Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-297-744/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-30
Bylos Nr.: 1A-297-744/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07423-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: T. D., L. M., J. N., O. V.
Advokatai: Saulius Staškus, Sofija Kručienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-744/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07423-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.14; 2.4.6.4.1

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui (nuotoliniu būdu),nuteistojo T. D. gynėjui advokatui Sauliui Staškui,nuteistojo L. M. gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. D. ir L. M. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; laikiname sulaikyme išbūta viena para įskaityta į bausmės atlikimo laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

L. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti J. N. ir O. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. D. ir L. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad jie laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 16 d. 21 val. iki 2021 m. gegužės 17 d. 9 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su O. V. ir J. N., išlaužiant duris, įsibrovė į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, J. P. priklausantį, turtą: 15 vnt. 0,7 l talpos degtinės „Spartak“ butelių, kurių bendra vertė 135 Eur (1 vnt. kaina 9 Eur), 15 vnt. 0,7 l talpos „Bajorų“ degtinės butelių, kurių bendra vertė 120 Eur (1 vnt. kaina 8 eurai), 3 vnt. 0,7 l talpos „Finlandia“ degtinės butelių, kurių bendra vertė 39 Eur (1 vnt. vertė 13 Eur), 3 vnt. 0,7 l talpos „Absolut“ degtinės butelių, kurių bendra vertė 42 Eur (1 vnt. kaina 14 eurų), 3 vnt. 0,7 l talpos „Imperial“ brendžio butelių, kurių bendra vertė 36 Eur (1 vnt. kaina 12 Eur), 6 vnt. 0,5 l talpos „Bajorų“ degtinės butelių, kurių bendra vertė 36 Eur (1 vnt. kaina 6 Eur), 5 vnt. putojančio vyno „Bosca“, kurių bendra vertė 17,50 Eur (1 vnt. kaina 3,50 Eur), tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam J. P. 425,50 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. D. prašo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D. nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Teigia, kad jis suprato savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, „užsikodavo“ nuo alkoholio vartojimo, nes dėl alkoholio dažniausiai ir darydavo nusikalstamas veikas. Nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. jis vykdo individualią veiklą, lanko priklausomybės ligų centrą (duomenys neskelbtini), vykdo Probacijos tarnybos nurodymus ir pažeidimų nedaro. Jis yra jauno amžiaus, nori keisti gyvenimą ir pažada daugiau nenusikalsti.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 rugsėjo 5 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. M. nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis jo atžvilgiu nėra visiškai teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Apelianto nuomone, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nevisiškai išsamiai išanalizuoti, bylos aplinkybės nėra ištirtos objektyviai ir visapusiškai, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados ne visiškai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, yra grindžiamos prieštaringais įrodymais ir prielaidomis, todėl skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu keistinas ar naikintinas.

3.2. Nuteistojo L. M. teigimu, teismas nuosprendyje įrodytomis pripažino aplinkybes, kad išlaužiant duris ir įsibrovus į sandėliuką buvo pagrobta net 50 jame buvusių alkoholio butelių. Šios aplinkybės laikomos įrodytomis remiantis kaltinamųjų prisipažinimais, įvykio vietos apžiūra bei nukentėjusiojo parodymais. Tačiau teismui net ir be atitinkamų įrodymų turėjo būti akivaizdu, jog tokio kiekio butelių keturiems asmenims fiziškai parnešti iš įvykio vietos ir nedelsiant suvartoti neįmanoma. Bylos duomenimis, naktį grįžtančius iš nusikaltimo vietos (duomenys neskelbtini) gatvės kiemuose juos sustabdė policijos darbuotojai, tačiau jie jokio įtarimo nesukėlė, nes, pagal jų parodymus, nešėsi tik keletą butelių alkoholinių gėrimų. Turimo alkoholio kiekis įtarimų nesukėlė ir policijos darbuotojams, po nusikaltimo pratęstų išgertuvių metu atvykusiems išvežti vieno iš bendrininkų.

3.3. Nuteistojo tvirtinimu, patikėjęs įvykį tyrusių kriminalistų ir tyrėjos kalbomis dėl vagystės iš nelegalaus perpardavinėtojo mažareikšmiškumo bei dėl to gresiančios tik simbolinės atsakomybės, pasidavęs spaudimui jis savo kaltę dėl dalyvavimo vagystėje iš esmės pripažino. Nors ir labai girtas buvo įvykio metu, tačiau pamena, jog pritrūkę alkoholio visi ėjo jo parsinešti, buvo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo. Tačiau jis niekada nepripažino, kad visi iš anksto susitarė ar buvo įsibrovę į ten esantį sandėliuką bei iš jo pavogė 50 butelių alkoholio. Kiek jis pamena, T. D. kalbėjo, jog nukentėjusiuoju byloje pripažintas P. yra jam skolingas, todėl alkoholio jie gaus. Taigi brautis į svetimą sandėliuką, vogti tokį didžiulį kiekį gėrimų nesitarė ir jis to tikrai nedarė. Pats teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad jis (L. M.) tiesiogiai alkoholio nevogė, o su O. V. stovėjo atokiau nuo sandėliuko, iš kurio buvo vagiamas alkoholis. Teismas nei jo, nei O. V. atžvilgiu nevertino, kad jie saugojo nusikaltimo vietą ar atliko kokias kitas bendrininkų funkcijas, apsiribojo pažymėjimu, kad jo (L. M.) tyčia buvo nukreipta į bendrus bendrininkų veiksmus jos nepagrįsdamas, vadinasi, labiausiai tikėtina, kad jie tiesiog laukė grįžtančių su alkoholiu J. N. ir T. D.. Mano, kad laikantis nekaltumo prezumpcijos visos šios nuosprendyje nepanaikintos abejonės turėtų būti traktuojamos teisiamojo naudai.

3.4. Apeliantas pažymi, kad už šį nusikaltimą iš visų bendrininkų jam paskirta griežčiausia bausmė. Nors valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras prašė skirti jam, kaip ir kitiems kaltinamiesiems, laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė kitaip. Teismas nurodė, kad jo atsakomybę sunkina daugiau aplinkybių nei kitiems bendrininkams. Tačiau teismas nemotyvavo, kodėl žalos nukentėjusiajam atlyginimas lengvinančia aplinkybe pripažintas tik O. V., nors atlyginta visų susitarimu, likę bendrininkai nukentėjusiajam grąžino proporcingą dalį. Apelianto nuomone, be pagrindo formaliai sureikšminta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis yra recidyvistas, net nesigilinta, už kokias nusikalstamas veikas jis pripažintas recidyvistu.

3.5. Apelianto teigimu, jis yra užaugęs vaikų namuose, iki šiol šeimos nesukūręs. Toks institucinis auklėjimas nesuformavo tvirtų moralinių, dorovinių principų, tinkamų gyvenimo įgūdžių ir orientyrų. Mano, kad teismas, skirdamas bausmę, privalėjo įvertinti alternatyvas ir bent kiek palankiau jį apibūdinančias aplinkybes, kad jis vienintelis iš bendrininkų yra dirbantis, dar labai jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o jo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką nebuvo pagrindinis. Be to, jis 2022 m. birželio 10 d. yra išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Nuteistasis pažymi, kad realus laisvės atėmimas jam atims galimybę dirbti bei užsidirbti ir save išlaikyti, nutrūks jo integracijos į visuomenę, socializacijos procesai, o parodytas valstybės nepasitikėjimas neišvengiamai padidins riziką vėliau vėl ieškotis lengvesnių išeičių. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas nėra sunkus, kaltu dėl jo padarymo jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, todėl mano, kad bausmės tikslai tikrai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistųjų T. D. ir L. M. apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo T. D. gynėjas advokatas Saulius Staškus ir nuteistojo L. M. gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė jų ginamųjų T. D. ir L. M. apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras Darius Stulpinas prašė nuteistųjų T. D. bei L. M. apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų T. D. ir L. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Nuteistasis L. M. apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes brautis į svetimą sandėliuką, vogti tokį didžiulį kiekį gėrimų iš anksto nesitarė ir jis to tikrai nedarė, jis su O. V. stovėjo atokiau nuo sandėliuko, iš kurio buvo vagiamas alkoholis, taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, prašo skirti jam švelnesnę bausmę, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis T. D. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

9. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas T. D. ir L. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. D. ir L. M. kaltais padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė pačius nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius) T. D. ir L. M. bei kitus neteistuosius, ištyrė (išvardino) rašytinius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. T. D. ir L. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai prisipažino, byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų T. D. ir L. M. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. D. ir L. M. kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam L. M. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

10. Nuteistasis L. M. nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad išlaužiant duris ir įsibrovus į sandėliuką buvo pagrobta net 50 jame buvusių alkoholio butelių. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, rėmėsi pačių nuteistųjų T. D., L. M., J. N., O. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo J. P. ir liudytojo E. S. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga (įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, 2021 m. birželio 10 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis).

Dėl nuteistiesiems L. M. ir T. D. paskirtų bausmių

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. nesutinka, kad žalos nukentėjusiajam atlyginimas lengvinančia aplinkybe pripažintas tik J. N.. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-289-693/2019). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-176-222/2019). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam visą patirtą žalą atlygino nuteistasis J. N. (1 t., b. l. 52, 66). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis L. M. savo noru būtų atlyginęs bent dalį nukentėjusiojo J. P. patirtos žalos, o taip pat kompensavęs J. N. dalį pastarojo nukentėjusiajam kaip žalos atlyginimą sumokėtų pinigų, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti L. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

14. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas L. M. ir T. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nubaudė sankcijoje numatyta griežčiausia bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmes nuteistiesiems L. M. ir T. D. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad L. M. ir T. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), veikė tyčia, kad nusikalstamą veiką padarė būdami anksčiau teisti, teistumui neišnykus, taip pat į tai, kad L. M. verčiasi individualia veikla, T. D. nedirba, padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra minimalios, pagrobto turto vertė sąlyginai nėra didelė, nukentėjusiajam žala atlyginta, L. M. su kitu nuteistuoju O. V. stovėjo atokiau nuo sandėliuko, iš kurio buvo vagiamas alkoholis, ir nors jo tyčia buvo nukreipta į bendrus bendrininkų veiksmus, tačiau jis tiesiogiai alkoholio nevogė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra nuteistųjų L. M. ir T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas), L. M. atsakomybę sunkina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistųjų L. M. ir T. D. atžvilgiu bus pasiekti jiems už nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, L. M. ir T. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistiesiems L. M. ir T. D. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jiems paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems L. M. ir T. D. už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

16. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu L. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta ir trečdaliu sumažinta bausmė pagrįstai buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu L. M. paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirta L. M. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis ir subendrindamas nuteistajam L. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtą bausmę su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

17. Pažymėtina, kad nuteistiesiems L. M. ir T. D. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jie nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems L. M. ir T. D. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį dėl nuteistiesiems L. M. ir T. D. už nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo. Tokių apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvadų nepaneigia nuteistojo T. D. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis suprato savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, nori keisti gyvenimą ir pažada daugiau nenusikalsti, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. vykdo individualią veiklą, pradėjo darbuotis, lanko priklausomybės ligų centrą (duomenys neskelbtini), „užsikodavo“ nuo alkoholio vartojimo, bei L. M. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra užaugęs vaikų namuose, iki šiol šeimos nesukūręs, kad toks institucinis auklėjimas nesuformavo tvirtų moralinių, dorovinių principų, tinkamų gyvenimo įgūdžių ir orientyrų, kad jis dar labai jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o jo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką nebuvo pagrindinis. Pažymėtina, kad vien tik nuteistųjų interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, T. D. paskirti arešto bausmę, o L. M. – laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti. Apeliaciniais skundais nuteistieji T. D. ir L. M. taip pat prašo jų atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti.

19. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021).

20. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-62-788/2021). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

21. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, vertindamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą nuteistiesiems T. D. ir L. M., pirmosios instancijos teismas iš esmės akcentavo tai, kad asmenys yra teisti ir ne kartą, turi neišnykusius teistumus, L. M. pripažintas recidyvistu, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nepritardama šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistųjų asmenybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis BK 75 straipsnio nuostatomis ir nuteistiesiems T. D. ir L. M. atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

22. BK 75 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla (BK 75 straipsnio 5 dalis). Taigi BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos numato teismui, skiriančiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, teisę pasirinkti skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas.

23. Skundžiamu nuosprendžiu T. D. ir L. M. pripažinti kaltais padarę tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), jiems paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės neviršija 4 metų. T. D. ir L. M. anksčiau teisti ne kartą, tarp jų ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas (6 t., b. l. 126-139). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, T. D. ankstesniu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d.) už tokios pat rūšies nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo padaryta vėliau (2022 m. birželio 12 d.) nei veika, už kurią T. D. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas. Teismas, minėtame Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendyje įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę (jaunas, proceso metu nuoširdžiai gailėjosi dėl savo ankstesnio elgesio ir patikino teismą, kad padarė išvadas ir ateityje nusikalstamų veikų nebedarys, yra susitaręs su medikais ir ketina koduotis nuo alkoholio vartojimo), padarė išvadą, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta, paskiriant T. D. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant (BK 75 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju T. D. dėl jam inkriminuotos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 16 d. 21 val. iki 2021 m. gegužės 17 d. 9 val. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat visiškai prisipažino, kritiškai vertina savo elgesį, dėl jo nuoširdžiai gailisi, byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nuteistojo T. D. parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad yra nuteistojo T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo T. D. gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio (6 t., b. l. 112).

24. Kaip minėta, L. M. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. M. ankstesniu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2021 m. birželio 10 d.) už tokios pat rūšies nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo padaryta 2020 m. gegužės 19 d., L. M. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas. Teismas minėtame Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendyje įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi), padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti, atidedant L. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas L. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat iš esmės įvertino padarytos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes bei L. M. asmenybę (prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, verčiasi individualia veikla, padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra minimalios, pagrobto turto vertė sąlyginai nėra didelė, nukentėjusiajam žala atlyginta, L. M. su kitu nuteistuoju O. V. stovėjo atokiau nuo sandėliuko, iš kurio buvo vagiamas alkoholis, tiesiogiai alkoholio nevogė), tačiau bendrindamas L. M. paskirtą bausmę su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, neišdėstė konkrečių motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju L. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti atidėta.

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ankstesniais nuosprendžiais iki Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžio L. M. dar nebuvo baustas laisvės atėmimo bausme ir jam nebuvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, o probacija, vykdant Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį, buvo sėkminga. Nagrinėjamu atveju L. M. dėl jam inkriminuotos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 16 d. 21 val. iki 2021 m. gegužės 17 d. 9 val. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nustatė, kad yra nuteistojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, vykdo individualią veiką, byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, byloje nėra duomenų, kad po 2021 m. gegužės 17 d. L. M. būtų padaręs daugiau nusikalstamų veikų.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistuosius T. D. ir L. M. bei jų padarytą veikas apibūdinančių bylos duomenų visumą, mano, kad T. D. ir L. M. gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, o bausmės tikslus galima pasiekti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (neizoliavus T. D. ir L. M. nuo visuomenės) ir nustatant nuteistiesiems paskiriant intensyvią priežiūrą ir pareigas, kurios padėtų jiems keisti/palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas, visuomenės saugomas vertybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidėjus bausmės vykdymą, T. D. L. M. bus pakankamai nubausti, jiems paskirti įpareigojimai, jų teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jie laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jų socialiniai ryšiai. Įvertinus T. D. ir L. M. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jų asmenybes, jiems paskirtų galutinių laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas 1 metų 3 mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant įpareigojimus. Laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

28. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi nuteistajam L. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja Sofija Kručienė, o nuteistajam T. D. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6, 14.2.3 punktais, prašoma iš L. M. valstybės naudai priteisti 210 Eur, o iš T. D. valstybės naudai priteisti 115 Eur už nuteistiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų T. D. ir L. M. apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė šiuos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Gynėjai nuteistiesiems T. D. ir L. M. buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, tai, kad bylos duomenimis nuteistasis T. D. nedirba, o L. M. užsiima individualia veikla, kitų objektyvių duomenų apie nuteistųjų turtinę padėtį byloje nėra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti iš T. D. ir L. M. suma mažintina perpus ir išieškotina iš nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistųjų T. D. ir L. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, T. D. paskirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 7 val., išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl darbo, o taip pat per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti darbo paiešką bausmės atidėjimo laikotarpiu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, L. M. paskirtos galutinės subendrintos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 7 val., išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl darbo, o taip pat dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti darbo paiešką bausmės atidėjimo laikotarpiu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Įspėti T. D. ir L. M., kad jeigu jie nevykdys jiems teismo nustatytų įpareigojimų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti panaikintas.

Išieškoti iš T. D. valstybės naudai 57,50 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš L. M. valstybės naudai 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas