą. Nei sudaryto žodinio susitarimo vykdymo metu, nei ieškovui pridavus darbus, o atsakovui juos priėmus, nei atsiskaitant su ieškovu nė viena iš sandorio šalių kitai šaliai jokių pretenzijų nereiškė, reikalavimo sumokėti papildomą pinigų sumą už tariamai atliktus papildomus darbus ieškovas nepateikė. Ieškovas į bylą nepateikė nė vienos pretenzijos, kurios data būtų 2018 metais, be to, jeigu ieškovas ir būtų atlikęs papildomų darbų, jie būtų vertinami kaip atlikti ieškovui veikiant savo rizika ir nesuteiktų teisės reikalauti už juos sumokėti. Atsakovas pažymėjo, kad jokio kito susitarimo šalys niekada nebuvo sudariusios, jokių papildomų darbų, be tų, kurie buvo priimti ir už kuriuos buvo atsiskaityta, ieškovas neatliko.

11. Atsakovas nurodė, jog niekada nesiūlė ieškovui sudaryti naują susitarimą dėl didelės vertės papildomų remonto darbų atlikimo, nes neturėjo tam finansinių galimybių; iš ieškovo tokio pasiūlymo jis taip pat nėra gavęs. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie būtino sutarties (susitarimo) elemento – bendrą šalių valią atitinkančio susitarimo dėl itin didelės vertės remonto darbų atlikimo – egzistavimo. Atsakovas nėra akceptavęs ieškovo ofertos dėl papildomų darbų atlikimo už papildomą atlygi, nes tokios ofertos nebuvo, be to, atsakovas, tardamasis su ieškovu, įvardijo maksimalią pinigų sumą (9000 Eur), kurią jis gali skirti remonto darbams.

12. Atsakovas nurodė, kad ieškovas teismui kartu su ieškiniu pateikė 2019 m. spalio 23 d. pretenziją, kartu su kuria atsakovas gavo ir ieškovo surašytus atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovas pažymėjo, kad darbų aktai ir PVM sąskaitos-faktūros atsakovui buvo pateikti praėjus labai dideliam laiko tarpui po šalių 2018 m. gegužės mėnesio susitarimo dėl remonto darbų atlikimo, šių darbų perdavimo ir priėmimo bei po to, kai ieškovas pats išrašė bei pateikė atsakovui pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį atsakovo atsiskaitymą už atliktus darbus. Atsakovo vertinimu, ieškovas klastoja dokumentus, įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, 2019 metais atgaline data surašė esą atliktų darbų aktus.

13. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pateikė apmokėjimui ne dvi PVM sąskaitas-faktūras, o tris (2019 m. rugpjūčio 23 d., rugsėjo 23 d. ir spalio 23 d.). Jokių PVM sąskaitų-faktūrų 2018 metais ieškovas atsakovui neišrašė ir nepateikė. 2019 metais jis net nebuvo užėjęs į patalpas, už kurių remontą pateikė apmokėjimui rugpjūčio 23 d., rugsėjo 23 d. ir spalio 23 d. PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovo nuomone, PVM sąskaitas-faktūras už 2018 metais atliktus darbus ieškovas turėjo išrašyti ir įtraukti į apskaitą 2018 metais, o 2019 m. rugpjūčio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitos-faktūros negalėjo būti išrašytos tą pačią dieną. Galimai ieškovas pažeidžia nustatytą PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo tvarką, jas klastoja, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie jų surašymo dieną, kaip ir informaciją, kokiu pagrindu šios PVM sąskaitos-faktūros yra išrašomos. Be to, statybinių medžiagų, už kurias ieškovas reikalauja apmokėjimo, įsigijimas turėjo būti apskaitytas, tačiau ieškovas nei atsakovui, nei teismui kartu su ieškiniu nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo įsigytų statybinių medžiagų kiekį ir kainą, nors jas įtraukė ir į atliktų darbų aktus ir į PVM sąskaitas-faktūras.

14. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas piktnaudžiauja, nesąžiningai reikšdamas nepagrįstą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) parapijai ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jam turi būti skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda.

15. Atsakovo vertinimu, ieškovas vienas pats negalėjo atlikti visų darbų, kuriuos jis nurodo ir už kuriuos prašo priteisti 13677,90 Eur. Jokių duomenų apie asmenis, kurie atliko remonto darbus, su kuriais buvo atsiskaityta už atliktus darbus, į bylą nepateikta. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovas būtų įsigijęs tokius kiekius statybinių medžiagų, kuriuos jis nurodo atliktų darbų aktuose. Ieškovo suformuluotas ieškinio reikalavimas bei jo pateikti dokumentai rodo, kad į ieškovo reikalaujamą priteisti sumą yra įtraukti ir atlygis darbą atlikusiems asmenims, ir įsigytų bei panaudotų statybinių medžiagų kaina. Nesant duomenų, kad ieškovas samdė konkrečius asmenis remonto darbams atlikti, kad jis sumokėjo šiems asmenims už atliktus darbus, kad jis iš viso buvo įsigijęs statybinių medžiagų, reikalingų jo deklaruotiems darbams atlikti, galima daryti išvadą, jog darbai, už kuriuos ieškovas prašo priteisti 13677,90 Eur, atlikti nebuvo, nes nebuvo kam ir iš ko šiuos darbus atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu nuspręsta ieškovo A. J. ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) parapijos ir (duomenys neskelbtini) R. R. ieškovo naudai 4160,67 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 712,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo A. J. (duomenys neskelbtini) parapijos naudai 414,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš A. J. (duomenys neskelbtini) R. R. naudai 1104,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas nurodė, kad ieškovas, šalių bendru žodiniu sutarimu suderinęs papildomų darbų atlikimą, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad už tuos darbus bus gautas atlygis. Teismas pažymėjo, kad pagal žodinę sutartį konkreti darbų apimtis nebuvo nustatyta, šalys papildomus darbus aptarė vėliau. Teismas sprendė, kad atsakovas, matydamas atliekamus darbus, neginčydamas atliekamų darbų apimties ir jų kokybės, sutiko su papildomu žodiniu sutarimu ir darbai buvo visiškai atlikti/užbaigti po 2,5 mėnesio.

18. Teismas nurodė, jog atliktų darbų aktai atsakovui buvo perduoti tik 2019 m. spalio 25 d., tai yra po metų, kai buvo atlikti remonto darbai. Atsakovas neginčijo, kad darbai nebūtų atlikti, ginčijo tik aktuose nurodytus darbus, ypač jų apimtis, nesutiko su bendra atliktų darbų kaina, tačiau nei nepasirašydamas aktų nurodė jų nepasirašymo priežastis, nei teismo posėdžio metu prašė tuos aktus pripažinti negaliojančiais.

