Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-138-951/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-11
Bylos Nr.: 1A-138-951/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00026-2023-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ilona Jakubėnienė, Martynas Galvičius, Audrius Sadauskas
Nuteistasis: K. M.
Civilinis ieškovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Vytautas Bučius

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-951/2025Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00026-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.2.17.11.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Sadausko,

sekretoriaujant Elonai Puščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei,nuteistajam K. M. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,

civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 207 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, K. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Išaiškinta nuteistajam K. M., kad baudą jis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir pateikti teismui kvitą, nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys patenkintas ir iš K. M. priteista 19 170,95 Eur žalai atlyginti.

Nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui atlyginimo, o, atlyginus žalą, panaikinti K. M. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu, pratęstą 2024 m. spalio 21 d. ir 2025 m. sausio 21 d. teismo nutartimis, šiam K. M. turtui: pastatui-gyvenamajam namui, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 25 700,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudžiama turtą parduoti, įkeisti ar kitokiu būdu perleisti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), BK 300 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. K. M. nuteistas už tai, kad jis, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. liepos 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pateiktą paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas patvirtintu paramos gavėju pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“, kai jam skirta 24 000 Eur paramos suma, kurios 19 200 Eur avansas išmokėtas 2021 m. gruodžio 29 d., o galutinis mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašomos likusios 4 800 Eur paramos sumos pateiktas 2023 m. vasario 28 d., iš kurių Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 20 400 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 3 600 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos, dirbtinai sukūrė sąlygas paramos gavimui ir pažeidė: Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ 17.11 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta: „verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti kaip nurodyta Galimai neteisėtų sąlygų metodikoje“, veikdamas tyčia ir siekdamas suklaidinti NMA 2023 m. vasario 28 d. kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita pateikė sąskaitas faktūras, pagrindžiančias investicijų įsigijimą ir veiklos vykdymą, kuriose atsispindi melaginga informacija apie investicijų kainas ir užaugintos žemės ūkio produkcijos realizaciją:

1) 2022 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 1998 m. gamybos naudotą traktorių „MTZ Belarus-920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur, kai šį, pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenis, MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo tik 2022 m. sausio 30 d. už 13 000 Eur, tuo pačiu užaukštindamas paramos investicijos įsigijimo kainą 2 000 Eur;

2) 2022 m. balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ūkininkui K. M. 1 000 kg česnakų sėklos už 3 600 Eur, kai šios česnakų sėklos MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi česnakų sėklos įsigijimas ir jos turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje;

3) 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė trijų korpusų plūgą „Overum“ su guminėmis apsaugomis, užgrėbis 1,20 m, už 820 eurų sumą, kai šio žemės ūkio padargo MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi plūgo įsigijimas ir jo turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje;

4) 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė 3 metrų kultivatorių už 820 eurų sumą, kai šio žemės ūkio padargo MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi kultivatoriaus įsigijimas ir jo turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje;

5) 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė trijų sekcijų ravėtuvą už 3 390 eurų sumą, kai šio žemės ūkio padargo MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi ravėtuvo įsigijimas ir jo turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje;

6) 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė trąšų barstytuvą „Strumyk S 500.“, 500 litrų talpos, už 500 eurų sumą, kai šio žemės ūkio padargo MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi trąšų barstytuvo įsigijimas ir jo turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje;

7) 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią ūkininkas K. M. pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 474 kg užaugintų vasarinių česnakų už 7 370 Eur, kai šis sandoris tarp K. M. ir M. P. neįvyko, t. y. sąskaita faktūra išrašyta fiktyviai.

Šiais veiksmais K. M. apgaule gavo tikslinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, dėl to Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai buvo padaryta 19 200 Eur turtinė žala, t. y. Lietuvos Respublika patyrė 2 880 Eur žalą (15 procentų), Europos Sąjunga – 16 320 Eur žalą (85 procentai).

2. Be to, K. M. nuteistas už tai, kad jis, iš anksto žinodamas, jog vasarinių česnakų MB „(duomenys neskelbtini)i“ neparduos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje 2022 m. spalio 20 d. išrašė sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), pagal kurią neva MB „(duomenys neskelbtini)i“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 1 474 kilogramus vasarinių česnakų už 7 370 eurų sumą, davė šią sąskaitą faktūrą pasirašyti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. P. bei patvirtino savo parašu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

be to, jis, žinodamas, kad 1 474 kilogramai vasarinių česnakų realiai MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduoti, būdamas patvirtintu paramos gavėju pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“, kai jam skirta 24 000 Eur paramos suma, kurios 19 200 Eur avansas išmokėtas 2021-12-29, įgyvendindamas projektą pagal gautą paramą, suklastotą 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 2023-02-28 pateikė NMA, siekdamas pagrįsti tinkamai įvykdytą verslo planą bei rodiklių pasiekimą, taip pat siekdamas gauti ne tik likusią paramos sumą, bet ir išvengti išmokėtos paramos avanso grąžinimo, tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl 19 170,95 Eur žalos atlyginimo ir civilinį ieškinį atmesti bei pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirto 2 mėnesių privalomo termino baudai sumokėti, nustatant 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.1. Teigia, kad nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo dėl kreditinio sukčiavimo padarymo turi būti panaikinta, nes yra nepagrįsta, kadangi jis šio jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, be to, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o jo kaltė grindžiama prielaidomis. Mano, jog teismas, nuteisdamas jį už kreditinį sukčiavimą, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, įrodymų vertinimo nuostatas.

