- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2-4731-674/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00096-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
atsakovui (duomenys neskelbtini) parapijos klebonui kunigui R. R., atsakovų atstovui advokatui E. Sergaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) parapija ir (duomenys neskelbtini) parapijos klebonui kunigui R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų (duomenys neskelbtini) parapijos ir (duomenys neskelbtini) parapijos klebono kunigo R. R. 13 677,90 Eur skolos už atliktus darbus, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje, su (duomenys neskelbtini) parapijos klebonu kun. R. R. buvo sudaryta rangos sutartis dėl darbų atlikimo objekte, esančiame Parapijos namai, (duomenys neskelbtini). Pagal žodžiu sudarytą sutartį darbų kaina buvo sutarta 8 700,00 Eur. Pradėjus vykdyti sutartį paaiškėjo, jog darbų apimtis yra žymiai didesnė, todėl papildomu abipusiu žodiniu susitarimu sutartis dėl darbų apimties ir kainos buvo pakeista ir buvo susitarta, jog objekto darbų kaina pagal sutartį yra 22 377,90 Eur. Ieškovas paaiškino, kad sutartį įvykdė pilnai ir visi sutartimi aptarti kokybiškai atlikti darbai kunigui R. R. buvo perduoti 2018 m. liepos 30 d. Už sutartus, atliktus ir jo priimtus darbus R. R. apmokėjo tik dalį – 8 700,00 Eur pinigų, o likusią pinigų sumą – 13 677,90 Eur jis įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau iki šios dienos įsiskolinimas už atliktus darbus nepadengtas.
3. Ieškovas tikėdamasis konstruktyvaus ir protingo bendradarbiavimo, 2019 m. spalio 23 d. pretenzija kreipėsi į kunigą R. R., prašydamas per protingą 5 dienų terminą nuo reikalavimo gavimo dienos įvykdyti piniginę prievolę ir sumokėti ieškovui likusią nesumokėtą sumą, tai yra 13 677,90 Eur, pinigus pervedant į ieškovo nurodytą banko sąskaitą arba grynais. Taip pat ieškovas atsakovui pateikė atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 dviem egzemplioriais, PVM sąskaitas faktūras, kurių po vieną pasirašytą egzempliorių prašė grąžinti. Nurodytu laikotarpiu kunigas R. R. ne tik kad neįvykdė piniginės prievolės, bet nepagrįstu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, apkaltindamas ieškovą tariamu sukčiavimu, dokumentų klastojimu, siekdamas išvengti piniginės prievolės įvykdymo. Kunigas R. R. melagingai teisėsaugos institucijoms nurodė ieškovo atliktų darbų kiekius, nors jam buvo pateikti atliktų darbų aktai. Ieškovas atsakovui siūlė leisti ekspertui atlikti ekspertizę objekte, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė. Ieškovui pateikus darbų aktą, kunigas R. R. buvo pasikvietęs savo specialistą, kuris sudarė lokalinę darbų sąmatą 10 434,80 Eur sumai, dirbtinai sumažindamas jo atliktų remonto darbų apimtį bei vertę. Mano, jog yra naudojamasi situacija, jog rašytinė sutartis kiekvienam darbui nebuvo pasirašyta, dėl to vengiama pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Ieškovas negalėjo numatyti, jog žodinių susitarimų nebus paisoma ir teks kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovas savo prievoles įvykdė tinkamai, todėl pagrįstai reikalauja, kad ir atsakovai įvykdytų savąsias. Atsakovas kunigas R. R., atstovaudamas juridinį asmenį, sudarė sandorį, kuris viršija jam leidžiamo sudaryti sandorio sumą be Kauno arkivyskupijos kurijos leidimo, be komiteto žinios ir pritarimo, todėl atsakovai privalo įvykdyti neįvykdytą prievolę, dėl ko aukščiau nurodyta 13 677,90 Eur dydžio atsakovų skolą paršo priteisti ieškovo naudai.
Atsiliepimas
4. Atsakovo (duomenys neskelbtini) parapijos vardu klebonas R. R. pateikė atsiliepimą, kur nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinį atmesti ir A. J. taikyti 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei (duomenys neskelbtini) parapijai už piktnaudžiavimą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovo manymu, ieškovas ieškiniu ne tik neįrodinėja konkrečių aplinkybių apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini) parapijos įsiskolinimą jam, bet net ir nenurodo, neįvardija jokių aplinkybių iš kurių būtų galima daryti bent jau prielaidą, jog ieškovas A. J. buvo sudaręs sandorį su juridiniu asmeniu (duomenys neskelbtini) parapija. Iš ieškinio akivaizdu, kad visas pretenzijas jis reiškia tik fiziniam asmeniui R. R. ir įrodinėja tik šio fizinio asmens tariamą skolą ieškovui. Yra įsitikinę, kad juridinio asmens (duomenys neskelbtini) parapijos įtraukimas į bylą atsakovu buvo sąmoningas ieškovo žingsnis ir akivaizdus jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes kartu su ieškiniu ieškovas pareiškė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) parapijos turtą. Tai yra nuoseklus A. J. veikimas, siekiant neleistinomis priemonėmis, tai yra parapijos turto areštu, psichologiškai paveikti parapijos kleboną kaip fizinį asmenį, kad šis sumokėtų A. J. reikalaujamą pinigų sumą.