19. Teismas nurodė, kad 2019 m. kovo 18 d. atsakovas ieškovui pateikė lokalinę sąmatą (10434,80 Eur), su kuria sutiko tiek atsakovas, tiek ieškovas, kuris tik papildomai paskaičiavo 4851,75 Eur už nepriskaičiuotus statybinius darbus ir transporto išlaidas. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, iš kur atliktų darbų suma nuo 15286,55 Eur vėliau ieškovo paskaičiuota ir užfiksuota atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 padidėjo iki 22377,90 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akte nurodyta remonto darbų kaina 15043,05 Eur yra labai artima tai, kurią advokatė, atstovaudama ieškovą, prašė sumokėti atsakovo 2019 m. balandžio 8 d. raštu (15286,55 Eur).

20. Teismas nurodė, kad rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo, nustatyti tikslius darbus, kuriuos už tam tikrą kainą buvo sutarta atlikti, galimybės nėra. Teismas akcentavo, jog atsakovo iniciatyva buvo prašoma atlikti kitus remonto darbus. Teismas tai vertintino, kaip pirminio žodinio susitarimo papildymą, už kuri ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis gauti atlygį. Teismas darė išvadą, jog šalys, sudarydamos žodinę rangos sutartį ir sutardamos atlikti tam tikrus remonto darbus už 8700 Eur, vėliau ją papildė kitais remonto darbais, už kuriuos darbų kaina sutarta nebuvo; atsakovas, prašydamas daryti, kad viskas būtų gerai, suteikė pagrįstą pagrindą ieškovui tikėtis, kad papildomai sutarti darbai bus atlygintini.

21. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kiek ir kokių medžiagų, už kokias sumas jis pirko ir panaudojo būtent šiame objekte. Teismas darė išvadą, kad medžiagoms jis neišleido pinigų, dirbo panaudodamas likučius, medžiagomis jis atsiskaitė ir su darbininkais už jų darbą. Teismas sprendė, jog būtent medžiagų kaina, kurią įvardijo ekspertas, yra neįrodyta ir ji negali būti priteisiama. Teismas pažymėjo, kad ieškovas vykdė rangos darbus kaip fizinis asmuo, turintis individualios veiklos pažymėjimą, jis nesamdė darbuotojų pagal darbo sutartis, taigi nemokėjo už juos ir mokesčių valstybei, atsiskaitė už darbą statybinėmis medžiagomis, likusiomis iš ankstesnių objektų. Dėl to teismas laikė neįrodytomis aplinkybes, kad ieškovas patyrė išlaidas, mokėdamas darbininkams už darbą, mokesčius už samdomus darbuotojus valstybei.

22. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip rangovas, sudaręs žodinę sutartį su atsakovais, kaip užsakovais, atliko remonto darbus parapijos namuose. Darbai buvo faktiškai priimti, atsakovas už darbus sumokėjo dalį atliktų darbų kainos. Įvertinęs tai, kad buvo atlikti papildomai darbai, teismas darė išvadą, jog tai įpareigoja atsakovus atsiskaityti, priešingu atveju, tai reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistina dalis prašomos priteisti sumos.

23. Teismas nurodė, kad susitarimas buvo dėl remonto darbų parapijos namuose. Atsakovas yra parapijos atstovas, kuris tarėsi su ieškovu dėl darbų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip teisėtas parapijos atstovas, atstovaujantis parapiją, sudarė susitarimą dėl parapijos namų, t. y. ne savo asmeninio turto, remonto darbų. Nesant nuginčytam faktui, kad jis negali būti parapijos atstovu, teismas laikė, kad (duomenys neskelbtini) parapija ir atsakovas (duomenys neskelbtini) R. R. yra tinkami solidarūs atsakovai.

24. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o ieškovas atsakovams – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

25. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo ieškovas (apeliantas) A. J. prašo sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria sumažinta ieškinio suma iki 4160,67 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų (dėl netenkintos ieškinio dalies 9517 Eur) panaikinti ir visiškai tenkinti ieškinį, priteisti solidariai iš atsakovų 13677,90 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1. Statybinės medžiagos kituose objektuose yra kitų užsakovų asmeninė nuosavybė; jų įsigijimas galimas tik sumokėjus, t. y. nupirkus tas medžiagas. Jeigu ieškovo pirktos medžiagos kituose objektuose nebuvo panaudotos, tai nereiškia, kad ieškovas už jas nemokėjo arba nebuvo tai daliai sumažinta atliktų darbų kaina. Kitoms statybinėms medžiagoms nebuvo išrašomos sąskaitos-faktūros, kadangi atsakovas nesakė, kieno vardu jas rašyti, dokumentai jam nebuvo reikalingi. Pažeisdamas CPK 12, 178, 182 ir 185 nuostatas, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad medžiagų kaina, kurią įvardino ekspertas, yra neįrodyta, ir ji negali būti priteisiama. Kaina buvo sutartinė. Tai, kad ieškovas pateikė tik dalį dokumentų dėl medžiagų įsigijimo, neturi šiai bylai jokios reikšmės. Ieškovo advokatė atsakovo prašė sumokėti 2019 m. balandžio 8 d. raštu 15286,55 Eur, tačiau tai buvo tik ikiteisminė stadija, kada ieškovas siekė išspręsti ginčą taikiai, darė nuolaidą, kad nereikėtų bylinėtis teisme ir didinti išlaidas, o ekspertizės akte nurodyta darbų kaina nėra sutartinė darbų kaina, nes į ją turi būti įskaičiuotos transporto išlaidos medžiagų suvežimui, neįskaitant kitų išlaidų.

25.2. Ekspertizės akte buvo nurodyti visi darbų kiekiai, sunaudotos medžiagos, todėl galutinė darbų kaina ir yra įrodyta – 22377,90 Eur. Objekte dirbo trys asmenys, kurių du dar negavo atlygio, nes atsakovai nesumokėjo už visus darbus. Tai, kad su kitais dviem darbininkais darbiniai santykiai nebuvo įforminti, nereiškia, kad jiems neturi būti sumokėta likusi suma už darbą. Tai, kad ieškovas nemokėjo už juos mokesčių valstybei, nereiškia, jog nepatyrė išlaidų. Net dalinis atsiskaitymas už darbą statybinėmis medžiagomis, likusiomis iš ankstesnių objektų, nereiškia, kad tos medžiagos ieškovui nekainavo ir neįeina į rangos sutarties kainą. Visiškai šioje sprendimo dalyje nepagrįstas teismo motyvas, kad neįrodyta, jog ieškovas patyrė išlaidas, mokėdamas darbininkams už darbą ir mokesčius už samdomus darbuotojus valstybei.