3.2. Nurodo, kad jis 2021 m. liepos 30 d. NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (projektas „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles. Teikdamas minėtą paraišką ir projektą, siekė gauti jaunojo ūkininko paramą, jo pateiktas projektas buvo realus ir įgyvendinamas, jis buvo įsitikinęs, jog projektą įgyvendins, tikslo (tyčios) apgauti paramos teikėją neturėjo, paramai gauti projekto dokumentai ir paraiška nesuklastoti. Taip pat nurodo, kad 2021 m. gruodžio 15 d. gavo NMA pranešimą, jog jam bus skiriama 24 000 Eur dydžio parama, o 2021 m. gruodžio 29 d. NMA jam paskyrė avansinę 19 200 Eur dydžio išmoką. Teigia, jog paramai gauti jis teikė teisingus reikalaujamus dokumentus, nei vienas dokumentas nebuvo suklastotas. Dėl to nurodo, kad skundžiamame teismo nuosprendyje teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis apgaule gavo tikslinę paramą ir tokiu būdu Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai padarė 19 200 Eur turtinę žalą - Lietuvos Respublika patyrė 2 880 Eur žalą (15 procentų), o Europos Sąjunga - 16 320 Eur žalą (85 procentus). Taip pat nurodo, kad gavęs NMA paramą (19 200 Eur), visą veiklos vykdymui reikalingą techniką įsigijo mokėdamas bankiniais pavedimais, veiklą vykdė, dokumentų neklastojo, dalį investicijų darė savomis lėšomis (7 000 Eur). Dėl to teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškovo NMA 19 170,95 Eur dydžio civilinį ieškinį ir iš jo priteisė visą ieškovo prašomą sumą.

3.3. Taip pat skunde teigia, kad, tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Be to, tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, jog atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, 2K-684-89/2020). Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 207 straipsnio l dalyje, todėl NMA civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Šalies argumentai

3.4. Nurodo, kad teismas, jam nustatydamas 2 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, neatsižvelgė į jo materialinę padėtį, sveikatą, nedarbingumo lygį, pajamas. Teigia, jog paskirtą baudą sumokėtų per 24 mėnesius.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo nuteisimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistasis neskundžia. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsniu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek prašoma nuteistojo K. M. apeliaciniu skundu, t. y. dėl jo nuteisimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

7. Nuteistasis K. M. skunde teigia, kad nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo už kreditinio sukčiavimo įvykdymą yra nepagrįsta, nes jis šio jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jo kaltė grindžiama prielaidomis. Mano, kad teismas, nuteisdamas jį už kreditinį sukčiavimą, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies bei įrodymų vertinimo nuostatas.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, jog proceso dalyvių, tarp jų ir nuteistojo, išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai teismui gali teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024, 2K-61-489/2025).

9. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis K. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, jog skunde nuteistasis, teigdamas, jog nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nekonkretizuoja, kokios teismo išvados kokių byloje nustatytų aplinkybių neatitinka. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nes iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, įvertintas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymus lyginant tarpusavyje, juos susiejant į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės.

Dėl tyčios padarant BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

10. K. M. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, apgaule gavo tikslinę paramą, nes pagal 2021 m. liepos 30 d. NMA pateiktą paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas patvirtintu paramos gavėju, dirbtinai sukūrė sąlygas paramos gavimui bei pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles, kadangi pateikė sąskaitas faktūras, pagrindžiančias investicijų įsigijimą ir veiklos vykdymą, kuriose atsispindi melaginga informacija apie investicijų kainas ir užaugintos žemės ūkio produkcijos realizaciją, tokiais veiksmais padarė 2 880 Eur žalą Lietuvos Respublikai ir 16 320 Eur žalą Europos Sąjungai.

11. BK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos, dotacijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Šiai veikai būdinga tai, jog kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, pvz., lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). BK 207 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius objektyviąja prasme apibūdina du momentai: 1) apgaulės panaudojimas prieš asmenį ar įstaigą, kuri priima sprendimą suteikti kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, ir 2) kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos, dotacijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017). Apgaulė tokiu atveju dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų, taip pat ir dėl kredito gavėjo turtinės padėties, pateikimu. Tačiau tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas pripažintinas apgaule tik tuo atveju, kai šie duomenys turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą, tikslinę paramą ir pan. BK 207 straipsnio objektyvioji pusė pasireiškia tuo, jog kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, tikslinę paramą ir kt. Apgaulė pagal šį straipsnį panaudojama kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos, dotacijos, laidavimo ar banko garantinių raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimo procese, norint išgauti teigiamą davėjo sprendimą. Apgaulė šiuo atveju suprantama kaip sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias (aktyvioji apgaulė) arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti (pasyvioji apgaulė). Jos turinį paprastai sudaro kreditinių įsipareigojimų gavėjo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat ir dėl jo turtinės ir ekonominės padėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-621/2010, 2K-246/2011, 2K-339/2013, 2K-66/2014, 2K-310/2014, 2K-312/2014, 2K-6-677/2016, 2K-41-976/2016, 2K-375-693/2016, 2K-130-693/2017, 2K-183-942/2018, 2K-73-689/2019, 2K-248-648/2019, 2K-101-303/2020, 2K-223-976/2020, 2K-174-628/2022). Tačiau tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas pripažintinas apgaule tik tuo atveju, kai jie turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą, tikslinę paramą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-621/2010, 2K-312/2014, 2K-6-677/2016, 2K-41-976/2016, 2K-375-693/2016, 2K-130-693/2017, 2K-73-689/2019, 2K-248-648/2019, 2K-101-303/2020, 2K-223-976/2020). BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog veikia apgaule, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-621/2010, 2K-246/2011, 2K-339/2013, 2K-312/2014, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016, 2K-127-489/2017, 2K-130-693/2017, 2K-73-689/2019, 2K-248-648/2019, 2K-101-303/2020, 2K-223-976/2020, 2K-174-628/2022). Be to, pažymėtina, kad BK 207 straipsnio sudėtis yra formalioji – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas, nepriklausomai nuo jos panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016, 2K-73-689/2019, 2K-223-976/2020).

12. Skunde nuteistasis teigia, jog jis šio jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nes, pateikdamas paraišką, buvo įsitikinęs, kad projektą įgyvendins, tikslo (tyčios) apgauti neturėjo, projekto dokumentai ir paraiška nesuklastoti, techniką įsigijo sumokėdamas bankiniais pavedimais, be to, jis vykdė veiklą.

13. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 30 d. K. M. NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais - verslo planu, deklaracijomis, pažymėjimais ir sertifikatais apie žemės ūkio valdos įregistravimą, profesinį pasirengimą ūkininkauti, ūkininko ūkio įregistravimą, išklausytus kursus, turimą traktoriaus vairuotojo pažymėjimą, priklausymą organizacijoms, balansu, žemės sklypo nuosavybės dokumentais, panaudos sutartimi ir kt., pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles paramai gauti projektui „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“ (1 t., b. l. 136-184; 2 t., b. l. 1-18). 2021 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. BRK-15122 K. M. buvo informuotas, jog jo įgyvendinamam projektui „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“ skiriama 24 000,00 Eur dydžio parama (iki 20 400 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o iki 3 600 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos, iš Lietuvos valstybės biudžeto) ir parama skirta šioms išlaidoms: naudotam traktoriui, naujai česnakų sodinamajai, naujam ravėtuvui, naujam trąšų barstytuvui, naujam plūgui, naujam kultivatoriui su volu, česnakų sėklai įsigyti (0,184 t) (2 t., b. l. 27-31). Taip pat byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 29 d. K. M. buvo išmokėtas 19 200,00 Eur avansas, o 2023 m. vasario 28 d. K. M. pateikė galutinį mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti likusią 4 800,00 Eur paramos sumą, pateikė „(duomenys neskelbtini)“ AB išrašus, pinigų priėmimo kvitą bei sąskaitas faktūras, pagrindžiančias patirtas išlaidas dėl paramos gavimo (2 t., b. l. 32-57), tačiau ši likusi suma K. M. nebuvo išmokėta, nustačius galimą pažeidimą, dėl kurio buvo pradėtas pažeidimo tyrimas (3 t., b. l. 20-82), atlikti patikrinimai vietoje (2 t., b. l. 58-188; 3 t., b. l. 1-19) bei dėl kurio NMA pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 20-25).

14. Iš bylos matyti, kad K. M. NMA pateikė verslo plane nurodytų investicijų įsigijimą patvirtinančius dokumentus: 1) 2022 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią K. M. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 1998 m. gamybos naudotą traktorių „MTZ Belarus-920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur, 2) 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė trijų korpusų plūgą „Overum“ su guminėmis apsaugomis, užgrėbis 1,20 m, už 820 eurų sumą, 3) 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė 3 metrų kultivatorių už 820 eurų sumą, 4) 2022 m. balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ūkininkui K. M. 1 000 kg česnakų sėklos už 3 600 Eur, 5) 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė trijų sekcijų ravėtuvą už 3 390 eurų sumą, 6) 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė 500 litrų talpos trąšų barstytuvą „Strumyk S 500.“ už 500 eurų sumą, 7) 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią ūkininkas K. M. pardavė MB „(duomenys neskelbtini)i“ 1 474 kg užaugintų vasarinių česnakų už 7 370 Eur. Nors daiktų apžiūros protokolo duomenimis (3 t., b. l. 83-99) bei NMA patikrinimų vietoje metu nustatyta, jog pas K. M. veiklos vykdymo vietoje ir buvo rasta įsigyta ūkio technika (2 t., b. l. 58-80, 81-117, 118-188; 3 t., b. l. 1-17), tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai: nuteistųjų K. M. bei M. P. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 82-84, 87-88; 3 t., b. l. 155-157, 189-193; 4 t., b. l. 27-30; 5 t., b. l. 71-74, 124-130, 131-133), liudytojų I. M., G. R., V. A. V., I. J., R. Č., T. B. duoti parodymai (1 t., b. l. 93-97; 5 t., b. l. 74-75, 102-106, 124, 141-143), kuriuos sugretinus tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga – apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, NMA pateiktuose dokumentuose nurodytais duomenimis, nustatyta, jog K. M. NMA 2023 m. vasario 28 d. pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija apie jo investicijas neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, susijusių su dokumento klastojimu, t. y. netikro dokumento 2022 m. spalio 20 d. sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), pagaminimu, ir jo pateikimu NMA, teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išsamių ir motyvuotų išvadų dėl nuteistųjų K. M. ir M. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, nenuoseklumo ir patikimumo, kurioms teisėjų kolegija visiškai pritaria, plačiau nepasisako apie nuteistųjų, liudytojų parodymų vertinimą ir dokumento suklastojimo aplinkybes.

15. Kaip jau minėta, BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad veikia apgaule, ir nori taip veikti. Be to, kaip išaiškinta teismų praktikoje, BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su kreditinių įsipareigojimų, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimo momentu (formalioji sudėtis), taigi, baudžiamajai atsakomybei taikyti nebūtina, jog minėtais apgaulingais veiksmais būtų padaryta turtinės žalos davėjui. Pažymėtina, kad nuteistasis K. M., pateikdamas paraišką paramai gauti, įsipareigojo verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti, kaip nurodyta Galimai neteisėtų sąlygų metodikoje (1 t., b. l. 136-157).

16. Pats nuteistasis K. M. pripažino žinojęs, jog investicijas turi įsigyti iš tiekėjų, užsiimančių tokia veikla, bei pats savo pateiktame verslo plane nurodė, kad tiek traktorius, tiek ir kiti žemės ūkio padargai bus perkami iš žemės ūkio technikos/padargų pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų, o česnakų sėkla bus perkama iš česnakų sėklos pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų (2 t., b. l. 1-18; 3 t., b. l. 155-157; 4 t., b. l. 27-32). Nors už investicijas – naudotą traktorių, padargus, česnakų sėklą nuteistasis K. M. atsiskaitė banko pavedimais (1 t., b. l. 33-38), tačiau naudotą traktorių, padargus (išskyrus česnakų sėjamąją), česnakų sėklą K. M. įsigijo iš nekvalifikuoto tiekėjo, t. y. tiekėjo, kuris neužsiima tokia prekyba.

17. Kaip jau minėta, K. M. visas investicijas, išskyrus česnakų sodinamąją, įsigijo iš vieno tiekėjo – MB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis K. M., apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, gavęs paramą, pagalbos kreipėsi į M. P., prašydamas surasti traktorių ir padargus, jog juos galėtų nupirkti ir pateisinti savo investicijas, į M. P. kreipėsi kaip į patikimą žmogų, kuris nėra jo giminaitis, tačiau yra buvęs jo sesers partneris (sugyventinis), su kuriuo jo sesuo turi bendrą vaiką (3 t., b. l. 155-159; 4 t., b. l. 27-32), o apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. M. nurodė, kad į M. P. kreipėsi dėl to, kad žinojo, jog M. P. turi įmonę, užsiimančią verslu, todėl kreipėsi kaip į verslo organizaciją, dėl to pasirašė sutartį (5 t., b. l. 124-133). Pažymėtina, kad pats nuteistasis K. M. parodė, jog jis neturėjo laiko ieškoti investicijų, todėl paprašė M. P. padėti įsigyti reikiamas investicijas, nurodė sumas, už kurias turi būti įsigytos investicijos. K. M. NMA pateikta 2022 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. P., įsipareigojo ūkininkui K. M. pateikti nurodomas ir apibūdinamas konkrečias prekes, konkrečia kaina, nurodytas sutarties priede Nr. 1 (1 t., b. l. 43-44). Nuteistasis K. M. pripažino, jog, įsipareigojęs pirkti investicijas iš tokio tipo pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų, tačiau investicijas įgydamas iš MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos M. P., šios verslo plano dalies neįgyvendino, kadangi suprato, jog M. P. valdoma MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra kvalifikuotas žemės ūkio padargų ir česnakų tiekėjas (4 t., b. l. 27-30). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors už traktorių, padargus, česnakų sėklą MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta banko pavedimais, tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir ūkininko K. M. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tai nepatvirtina, kad K. M. ūkio techniką/padargus, česnakų sėklą įsigijo iš tokius pardavimus vykdančio kvalifikuoto tiekėjo. Juridinio asmens duomenys rodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre registruota nuo 2021-05-07, jos direktoriumi iki 2021-12-23 buvo D. G., o nuo 2021-12-23 šios įmonės direktoriumi tapo M. P. (3 t., b. l. 141-142). Pažymėtina, kad jau 2021-12-15 nuteistasis K. M. buvo informuotas apie tai, kad NMA tenkino jo paraišką ir jam skirta 24 000 Eur dydžio parama verslo vystymui, investicijoms verslui įsigyti. Be to, iš šio išrašo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimu, variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių atsarginių ir pagalbinių reikmenų pardavimu (3 t., b. l. 44, 141-142). Nuteistasis M. P. parodė, kad jo įmonė iki tol jokios veiklos nevykdė, o, nupirkęs įmonę, pradėjo vykdyti smulkią veiklą, taip pat dar dirbo autoservise pas savo motiną, taip pat parodė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 vykdė tam tikrą veiklą, t. y. jis užsiėmė tuo pačiu variklių remontu, kas ir yra nurodyta įmonės veiklos srityse, tačiau, vykdydamas veiklą, nevedė jokios įmonės apskaitos (3 t., b. l. 189-191). Taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ neužsiėmė žemės ūkio technikos ir padargų prekyba, juo labiau neužsiėmė daržininkystei skirtų augalų sėklų platinimu/supirkimu. Pažymėtina, kad tiek pats K. M., tiek ir nuteistasis M. P. parodė, kad jie vienas kitą gerai pažįsta (1 t., b. l. 82-84; 3 t., b. l. 155-157; 4 t., b. l. 27-32; 5 t., b. l. 124-133), nors jų nesieja giminystės ryšiai, tačiau K. M. sesuo I. M. ir nuteistasis M. P. buvę sugyventiniai, turintys bendrą vaiką (3 t., b. l. 162-164; 5 t., b. l. 64), o iš Sodros duomenų matyti, kad tiek M. P., tiek ir K. M. iš esmės tuo pačiu metu dirbo pas M. P. motiną V. P. (3 t., b. l. 174; 4 t., b. l. 12-13), pas kurią adresu (duomenys neskelbtini) nuteistasis K. M. 2022-03-01 panaudos sutartimi neatlygintinai laikė turimą ūkio techniką ir įrangą (2 t., b. l. 74). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad K. M., žinodamas, jog jo draugo M. P. valdoma įmonė nėra tiekėjas, užsiimantis žemės ūkio technikos/padargų pardavimu, česnakų sėklos pardavimu, pirkdamas verslo plane nurodytas investicijas iš MB „(duomenys neskelbtini)“, ne tik nevykdė verslo plane ir paraiškoje savo prisiimtų įsipareigojimų, bet ir elgėsi apgaulingai paramą suteikusios NMA atžvilgiu.

18. Be to, K. M. apgaulę, įgijus tikslinę paramą, patvirtina nuteistojo M. P. parodymai. M. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad visi sandoriai tikrai įvyko, tik dokumentaliai jie buvo įforminti taip, kaip jo prašė K. M., nes jam iš kokios nors įmonės reikėjo sąskaitų faktūrų, kuriomis galėtų pateisinti technikos įsigijimą paramos panaudojimui, sutarė, kad jis, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašys sąskaitas faktūras K. M.. M. P. taip pat parodė, jog česnakų sėklą pigiau nupirko Lenkijoje ir pardavė K. M., išrašydamas sąskaitą faktūrą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, K. M. nurodymu sąskaitose faktūrose įrašė didesnes kainas, kurios daugmaž atitiktų jo verslo planą, nors žinojo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn neįsigijo 1 000 kg česnakų sėklos, plūgo, kultivatoriaus, ravėtuvo ir trąšų barstytuvo, jog tik traktorius buvo nupirktas įmonės vardu, tačiau ir jis įmonės apskaitoje nebuvo fiksuotas, o sąskaitose faktūrose nurodytos datos ir sumos yra neteisingos (1 t., b. l. 82-84, 87-88; 3 t., b. l. 189-193). Iš esmės tokus pačius parodymus M. P. davė ir pirmosios instancijos teisme (5 t., b. l. 71-74). Be to, jo parodymus apie tai, kad jo valdoma įmonė nuosavybėn neįgijo nuteistajam K. M. parduotų ūkio padargų, česnakų sėklos bei nenupirko užaugintų česnakų, patvirtina 2023 m. gruodžio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. IBPS-V-3517761-23, kurioje nurodyta, jog dokumentinio tyrimo metu negalima nustatyti, ar MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotos visos sandorių su K. M. ūkinės operacijos, nes dokumentiniam tyrimui pateiktame Bendrajame žurnale už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 įrašai fiksuoti iki 2022-05-20 dienos; kiti buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, Didžioji knyga, finansinių ataskaitų rinkiniai už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 nepateikti; pagal banko sąskaitos išrašą 2022-12-29 fiksuotas 2 662 Eur piniginių lėšų gavimas iš K. M. – mokėjimo paskirtis „Sąskaitos (duomenys neskelbtini), už sodinamąją“, o pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą tos pačios serijos, su tuo pačiu numeriu sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), išrašytą 2022-04-04, fiksuota česnakų sėklos pardavimo K. M. ūkinė operacija už 3 600 Eur sumą, kuri apmokėta bankiniais mokėjimo pavedimais (2 600 Eur), ir pateiktas 1 000 Eur pinigų priėmimo kvitas (3 t., b. l. 112-124). Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame nurodyti duomenys apie M. P. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus (3 t., b. l. 100-102), užfiksuota, jog iš K. M. banko sąskaitos pervesti pinigai pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras tuoj pat būdavo išgryninami. Kadangi nuteistasis M. P. pripažino, jog jis visus ūkio padargus bei česnakų sėklą pirko kaip fizinis asmuo, mokėdamas grynaisiais pinigais, ir parduodavo K. M., pripažino, jog jis nepasiliko jokio dokumento, patvirtinančio, kada ir už kokią pinigų sumą jis juos įgijo, o tik po to savo įmonės vardu išrašydavo sąskaitas faktūras, akivaizdu, jog negalima nustatyti, nei konkrečiai kada, nei už kokią pinigų sumą žemės ūkio padargai bei česnakų sėkla buvo nupirkta, o vėliau parduota K. M.. Be to, abu nuteistieji pripažino, kad, įsigyjant naudotą traktorių, sąskaitoje faktūroje buvo padidinta traktoriaus kaina, nes, kaip ikiteisminio tyrimo metu pripažino K. M., už traktorių jis sumokėjo 13 000 Eur grynaisiais pinigais, o sąskaitoje faktūroje nurodė 15 000 Eur, kadangi už tokią sumą pagal gautą tikslinę paramą jis galėjo įsigyti naudotą traktorių. Nors K. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog 2 000 Eur, kurie liko nuo traktoriaus įsigijimo, sąskaitoje faktūroje nurodžius didesnę sumą nei iš tikrųjų buvo sumokėta, jis pasiliko sau ir panaudojo tolesnėje ūkio veikloje, tačiau pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad tie 2 000 Eur tai buvo M. P. uždarbis (5 t., b. l. 124-133). Nuteistasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jis už traktoriaus perpardavimą K. M., t. y. už sąskaitos faktūros išrašymą su didesne traktoriaus kaina, jokio atlygio iš K. M. negavo (3 t., b. l. 189-193), tačiau pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad tie 2 000 Eur buvo jo atlygis (5 t., b. l. 71-74). Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš K. M. banko sąskaitos pervesti pinigai kaip atsiskaitymas už ūkio padargus, česnakų sėklą tuoj pat buvo išgryninami, o pats nuteistasis M. P. pripažino, jog jo, kaip fizinio asmens, nupirkti ir K. M. parduoti ūkio padargai bei česnakų sėkla kainavo mažiau, tik sąskaitose faktūrose, išrašytose įmonės vardu, nurodė K. M. pasakytas sumas. Be to, kaip matyti iš pateiktų sąskaitų faktūrų, MB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, nes K. M. išrašytų sąskaitų faktūrų seka yra nuosekli (nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), o, kaip jau minėta, K. M. parduota ūkio technika/padargai, česnakų sėkla įmonės finansinėje apskaitoje nebuvo fiksuota, o tai rodo, kad įmonė tik išrašė K. M. reikalingus apskaitos dokumentus, kurie nepatvirtina realiai įvykusių ūkinių operacijų dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat nors nuteistasis K. M. teisme tvirtino, jog jis užaugintą česnakų derlių pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokius jo teisme duotus parodymus patvirtino kaip liudytoja apklausta jo sesuo I. M. bei nuteistasis M. P., tačiau objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad česnakai buvo užauginti, o vėliau buvo parduoti, byloje nėra. Šiuo atveju paminėtina, jog tarp nuteistųjų ir liudytojos I. M. parodymų dėl česnakų pardavimo yra prieštaravimų, apie kuriuos išsamiai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje. Be to, nuteistųjų K. M., M. P. bei liudytojos I. M. parodymus, jog užauginti česnakai buvo parduoti, paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog negalima nustatyti šios ūkinės operacijos, nes nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, taip pat paneigia ir NMA specialisčių I. J., V. A. V., R. Č., kurios buvo apklaustos kaip liudytojos, parodymai, kad patikrinimų metu pas K. M. jokios česnakų sėklos nebuvo rasta, taip pat nebuvo rasta jokių etikečių, patvirtinančių informaciją apie česnakų rūšį, kiekį, kainą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek pats K. M., tiek nuteistasis M. P. pripažino, jog sąskaita faktūra apie česnakų pardavimą/pirkimą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo fiktyvi (3 t., b. l. 189-193; 4 t., b. l. 27-32). Nuteistasis M. P. parodė, kad česnakų sėklą jis K. M. nupirko Lenkijoje esančiame Suvalkų turguje už žymiai mažesnę nei Lietuvoje kainą, pirko kaip fizinis asmuo, o pardavė K. M. česnakų sėklą savo įmonės vardu, taip pat Lenkijoje česnakus ir pardavė, nors ikiteisminio tyrimo metu M. P. pripažino, kad K. M. prašė jo pasirašyti fiktyvią sąskaitą faktūrą apie parduodamus česnakus. Tokius K. M. ir M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas jų apklausas vykdęs policijos pareigūnas T. B., kuris teisme teigė, kad apklausos protokoluose surašė tai, ką asmenys pasakojo, nieko nuo savęs neprirašė (5 t., b. l. 141-143). Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, jog K. M., tokiu būdu įsigydamas investicijas, nurodytas savo verslo plane, kai pateiktose sąskaitose faktūrose, pagrindžiančiose investicijų įsigijimą ir veiklos vykdymą, atsispindi melaginga informacija apie investicijų kainas ir užaugintos žemės ūkio produkcijos realizaciją, elgėsi apgaulingai, pažymint, kad dėl to negalima nustatyti, kokia konkreti paramos dalis buvo panaudota investicijų įsigijimui.

19. Taip pat nuteistojo K. M. apgaulę dėl veiklos vykdymo patvirtina tai, jog 2023 m. ūkyje pas ūkininką K. M. atliktų patikrinimų metu nebuvo rasta jokių etikečių, kurios patvirtintų apie nuteistojo įsigytų česnakų rūšį, kiekį, kainą, nors, pateikdamas paraišką NMA, K. M. įsipareigojo įsigyti (visiškai apmokėti, pristatyti į ūkį) visas verslo plane numatytas investicijas bei saugoti patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (paramos gavėjas neteikia patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų, jeigu to nepaprašo Agentūra) bei investicijas įsigyti ne iš susijusių asmenų, nurodytų paramos paraiškos II skyriuje (1 t., b. l. 150). Be to, 2023-03-07 atlikto administracinio vizito vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nr. _V-VK-1518384 nurodyta, jog projekto įgyvendinimo vietoje patikros metu buvo rastas plūgas, kultivatorius, o sodinamoji, barstytuvas, ravėtuvas ir traktorius buvo laikomi kitu adresu – (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog naujas ravėtuvas ir naujas trąšų barstytuvas nepanaudoti paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti (2 t., b. l. 58-80). Vėlesnių patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta, tik nebuvo rasta česnakų sėklos įrodymų (2 t., b. l. 81-117, 118-188; 3 t., b. l. 1-17). Kaip liudytojos apklaustos NMA specialistės V. A. V., I. J. patvirtino, kad patikrinimo metu nustatė, jog visos investicijos buvo įsigytos, tačiau česnakų sėklos įsigijimą patvirtinančių dokumentų nebuvo rasta, nebuvo rasta net česnakų likučių, dalis technikos buvo laikoma kitu adresu, dalis technikos nebuvo panaudota, nors technika buvo įsigyta sezono metu (1 t., b. l. 93-97; 5 t., b. l. 102-103). Nuteistasis K. M. pripažino, kad dalis įsigytos technikos buvo laikoma kitu adresu dėl saugumo (5 t., b. l. 124-133). Bylos duomenys rodo, jog ūkininko K. M. įsigyta technika buvo laikoma M. P. motinai priklausančiame žemės sklype, kuriame, kaip teigė K. M., yra jo darbdavio autoservisas, bei kuriame jis ir M. P. dirbo. Tokie duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad K. M. įsigyta žemės ūkio technika buvo naudojama ūkio vystymui.

20. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, jog K. M. investicijos įsigytos iš įmonės, kuri nėra kvalifikuotas tiekėjas, įvertinus investicijų įsigijimą apibūdinančias aplinkybes, susijusias su dokumentuose užfiksuota melaginga informacija apie investicijų kainas ir žemės ūkio produkcijos realizaciją, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistieji vienas kitą gerai pažįsta, K. M. kreipėsi į M. P. iš karto po to, kai pastarasis 2021-12-23 tapo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, daroma išvada, jog K. M., tyčia pažeisdamas Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių 17.11 punkte numatytą įsipareigojimą - verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti, 2023 m. vasario 28 d. NMA pateikdamas galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir verslo plane numatytų investicijų įsigijimą patvirtinančius dokumentus – sąskaitas faktūras, žinojo, kad jo pateikiami dokumentai neatitinka tikrovės, ir taip klaidino NMA dėl skirtos paramos įsisavinimo. Tokie nuteistojo K. M. veiksmai pagrįstai vertinami kaip apgaulės panaudojimas, siekiant gauti visą jam skirtą 24 000 Eur dydžio tikslinę paramą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo K. M. veiksmuose yra nustatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – tyčia.

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. M. pripažino kaltu padarius BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo K. M. apeliacinio skundo reikalavimo ir jį išteisinti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

Dėl NMA civilinio ieškinio

22. Nuteistasis K. M. apeliaciniu skundu prašo NMA pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

22.1. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, jog atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

22.2. Šioje byloje NMA civiliniu ieškiniu prašė priteisti 19 170,95 Eur dydžio turtinę žalą. Ieškinyje nurodyta, kad NMA 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. BRK-15122 pranešė Paramos gavėjui (t. y. K. M.) apie jo paraiškos patvirtinimą ir kad jo projekto įgyvendinimui skirta 24 000 Eur dydžio parama, parama buvo skiriama šioms išlaidoms: naudotam traktoriui, naujai česnakų sodinamajai, naujam ravėtuvui, naujam trąšų barstytuvui, naujam plūgui, naujam kultivatoriui su volu ir česnakų sėklai (0,184 t) įsigyti, dalis šios paramos - 19 200 Eur avansu K. M. buvo išmokėta 2021 m. gruodžio 29 d. pagal 2021 m. gruodžio 17 d. mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškinyje nurodyta, jog žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo padaryta K. M., veikiančio kartu su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu M. P., neteisėtais (nusikalstamais) veiksmais, t. y. suklastojus sąskaitas faktūras bei 2023 m. vasario 28 d. jas pateikus NMA, dėl kurių Europos Sąjungos bendrasis biudžetas ir Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė 19 200 Eur dydžio turtinę žalą, kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį privalo visiškai atlyginti atsakingi asmenys. Ieškinyje pažymėta, kad NMA 2024 m. birželio 19 d. atliko 29,05 Eur sudengimą (užskaitymą) iš tiesioginėms išmokoms skirtos paramos, todėl grąžintina suma yra 19 170,95 Eur (4 t., b. l. 168-176).

22.3. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šis NMA civilinis ieškinys buvo patenkintas visiškai ir NMA padaryta turtinė žala buvo priteista tik iš K. M., nes nustatyta, jog jis, veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas suklaidinti NMA, 2023 m. vasario 28 d. kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita pateikė septynias sąskaitas faktūras, kuriose atsispindi melaginga informacija, taip jis apgaule gavo tikslinę paramą pagal projektą, dėl to buvo padaryta 19 200 Eur žala Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nustačius, jog K. M. NMA 2023 m. vasario 28 d. kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita pateiktos septynios sąskaitos faktūros suklastotos, t. y. jose nurodyta informacija neatitinka tikrovės (t. y. nurodytos neteisingos datos, melaginga informacija apie investicijų kainas ir užaugintos produkcijos realizaciją), o tai lėmė tikslinės paramos gavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, ir dėl to Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai buvo padaryta 19 200 Eur turtinė žala, t. y. Lietuvos Respublika patyrė 2 880 Eur žalą (15 procentų), Europos Sąjunga – 16 320 Eur žalą (85 procentai). Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad avansu K. M. išmokėtos paramos dalis jo pateiktame verslo plane nurodytų investicijų įsigijimui, kurių nepatvirtina nuteistojo pateikti suklastoti dokumentai, įvertinus 29,05 Eur sudengimą (užskaitymą) iš tiesioginėms išmokoms skirtos paramos, yra NMA patirta turtinė žala, kurią privalo atlyginti kaltas asmuo, t. y. K. M. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-594/2025). Todėl pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas, keisti šią nuosprendžio dalį ir civilinį ieškinį atmesti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino

24. Nuteistasis K. M. apeliaciniu skundu neginčija nei jam paskirtos bausmės rūšies, nei dydžio, prašo nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.