5. Atsakovas (duomenys neskelbtini) parapijos Klebonas kunigas R. R. pateikė atsiliepimą, kurį palaikė ir teismo posėdžio metu, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje su (duomenys neskelbtini) parapijos Klebonu kunigu R. R. ieškovas sudarė rangos sutartį dėl darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), Parapijos namuose. Pagal sudarytą sutartį darbų kaina buvo sutarta 8 700,00 Eur. Sutartį įvykdžius visi kokybiškai atlikti darbai kunigui R. R. buvo perduoti 2018 m. liepos 30 d., atsakovas ieškovui sumokėjo 8 700,00 Eur, tai yra tiek, kiek buvo sutartimi sutarta. Atsakovas R. R. pripažįsta ir niekada neneigė faktinės aplinkybės, jog 2018 metų gegužės mėnesi jis žodžiu susitarė su A. J., kad šis atliks klebonijos pastato kelių patalpų remontą. Ieškovui A. J. buvo labai aiškiai pasakyta, kad atsakovas R. R. už remonto darbus gali sumokėti ne daugiau kaip 9 000,00 Eur. A. J. paaiškino, kad jis turi dar kelis objektus, kuriuose vykdo statybos darbus, todėl naudos tiems statybos objektams pirktas statybines medžiagas ir jų likučius, dėl ko darbų kaina bus mažesnė. Už visas statybines medžiagas, kurias jis pirks, A. J. pažadėjo pateikti jų įsigijimo dokumentus. Kadangi A. J. už atliktus darbus paprašė 8 700,00 Eur atlygio, o ši suma tilpo į 9 000,00 € sumą, atsakovas R. R. laiko, kad pilnai atsiskaitė su ieškovu A. J., per du kartus sumokėdamas jam 8700 Eur. Laiko, kad nurodytą sandorį abi šio sandorio pusės pilnai įvykdė. Atsakovas nuo žodinio susitarimo su ieškovu A. J. sudarymo 2018 m. gegužės mėnesį iki pilno atsiskaitymo 2018 m. gruodžio 6 d. nėra gavęs ieškovo A. J. pranešimo, kad būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti jų susitarimo kainą. Nei ieškovo A. J. ir atsakovo R. R. 2018 m. gegužės mėnesį sudaryti žodinio susitarimo vykdymo metu, nei ieškovui pridavus darbus, o atsakovui R. R. juos priėmus 2018 m. liepos mėnesį, nei R. R. atsiskaitant su A. J., o šiam išrašant pinigų priėmimo kvitą 2018 m, gruodžio 6 d, nė viena iš sandorio šalių kitai šaliai jokių pretenzijų nereiškė. Jokio kito susitarimo dėl labai didelės apimties papildomų darbų atlikimo atsakovas R. R. su ieškovu A. J. niekada nebuvo sudaręs. Jokių papildomų darbų be tų, kurie atsakovo R. R. buvo priimti 2018 m. liepos mėnesi, ir už kuriuos yra pilnai atsiskaityta, ieškovas A. J. atsakovui R. R. neatliko. Atsakovas R. R. pats niekada nesiūlė ieškovui A. J. sudaryti naują susitarimą dėl didelės vertės papildomų remonto darbų atlikimo, nes neturėjo tam finansinių galimybių. Iš ieškovo A. J. tokio pasiūlymo sudaryti naują susitarimą jis taip pat nėra gavęs. Ieškovas nepateikė jokių duomenų iš kurių galima būtų spręsti kas siūlė atlikti papildomus remonto darbus, kas turėjo priimti ar atsisakyti priimti šį pasiūlymą. Taigi nėra jokių duomenų apie būtino sutarties bendrą šalių valią atitinkančio susitarimo dėl itin didelės vertės remonto darbų atlikimo egzistavimo.
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovas teismui kartu su ieškiniu pats pateikė 2019 m. spalio 23 d. pretenziją, kartu su kuria atsakovas R. R. gavo ir ieškovo surašytus „atliktų darbų aktus" bei PVM sąskaitas faktūras. Darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros atsakovui R. R. buvo pateikti praėjus labai dideliam laiko tarpui po ieškovo A. J. ir atsakovo R. R. 2018 m. gegužės mėnesio susitarimo dėl remonto darbų atlikimo, šių darbų perdavimo ir priėmimo 2018 m. liepos 30 d., bei po to, kai ieškovas A. J. pats išrašė bei pateikė atsakovui R. R. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį atsakovo R. R. atsiskaitymą už atliktus darbus. Neanalizuodamas visų ieškovo A. J. pateiktuose dokumentuose esančių akivaizdžių tikrovės neatitinkančių duomenų, paminėti keletas iš jų: atliktų darbų akto Nr. l punkte 5.3 rašoma, kad grindų virtuvėje įrengimui buvo panaudota 2 m² polistirolo EPS 100. Toks kiekis polistirolo plokščių padengia 22 m², tačiau, virtuvės grindų plotas yra tik 14 m²; akto Nr. l punkte 6 rašoma, kad virtuvės sienose ir lubose sumontuota 77,5 m² gipso kartono plokščių, nors virtuvės sienos sudaro 37,5 m², o lubos - 14,5 m², tai yra viso 52 m2; atliktų darbų akto Nr. 2 punkte 1 rašoma, kad buvo atliktas 5,76 m² ploto kambario grindų remontas. Tačiau tokio ploto kambario apkritai nėra; akto Nr. 2 punkte 31 nurodoma, kad išorinių ir vidinių kampų montavimui buvo panaudota viso 103,8 m kampų. Patalpų aukštis yra 2,5 m. Tai yra, turėjo būti sumontuotas 41 kampas (103.8 / 2,5 = 41,52). Tačiau tiek kampų tiesiog nėra; akto Nr. 2 punkte 32.7 nurodoma, kad virtuvės lubų ir sienų dažymui buvo panaudota 60 kg tinko Rotband. Tačiau A. J. teigia, kad buvo sumontuotos naujos sienos ir lubos iš gipso kartono plokščių. Tokiu atveju tinkas Rotband apskritai negali būti naudojamas, nes tokiu atveju sienos ir lubos yra tik glaistomos. Tai rodo, kad A. J. klastoja dokumentus, įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, nes 2019 metais atgaline data surašydamas neva atliktų darbų aktus, jis tiesiog pamiršo, kokio dydžio patalpos yra klebonijoje. A. J. atsakovui R. R. pateikė apmokėjimui ne dvi PVM sąskaitas faktūras, kaip jis teigia ieškinyje, o tris: 2019 m. rugpjūčio 23 d., rugsėjo 23 d. ir spalio 23 d. Jokių PVM sąskaitų faktūrų 2018 metais A. J. atsakovui R. R. neišrašė ir nepateikė. 2019 metais jis apskritai net nebuvo užėjęs į patalpas, už kurių remontą pateikė apmokėjimui rugpjūčio 23 d., rugsėjo 23 d. ir spalio 23 d. PVM sąskaitas faktūras. Atkreipia dėmesį į tai, kad ir rugpjūčio 23 d., ir rugsėjo 23 d. PVM sąskaitos faktūros yra visiškai identiškos. Tačiau PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, kuris turi būti įtrauktas į apskaitą iš karto po išrašymo. Taigi, PVM sąskaitas faktūras už 2018 metais atliktus darbus A. J. turėjo išrašyti ir įtraukti į apskaitą 2018 metais, o 2019 m. rugpjūčio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitos faktūros negalėjo būti išrašytos tą pačią dieną. Jeigu taip buvo padaryta, tai yra akivaizdus įrodymas, jog A. J. PVM sąskaitas faktūras išrašinėja kada nori ir atgalinėmis datomis, tai yra akivaizdžiai pažeisdamas nustatytą PVM sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką, bei tuo pačiu jas klastodamas - nurodydamas jose tikrovės neatitinkančią informaciją apie jų surašymo dieną, kaip ir informaciją, kokiu pagrindu šios PVM sąskaitos faktūros yra išrašomos. Paaiškino, kad į atsakovo R. R. atstovo paklausimą Valstybinė mokesčių inspekcija atsakė, jog perkamos statybinės medžiagos turi būti apskaitomos. Tačiau A. J. nei atsakovui R. R., nei teismui kartu su ieškiniu neteikia dokumentų, patvirtinančių jo įsigytų statybinių medžiagų kiekį ir kainą, nors jas įtraukia ir ,,atliktų darbų aktus", ir į PVM sąskaitas faktūras, bei reikalauja priteisti pateiktu ieškiniu. Be to, A. J. vienas pats negalėjo atlikti visų darbų, kuriuos jis nurodo ir už kuriuos jis prašo priteisti jam 13 677,90 Eur. A. J. pradėjus terorizuoti atsakovą R. R. dėl atlygio už neva kitų asmenų atliktą darbą, šis per savo atstovą kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, prašydamas atlikti tyrimą, bei informuoti ar A. J., vykdydamas individualią veiklą bei 2018 metais atlikdamas (duomenys neskelbtini) parapijos klebonijos pastato remonto darbus, sudarė bent vieną darbo sutartį su neva darbus atlikusiais kitais asmenimis ir ar jis Darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose pažymėjo bent vieną darbuotoją. Į tokį paklausimą Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius atsakė, kad nenustatyti asmenys galimai remontavę kleboniją. Dėl ieškovo A. J. veiksmų R. R. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą, tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant, jog ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Didelį ieškovo A. J. nesąžiningumą liudija (duomenys neskelbtini) parapijos įtraukimas į šią bylą atsakove. Mano, jog šis ginčas yra tik tarp dviejų fizinių asmenų - A. J. ir R. R.. Žinodamas tai, ieškovas A. J. pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį juridiniam asmeniui - atsakovei (duomenys neskelbtini) parapijai, ieškiniu prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir parapijos turtui uždėti areštą.
7. Ekspertas A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pateikęs kaip UAB ,,S.“ vadovas ir statybų ekspertas ekspertizės aktą. Jis savo pateiktą aktą tvirtina. Papildomai paaiškino, kad apžiūroje dalyvavusių asmenų parašų po apžiūros aktu nėra, nes jis kaip ekspertas atlieka apžiūrą pagal A. J. užsakymą ir po ekspertizės aktu pasirašyti gali tik ekspertas. Į aktą kitus asmenis įrašė tik dėl to, kad tie asmenys dalyvavo. Ekspertizę atliko iš A. J. pateiktų duomenų ir iš to, ką matė vietoje. Kainos paskaičiuotos 2018 m. kovo 1 d. statybiniais įkainiais, kurie koreguojami du kartus metuose kovo 1 d. ir spalio 1 d. Darbai atlikti gegužės mėnesį, todėl paskaičiuota 2018 m. kovo 1 d. įkainiais. Bendra prasme kainos kyla kas pusmetį ir kainos koreguojamos. Atlikdamas skaičiavimus, jis naudojasi įkainiais, patvirtintais Statybinės produkcijos sertifikavimo centre. Naudoja Statybinių ekonominių skaičiavimų parengtą sistemą. Šiuo tiriamu atveju medžiagos vidutinėmis kainomis kainavo 6 240 Eur. Be to paaiškino, kad šalims šios kainos nėra privalomos, jos tik orientacinės. Tai galioja biudžeto pinigams, draudimui, iš Europos sąjungos ateinantiems pinigams. Šiuo atveju tarp šalių buvo sutartiniai santykiai, dėl to sutartinės kainos galėjo būti didesnės.
8. Liudytojas T. Č. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) parapijietis, vakarais vykstant statyboms atvykdavo pažiūrėti kaip vyksta darbai. Dar prieš kunigą R., esant kitam kunigui , padėdavo santechnikos darbus dirbti, parapijoje yra tvarkęs šilumos siurblį. Jau prie kunigo R. tvarkė lubas, kurias špakliavo, dėjo audinį, dažė visuose kambariuose. Jam būnant, A. J. dirbant jis nematė. Vakarais tų darbininkų nematė. Jį kunigas pasikvietė apžiūrėti atliktus darbus ir įvertinti , ar ta sąmata yra protinga. Jis taip pat dalyvavo, kai buvo atvykęs ekspertas, tada surašyti atlikti darbai. Jis daugiau jokių darbų neatliko, o tik su lubomis yra kartojimasis. Jo manymu, senosios lubos yra likusios, o atsakovas jas savinasi, išskyrus virtuvę, kur padaryta naujai. Apžiūros su ekspertu metu jis to nesakė. Pastebėjo, kad yra neatitikimai tarp kvadratūrų – apžiūros akte nurodyta didesnės nei yra iš tiesų. Kvadratūra nustatyta ir darbų apimtis bei medžiagų sunaudojimas nustatyti iš akies.
9. Liudytojas J. A. paaiškino, kad jis buvo atvykęs į talką trumpam padirbėti, tai buvo prieš du metus, tai yra 2018 m. Kvietė A. J.. Kvietė į talką, kurios metu jis griovė krosnį, ardė grindis, po to jas darė naujai. Tai atliko virtuvėje. Dirbo su Č. G.. Dirbo beveik du mėnesius. Tada dirbo dažytojas G., tapetavo kambarius, dažė priestatą. Tuo metu būdavo ir J., ir kunigas R. R., kuris atvažiuodavo ir matė kokie darbai atliekami. Jis matė, kad darbai gerai atliekami, jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat buvo klebono prašytas padaryti papildomų darbų – įrengti vonią, priestatą, sutvarkyti ūkinį pastatą, dangtį į palėpę, nušveist grindjuostes, tvarkė medines duris iš tambūro į patalpas. Visus klebono prašymus derino su J.. Su jais J. pinigais neatsiskaitė, davė įvairiomis medžiagomis. J. žadėjo, kai klebonas atsiskaitys, jiems bus sumokėta.
10. Liudytojas G. U. paaiškino, kad jam teko dirbti parapijos namuose. Jis atliko glaistymo, dažymo ir tapetavimo darbus. A. J. su juo atsiskaitė. Jis atliko darbus trijuose koridoriuose, trijuose kambariuose ir virtuvėje. Visur dažė lubas, visas namas tapetuotas, o virtuvė išdažyta. Jam bedirbant dar dirbo staliai, tiksliai pasakyti ką dirbo negali. Jis dirbo apie mėnesį. Darbo metu kleboną matė du kartus, jokių pretenzijų ar pageidavimų šis neišsakė. Ką jis dirbo, kunigas matė. Jis dirbo su verslo liudijimu. Su A. J. dirbo tarpusavio sutarimu. Iš kieno medžiagų dirbo nežino, medžiagas teikė A. J.. Prisimena tik, kad klebonas norėjo, jog darbai būtų atlikti greičiau.
11. Liudytojas Č. G. paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) parapijos namuose truputi dirbo. Tai buvo prieš kokius dvejus metus. Darbų buvo numatyta gal kokiai savaitei ar dviem, bet kai parodydavo, kad yra išpuvusių vietų, tai kunigas sakydavo daryti papildomus darbus ir jie darydavo. Darbus derindavo su A. J.. Santechnikas buvo kunigo ir kartu su juo santechnikas irgi derindavo darbus. Jis jokio verslo liudijimo neturi. A. atėjo kaip ir į talką savaitei, bet darbai užsitęsė, kurie truko du mėnesius su trupučiu. Dirbo nemokamai. J. su juo atsiskaitydavo medžiagomis. Dėl darbų pretenzijų niekas nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
12. Ieškovo ir jo atstovo, atsakovų ir jų atstovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) parapijos namuose. Parapijos klebonas kunigas R. R. prašė, kad darbai neviršytų 9 000 Eur, pradžioje darbų kaina buvo sutarta 8 700 Eur. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymu, nuo pradinio susitarimo buvo nukrypta, atlikta daugiau darbų dėl ko išaugo remonto darbų kaštai. Atsakovas kunigas R. R. už atliktus darbus sumokėjo 8 700,00 Eur ką patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvitas pasirašytas A. J. ir R. R. (b. l. 21). Ieškovas dar prašo priteisti 13 677,90 Eur už atliktus remonto darbus, kuriuos atsakovas kunigas R. R. neva žadėjęs sumokėti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šalims nesutariant dėl atliktų darbų apimties, jų kainos, apmokėjimo už darbus, jos kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl aplinkybių ištyrimo. Pagal A. J. skundą, kur prašoma įvertinti Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kunigo R. R. veiksmus bei pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba 2020 m. vasario 25 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal Kauno arkivyskupijos (duomenys neskelbtini) parapijos Klebono R. R. pareiškimą, kur prašoma pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl A. J. veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2019 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Dėl įsiskolinimo pagal žodinę rangos sutartį
13. Tarp šalių kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) parapijos namuose atliktų remonto darbų apimties ir už darbus mokėtinos sumos. Tarp šalių konflikto dėl atliktų remonto darbų kokybės nėra, atsakovas kunigas R. R. nėra reiškęs ieškovui pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Taip pat atsakovas kunigas R. R. nesutinka, kad atsakove į bylą įtraukta (duomenys neskelbtini) parapija.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas surašė du (duomenys neskelbtini) parapijos namuose atliktų darbų aktus: aktas Nr. 1 2018 m. gegužė – birželi, kur darbų suma su PVM 14 001,88 Eur ir aktas Nr. 2 2018 m. liepa – suma su PVM 8 376,02 Eur. Po abiem aktais pasirašė tik A. J. – nurodyta: atsižvelgiant į tai, jog jūs 2019-10-25 d. siųsto jums darbų akto nepasirašėte ir vieno egzemplioriaus negrąžinote, vadovaujantis LR CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, šis aktas pasirašomas vienašališkai (b. l. 7-10, 17-20). Į byla pateikta lokalinė sąmata dėl darbų (duomenys neskelbtini) parapijos namuose, bendra suma 10 434,80 Eur; po sąmata yra 2019 m. kovo 18 d. kunigo R. R. įrašas ,,Jei ši sąskaita Jūsų netenkina, kreipsimės į policiją. Jeigu būsime Jums skolingi, atsiskaitysime“ (b. l. 14-16). 2019 m. spalio 23 d. A. J. atsakovui kunigui R. R. siuntė pretenziją, kur nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 22 377,90 Eur, sumokėta 8 700 Eur, likusi nesumokėta suma 13 677,90 Eur. Prašoma šią sumą sumokėti per protingą terminą, tai yra per 5 dienas ir pateikiama PVM sąskaitos faktūros 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 0041 suma 8 700 Eur ir 2019 m. spalio 23 d. Nr. 0043 suma 13 677,90 Eur (b. l. 22, 23, 24). Atsakovas R. R. nesutikdamas su darbų kaina ir ją ginčydamas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo išrašytos tapačios PVM sąskaitos faktūros 8 700 Eur sumai, kurias pateikė į bylą. Ieškovo paaiškinimu, tai buvo klaida ir galioti palikta viena PVM sąskaita faktūra – 2019 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovas į bylą pateikė advokatės K. Č., atstovavusios A. J., raštą, kuris siųstas atsakovui R. R. 2019 m. balandžio 8 d., kur nurodyta, kad pagal gautą lokalinę sąmatą, kur atsakovas sutinka su statybiniais darbais už 10 434,80 Eur, tačiau sumokėjęs tik 8 700 Eur, todėl 1 734,80 Eur neginčo suma, o kai kurie darbų kiekiai ir jų apimtys nebuvo apskaičiuoti, todėl už nepaskaičiuotus statybinius darbus bei transporto išlaidas prašo sumokėti A. J. 4 851,75 Eur. Iš aptarto matyti, kad bendra suma yra 15 286,55 Eur. Ieškovo A. J. užsakymu buvo atlikta statybinių remonto darbų sąnaudų ekspertizė, kurią atliko UAB ,,S.“ ekspertas A. Z., ekspertizė atlikta ir aktas Nr. 20-08/02 surašytas 2020 m. rugpjūčio 11 d. Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 sudarytoje pagal 2018 m. kovo 1 d. kainas, bendra suma nurodyta 15 043,05 Eur.
15. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas, ir pan.). Įstatymas nenustato tokių darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos ranga taikoma ir statinių kapitalinio remonto darbams (CK 6.681 straipsnio 3 dalis)
17. Šalys nurodė, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė sutartis dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) parapijos namuose, jie pilnai suprasdami ir aptarę, laisva valia susitarė, kad darbų kaina 8 700 Eur. Abi šalys suprato, kad bus atliekami atlygintini remonto darbai (duomenys neskelbtini) parapijos namuose. Už pirminiu susitarimu numatytus darbus buvo sumokėta 8 700 Eur, ką ir patvirtina 2018 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvitas. Kaip matyti iš ieškovo ir liudytojų paaiškinimų, darbų eigoje buvo sutarta ir dėl papildomų darbų (įrengti vonią, priestatą, sutvarkyti ūkinį pastatą, dangtį į palėpę ir kt.), kurie derinti tarp rangovo (ieškovo A. J.) ir užsakovo (atsakovo kunigo R. R.) – papildomi darbai, jų apimtys derintos pokalbių telefonu metu. Kaip nurodė ieškovas A. J., atsakovas dėl būtinybės atlikti papildomus darbus, pateikdavo atsakymą ,,daryk, kad viskas būtų gerai“. Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, jog tikrai nederino su ieškovu papildomų darbų, ginčas kilo tik dėl jų apimties. Iš to seka, kad ieškovas, šalių bendru žodiniu sutarimu suderinęs papildomų darbų atlikimą, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad už tuos darbus bus gautas atlygis.
18. Nagrinėjamu atveju pagal žodinę sutartį nėra nustatyta konkreti darbų apimtis, vėliau šalių buvo aptarti papildomi darbai, ko kategoriškai neneigia ir atsakovas R. R.. Sudaryta žodinė sutartis atitinka rangos sutarties sampratą ir pažymi, jog šiai sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus nuostatos. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.54 straipsnio 1 dalis).
19. Kaip nurodė liudytojai, atsakovas R. R. buvo atvykęs į objektą ir matė kaip atliekami darbai, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Visi darbai pirminiu žodiniu susitarimu buvo sutarti atlikti per vieną mėnesį, atsiradus papildomiems darbams visi darbai atlikti per 2,5 mėnesio. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas R. R. būtų nutraukęs darbus ir susitarimą po vieno mėnesio. Laikytina, kad jis matydamas atliekamus darbus, neginčydamas atliekamų darbų apimties ir jų kokybės, sutiko su papildomu žodiniu sutarimu ir darbai buvo pilnai atlikti/užbaigti po 2,5 mėnesio. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir pateiktų į bylą Atliktų darbų aktų, remonto darbai pradėti 2018 m. gegužės mėnesį ir užsakovui, tai yra atsakovui R. R., priduoti 2018 m. liepos 30 d. Atliktų darbų aktai Nr. 1 surašytas už darbus 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais, Nr. 2 – už 2018 m. liepos mėnesį. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nei 2018 m. liepos mėnesį priimdamas darbus, nei teismo posėdžio metu neginčijo, kad darbai nebūtų atlikti. Ginčijo tik darbų apimtis, kad plotai, kuriuose atlikti remonto darbai, atliktų darbų aktuose nurodomi didesni, nei realiai yra, taip pat, kad nurodomi ženkliai per dideli sunaudotų medžiagų kiekiai.
20. Atsakovas R. R. po atliktų darbų aktais Nr. 1 ir Nr. 2 nepasirašė, juos vienašališkai pasirašė A. J.. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Pagal teismų praktiką vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-597/2005; Nr. 3K-3-17/2007, 3K-3-363-611/2016, 3K-3-357-684/2017).
21. Įvertinus į bylą pateiktus atliktų darbų aktus nustatyta, kad jie perduoti užsakovui, atsakovui R. R. 2019 m. spalio 25 d., tai yra po metų kai buvo atlikti remonto darbai. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Atsakovas neginčijo, kad jam atlikti darbai buvo perduoti tuoj pat baigus juos atlikti – 2018 m. liepos 30 d. 2018 m. gruodžio 6 d. kaip pripažindamas, kad darbai atlikti ir atlikti tinkamai, atsakovas R. R. sumokėjo rangovui, tai yra ieškovui A. J., 8 700 Eur.
22. Atsakovas ginčija aktuose nurodomus darbus, ypač jų apimtis, nesutinka su bendra atliktų darbų kaina. Tačiau nei nepasirašydamas aktų nurodė jų nepasirašymo priežastis, nei teismo posėdžio metu prašė tuos aktus pripažinti negaliojančiais. Teismui abejonių kelia tai, kad tik 2019 m. spalio 25 d. atsakovui R. R. buvo pateikti atliktų darbų aktai, tačiau jau 2019 m. kovo 18 d. atsakovas R. R. ieškovui A. J. pateikė lokalinę sąmatą (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad lokalinę sąmatą sudarė atsakovas R. R. paskaičiuodamas darbus ir jų kainas kartu su vienu iš parapijiečių) su prierašu, kad jei netinka sąskaita kreipsis į policiją. (kokia tai sąskaita neįvardijama). Lokalinės sąmatos suma 10 434,80 Eur. Be to, advokatė K. Č. atstovaudama A. J. 2019 m. balandžio 8 d. atsakovui R. R. siuntė raštą prašydama nedelsiant sumokėti 1 734,80 Eur (jau buvo sumokėta 8 700 Eur) ir papildomai paskaičiuota už nepaskaičiuotus statybinius darbus ir transporto išlaidas 4 851,75 Eur, kuriuos prašė sumokėti iki 2019 m. gruodžio 1 d. Nustatyta, kad tiek atsakovas sutiko su lokaline sąmata 10 434,80 Eur, tiek ieškovas, kuris tik papildomai paskaičiavo 4 851,75 Eur už nepriskaičiuotus statybinius darbus ir transporto išlaidas. Ieškovas nepateikė įrodymų iš kur atliktų darbų suma nuo 15 286,55 Eur vėliau ieškovo A. J. paskaičiuota ir užfiksuota Atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 padidėjo iki 22 377,90 Eur .
23. CK 6.653 straipsnyje numatytos rangos darbų kainos taikytinos ir statybos rangos sutartims. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba įtvirtinant kainos apskaičiavimo būdus ir kriterijus. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Rangos sutarties kainą nusistato šalys ir kaina tampa sutarties sąlyga.
24. Pažymėtina, kad pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Pagal teismų praktiką, reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-29/2013, 3K-3-48-421/2019) Šiuo atveju, siekiant įvertinti ar rangovas, tai yra ieškovas, nepateikė pernelyg didelių darbų kainų, ar adekvačiai vertino atliko darbo ir kainos santykį, buvo atlikta Statinių remonto darbų sąnaudų ekspertizė iš kurios matyti, kad vadovaujantis visais standartais eksperto išvadoje ir lokalioje sąmatoje nurodyta kaina 15 043, 05 Eur. Posėdžio metu ekspertas A. Z. nurodė, kad šie paskaičiavimai privalomi biudžeto pinigams, draudimui ir iš Europos Sąjungos gaunamiems pinigams. Taip pat nurodė, kad jo paskaičiavimai tik orientaciniai, sutartyje šalys gali numatyti didesnes kainas. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ekspertizės akte nurodyta remonto darbų kaina 15 043,05 Eur yra labai artima tai, kurią advokatė K. Č., atstovaudama ieškovą, prašė sumokėti atsakovo R. R. 2019 m. balandžio 8 d. raštu (15 286,55 Eur).
25. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Šiuo atveju rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo, nustatyti tikslius darbus kuriuos už tam tikrą kainą buvo sutarta atlikti galimybės nėra. Iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad užsakovo iniciatyva buvo prašoma atlikti kitus remonto darbus (įrengti vonią, priestatą, sutvarkyti ūkinį pastatą, dangtį į palėpę ir kt.), nei pirminiu susitarimu. Tai vertintina, kaip pirminio žodinio susitarimo papildymas, už kuri rangovas, tai yra ieškovas A. J., turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis gauti atlygį.
26. Pagal teismų praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-424/2004, 3K-3-19/2009 ir kt.).
27. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad šalys sudarydamos žodinę rangos sutartį ir sutardamos atlikti tam tikrus remonto darbus (duomenys neskelbtini) parapijos namuose už 8 700 Eur, vėliau ją papildė kitais remonto darbais už kuriuos darbų kaina sutarta nebuvo, užsakovas, tai yra atsakovas R. R., prašydamas daryti, kad viskas būtų gerai, suteikė pagrįstą pagrindą rangovui, tai yra ieškovui A. J., tikėtis, kad papildomai sutarti darbai bus atlygintini. Nors atsakovas nurodė, kad susitarimo dėl didelės apimties papildomų darbų atlikimo jis neteikė, o ir iš ieškovo pusės nebuvo, tačiau teismo posėdžio metu neginčijo liudytojo parodymų, kad prašė dar įrengti vonią, priestatą, sutvarkyti ūkinį pastatą, dangtį į palėpę, nušveist grindjuostes, tvarkė medines duris iš tambūro į patalpas. Iš to seka, kad ieškovas, atlikdamas papildomus darbus, patyrė išlaidas.
28. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo aplinkybės, kad ieškovas atsakovui žadėjo remontui naudoti likusias medžiagas nuo kitų objektų, tai akcentavo teisme ieškovas, motyvuodamas, dėl ko jis negali pateikti medžiagų įsigijimo dokumentų ir nurodyti medžiagų įsigijimo kainų. Eksperto apskaičiavimu, vidutinėmis kainomis medžiagos kainavo 6 240 Eur. Pats A. J. aiškino, kad didžioji dalis medžiagų buvo likusi iš kitų jo buvusių objektų, už šias statybines medžiagas jau buvo sumokėję kiti, ankstesni klientai, dėl to jis galėjo dirbti pigiau, panaudodamas šias medžiagas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų kiek ir kokių medžiagų, už kokias sumas jis pirko ir panaudojo būtent šiame objekte. Tačiau teismas daro išvadą, kad medžiagoms jis neišleido pinigų, dirbo panaudodamas likučius. Be kita ko, medžiagomis jis atsiskaitė ir su darbininkais už jų darbą, tai patvirtina liudytojų Č. G., J. A. parodymai. Būtent medžiagų kaina, kurią įvardino ekspertas Z. 6 240 Eur, yra neįrodyta ir ji negali būti priteisiama. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad objekte dirbo trys asmenys, kurių du dirbo be atlygio, su vienu, tai yra G. U., buvo sudaryta subrangos sutartis, po darbų atlikimo atsiskaityta. Kaip nurodė liudytojas G. U., jis jau ne pirmą kartą yra samdomas ieškovo A. J.. Tarp jų buvo sudaryta subrangos sutartis ir tai patvirtina į bylą pateikta 2018 m. sausio 1 d. subrangos sutartis tarp G. U. ir A. J.; sutartyje, kaip darbų atlikimo vieta, ranka papildyta ir (duomenys neskelbtini) klebonijos namas. Su kitais dviem darbininkais darbiniai santykiai nebuvo įforminti. Ieškovas vykdė rangos darbus kaip fizinis asmuo, turintis individualios veiklos pažymėjimą, jis nesamdė darbuotojų pagal darbo sutartis, taigi nemokėjo už juos ir mokesčių valstybei, tuo labiau, jei atsiskaitė už darbą statybinėmis medžiagomis, likusiomis iš ankstesnių objektų. Dėl to teismas laiko neįrodytomis aplinkybes, kad A. J. patyrė išlaidas, mokėdamas darbininkams už darbą ir mokesčius už samdomus darbuotojus valstybei.
29. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumą įrodymų ir padaryti pagrįstas išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. <...> įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas).
30. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, laiko, kad ieškovas A. J. kaip rangovas sudaręs žodinę sutartį su atsakovais, tai yra (duomenys neskelbtini) parapija ir ją atstovaujančiu Klebonu – kunigu R. R., kaip užsakovais, atliko remonto darbus parapijos namuose. Darbai buvo faktiškai priimti atsakovo (duomenys neskelbtini) parapijai atstovaujančio klebono R. R., kuris nepareiškė jokių pretenzijų, už darbus sumokėjo dalį atliktų darbų kainos - 8 700 Eur. Įvertinus tai, kad buvo atlikti papildomai darbai, kuriuos atsakovas (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas R. R. priėmė, jais faktiškai jau naudojasi apie dvejus metus, tai įpareigoja atsakovus užsimokėti ir už darbus (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistina dalis prašomos priteisti sumos - 4 160,67 Eur.
31. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal prievolę nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad atsakovas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl solidarios atsakomybės
32. Ieškovas pateikdamas ieškinį atsakovais patraukė (duomenys neskelbtini) parapiją ir (duomenys neskelbtini) parapijos kleboną – kunigą R. R.. Atsakovai tai ginčija, nurodo, kad parapijos įtraukimas atsakove yra perteklinis. Jų manymu, susitarimas buvo sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų ir neįvardijama jokių aplinkybių iš kurių būtų galimą spręsti, kad ieškovas A. J. sudarė sandorį su juridiniu asmeniu (duomenys neskelbtini) parapija.
33. Solidari skolininkų pareiga, kaip tai numatyta CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2011, 3K-3-181-313/2018). Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju susitarimas buvo dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) parapijos namuose. Atsakovas klebonas – kunigas R. R. yra parapijos atstovas, kuris tarėsi su ieškovu dėl darbų atlikimo. Kaip nurodė pateiktame į bylą rašte Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris Mons. A. G., (duomenys neskelbtini) parapija yra Kauno arkivyskupijos dalis, o jai kaip savarankiškam juridiniam asmeniui atstovauja vyskupo paskirtas klebonas, kuris turi teisę atlikti visus reikalingus remonto ir restruktūrizacijos darbus.
35. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas – kunigas R. R., kaip teisėtas parapijos atstovas, atstovaujantis parapiją sudarė susitarimą dėl parapijos namų, t.y. ne savo asmeninio turto, remonto darbų. Nesant nuginčytam faktui, kad jis negali būti parapijos atstovu, teismas laiko, kad (duomenys neskelbtini) parapija ir atsakovas kunigas R. R. yra tinkami solidarūs atsakovai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o ieškovas atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 309 Eur sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1 500 Eur (1 000 Eur ieškinio parengimas, atsiliepimų analizė, teisinių klausimų aptarimas, teisinės informacijos paieška, 500 Eur atstovavimas teisme), taip pat 6,38 Eur už išrašus iš VĮ Registrų centras ir 484 Eur už UAB ,,S.“ atliktą ekspertizę. Atsakovai (duomenys neskelbtini) parapija ir (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas kunigas R. R. bendrai patyrė 2 200 Eur (pirmas atsakovas - už susipažinimą su ieškiniu, teisines konsultacija ir atsiliepimą 600 Eur, antras atsakovas atsiliepimas 400 Eur, susipažinimas su ieškovo prašymais, dokumentų analizė 200 Eur, susipažinimas su papildomais dokumentais ir dėl šių dokumentų teisinės konsultacijos 250 Eur, prašymo parengimas 150 Eur, atstovavimas teisme 600 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
38. Teismas įvertinęs patirtas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, atsakovų ruoštų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad abiejų šalių atstovų pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 712,80 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovų naudai priteistina (duomenys neskelbtini) parapijai 414,00 Eur, kunigui R. R. - 1 104,00 Eur atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
39. Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo A. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) parapijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) parapijos klebono kunigo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 160,67 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų 67 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 712,80 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 414,00 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos klebono kunigo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 104,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturis eurus 00 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.