25.3. Teismas teisingai įvertino vienašalius darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 (bei lokalines sąmatas), kurių atsakovai nepasirašė. Šiuose dokumentuose buvo nurodyta ne tik darbų kaina, bet ir apimtys, medžiagų kiekiai ir kt. Atsakovas priėmė kokybiškai atliktus darbus, įvertino medžiagas, tačiau siekdamas išvengti likusio apmokėjimo už atliktus objekte darbus, nepasirašė pateiktų darbų aktų. Atsakovas vykdė ne tik rangos sutartyje numatytas pareigas, bet ir statybos įstatyme numatytas pareigas, stebėjo darbų eigą, panaudojamų medžiagų kokybę, kiekį, o vengdamas atsiskaitymo, iškėlė bylai neturintį jokios reikšmės klausimą – dalies medžiagų įsigijimo dokumentų pareikalavimą, nors šalys buvo sutarusios, kad jam tokių dokumentų nereikės.

Žemesnės instancijos teismas

25.4. Teismas nustatė, kad sutarties kaina nėra neprotingai didelė. Teismas neišvengė teisės taikymo klaidų, sumažindamas ieškinį dėl tariamai neįrodytos medžiagų kainos, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas neturėjo pagrindo kitaip vertinti įrodymus ir turėjo ieškinį tenkinti visiškai. To nepadaręs, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Teismas rėmėsi tuo, kad nėra pateiktų visų dokumentų dėl įgytų ir objekte panaudotų statybinių medžiagų, nors nustatė, kad sutarta kaina nėra neadekvati, mažinti ieškinio sumą nebuvo pagrindo. Medžiagų įgijimą ir jų kiekį pagrindžia darbų aktai ir lokalinės sąmatos, liudytojų parodymai, ieškovo paaiškinimai, atsakovo faktų pripažinimas, todėl nepagrįstas teismo sprendimo dalies motyvas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kiek ir kokių medžiagų, už kokias sumas jis pirko ir panaudojo būtent šiame objekte.

25.5. Iš dalies tenkindamas ieškinį, teismas netinkamai pritaikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes turėjo ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovų priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai (duomenys neskelbtini) parapija ir (duomenys neskelbtini) R. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

26.1. Ieškinį ieškovas pareiškė atsakovui R. R. kaip fiziniam asmeniui, o apeliaciniu skundu prašo priteisti 13677,90 Eur iš R. R. ne kaip iš fizinio asmens, o kaip iš (duomenys neskelbtini).

26.2. Ekspertas pateikė išvadą tik apie tai, kokia yra visų darbų, kuriuos jis fiksavo kaip atliktus, vertė, tačiau jo pateikta išvada tikrai nepaneigia atsakovų įrodinėtų aplinkybių, kad dalį remonto darbų atliko ne ieškovas. Priešingai, nei teigiama ieškovo apeliaciniame skunde, eksperto išvada nepatvirtina ieškovo 2019 metais surašytuose darbų atlikimo aktuose nurodomų duomenų, nes duomenų apie konkrečias panaudotas statybines medžiagas, jų kainas, atliktų darbų įkainius, eksperto išvadoje nėra.

26.3. Ieškovas savo apeliaciniame skunde patvirtino aplinkybę, jog jokių dokumentų, pagrindžiančių statybinių medžiagų įsigijimą, jis neturi ir neturėjo, nes jie tiesiog nebuvo išrašomi. Akivaizdu, kad būtent dėl šios priežasties jis tokių dokumentų negalėjo pateikti nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui. Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, jog jam esą nereikia įrodinėti statybinių medžiagų įsigijimo fakto, yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių.

26.4. Faktinė aplinkybė, kad ieškovas vežė iš kitų objektų statybines medžiagas ir jas naudojo ne tik remonto darbams, bet ir dalino šiuos remonto darbus atlikusiems bei jam talkinusiems darbininkams, šioje byloje yra neginčijamai įrodyta. Vien teiginiai, jog statybinių medžiagų niekas veltui nedalina, kuriais ieškovas grindžia savo apeliacinį skundą, tikrai neįrodo faktinės aplinkybės, jog ieškovas patyrė išlaidų, išsiveždamas statybines medžiagas iš kitų objektų.

26.5. Po to, kai atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus ir sumokėjo ieškovui 8700 Eur, ieškovas pateikė atsakovui atliktų darbų aktus, kurių suma 15286,55 Eur. Vien šios aplinkybės pakanka konstatavimui, kad ieškovo teikiami ir tik jo pasirašyti atliktų darbų aktai ženkliai didesnei sumai negali būti pripažinti vienašaliais darbų perdavimo aktais. Į bylą pateiktais darbų atlikimo aktais jokių darbų ieškovas atsakovui ne tik neperdavė, bet net ir nereikalavo priimti, 2018 metais teikė atsakovui visiškai kitokio turinio aktus. Ieškovo surašyti atliktų darbų aktai nėra perdavimo-priėmimo aktai, o tai yra PVM sąskaitų-faktūrų priedai, kuriuose tik detalizuojamos PVM sąskaitose-faktūrose įrašytos apmokėjimui sumos.

26.6. Ieškovas savo apeliacinio skundo teiginiais pats pripažįsta, kad jis reikalauja atlygio už pagal kitas sutartis atliktus darbus, dar ir jo samdytiems darbuotojams vykdant individualią veiklą, t. y. akivaizdžiai ne už šioje byloje ieškovo įrodinėjamus remonto darbus.

26.7. Atsakovas už atliktus darbus sumokėjo ieškovui 8700 Eur. Darytina išvada, jog atsakovas sumokėjo ieškovui netgi daugiau, nei paties ieškovo pirminiuose atliktų darbų aktuose nurodyta visų jo tariamai atliktų darbų vertė, atėmus iš jos eksperto paskaičiuotą medžiagų kainą, bei net ne visą, o tik papildomą atlyginimą darbininkams ir tik nuo papildomo darbo užmokesčio priskaitytas socialinio draudimo įmokas. Atsakovas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs.

27. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo atsakovai (apeliantai) (duomenys neskelbtini) parapija ir (duomenys neskelbtini) R. R. prašo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

27.1. A. R. R. sumokėjo ieškovui netgi daugiau, nei eksperto nurodyta visų ieškovo atliktų darbų vertė, atėmus iš jos medžiagų kainą, bei net ne visą, o tik papildomą atlyginimą darbininkams ir tik nuo papildomo darbo užmokesčio priskaitytas socialinio draudimo įmokas. Pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje konstatuotos aplinkybės bei argumentai aiškiai suponuoja išvadą, jog ieškovo ieškinys turi būti atmestas, nes atsakovas sumokėjo ieškovui už atliktus darbus net daugiau (8700 Eur). Teismo sprendimo rezoliucinė dalis negali prieštarauti to paties teismo sprendimo motyvuojamajai daliai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 4160,67 Eur yra apskritai nemotyvuotas, nes skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių paaiškinimų, paskaičiavimų, iš ko ši suma susideda, kaip ji yra apskaičiuota. Ši aplinkybė ne tik rodo visišką pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą, bet ir apsunkina atsakovams galimybę argumentuotai skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27.2. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovai nuosekliai ginčijo aplinkybę, jog buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų. Atsakovai nuosekliai įrodinėjo, jog jeigu papildomi darbai ir buvo atlikti, tai tik pagal pirminį ir vienintelį susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai, jog atsakovas neginčijo papildomo susitarimo su ieškovu yra ne tik visiškai nepagrįsti, bet ir iš esmės prieštarauja nuosekliai atsakovo pozicijai. Atsakovas tikrai nenutraukė ieškovo įsipareigotų atlikti darbų po sutarto šiems darbams atlikti termino, tačiau ne dėl to, kad būtų sudarytas naujas susitarimas, o tik dėl to, jog ieškovas nesugebėjo atlikti darbų per sutartą terminą.

27.3. Atsakovas šioje byloje ginčijo ne atliktų darbų apimtis, o patį papildomų darbų atlikimo faktą pagal esą buvusį atskirą susitarimą su ieškovu, nurodydamas, kad ieškovo pateikti tariamai atliktų darbų aktai yra surašyti atgaline data ir gerokai vėliau, nei realiai atliktus darbus ieškovas perdavė, todėl šiuose aktuose ir yra visiškai neatitinkantys realybės duomenys. Aplinkybę, jog ieškovas savo ieškinį grindžia ne tik atgaline data surašytais darbų atlikimo aktais, bet ir kitais tokiu pat būdu klastojamais dokumentais, akivaizdžiai įrodo ir PVM sąskaitų-faktūrų išrašymas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo naudai iš atsakovų 4160,67 Eur, įteisino ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas akivaizdžiai pažeidžiant nustatytą PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo tvarką.

27.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus vertimo kaip darbų priėmimo-perdavimo aktus. Šie aktai buvo surašyti gerokai vėliau, nei darbai buvo realiai perduoti ir priimti. Ieškovo surašyti atliktų darbų aktai nėra perdavimo-priėmimo aktai, o tai yra PVM sąskaitų-faktūrų priedai, kuriais pagrindžiamos PVM sąskaitose-faktūrose įrašytos apmokėjimui sumos. Jokio pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ieškovas atsakovams nesiuntė ir net neketino atlikti darbų priėmimo-perdavimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo ir neteisėtai taikė CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatą. Ieškovo surašyti, tačiau atsakovo nepasirašyti atliktų darbų aktai negali būti vertinami kaip vienašaliai perdavimo aktai.

Žemesnės instancijos teismas

27.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pagrindė UAB „Skena“ parengtu ekspertizės aktu, laikydamas šį dokumentą eksperto išvada. Tačiau toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes savo forma pateiktas dokumentas, nors ir vadinamas ekspertizės aktu, akivaizdžiai neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, kurie yra suformuluoti CPK 216 straipsnio 1 dalyje; ekspertizės aktu pavadintą dokumentą pasirašęs asmuo net nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą; nė vienas iš apžiūros akte įvardintų asmenų, be jį surašiusio eksperto, šio akto nepasirašė; lokalinėje sąmatoje yra labai aiškiai matoma išnaša, tačiau šios išnašos turinio nėra; lokalinėje sąmatoje visiškai neaptarta ir nedetalizuota, kokiais šaltiniais remiantis lokalinėje sąmatoje nurodytos statybinių medžiagų ir darbų kainos. Ieškovas pateikė į bylą išvadą asmens, kurį pats samdė, kuriam pats sumokėjo už norimas išvadas. Vykdydamas ieškovo nurodymus, ekspertas darbus vertino, kaip atliktus ieškovo. Apžiūros akte buvo užfiksuoti ir tie darbai, kurių matyti ekspertas net negalėjo, ekspertas savo išvadą pateikė visas aplinkybes vertindamas taip, kaip jam nurodė ieškovas, todėl UAB „Skena“ pateikta išvada negali būti vertinama kaip nešališka ir objektyvi.

27.6. Remdamasis J. A. parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadą, jog atsakovas prašė, kad būtų atlikti papildomi darbai. Atsakovai atsakingai pareiškia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime liudytojo parodymus perteikė ir vertino tendencingai, išskirtinai ieškovo naudai. Liudytojo parodymų negalima vertinti, kaip parodymus apie tai, kad atsakovas šiam liudytojui tiesiogiai nurodė atlikti papildomus darbus. Liudytojas net negalėjo žinoti, koks buvo atsakovo ir ieškovo susitarimas, kokie darbai pagal šį susitarimą turėjo būti atlikti.

27.7. Atsakovas nuo žodinio susitarimo su ieškovu sudarymo iki visiško atsiskaitymo nėra gavęs ieškovo pranešimo, kad būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti jų susitarimo kainą. Nei žodinio susitarimo vykdymo metu, nei ieškovui pridavus darbus, o atsakovui juos priėmus, nei atsakovui atsiskaitant su ieškovu, o šiam išrašant pinigų priėmimo kvitą, nė viena iš sandorio šalių kitai šaliai jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovas į bylą nepateikė nė vienos pretenzijos, kurios data būtų 2018 m. Reikalavimas atlyginti be užsakovo pritarimo atliktus darbus būtų pagrįstas tik rangovui įrodžius abi CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas. Tokių aplinkybių ieškovas net neįrodinėjo. Net tuo atveju, jeigu ieškovas ir būtų atlikęs vieną ar kitą papildomą darbą, jie būtų vertinami kaip atlikti ieškovui veikiant savo rizika ir nesuteiktų teisės ieškovui reikalauti už juos sumokėti. Jokių papildomų darbų, be tų, kurie atsakovo buvo priimti 2018 m. liepos mėnesį, ir už kuriuos yra visiškai atsiskaityta, ieškovas neatliko.