24.1. BPK 352 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nors BVK 6 straipsnyje ir nėra numatytas maksimalus terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų (toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nustatomas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal minėtą teismų praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-245-658/2023).

24.2. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. M. pirmosios instancijos teismas nustatė 2 mėnesių terminą paskirtai 5 000 Eur baudai sumokėti. Nustatydamas tokį baudos sumokėjimo terminą, pirmosios instancijos teismas jokių motyvų nenurodė. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nuostatos nenumato kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas ilgesnis nei įstatymo nustatytas 2 mėnesių terminas savanoriškam baudos sumokėjimui, todėl ilgesnio nei 2 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo termino nustatymas priskirtas teismo prerogatyvai.

24.3. Sprendžiant, ar apeliantas pajėgus per įstatymo nustatytą 2 mėnesių terminą savanoriškai sumokėti baudą, atsižvelgiama į aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui.

24.4. Nuteistasis K. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas tyčia, veikos yra baigtos. Nuteistasis nevedęs, savo šeimos nėra sukūręs, gyvena kartu su seserimi I. M. ir jos vaikais (5 t., b. l. 63-67), šiuo metu dirba (nuo 2025 m. balandžio 22 d. pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 79), nusikalstamų veikų padarymo metu ne tik ūkininkavo (5 t., b. l. 52), bet ir dirbo pas V. P., vykdančią individualią veiklą (nuo 2021-10-26 iki 2023-01-23) (4 t., b. l. 12-13). Iš į bylą pateiktų nuteistojo charakteristikų matyti, jog nuteistasis tiek darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 62, 69). Taip pat iš pateiktų 2024-06-11 ir 2024-08-23 VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro išduotų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad K. M. turi sveikatos problemų – jam diagnozuotas Ankilozinis sponditas, įvairios stuburo sritys, dėl to daug metų yra stebimas reumatologų, vartojo įvairius medikamentus (5 t., b. l. 54, 55), 2024-10-10 jam išduotas asmens su negalia pažymėjimas, iš kurio matyti, jog K. M. iki 2026-09-05 nustatytas 55 procentų dalyvumo lygis (5 t., b. l. 60). Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu nuo 2024-09-06 K. M. yra skirta 38,23 Eur dydžio vienišo asmens išmoka (5 t., b. l. 59). Be to, iš bylos matyti, kad K. M. anksčiau nebuvo teistas (4 t., b. l. 5-7, 159A-161), nors per paskutinius vienerius metus administracine tvarka buvo baustas du kartus (2023-09-05 už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, o 2024-03-21 už tai, jog važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos), tačiau paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 9-10).

25. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, kurios apibūdina nuteistąjį, bei tai, kad už K. M. padarytus du tyčinius nesunkius nusikaltimus paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 000 Eur dydžio bauda palyginti nėra labai didelė, įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu yra patenkintas civilinio ieškovo – NMA pareikštas 19 170,95 Eur dydžio civilinis ieškinys nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą yra per trumpas, todėl jis ilginamas iki vienerių metų. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

26. Nors nuteistasis K. M. yra neįgalus, jo gaunamos pajamos nėra didelės (gaunama neįgalumo šalpos išmoka 248 Eur/mėn. (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/salpos-neigalumo-pensija?lang=lt), vienišo asmens išmoka 38,23 Eur/mėn. (t. y. viso 286,23 Eur/mėn.), tačiau nėra pateikta duomenų apie jo gaunamas pajamas, susijusias su darbo santykiais, todėl bylos duomenys nepatvirtina, kad jis finansiškai negalėtų įvykdyti prievolės, t. y. sumokėti paskirtos 5 000 Eur baudos, per vienerius metus. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo K. M. dėmesį į tai, jog jis turi teisę nuosprendžio vykdymo metu, dar nesibaigus savanoriškam baudos sumokėjimo terminui, kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu pratęsti savanorišką baudos (likusios nesumokėtos baudos dalies) sumokėjimo terminą, nes kitu atveju, pasibaigus savanoriškam baudos sumokėjimo terminui, bus pradedamas priverstinis baudos išieškojimas. Prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, visus klausimus, susijusius su priverstiniu baudos išieškojimu, sprendžia antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pažymėtina, jog baudą išieškant priverstine tvarka, nuteistasis gali kreiptis į antstolį, prašydamas išdėstyti baudos išieškojimą, ir susitarti dėl baudos mokėjimo grafiko sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-154-626/2023).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nustatyti ilgesnį, t. y. prašomą 2 metų, terminą paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui nėra pagrindo, nes naujai nustatytinas 1 metų terminas yra pakankamai ilgas, be to, nuteistasis K. M. turi prisiimti dėl jo paties nusikalstamų veiksmų atsiradusias neigiamas pasekmes, dėti pastangas, jog jam paskirta bausmė būtų įvykdyta laiku.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį dėl K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos galutinės subendrintos bausmės - 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos sumokėjimo termino, nustatant, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, paskirtą galutinę subendrintą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą K. M. savanoriškai turi sumokėti per 1 (vienerius) metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą, patvirtinantį baudos sumokėjimą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Martynas GalvičiusIlona JakubėnienėAudrius Sadauskas