Žemesnės instancijos teismas

27.8. Pirmosios instancijos teismas abiejų atsakovų solidarią atsakomybę šioje byloje konstatavo, remdamasis vieninteliu motyvu – kad atsakovai nenuginčijo faktinės aplinkybės, jog R. R. negali būti kito atsakovo – (duomenys neskelbtini) parapijos – atstovu. Vien tik šios aplinkybės tikrai nepakanka tam, kad būtų konstatuota atsakovės (duomenys neskelbtini) parapijos solidarioji atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo bylos duomenis, kurie aiškiai liudija, jog (duomenys neskelbtini) parapija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, o jos įtraukimas į šią bylą yra sąmoningas ieškovo veiksmas, siekiant daryti neleistiną psichologinį spaudimą kitam atsakovui.

27.9. Atsakovas niekada nesiūlė ieškovui sudaryti naują susitarimą dėl didelės vertės papildomų remonto darbų atlikimo, nes neturėjo tam finansinių galimybių. Iš ieškovo tokio pasiūlymo jis taip pat nėra gavęs. Nei iš ieškovo ieškinio, nei iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neįmanoma suvokti, ką ieškovas ir pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju laiko oferentu, o ką akceptantu. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kas siūlė atlikti papildomus remonto darbus, kas turėjo priimti ar atsisakyti priimti šį pasiūlymą. Darytina išvada, jog nėra jokių duomenų apie būtino sutarties (susitarimo) elemento – bendrą šalių valią atitinkančio susitarimo dėl itin didelės vertės remonto darbų atlikimo – egzistavimo. Atsakovas nėra akceptavęs ieškovo ofertos dėl papildomų darbų atlikimo už papildomą atlygį, nes tokios ofertos nebuvo, be to, atsakovas, tardamasis su ieškovu, labai aiškiai įvardino maksimalią pinigų sumą (9000 Eur), kurią jis gali skirti remonto darbams.

27.10. Bet kokiam ieškovo sandoriui su kitu fiziniu asmeniu turi būti taikoma ir imperatyvi CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma. Nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais ši faktą įrodyti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas apskritai negalėjo remtis liudytojų parodymais, konstatuojant ieškovo susitarimo su atsakovu dėl remonto darbų už 22377,90 Eur sudarymo faktą.

27.11. Kadangi pirmosios instancijos teismas tendencingai (išskirtinai ieškovo naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovas su atsakovu esą susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, o ieškovas pagal šį susitarimą esą atliko papildomus remonto darbus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmens lygybės įstatymui ir teismui, CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, buvo šališkas šioje byloje, nes „pastatė“ atsakovus į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su ieškovu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės pažeisdamas CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, tenkinti jo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

28.1. Atsakovų skundas turi būti atmestas, kaip neatitinkantis apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų, kaip netinkamai pagrįstas, be to, apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama ne pakartotinai iš esmės.

28.2. Atsakovai nepagrindė, kokiais būdais iš esmės buvo pažeistos jų nurodytos CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatos, netinkamai taikytos materialinės teisės normos, nuo kokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kuri turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, buvo nukrypta.

28.3. Atsakovai selektyviai išrinko jiems patikusius teiginius, kurie jiems yra nepalankūs, todėl mano, kad teismas yra priėmęs nemotyvuotą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl parapijos namuose atliktų remonto darbų apimties ir už darbus mokėtinos sumos. Įsiskolinimas atsirado iš sudarytos žodinės rangos sutarties. Ieškovo tikslas buvo atgauti skolą už atliktus darbus. Skola buvo grindžiama PVM sąskaitomis-faktūromis, darbų aktais, liudytojų parodymais, eksperto išvada, kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovai nurodė, kad ieškovui priteista suma yra nepagrįsta, apeliaciniame skunde atlikdami aritmetinius veiksmus, atsakovai vengia pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, už jų objekte panaudotas medžiagas, kurios buvo įsigytos anksčiau (už kurias buvo sumokėta). Šioje byloje visiškai nesvarbu tai, jog objekte buvo naudojami medžiagų likučiai, už kuriuos ieškovas yra sumokėjęs, tai įskaičiuota į sutarties kainą, nors visų medžiagų įsigijimo ir neįmanoma pagrįsti kvitais. Teismas neįvertino, jog sumontuotomis statybinėmis medžiagomis atsakovai naudojasi už juos neatsiskaitę.

28.4. Medžiagų įsigijimas galimas tik sumokėjus, t. y. nupirkus tas medžiagas. Jeigu ieškovo pirktos medžiagos kituose objektuose nebuvo panaudotos, tai nereiškia, kad ieškovas už jas nemokėjo, arba nebuvo tai daliai sumažinta atliktų darbų kaina. Kitoms statybinėms medžiagoms nebuvo išrašomos sąskaitos-faktūros, nes atsakovas nesakė, kieno vardu jas rašyti.

28.5. Atsakovai bando nuneigti eksperto išvadą. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo ir neįtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių. Eksperto išvada yra rašytinis įrodymas pagal CPK 197 straipsnį. Tai yra rašytinis įrodymas-dokumentas, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Teismas eksperto išvadą vertino kaip ir kitus įrodymus, neteikdamas jam didesnės svarbos.

28.6. Teismas nepagrįstai atmetė eksperto išvadoje nurodytą 6240 Eur suma, kaip neįrodytą. Teismas, atmesdamas eksperto nurodytą sumą, sprendimu priteisė 4160,67 Eur skolą visiškai neargumentuodamas, kodėl yra pasirenkama būtent tokia suma, kokiais paskaičiavimais ji gaunama ir pan. Tai, kad teismas priteisė bent tokią sumą, vertintina kaip dalinė tiesa ir pripažinimas, jog atsakovai privalo atsiskaityti už tai, jog turi teisę naudotis ieškovo medžiagomis, kurios yra jų objekte.

28.7. Teismas teisingai įvertino vienašalius darbų aktus, kurių atsakovai nepasirašė. Teismas teisingai taikė CK 6.694 straipsnio 4 dalies reikalavimus dėl vienašalio darbų akto, rėmėsi kasacinio teismo praktika. Atsakovas priėmė kokybiškai atliktus darbus, įvertino medžiagas, tačiau, siekdamas išvengti likusio apmokėjimo už atliktus objekte darbus, nepasirašė atliktų darbų aktų. Atsakovas vykdė ne tik rangos sutartyje numatytas pareigas, bet ir statybos įstatyme numatytas pareigas, stebėjo darbų eigą, panaudojamų medžiagų kokybę, kiekį, o vengdamas atsiskaitymo, iškėlė bylai neturintį jokios reikšmės klausimą – dalies medžiagų įsigijimo dokumentų pareikalavimą, nors buvo sutarta, kad tokių dokumentų nereikės.

Žemesnės instancijos teismas

28.8. Teismas nustatė, jog šalys sudarė žodinę rangos sutartį, kurios pagrindu buvo atlikti darbai. Aplinkybė, kad rangos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia, neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės rangos sutarties, kurioje būtų aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl atliktų darbų apimties ir kainos, teismas turėjo vadovautis šalių paaiškinimais ir esančiais rašytiniais įrodymais, pateikta ekspertizės išvada. Teismo sprendimu patvirtinta ieškovo teisė į teisingą satisfakciją už tinkamai atliktus darbus.

28.9. Pagerintas statinys yra ne asmeninė (duomenys neskelbtini) R. R. nuosavybė, remonto darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) parapijos namuose. Atsakovas (duomenys neskelbtini) R. R. yra parapijos atstovas, kuris tarėsi su ieškovu dėl darbų atlikimo. Kaip nurodė pateiktame į bylą rašte Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris, (duomenys neskelbtini) parapija yra Kauno arkivyskupijos dalis, o jai, kaip savarankiškam juridiniam asmeniui, atstovauja vyskupo paskirtas klebonas, kuris turi teisę atlikti visus reikalingus remonto ir restruktūrizacijos darbus. Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismai teisingai nustatė, jog (duomenys neskelbtini) parapija ir atsakovas (duomenys neskelbtini) R. R. yra tinkami solidarūs atsakovai, ir šioje dalyje tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atsakovai jų nepaneigė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) ir atsakovų (apeliantų) apeliaciniai skundai netenkintini.

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo R. R. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) parapijos namuose.

31. Atsakovas (duomenys neskelbtini) R. R. už atliktus darbus sumokėjo 8700,00 Eur, tai patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvitas, pasirašytas A. J. ir R. R..

32. Į byla pateikta lokalinė sąmata dėl darbų (duomenys neskelbtini) parapijos namuose, bendra suma 10434,80 Eur; po sąmata yra 2019 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) R. R. įrašas ,,Jei ši sąskaita Jūsų netenkina, kreipsimės į policiją. Jeigu būsime Jums skolingi, atsiskaitysime“.

Žemesnės instancijos teismas

33. Į bylą pateiktas advokatės, atstovavusios ieškovą, raštas, siųstas atsakovui R. R. 2019 m. balandžio 8 d., kuriame nurodyta, kad pagal gautą lokalinę sąmatą (kur atsakovas sutinka su statybiniais darbais už 10434,80 Eur) sumokėta tik 8700 Eur, todėl 1734,80 Eur ne ginčo suma, o kai kurie darbų kiekiai ir jų apimtys nebuvo apskaičiuoti, todėl už nepaskaičiuotus statybinius darbus bei transporto išlaidas prašoma sumokėti 4851,75 Eur.

34. 2019 m. spalio 23 d. ieškovas atsakovui siuntė pretenziją, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 22377,90 Eur, sumokėta 8700 Eur, likusi nesumokėta suma 13677,90 Eur. Prašoma šią sumą sumokėti per protingą terminą, tai yra per 5 dienas; pateiktos PVM sąskaitos-faktūros 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 0041 (suma 8700 Eur) ir 2019 m. spalio 23 d. Nr. 0043 (suma 13677,90 Eur).

35. Ieškovas surašė du (duomenys neskelbtini) parapijos namuose atliktų darbų aktus: aktas Nr. 1 2018 m. gegužė – birželis, kur darbų suma su PVM 14001,88 Eur ir aktas Nr. 2 2018 m. liepa – suma su PVM 8376,02 Eur. Po abiem aktais pasirašė tik ieškovas, nurodyta: atsižvelgiant į tai, jog jūs 2019-10-25 siųsto jums darbų akto nepasirašėte ir vieno egzemplioriaus negrąžinote, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, šis aktas pasirašomas vienašališkai.

36. Ieškovo užsakymu buvo atlikta statybinių remonto darbų sąnaudų ekspertizė, kurią atliko UAB ,,Skena“ ekspertas, ekspertizė atlikta ir aktas Nr. 20-08/02 surašytas 2020 m. rugpjūčio 11 d. Lokalinėje sąmatoje Nr. S001, sudarytoje pagal 2018 m. kovo 1 d. kainas, bendra suma nurodyta 15043,05 Eur.

Dėl ginčo esmės

37. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) parapijos namuose atliktų remonto darbų apimties ir už darbus mokėtinos sumos.

38. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

39. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.681 straipsnio 3 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp šalių rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta, dėl rangos darbų (patalpų remonto darbų) šalys tarėsi žodžiu. Nustatyta ir tai, kad tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo ir dėl darbų kainos.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog įstatymas nenustato tokių darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį; asmens valia gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

42. Kaip minėta, įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau, iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo, šių aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas.

43. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje su (duomenys neskelbtini) R. R. buvo sudaryta rangos sutartis dėl darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą sutartį sutarta darbų kaina – 8700,00 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad pradėjus vykdyti sutartį, paaiškėjo, jog darbų apimtis yra žymiai didesnė, todėl papildomu abipusiu žodiniu susitarimu sutartis dėl darbų apimties ir kainos buvo pakeista, buvo susitarta, jog objekto darbų kaina pagal sutartį yra 22377,90 Eur.

44. Atsakovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. gegužė mėnesį buvo žodinis susitarimas dėl remonto darbų atlikimo už 8700 Eur. Šie darbai buvo atlikti, ieškovas juos pridavė, o atsakovas juos priėmė 2018 m. liepos mėnesį ir visiškai atsiskaitė su ieškovu 2018 m. gruodžio 6 d. Atsakovas pažymėjo, kad nėra gavęs ieškovo pranešimo, kad būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti jų susitarimo kainą. Nei sudaryto žodinio susitarimo vykdymo metu, nei ieškovui pridavus darbus, o atsakovui juos priėmus, nei atsiskaitant su ieškovu nė viena iš sandorio šalių kitai šaliai jokių pretenzijų nereiškė, reikalavimo sumokėti papildomą pinigų sumą už tariamai atliktus papildomus darbus ieškovas nepateikė. Jokio kito susitarimo šalys niekada nebuvo sudariusios, jokių papildomų darbų, be tų, kurie buvo priimti ir už kuriuos buvo atsiskaityta, ieškovas neatliko.

45. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas statybos darbus atliko, atsakovas R. R. už atliktus darbus sumokėjo 8700,00 Eur, tai patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvitas, pasirašytas A. J. ir R. R..

46. Nagrinėjamu atveju šalys sutaria, kad pradinė sutarta darbų kaina buvo 8700,00 Eur, tačiau, ieškovo nurodymu, paaiškėjus, jog darbų apimtis yra žymiai didesnė, žodiniu sutarimu buvo susitarta dėl didesnės darbų apimties ir darbų kainos, su šiais teiginiais atsakovas nesutinka.

47. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

48. Bylos duomenys patvirtina, kad susitarimas dėl patalpų remonto darbų buvo sudarytas 2018 m. gegužės mėnesį; atsakovo nurodymu, darbus jis priėmė 2018 m. liepos mėnesį; 8700 Eur suma už atliktus darbus sumokėta 2018-12-06; į bylą pateikta lokalinė sąmata dėl darbų (duomenys neskelbtini) parapijos namuose (bendra suma 10434,80 Eur), po kuria yra 2019-03-18 atsakovo (duomenys neskelbtini) R. R. įrašas ,,Jei ši sąskaita Jūsų netenkina, kreipsimės į policiją. Jeigu būsime Jums skolingi, atsiskaitysime“; 2019-04-08 advokatės, atstovavusios ieškovą, rašte nurodyta, kad pagal gautą lokalinę sąmatą (kur atsakovas sutinka su statybiniais darbais už 10434,80 Eur) sumokėta tik 8700 Eur, todėl 1734,80 Eur ne ginčo suma, kai kurie darbų kiekiai ir jų apimtys nebuvo apskaičiuoti, todėl už nepaskaičiuotus statybinius darbus bei transporto išlaidas prašoma sumokėti 4851,75 Eur; 2019-10-23 atsakovui siųsta pretenzija, kurioje nurodyta, jog atliktų darbų kaina yra 22377,90 Eur, sumokėta 8700 Eur, likusi nesumokėta suma 13677,90 Eur; į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 0041 (suma 8700 Eur) ir 2019 m. spalio 23 d. Nr. 0043 (suma 13677,90 Eur); atliktų darbų aktai: aktas Nr. 1 2018 m. gegužė – birželis, darbų suma su PVM – 14001,88 Eur ir aktas Nr. 2 2018 m. liepa, suma su PVM – 8376,02 Eur; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad darbų eigoje buvo kalbama ir dėl papildomų darbų (įrengti vonią, priestatą, sutvarkyti ūkinį pastatą, dangtį į palėpę ir kt.).

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, todėl ieškovas, šalių bendru žodiniu sutarimu suderinęs papildomų darbų atlikimą, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad už tuos darbus bus gautas atlygis.

50. Pažymėtina ir tai, kad patalpų remonto darbus užsakė atsakovas, todėl būtent jis turėjo pasirūpinti, kad užsakymas būtų pateiktas aiškia forma. Atsakovas (užsakovas), objektyvia forma nepateikęs ieškovui (rangovui) užsakymo, kuriame būtų detalizuota atliktinų darbų apimtis, taip pat raštu neįforminęs šalių susitarimo dėl darbų atlikimo, prisiėmė riziką, kad, kilus ginčui dėl sutartų darbų apimties, suvaržys galimybes įrodyti savo poziciją.

51. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie būtino sutarties (susitarimo) elemento – bendrą šalių valią atitinkančio susitarimo dėl papildomų remonto darbų atlikimo – egzistavimo; jog pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadą, kad atsakovas prašė, jog būtų atlikti papildomi darbai, išimtinai liudytojo parodymais, yra nepagrįsti.

52. Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.647 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (6.653 straipsnio 2 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (6.653 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

53. Nagrinėjamu atveju rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo sudarytas ir rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų, todėl nustatyti tikslius darbus, kuriuos už tam tikrą kainą buvo sutarta atlikti, galimybės nėra. Byloje konstatuota, jog šalys, sudarydamos žodinę rangos sutartį ir sutardamos atlikti tam tikrus remonto darbus (duomenys neskelbtini) parapijos namuose už 8700 Eur, vėliau ją papildė kitais remonto darbais. Tokiu atveju ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad papildomai sutarti darbai jam bus atlygintini, kadangi už jų atlikimą patiriamos papildomos išlaidos.

54. Minėta, kad pradinė sutarta darbų kaina buvo 8700,00 Eur. Vėliau šalių sutarta dėl papildomų darbų.

55. Į bylą pateikti du (duomenys neskelbtini) parapijos namuose atliktų darbų aktai: aktas Nr. 1 2018 m. gegužė – birželis, kur darbų suma su PVM 14001,88 Eur ir aktas Nr. 2 2018 m. liepa – suma su PVM 8376,02 Eur. Po abiem aktais pasirašė tik ieškovas. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 0041 (suma 8700 Eur) ir 2019 m. spalio 23 d. Nr. 0043 (suma 13677,90 Eur).

56. Nustatyta, kad atsakovas R. R. po atliktų darbų aktais Nr. 1 ir Nr. 2 nepasirašė, juos vienašališkai pasirašė A. J..

57. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

58. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

59. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

60. Pagal teismų praktiką vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-597/2005; Nr. 3K-3-17/2007, 3K-3-363-611/2016, 3K-3-357-684/2017).

61. Byloje nustatyta, jog remonto darbai buvo pradėti 2018 m. gegužės mėnesį, darbai priduoti 2018 m. liepos 30 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1 surašytas už darbus 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais, Nr. 2 – už 2018 m. liepos mėnesį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nei 2018 m. liepos mėnesį priimdamas darbus, nei teismo posėdžio metu neginčijo, kad darbai nebūtų atlikti; 2018 m. gruodžio 6 d., kaip pripažindamas, kad darbai atlikti ir atlikti tinkamai, atsakovas R. R. sumokėjo rangovui, tai yra ieškovui A. J., 8700 Eur; atsakovas ginčijo aktuose nurodomus darbus ir nesutiko su bendra atliktų darbų kaina, tačiau nei nepasirašydamas aktų nurodė jų nepasirašymo priežastis, nei teismo posėdžio metu prašė tuos aktus pripažinti negaliojančiais.

62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą kasacinio teismo praktiką bei nurodytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus vertimo kaip darbų priėmimo-perdavimo aktus, todėl atmestini atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo surašyti, tačiau atsakovo nepasirašyti atliktų darbų aktai negali būti vertinami kaip vienašaliai perdavimo aktai, o pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai ieškovo pateiktus darbų atlikimo aktus vertino kaip darbų priėmimo-perdavimo akus ir taikė jiems CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

63. Kita vertus byloje nustatyta, kad atliktų darbų aktai atsakovui buvo perduoti 2019 m. spalio 25 d., t. y. po metų, kai buvo atlikti remonto darbai. Akto Nr. 1 darbų suma su PVM 14001,88 Eur, akto Nr. 2 suma su PVM 8376,02 Eur (bendra suma – 22377,90 Eur). 2019-03-18 lokalinėje sąmatoje nurodyta bendra suma – 10434,80 Eur. 2019-04-08 ieškovo atstovės rašte nurodyta, kad pagal gautą lokalinę sąmatą (kur atsakovas sutinka su statybiniais darbais už 10434,80 Eur) sumokėta tik 8700 Eur, todėl 1734,80 Eur ne ginčo suma, o kai kurie darbų kiekiai ir jų apimtys nebuvo apskaičiuoti, todėl už nepaskaičiuotus statybinius darbus bei transporto išlaidas prašoma sumokėti 4851,75 Eur (bendra darbų suma – 15286,55 Eur). 2019-10-23 ieškovo siųstoje pretenzijoje nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 22377,90 Eur, sumokėta 8700 Eur, likusi nesumokėta suma 13677,90 Eur.

64. Įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovas sutiko su lokaline sąmata (10434,80 Eur), tiek ieškovas, kuris tik papildomai paskaičiavo 4851,75 Eur už nepriskaičiuotus statybinius darbus ir transporto išlaidas. Šiuo atveju ieškovas nepateikė teismui įrodymų, iš kur atliktų darbų suma nuo 15286,55 Eur, vėliau ieškovo paskaičiuota ir užfiksuota atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2, padidėjo iki 22377,90 Eur. Ir nors ieškovas savo apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismui pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta ne tik darbų kaina, bet ir apimtys, medžiagų kiekiai ir kt., pagrindžiantys, kad sutarties suma 22377,90 Eur, tačiau įvertinus pateiktų įrodymų visumą, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

65. Ieškovo užsakymu buvo atlikta statybinių remonto darbų sąnaudų ekspertizė, kurią atliko UAB ,,Skena“ ekspertas, ekspertizė atlikta ir aktas Nr. 20-08/02 surašytas 2020 m. rugpjūčio 11 d. Lokalinėje sąmatoje Nr. S001, sudarytoje pagal 2018 m. kovo 1 d. kainas, bendra suma nurodyta 15043,05 Eur. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu ekspertas nurodė, kad šie paskaičiavimai privalomi biudžeto pinigams, draudimui ir iš Europos Sąjungos gaunamiems pinigams; kad paskaičiavimai yra tik orientaciniai, sutartyje šalys gali numatyti didesnes kainas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ekspertizės akte nurodyta remonto darbų kaina 15043,05 Eur yra labai artima tai, kurią ieškovo atstovė prašė sumokėti atsakovo R. R. 2019-04-08 raštu (15286,55 Eur). Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

66. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovas atsakovui žadėjo remontui naudoti likusias medžiagas nuo kitų objektų. Savo apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodė, kad kitoms statybinėms medžiagoms nebuvo išrašomos sąskaitos-faktūros, kadangi atsakovas nesakė, kieno vardu jas rašyti, dokumentai jam nebuvo reikalingi; ieškovas pateikė tik dalį dokumentų dėl medžiagų įsigijimo. Ieškovas vertino, jog tai neturi šiai bylai jokios reikšmės, nes tai kokybiškos medžiagos, kurias ieškovas įsigijo ir už jas sumokėjo.

67. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dalis medžiagų buvo likusi iš kitų ieškovo buvusių objektų, už šias statybines medžiagas jau buvo sumokėję kiti, ankstesni klientai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kiek ir kokių medžiagų, už kokias sumas jis pirko ir panaudojo būtent šiame ginčo objekte, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent medžiagų kaina, kurią įvardino ekspertas, nagrinėjamu atveju yra neįrodyta ir ji negali būti priteisiama. Be to, iš liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovas medžiagomis atsiskaitė ir su darbininkais už jų darbą. Ieškovas vykdė rangos darbus kaip fizinis asmuo, turintis individualios veiklos pažymėjimą, jis nesamdė darbuotojų pagal darbo sutartis, nemokėjo už juos mokesčių valstybei, atsiskaitė už darbą statybinėmis medžiagomis, likusiomis iš ankstesnių objektų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodytomis aplinkybes, kad ieškovas patyrė išlaidas, mokėdamas darbininkams už darbą ir mokesčius už samdomus darbuotojus valstybei.

68. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) parapijos namuose. Pradinė sutarta darbų kaina buvo 8700,00 Eur, vėliau šalių sutarta dėl papildomų darbų. Darbai buvo atlikti ir faktiškai priimti, pretenzijų nepareikšta, už darbus sumokėta dalis atliktų darbų kainos (8700 Eur). Ieškovo atlikti papildomi darbai taip pat buvo priimti, jais naudojamasi, todėl atsakovai turi pareigą už juos atsiskaityti. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistina dalis prašomos priteisti sumos – 4160,67 Eur.

69. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pagrindė UAB „Skena“ parengtu ekspertizės aktu, laikydamas šį dokumentą eksperto išvada, tačiau toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes savo forma pateiktas dokumentas, nors ir vadinamas ekspertizės aktu, akivaizdžiai neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, ekspertas savo išvadą pateikė visas aplinkybes vertindamas taip, kaip jam nurodė ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizės aktas pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi, dispozityvumo, asmens lygybės įstatymui ir teismui, šalių procesinio lygiateisiškumo, nešališkumo principų nepažeidė.

70. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas abiejų atsakovų solidarią atsakomybę šioje byloje konstatavo, remdamasis vieninteliu motyvu – kad atsakovai nenuginčijo faktinės aplinkybės, jog R. R. negali būti kito atsakovo – (duomenys neskelbtini) parapijos – atstovu. Atsakovų vertinimu, vien tik šios aplinkybės tikrai nepakanka tam, kad būtų konstatuota atsakovės (duomenys neskelbtini) parapijos solidarioji atsakomybė.

71. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

72. Nagrinėjamu atveju susitarimas buvo dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini)parapijos namuose. Atsakovas (duomenys neskelbtini) R. R. yra parapijos atstovas, kuris tarėsi su ieškovu dėl darbų atlikimo. Į nagrinėjamą bylą pateiktas Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerio raštas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) parapija yra Kauno arkivyskupijos dalis, o jai kaip savarankiškam juridiniam asmeniui atstovauja vyskupo paskirtas klebonas, kuris turi teisę atlikti visus reikalingus remonto ir restruktūrizacijos darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) parapijos (duomenys neskelbtini) R. R., kaip teisėtas parapijos atstovas, atstovaujantis parapiją, sudarė susitarimą dėl parapijos namų remonto darbų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) parapija ir atsakovas (duomenys neskelbtini) R. R. šioje byloje yra tinkami solidarūs atsakovai.

Dėl bylos procesinės baigties

73. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

74. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, o dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V de H v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

76. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovo ir atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė